9dc4aba1-92ec-409e-9eb7-b440f9f8cc1e · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-437-836/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34327-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 1.1.6.3.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiajai R. V., jos atstovei advokato padėjėjai D.

M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lys, nedirbantis, turi neįgalumÄ , deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu. Teismas, nustatė:

E. P., 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia, po vienÄ kartÄ sudavė ramentu savo artimam giminaičiui - sesei R. V. į galvÄ ir kairį petį, padarydamas jai kairės akiduobės srities minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ su aplinkine minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva bei kairio peties srities minkÅ¡tųjų audinių sumiÅ¡imÄ su kraujosruva minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dėl ko, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiajai sveikata sutriko ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, taip padarė R.

V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020-08-26 atvažiavo sesuo sutvarkyti mamÄ . Tarp jų kilo ginčas dėl mamos priežiÅ«ros. Ginčas vyko tiek mamos kambaryje, tiek koridoriuje. Sesuo buvo su ramentais, nes jai buvo lūžusi koja. Ji ramentu jam baksnojo į nugarÄ , jis atėmė iÅ¡ jos ramentÄ , atstÅ«mė jÄ ir sudavė į akį bei į petį. Visko neprisimena, nes buvo daug emocijų. Turi neįgalumÄ , nustatytas 65 procentų nedarbingumas.

Gyvena vienas, nes žmona mirusi, o po įvykio sesuo pasiėmė mamÄ . Nurodė, jog gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, su 1 000 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajai bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . Nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2020-08-26 atvyko pas mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Atvažiavo sutvarkyti mamos higienos reikalus, jÄ numaudyti. PrieÅ¡ tai kurį laikÄ mamos nelankė, nes buvo lūžusi koja. Atvažiavo su ramentais, padėjo mamai nusiprausti, pervilko patalynę.

Brolis visÄ tÄ laikÄ demonstratyviai sėdėjo svetainėje ir rodė, kad pyksta. Ji pasėdėjo su mama, pakalbėjo. Išėjo į koridorių ir tada brolis jÄ užsipuolė, kodėl dabar nepasiima mamos. Jau buvo nusprendusi pasiimti mamÄ pas save, bet kol gijo koja, dar neėmė. Pradėjo ginčytis, tada mama pasakė, kad mes nesipyktų. E. P. užsipuolė mamÄ , Å¡aukė ant jos, visaip vadino, smarkiai gestikuliavo. Ji Å¡aukė jį, kad pastarasis nusiramintų, bet jis nekreipė dėmesio.

Tada deÅ¡iniu ramentu bakstelėjo jam į nugarÄ . Brolis iÅ¡ karto atsisuko, ji dar nebuvo spėjusi nuleisti ramento, jis iÅ¡traukė ramentÄ iÅ¡ rankos, juo kirto per galvÄ ir per petį. IÅ¡krito ir kitas ramentas. Ä®sitvėrė į slankiojančias duris, kad nenukristų, o brolis tampė, grasino numesti nuo laiptų, Å¡aukė, visaip vadino. Paskambino bendru pagalbos numeriu ir iÅ¡sikvietė policijÄ . Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Nurodė, jog su broliu susitaikė, praÅ¡o patvirtinti susitaikymo protokolÄ .

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno AVPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34327-20 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. (1 t., b. l. 1-11) PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. V. pranešė, jog prieÅ¡ jÄ smurtavo brolis E. P.. (1 t., b. l. 15-24) Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, namas, adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėtas ramentas, kuriuo buvo suduoti smÅ«giai.

IÅ¡ įvykio vietos niekas nepaimta, nufotografuota (1 t., b. l. 29-36). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as gautas iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad moteris, prisistačiusi R. V., kviečia pagalbÄ adresu (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kindama, kad brolis jai ramentu trenkė per galvÄ (1 t. b. l. 49-51). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog iÅ¡ garso ir vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros matyti, kad įvykio vietoje buvo filmuojama R.

V. ir įtariamasis E. P.. R. V. nurodė, kad E. P. jai sudavė ramentu į galvÄ (1 t. b. l. 53-55). 2020-08-26 alkoholio kiekio matuokliu patikrintas E. P. ir R. V. blaivumai - nustatytas abiems 0,00 prom. blaivumas (1 t. b. l. 60-61). Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2020-08-26 apie 13 val. 00 min., ji atvyko į (duomenys neskelbtini), pas savo motinÄ - E. P.. Su motina kartu gyvena jos brolis - E. P.. Apie 19 val. 00 min., ji susiruošė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į motinos kambarį su ja atsisveikinti.

