2021-06-16 Nr. AB-13075-3-61-3-04099-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1407-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04099-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 12-01-1746 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. spalio 7 d. prašymą dėl paskirtos pensijos dydžio perskaičiavimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad krašto apsaugos ministro 2017 m. vasario 7 d. įsakymu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, nustatant jos dydį pagal jo paties nurodytą palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) provincijos atkūrimo grupėje (duomenys neskelbtini), buvo siunčiamas į operacijas krizės regione. Pensijos paskyrimo laikotarpiu Ministerija laikėsi nuostatos vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti netaikyti darbo užmokesčio koeficientų, kai tarnyba buvo vykdoma krizės regione. Ši Ministerijos pozicija teismo pripažinta kaip neteisinga, tačiau jo išėjimo į atsargą ir prašymo paskirti pensiją momentu, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 Socialinės saugos skyriaus atstovo rekomendacijas, kol nėra teismų išaiškinimo, darbo užmokesčio pažymėjimui parengti pareiškėjas nurodė kitą laikotarpį, dėl kurio nekiltų prieštaravimų iš Ministerijos skiriant pensiją.

3. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnį pensija skiriama pagal kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Po to, kai teismai išaiškino, kad Ministerijos pozicija netaikyti didesnių darbo užmokesčio koeficientų, kai tarnyba buvo vykdoma tarnybos krizės regione, buvo neteisėta, pasikeitė ir jo tarnybos palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio pasirinkimo sąlygos, tokiu būdu suponuojant išvadą, kad prieš tai buvusios sąlygos pasirinkti jam palankiausią laikotarpį dėl Ministerijos pozicijos neįtraukti didesnių darbo užmokesčio koeficientų, kai tarnyba buvo vykdoma krizės regione, nebuvo sudarytos, arba, kitaip tariant, nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti Pensijų įstatymo 7 straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtimi – leisti kariams ir pareigūnams pasirinkti palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį pagal naujai parengtą darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame pareiginis atlyginimas ir darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuotas jau įtraukus ir darbo užmokesčio koeficientus už tarnybą krizės regione, taip pat išmokėti nepriemoką, atsiradusią dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžių skirtumų, tokiu būdu buvo prašoma Ministeriją ištaisyti klaidą ir atkurti teisingumą. Tačiau Ministerija, argumentuodama tuo, kad perskaičiuoti pensijos dydžio neturi teisinio pagrindo, jo prašymo netenkino. Pareiškėjas tokią Ministerijos poziciją vertino kaip prieštaraujančią Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija, kaip institucija, skirianti karių pensijas ir nustatanti jos dydį, klaidingai interpretavo Pensijų įstatymą, tuo neleisdama į atsargą išeinantiems kariams pasinaudoti šio įstatymo suteikiamomis socialinėmis garantijomis visa apimtimi. Teismai pripažino tokią Ministerijos nuostatą kaip neteisingą, todėl Ministerija naujai į atsargą išeinančių karių valstybinių pensijų dydžių apskaičiavimams atlikti yra priėmusi sprendimą įtraukti ir pareiginio atlyginimo koeficientus, kai kariai vykdė tarnybą krizių regionuose.

5. Pareiškėjas paaiškino, jog Pensijų įstatymo nuostatos dėl pensijų dydžio nustatymo nėra pakeistos ir skirtingo nuostatų taikymo skirtingu laikotarpiu į atsargą išeinantiems kariams minėtas įstatymas nenumato. Kol teisinis reglamentavimas nėra pakeistas, pareiškėjas vertino, kad pensijos dydžio nustatymo sąlygos turėtų būti taikomos visiems kariams vienodai.

6. Pareiškėjas prašė vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 (toliau – ir administracinė byla Nr. A-767-502/2017), kadangi šioje byloje pareiškėjas buvo asmuo, tarnybą atlikęs tame pačiame kariniame vienete ir regione, kaip ir pareiškėjas.

7. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. pateikė prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą. Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymu pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki gyvos galvos paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2017 m. vasario 10 d. ir jam 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. PAS-81 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą skyrimo“ išaiškintos paskirtos pensijos mokėjimo sąlygos bei apskundimo tvarka. Pareiškėjas Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymo – Pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminu teismui neskundė. Pareiškėjas krašto apsaugos ministrui tik 2019 m. spalio 14 d. pateikė Prašymą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, priėmė Sprendimą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo perskaičiuoti Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymu jam paskirtą pensiją.

9. Dėl pagrindo iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją, atsakovas paaiškino, kad pagal Pensijų įstatymo 14 straipsnį, jeigu pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo jų nustatymo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, kad pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija. Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo Prašymą, Sprendime nurodė, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 14 straipsniu, ji neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą perskaičiuoti pareiškėjui anksčiau paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Sprendime nurodyta, kad Ministerija yra priėmusi sprendimą priedus už tarnybos krizės regione specifiką įskaityti į darbo užmokestį, pagal kurį skaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tik tais atvejais, kai po teismų sprendimų priėmimo skiriamos naujos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsakovas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju, t. y. pareiškėjo nagrinėjamas atvejis nepatenka į Pensijų įstatymo 14 straipsnio nustatytos teisės normos dispoziciją.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl pensijos paskyrimo iš naujo dėl to, jog buvo išnagrinėta kokia nors kita individuali administracinė byla, ar dėl paskyrimo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal kitą asmens pasirinktą laikotarpį, arba dėl Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl minėtoje administracinėje byloje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės negali būti taikomos nagrinėjamos bylos atveju. Be to, atsakovas vertino, jog individualioje administracinėje byloje priimtas sprendimas negali sukurti teisių ir pareigų asmenims nedalyvaujantiems byloje.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Ministeriją su prašymu perskaičiuoti paskirtą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nenuginčytą Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymą, nepateikė naujų duomenų, įrodymų, dėl kurių būtų galima pritaikyti Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju, t. y. pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų. Atsakovas teigė, kad Ministerijos Sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymu pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, taigi pareiškėjo skundžiamas Ministerijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą tenkino, t. y. panaikino Ministerijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 1995 m. spalio 26 d. iki 2017 m. vasario 1 d. atliko profesinę karo tarnybą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. V-1537 pagrindu pareiškėjas buvo siunčiamas į tarnybą (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. Pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą. Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. VP-17 pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki gyvos galvos paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2017 m. vasario 10 d., Ministerijos 2017 m. vasario 8 d. rašte Nr. PAS-81 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą skyrimo“ išaiškinta 2017 m. vasario 7 d. įsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su Prašymu, kurį grindė tuo, kad Ministerija, vadovaudamasi teismų praktika, yra priėmusi sprendimą į pareigūnų ir karių valstybinę pensijos už tarnybą dydį įskaičiuoti priedus už tarnybos specifiką tarptautinėse operacijose, kai šie priedai buvo įskaitomi į darbo užmokestį, todėl prašė perskaičiuoti jam paskirtos pensijos dydį pagal naujai išduotą darbo užmokesčio pažymėjimą, šį dydį taikant nuo pensijos paskyrimo dienos bei išmokant skirtumą, kuris susidarė iki šio prašymo pateikimo dienos. Ministerija 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 12-01-1746 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ atsisakė tenkinti Prašymą.

14. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, kad Ministerija atsisakymą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją grindė Pensijų įstatymo 14 straipsniu, išaiškino, jog ši įstatymo nuostata nustato pensijų perskaičiavimą, jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai, taip pat jei pareigūnas ar karys, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavo ne mažiau kaip dvejus metus. Ministerija taip pat Sprendime pažymėjo, kad yra priėmusi sprendimą priedus už tarnybos krizės regione specifiką įskaityti į darbo užmokestį, pagal kurį skaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tik tais atvejais, kai po teismų sprendimų priėmimo skiriamos naujos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

15. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalis, 60 straipsnio 3–5 dalis, Pensijų įstatymo 7 straipsnį, 12 straipsnio 1–2, 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų 13.1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. spalio 13 d.), atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir iš pareiškėjo Prašymo bei skundo argumentų nustatė, kad pareiškėjas siekia pasirinkti pensijos skaičiavimui palankų laikotarpį iš naujo ir perskaičiuoti jam paskirtą valstybinę pensiją, kadangi buvo priimti teismų sprendimai, kuriuose iki šiol egzistavusi pensijų apskaičiavimo tvarka pripažinta neteisinga.

16. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, kuria remiasi pareiškėjas, padaryta išvada, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką, atsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, jog į palankius laikotarpius pensijai apskaičiuoti jis neįtraukė tarnybos krizės regione laikotarpio, nes buvo susiformavusi neteisinga pensijų apskaičiavimo tvarka bei remdamasis Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 Socialinės saugos skyriaus atstovo rekomendacijomis, ir sprendė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia paskirtosios pensijos perskaičiavimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Prašymu Ministerijai pateikė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 218 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 6.2 punkte nurodytą dokumentą – Lietuvos kariuomenės 2019 m. rugsėjo 11 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2138, kuriame kaip pareiškėjui palankus (Pensijų įstatymo 7 str.), nurodytas ir pareiškėjo tarnybos krizės regione laikotarpis (nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.), kurio metu pareiškėjas gavo didesnį darbo užmokestį (įskaityti priedai).