Ä® kambarį atėjo ir namuose buvęs brolis E. P.. Tuo momentu, kai brolis atėjo į motinos kambarį, ji išėjo į koridorių ir ten stovėjo. Brolis pradėjo ant jos ir motinos garsiai Å¡aukti. Ji stovėjo koridoriuje, savo abiejose rankose laikė ramentus. Su deÅ¡inės rankos ramentu nestipriai, nenorėdama sukelti broliui fizinio skausmo, o tik norėdama atkreipti į save jo dėmesį, bakstelėjo jam vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ . Jis atsisuko į jÄ ir kol ji nespėjo pristatyti savo rankose laikyto ramento ant grindų, jis rankomis griebė už ramento, jį atėmė ir juo jai sudavė į galvÄ , kairę pusę.

Taip pat jis ramentu sudavė jai dar vienÄ kartÄ Ä¯ kairės pusės petį. IÅ¡ viso E. paėmęs ramentÄ Ä¯ savo rankÄ , jai sudavė du kartus. Jai skaudėjo, sudavimo metu juto fizinį skausmÄ . Kadangi stipriai susijaudino ir sunkiai vaikščiojo, ji bijodama neiÅ¡laikyti pusiausvyros, rankomis griebė susilaikyti už Å¡alia esančių stumdomų durų. Brolis numetė rankoje laikyta ramentÄ ant žemės ir suėmęs savo rankomis jai už marÅ¡kinėlių, jÄ bandė nustumti nuo antro aukÅ¡to laiptų, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi buvo įsitvėrusi į duris.

Atvykę policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ , medikai jÄ apžiÅ«rėjo. Kai ji lankėsi pas teismo medicinos ekspertÄ kitÄ darbo dienÄ po įvykio, teismo medicinos ekspertas jÄ apžiÅ«rėjo ir paklausė ar sužalojimai padaryti tik ant veido, kairės pusės. Ji atsakė, kad taip. Po to grįžusi į namus, pastebėjo, kad ant kairės rankos peties yra kraujosruva, kurios prieÅ¡ tai nematė (1 t. b. l. 74-77, 78-81). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2073/2020 (02) nurodyta, kad R.

V. nustatyta kraujosruva kairio smilkinio srityje ir kairės akies viršutiniame voke, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 94).??? Specialisto išvadoje Nr. G 2117/2020 (02) nurodyta, kad R. V. padarytas kairės akiduobės srityje minkštųjų audinių sumušimas su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva bei kairio peties srities minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l.107-108).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 2644/2020 (02), nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės veido pusės sumuÅ¡imo. Kairio peties srities sužalojimas vertinant atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t. b. l. 112-114). Liudytoja policijos pareigÅ«nė - E. R. parodė, kad apie 19 val. 20 min., pagal iÅ¡kvietimÄ atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pasitiko vyras, prisistatęs E. P.. Nuėjus į namus, sutiko pranešėjÄ â€“ R. V.. R. V. jai paaiÅ¡kino, kad atvyko pas savo senyvo amžiaus motinÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)..

Moteris parodė, kad taip pat namuose su motina gyvena jos brolis E. P.. TÄ dienÄ , kai ji buvo atvykusi aplankyti motinos, brolis atėjo į motinos kambarį ir pastarajai prieÅ¡ veidÄ pradėjo rodyti Å¡pygas, kodėl jis taip darė nenurodė. Kadangi pranešėjai yra lūžusi koja, ji vaikÅ¡to su ramentais. Moteris toliau aiÅ¡kino, kad ji ramentu nestipriai dÅ«rė broliui į nugarÄ , kad Å¡is nustotų rėkti ant motino. Tada tarp jos ir brolio kilo žodinis konfliktas. Brolis atsisuko į jÄ , suėmė ramentÄ Ä¯ savo rankas ir juo sudavė jai į galvÄ .

Sudavimo metu moteris teigė, kad jautė fizinį skausmÄ . Po to, kaip aiÅ¡kino moteris, jis norėjo jÄ nustumti nuo laiptų. Bendraujant su R. V. ant jos galvos virÅ¡ kairio antakio buvo matomas guzas ir kraujosruva. Paklausus jos ar Å¡is sužalojimas atsirado po to kai brolis jai sudavė ramentu, ji atsakė, kad taip. BesiaiÅ¡kinant įvykio aplinkybes, E. P. neigė, kad sužalojo seserį. Abiem buvo nustatytas blaivumas (1 t. b. l. 119-122). Liudytoja policijos pareigÅ«nė - A. V. parodė, kad 2020-08-31 ji dirbo nuo 08 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V.