17. Teismas aptarė Nuostatų 2, 12 punktus ir sutiko su Ministerijos Sprendimo argumentu, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnis nustato tik pensijos skyrimo iš naujo atvejus (jeigu pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai; pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus), tačiau nenumato pensijos perskaičiavimo atvejų, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Jokios kitos Pensijų įstatymo nuostatos pensijų perskaičiavimo galimybių nenustato.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nekvestionuojama, o teisės aktuose nėra nustatyta asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją (kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjo papildomų veiksmų – pensijos skaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo) įgyvendinimo tvarka, sprendė, jog tai nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti šią perskaičiuotą pensiją.

19. Teismas nurodė, kad Ministerijos Sprendime pateikta tik bendro pobūdžio informacija, kokiais atvejais yra pensijos skiriamos iš naujo, tačiau joks sprendimas dėl pareiškėjo teisės perskaičiuoti pensiją, atitinkantis Nuostatus, nėra priimtas, t. y. nėra pasisakyta, ar pareiškėjas turi tokią teisę pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą. Todėl teismas Ministerijos Sprendimas panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo pensijos perskaičiavimo ir priimti dėl to motyvuotą sprendimą.

III. 20. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. M. skundą atmesti.

21. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, teismų praktikos suformuotas teisės aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir bylą išnagrinėjo nevisapusiškai bei neobjektyviai. Nors sutinkama su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau jos įvertintos neteisingai, netinkamai pritaikytas Pensijų įstatymo 14 straipsnis ir kiti teisės aktai;

21.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia paskirtosios pensijos perskaičiavimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2005–2006 metais pareiškėjo gautas darbo užmokestis su priedu už krizės regione specifiką nėra naujos faktinės aplinkybės, jos egzistavo Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymo priėmimo metu, kuriuo pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjas, 2017 m. sausio 31 d. kreipdamasis į Ministeriją su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nepasirinko 2005–2006 metų tarnybos laikotarpio pensijai skirti. Pareiškėjas laisva valia pasirinko 2016 metų laikotarpį, pateikdamas Ministerijai Lietuvos kariuomenės 2017 m. sausio 27 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-269. Pareiškėjas galėjo prašyti ir gauti iš Lietuvos kariuomenės 2005–2006 metų laikotarpio darbo užmokesčio pažymėjimą su darbo užmokesčio ir priedo už tarnybą krizės regione specifiką vidurkio apskaičiavimu 2017 metais, prieš skiriant pensiją. Tačiau pareiškėjas tokio darbo užmokesčio pažymėjimo paprašė ir gavo 2019 m. rugsėjo 11 d. Šiais faktines aplinkybes patvirtina byloje esanti pareiškėjo pensijos bylos medžiaga. Pastebėtina, kad pareiškėjas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 priėmimo turėjo galimybę apskųsti Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinės pensija, nepraleidęs skundo padavimo teismui termino. Taigi, teismas netinkamai įvertino šias faktines aplinkybes kaip naujas;

21.3. Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymu, kurio pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Vadinasi, vadovaujantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti minėto įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Naujų aplinkybių ir / ar kitų Pensijų įstatyme numatytų aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių Ministerija galėtų panaikinti ar pakeisti 2017 m. vasario 7 d. įsakymą, nėra. Ministerijos Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Ministerija yra priėmusi sprendimą priedus už tarnybos krizės regione specifiką įskaityti į darbo užmokestį, pagal kurį skaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinės pensija, tik tais atvejais, kai po teismų sprendimų priėmimo skiriamos naujos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

21.4. Iš suformuotos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-756/2019) matyti, kad pareiškėjai, siekdami, jog būtų perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir įskaityti į darbo užmokesčio dydį priedai už krizės regione specifiką, kreipdavosi į teismą prašydami panaikinti Ministerijos įsakymus, kuriais buvo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, ir įpareigoti Ministeriją perskaičiuoti paskirtos pensijos dydį įskaitant priedą už krizės regione specifiką. Teismas pripažindamas pareiškėjų skundus pagrįstais, panaikindavo Ministerijos įsakymą ir įpareigodavo Ministeriją iš naujo spręsti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo klausimą. Nagrinėjamoje byloje teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, panaikino Ministerijos Sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, esant nenuginčytam Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymui, kuriuo nustatytas pareiškėjo pensijos dydis. Pastebėtina, kad panašus atvejis buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el-4729-815/2019, kurioje atsargos karys taip pat prašė perskaičiuoti pensiją, kuri buvo paskirta 2017 metais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje netenkino pareiškėjo atskirojo skundo ir neatnaujino termino dėl pensijos perskaičiavimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nuosekliai laikėsi minėtos teismų praktikos, tinkamai taikė Pensijų įstatymą ir pareiškėjo skundą atmetė;

21.5. Teismas sutiko su Ministerijos Sprendimo argumentu, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnyje numatyto pensijos skyrimo iš naujo atvejo nėra. Toks teismo teiginys tik patvirtina, kad Ministerijos Sprendimas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas sprendime nenurodė Pensijų įstatymo pagrindo, dėl kurio turėtų būti panaikintas Ministerijos Sprendimas. Sprendime pagrįstai pareiškėjui nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jau paskirtą (t. y. 2017 m. vasario 7 d. įsakymu) pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, t. y. Ministerijos Sprendime buvo pasisakyta dėl pareiškėjo pensijos perskaičiavimo;

21.6. Teismas nesant pagrindui panaikino Ministerijos Sprendimą, taikydamas Nuostatus, nurodęs, kad Sprendime nepasisakyta, ar pareiškėjas turi tokią teisę pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą. Teismas netinkamai taikė Nuostatų 6.2 ir 12 punktus, nes jie nagrinėjamo ginčo atveju dėl išdėstytų aplinkybių neturėtų būti taikomi. Be to pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal skyrimo metu galiojančias Pensijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

22. Pareiškėjas D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Ne Lietuvos kariuomenės 2005–2006 metų laikotarpio pažymėjimo su darbo užmokesčio ir priedo už tarnybą krizės regione specifiką vidurkio apskaičiavimu gavimo sąlygos lėmė palankiausio laikotarpio pasirinkimo galimybes, bet Ministerijos praktika neįskaityti priedų už tarnybos specifiką krizės regione pensijos dydžiui apskaičiuoti. Tai patvirtina faktinė aplinkybė, kad administracinė byla Nr. A-767-502/2017 buvo inicijuota dėl to, jog Ministerija, nustatydama pensijos dydį, neatsižvelgė į šios bylos pareiškėjo pateiktame darbo užmokesčio pažymėjime nurodytą priedą už tarnybos specifiką krizės regione. Skunde nurodyta, kad žinodamas tokią Ministerijos poziciją, pareiškėjas negalėjo nurodyti 2005–2006 metų laikotarpio, kaip palankiausio, nes įvertinant darbo užmokestį be priedo, pensijos dydis būtų buvęs mažesnis, nei pasirenkant 2016–2017 metų laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 nustatė, kad neįtraukdama priedų už tarnybos specifiką krizės regione, Ministerija iš esmės taikė neteisingą pensijų dydžio nustatymo praktiką. Ministerija ne iš karto priėmė sprendimą keisti šią praktiką, o tik 2019 metais, kai buvo priimtos nutartys kitose analogiškose bylose, tokiu būdu formaliai pripažindama, kad iki to momento praktika, kuria ji taikė, buvo neteisinga. Pareiškėjas į atsargą išleistas ir pensija paskirta nuo 2017 m. vasario 1 d., taigi dar iki šių įvykių. Todėl po šios datos visi teismų išaiškinimai ir priimti sprendimai, susiję su klausimu, ar priedas už tarnybos specifiką turi būti įskaitytas į darbo užmokestį, pagal kurį nustatomas pensijos dydis, yra laikytini naujomis aplinkybėmis;

23.2. Skundas buvo teikiamas ne dėl Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymo teisėtumo vertinimo, o dėl teisės gauti pareigūno pensiją pagal palankiausią laikotarpį kvestionavimo po to, kai teismai išaiškino, jog priedas už tarnybos specifiką krizės regione turi būti įsikaitytas į darbo užmokestį apskaičiuojant pensijos dydį, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Į Ministeriją 2019 metais kreiptasi su Prašymu ne siekiant panaikinti 2017 m. vasario 7 d. įsakymą kaip neteisėtą, bet perskaičiuoti pensijos dydį bei sumokėti susidariusį skirtumą, t. y. iš dalies pakeisti 2017 m. vasario 7 d. įsakymą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Tačiau Ministerija, nesivadovaudama teismų išaiškinimu kaip teisiniu pagrindu perskaičiuoti pensiją, iš esmės ir toliau ignoruoja protingumo ir teisingumo principus (neatkuria teisingumo po to, kai buvo pripažinta, kad minėti priedai nebuvo laikomi darbo užmokesčio dalimi neteisėtai), taip pažeisdama pareiškėjo teisę į įstatymo numatytą galimybę pasirinkti palankiausią tarnybos laikotarpį pensijos dydžiui nustatyti;