M.. Po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, neatsimena, galėjo bÅ«ti apie 15 val. 00 min., jai paskambino į mobilųjį telefonÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja D. S. ir pasakė, kad reikia suteikti socialinę pagalbÄ moteriai. Nuvykus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatÄ , jÄ pasitiko moteris, kokie jos anketiniai duomenys ji nežino. Moteris paaiÅ¡kino, kad jaučiasi nesaugiai važiuodama pas savo brolį, kuris prieÅ¡ jÄ prieÅ¡ kelias dienas naudojo fizinį smurtÄ , adresu (duomenys neskelbtini)., todėl paprašė jų jÄ palydėti iki namų minėtu adresu.

Moteris minėjo jai, kad reikia iÅ¡ Å¡ių namų pasiimti savo senyvo amžiaus motinos dokumentus ir bÅ«tinus jos priežiÅ«rai daiktus. Moteris buvo su ramentais rankose, ėjo Å¡lubuodama į savo vairuojamÄ automobilį, ant jos veido matėsi kraujosruva, tačiau kurioje tiksliai vietoje, pasakyti negali. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), moterį pasitiko vyras, iÅ¡ kurios pasakojimo suprato, kad tai jos brolis. Visi kartu įėjo į namus ir moteris iÅ¡ namų pasiėmė jai reikiamus motinos dokumentus ir daiktus.

Kadangi daiktai buvo sudėti į didelę sportinį krepšį, kolega V. M. padėjo jai neÅ¡ti krepšį iÅ¡ namų iki automobilio, nes jai tai daryti su ramentais rankose buvo sunku. Moteris pasiėmusi reikiamus daiktus išėjo iÅ¡ namo ir iÅ¡važiavo su savo vairuojamu automobiliu. Su moterimi apie jos sveikatos bÅ«klę nieko neÅ¡nekėjo ir ji nieko nepasakojo apie savo sveikatÄ (1 t. b. l. 126-130). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. P., dėl menkavertės priežasties kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė ramentu į galvÄ ir kairį petį nukentėjusiajai, taip padarydamas R. V. kairės akiduobės srities minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ su aplinkine minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva bei kairio peties srities minkÅ¡tųjų audinių sumiÅ¡imÄ su kraujosruva minkÅ¡tuosiuose audiniuose, tai yra sužalojimus atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra brolis ir sesuo tai reiÅ¡kia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Å¡eimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnis), neteistas (1 tomas, b. l. 176), administracine tvarka nebaustas, nedirba, turi neįgalumÄ (2 t., b. l. 76, 77-78). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiÄ ja, kad kritiÅ¡kai vertina savo padarytÄ veikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padaręs nusikaltimÄ prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių keliÄ BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu.

Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kaltinamajam E. P. skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra bÅ«tina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumÄ nuo brolio galimo agresyvaus elgesio ateityje. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Byloje nukentėjusioji pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas b. l. 42-47). Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas teismui susitarimas, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡alys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kaltinamasis E. P. įsipareigojo atlyginti 1 000,00 eurų nukentėjusiajai neturtinės žalos iki 2021 m. balandžio 1 d., todėl teismas tvirtina tokį Å¡alių susitarimÄ . Dėl kitų procesinių klausimų. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 167-168).

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai buvo suteikta teisinė pagalba, jÄ atstovavo advokato padėjėja D.

M., dalyvavo procesinių veiksmų atlikime, ruošė civilinį ieÅ¡kinį ir pagal pateiktÄ kvitÄ Å¡ių paslaugų kaina 300,00 eurų, kurias apmokėjo nukentėjusioji ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo (1 t., b. l. 73, 2 t. b. l. 74). Kaltinamasis su bylinėjimosi iÅ¡laidomis sutiko. Kaltinamasis E. P. nors turi neįgalumÄ , nedirba, tačiau gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, gauna žemės nuomos mokestį, jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jo padėtis nėra labai sunki, atstovavimo patirtos iÅ¡laidos patvirtintos pateiktais dokumentais, nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai.

Proceso iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 10,74 Eur), priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nusprendžia: E. P., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu E. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad Å¡is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Patvirtinti 2021-03-08 pateiktÄ teismui susitarimÄ dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje: kaltinamasis E. P. įsipareigoja atlyginti 1 000,00 eurų (vienÄ tÅ«kstantį eurų) nukentėjusiajai R. V. neturtinės žalos iki 2021 m. balandžio 1 dienos.

Priteisti iÅ¡ E. P. proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų – 10,74 Eur (deÅ¡imt eurų 74 centus) valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ E. P. 300,00 eurų (tris Å¡imtus eurų) nukentėjusiajai R. V. teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai suteiktÄ teisinę pagalbÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti E. P.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Teisėja Henryta Gerdvilė