23.3. Sutiktina su teismo pozicija, jog pareiškėjo teisė į pareigūnų ir karių pensiją nekvestionuojama, todėl susidarius tokiai teisinei situacijai, kai teisės aktuose nėra nustatyta asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją (kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjo papildomų veiksmų – pensijai skaičiuoti palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo) įgyvendinimo tvarka, tai nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti perskaičiuotą pensiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 12-01-1746 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nustatęs, kad jis siekia paskirtosios pensijos perskaičiavimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o Ministerijos Sprendime pateikta tik bendro pobūdžio informacija, kokiais atvejais yra pensijos skiriamos iš naujo, tačiau joks sprendimas dėl pareiškėjo teisės perskaičiuoti pensiją nėra priimtas. Pirmosios instancijos teismas panaikino Ministerijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. prašymą dėl paskirtosios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo.

26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kurį argumentuoja neteisingu nagrinėjamam ginčui spręsti taikytų teisės normų aiškinimu ir taikymu, nepagrįstu 2005–2006 metais egzistavusių aplinkybių vertinimu kaip naujai paaiškėjusių, nukrypimu nuo formuojamos administracinių teismų praktikos šio pobūdžio bylose.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2005–2006 metais pareiškėjo gautas darbo užmokestis su priedu už krizės regione specifiką nepagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnis (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1354 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) nustato, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. <...> Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 išaiškino, jog nagrinėtos bylos pareiškėjui krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti.

32. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas, 2017 m. sausio 31 d. kreipdamasis į Ministeriją su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, pasirinko 2016–2017 metų laikotarpį kaip palankiausią, žinodamas Ministerijos poziciją neįskaityti priedų už tarnybos specifiką krizės regione pensijos dydžiui apskaičiuoti, t. y. pareiškėjas negalėjo nurodyti 2005–2006 metų laikotarpio kaip palankiausio, nes įvertinant darbo užmokestį be priedo, pensijos dydis būtų buvęs mažesnis, nei pasirenkant 2016–2017 metų laikotarpį.

33. Kadangi buvo priimti teismų sprendimai (žr., pvz., ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-756/2019), kuriuose Ministerijoje egzistavusi pensijų apskaičiavimo tvarka buvo pripažinta neteisinga, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti Pensijų įstatymo 7 straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtimi – leisti pasirinkti palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Taigi, atsižvelgus į išskirtines ir specifines šios bylos faktines aplinkybes, apsprendžiančias ginčo vertinimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia paskirtosios pensijos perskaičiavimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas realiai siekia ne pensijos skyrimo iš naujo, o paskirtos pensijos dydžio koregavimo pagal nustatytą faktinę situaciją ir atitinkamą reguliavimą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nes panaikino Ministerijos Sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, esant nenuginčytam Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymui, kuriuo nustatytas pareiškėjo pensijos dydis. Su tokiu atsakovo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra ne Ministerijos 2017 m. vasario 7 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui iki gyvos galvos paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendime yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kokiais atvejais yra pensijos skiriamos iš naujo, tačiau joks sprendimas dėl pareiškėjo teisės perskaičiuoti pensiją, atitinkantis Nuostatus, nėra priimtas, t. y. nėra pasisakyta, ar pareiškėjas turi tokią teisę pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyto pensijos skyrimo iš naujo atvejo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų aplinkybių vertinti kitaip, ypač atsižvelgiant į tai, jog kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, aplinkybė, kad teisės aktuose nėra nustatyta asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją (kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjo papildomų veiksmų – pensijos skaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo) įgyvendinimo tvarka, nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti šią perskaičiuotą pensiją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kartu su Prašymu pateikė Ministerijai Nuostatų 6.2 punkte nurodytą dokumentą – Lietuvos kariuomenės 2019 m. rugsėjo 11 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2138, kuriame, kaip pareiškėjui palankus (Pensijų įstatymo 7 str.), nurodytas ir pareiškėjo tarnybos krizės regione laikotarpis (nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.), kurio metu pareiškėjas gavo didesnį darbo užmokestį (įskaityti priedai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Ministerija jokio sprendimo, atitinkančio Nuostatus, nagrinėjamu atveju nepriėmė.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė