2013-04-11 Nr. AB-1128-3-63-3-00225-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-528/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00225-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. P. ir advokatei Marijai Ulbienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. U. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. U. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 3–12), kurį patikslino (1 t., b. l. 76–84), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-171 „Dėl registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo nepatenkintas jo prašymas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro duomenis, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo, taip pat į 1/2 dalį tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į visą daržinę (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visą tvartą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad jo vardu įregistruoti neteisingi ir netikslūs nuosavybės duomenys į nekilnojamąjį turtą, tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-171 jo pateikto prašymo dėl registro duomenų pakeitimo nepatenkino. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi jo skundą, 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 121 paminėtą sprendimą paliko nepakeistą. Teigė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos ir žemių tikroji savininkė buvo motina E. U., kuri naminiu testamentu gyvenamąjį namą su ūkio statiniais paliko jam ir jo broliui S. U., kiekvienam po 1/2 dalį.

Iš Valstybės centrinio archyvo gauti duomenys įrodo, kad Kretingos apylinkės teismas 1938 m. gegužės 17 d. nutarė patvirtinti E. U. 1935 m. lapkričio 12 d. surašytą testamentą. Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde žemės savininkais yra įrašyti E. Ū. įpėdiniai, o kaimo trobesių surašymo protokolas ir trobesių savininkų sąrašas taip pat patvirtina, kad savininkė E. U. (duomenys neskelbtini) turėjo gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus. Nurodė, kad E. U. vaikai, t. y. jis ir jo brolis S. U., paveldėtoje valdoje gyveno su šeimomis, pasidaliję ją pusiau, vėliau S. U. savo dalį perleido seseriai E. D.

Teigė, kad pateikti archyviniai dokumentai patvirtina faktą, jog turtą – 26 ha žemės, gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus – E. U. valdė nuosavybės teise iki santuokos su jo tėvu P. U., t. y. visas turtas buvo įgytas jai gyvenant santuokoje su pirmuoju sutuoktiniu J. Tai, kad visi pastatai buvo pastatyti 1930 m. ir priklausė motinai E. U., patvirtina ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kadastriniai duomenys sudaryti ir patvirtinti 1987 m. liepos 6 d. Pabrėžė, kad jo tėvas P. U. neturėjo jokio turto ir mirdamas savo antrajai žmonai B.

U. jokio turto nepaliko. Teigė, kad Kretingos rajono teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2-514/63 B. U. tik suteikta teisė naudotis 12 kv. m kambariu, bendru koridoriumi bei atskiru tvartu. B. U. šiuo turtu naudojosi iki pat mirties, tačiau nuosavybės teisės į jį neturėjo, todėl ir testamentu jokio turto palikti negalėjo. Pažymėjo, kad paminėtas sprendimas nepanaikino jo motinos E. U. nuosavybės, todėl teigti, kad šio sprendimo pagrindu nuosavybės teises į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus įgijo pamotė B. U., nėra jokio teisinio pagrindo.

Teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl B. U. testamento, 2002 m. birželio 22 d. nutartyje išaiškino, kad testamentas pats savaime nuosavybės teisių nesukuria, jog paveldint būtina pateikti duomenis apie testatoriaus nuosavybe esantį turtą, tačiau apie mirties dieną įregistruotą B. U. nuosavybę VĮ Registrų centre nėra. Ginčo pastatų teisinė registracija pirmą kartą buvo atlikta 1999 m. gruodžio 7 d. trijų bendraturčių, tarp jų ir B. U., vardu. Teigė, jog registracija atlikta neteisėtai, praėjus dvidešimčiai metų po B.

U. mirties, nes ji iki savo mirties (iki (duomenys neskelbtini)) jokios nuosavybės neturėjo. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas E. D. išduotas remiantis Rūdaičių apylinkės LDT VK 1984 m. rugsėjo 7 d. pažymėjimu Nr. 738, kurio Nekilnojamojo turto registro byloje nėra. Taip pat nurodė, kad B. U. vardu surašytame testamente yra netikslumų dėl gimimo datų, todėl teritorinis registro tvarkytojas neturėjo įstatymų numatyto pagrindo registre perkelti ar perrašyti visai kito asmens duomenų ir atlikti tokių duomenų pagrindu teisinę registraciją.

Be to, nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše įvardytas asmuo be jokių identifikuojančių duomenų, nurodyta tik šio asmens pavardė, todėl teisinė registracija yra negaliojanti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 2–8) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atstovė kreipėsi su prašymu pakeisti registro duomenis, t. y. pakeisti nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo ir kitus statinius. Teritorinis registro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą pagal pateiktus dokumentus, nusprendė prašymo nepatenkinti, nes pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai (1998 m. balandžio 22 d. pastato dalių apskaičiavimo kopija, mirties bei santuokos aktų įrašų kopijos, šeimos knygelės kopija, 1982 m. rugsėjo 10 d. testamento kopija bei papildomų archyvinių dokumentų kopijos) nenustato pareiškėjo vardu nuosavybės teise priklausančių dalių pasikeitimo.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 121 paliko paminėtą sprendimą galioti. Centrinis registratorius sprendime pažymėjo, kad 1998 m. balandžio 22 d. atliktas pastato dalių apskaičiavimas, kuriuo remdamasis pareiškėjas prašė ištaisyti duomenis, yra tik projektas, kuris nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo nuosavybės teisės dalys į gyvenamąjį namą turėtų būti pakeistos. Atsakovas buvo sudaręs komisiją tam, kad nuvykusi į vietą su toje namų valdoje esančiais dviem bendraturčiais, t. y. pareiškėju ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu A.

R. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), aptartų nuosavybės teisės dalių į gyvenamąjį namą tikslinimo, konkrečių gyvenamojo namo patalpų ir ūkinių pastatų naudojimosi klausimus. Komisija bendraturčiams pasiūlė sudaryti susitarimą dėl gyvenamojo namo dalių patikslinimo bei nusistatyti naudojimosi konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis tvarką, tačiau tokio susitarimo bendraturčiai pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nesudarė. Atkreipė dėmesį, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2005 m. vasario 2 d. nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2004 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto duomenis.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, jog bendraturčiai pastatų nuosavybės teisių dalių patikslinimo jas perskaičiuojant nesprendė nei gera valia, nei kitais įstatymo numatytais būdais, todėl registro tvarkytojas neturi teisinio pagrindo keisti šio registro duomenų vien tik pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2005 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 39 įpareigojo teritorinį registratorių padaryti šio turto registre žymą, kad pareiškėjui pagal Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. lapkričio 20 d. sprendimą gyvenamajame name skirtos patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) (16,33 kv.

m) bei (duomenys neskelbtini) (15,77 kv. m), ir tokia žyma buvo padaryta. Pažymėjo, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 39 pareiškėjas neskundė, tačiau 2011 m. vasario 21 d. vėl kreipėsi į teritorinį registratorių su analogišku prašymu, pateikdamas tuos pačius dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas įregistruoti vien tik jo nuosavybės teisę į pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat įregistruoti jo ir E. D. nuosavybės teises į pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po 1/2 dalį šių pastatų kiekvienam.

Pareiškėjas nurodė, kad šį turtą paveldėjo iš motinos E. U., todėl, jo manymu, Nekilnojamojo turto registre šiuo metu esantys duomenys apie tai, kad jo nuosavybės teisės įregistruotos į 1/3 dalį pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/3 dalį pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/3 dalį pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į 1/3 dalį pastato-kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisingi, netikslūs, nes jie įregistruoti neteisėtų dokumentų – 1963 m. spalio 22 d. sprendimo ir 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, todėl turėtų būti ištaisyti.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčydamas Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto registro duomenis, nei teritoriniam, nei Centriniam registratoriui nepateikė jo minimo 1935 m. lapkričio 11 d. surašyto testamento, nepateikė jokio kito dokumento, patvirtinančio, kad jis paveldėjo kokį nors turtą po savo motinos E. U. mirties, taip pat nėra paties testamento, patvirtinto 1938 m. gegužės 17 d. Kretingos rajono liaudies teismo. Pareiškėjas buvo pateikęs ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono Rūdaičių apylinkės vykdomojo komiteto patvirtintą B.

U. testamentą, tačiau teismai jo ieškinį atmetė. Pastatų bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nėra pakeitę (nusistatę) kitokių nuosavybės teisės dalių negu tos, kurios yra šiuo metu įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 99) prašė nepatenkinti skundo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (2 t., b. l. 84−92) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo nepatenkintas prašymas pakeisti registro duomenis, panaikinimas bei atsakovo įpareigojimas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjo prašomu būdu. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 3 punktu, 14, 22 straipsniais, 16 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 35, 45, 46 punktais, Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262, 4.253, 4.256 straipsniais.

Teismas padarė išvadą, kad, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, laikytinas viešojo administravimo aktu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 15 d.), atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas nustatė, jog skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 22 straipsniais, konstatuojant, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai nenustato jo vardu nuosavybės teise priklausančių dalių pasikeitimo, todėl analizavo, ar tokia išvada yra pagrįsta.

Įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad ginčo namų valdoje nurodytų pastatų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą atlikta 1999 m. gruodžio 7 d. trijų bendraturčių vardu tokiomis dalimis:

1) P. U. – į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 1/3 dalį kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį pastato-tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį pastato-tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį pastato-tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį pastato-daržinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į 1/4 dalį kiemo statinių (šulinį ir 2 lauko tualetus) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Nr. 2-514/63. Taip pat pareiškėjo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą-viralinę (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodyta statybos inspektoriaus 1988 m. balandžio 8 d. pažyma;

2) B. U. – į 1/4 dalį gyvenamojo namo, perkeliant duomenis iš Kretingos rajono Rūdaičių apylinkės LDT VK ūkinių knygų ir juose įregistruotų dokumentų, t. y. 1963 m. spalio 22 d. Kretingos rajono liaudies teismo sprendimo bei B. U. vardu 1984 m. lapkričio 20 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (not. reg. Nr. 2818), kuris tuo metu nustatyta tvarka buvo įregistruotas Rūdaičių apylinkės LDT VK ūkinėje knygoje Nr.

1. Taip pat B. U. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 dalį ūkinių pastatų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių, kaip gyvenamojo namo priklausinių;

3) E. D. – į 3/4 dalis gyvenamojo namo ir į 2/3 dalis ūkinių pastatų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinių. E. D. nuosavybės teisės į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir į po 1/3 dalis ūkinių pastatų, pažymėtų (duomenys neskelbtini), teisinė registracija atlikta perkeliant duomenis iš Rūdaičių apylinkės LDT VK ūkinių knygų ir jose įregistruotų dokumentų, t. y. 1963 m. spalio 22 d. Kretingos rajono liaudies teismo sprendimo pagrindu, o į 1/3 ūkinių pastatų – kaip gyvenamojo namo priklausinius. Taip pat E. D. duomenų perkėlimo būdu buvo įregistruotos ir nuosavybės teisės į B.

U. paveldėtas pastatų dalis 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu. E. D. mirus, jos nuosavybės teise valdytų pastatų dalis paveldėjo trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. Trečiojo suinteresuoto asmens vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 3/4 dalis gyvenamojo namo, 2/3 dalis kiemo rūsio, 2/3 dalis tvartų ir daržinės bei 3/4 dalis kiemo statinių. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas 2002 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5080. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2012 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti registro duomenis, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo, o taip pat į 1/2 dalį tvarto (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo rūsio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių bei visą daržinę (duomenys neskelbtini) ir visą tvartą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis grindė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūno 2011 m. vasario 17 d. pažyma apie namų valdą Nr. V3-103, 1998 m. balandžio 22 d. pastato dalių apskaičiavimu, 1984 m. gegužės 15 d. mirties akto Nr. 19 įrašu, 1998 m. sausio 20 d. santuokos akto įrašu Nr. 8, 1936 m. sausio 6 d. mirties įrašu Nr. 3, 1957 m. kovo 7 d. mirties įrašu Nr. 3, 1982 m. rugsėjo 10 d. testamentu, Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514/63 m. ir kitais archyviniais dokumentais.

Pareiškėjo teigimu, B. U. (pareiškėjo pamotė) jokio turto neturėjo, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklausė tik E. U. (jo ir E. D. motinai) iki santuokos su jų tėvu P. U., todėl Kretingos rajono liaudies teismas 1963 m. spalio 22 d. sprendimu dalijo ne tėvo, o pareiškėjo motinos E. U. nuosavybę, šio sprendimo pagrindu B. U. nuosavybės teisės neįgijo, jai tik suteikta teisė naudotis 12 kv. m kambariu, bendru koridoriumi bei atskiru tvartu, todėl B. U., neturėdama nuosavybės teisių į ginčo turtą, negalėjo jo testamentu palikti E. D.

Teismas, vertindamas Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimą, padarė išvadą, jog jo turinys patvirtina, kad viešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama civilinė byla B. U. atsakovams P. U., S. U., E. D. dėl pastatų padalinimo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas nusprendė namą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp šalių padalinti sekančiai <...>. Pareiškėjo argumentus, kad paminėtu sprendimu B. U. neįgijo nuosavybės teisės, teismas pripažino nepagrįstais, nes Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-514/63 m. nėra panaikintas ar kitaip nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, o tam tikros netikslios formuluotės teismo sprendime nesudaro teisinio pagrindo jo turinį vertinti kitaip.

Tą patį pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-919/2002 pagal P. U. ieškinį dėl B. U. testamento pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimu buvo padalintas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir B. U. paskirtas 12 kv. m kambarys iš pietų pusės bei ūkinio pastato dalis ir nustatytos bendro naudojimo patalpos. Šis teismo sprendimas nėra panaikintas, todėl, B. U. surašant ginčijamą testamentą, nėra pagrindo teigti, kad ji neturėjo jokio turto.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas, ginčydamas Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenis, nepateikė 1935 m. lapkričio 12 d. surašyto testamento bei nepateikė jokio kito dokumento, patvirtinančio, kad paveldėjo kokį nors turtą po savo motinos E. U. mirties. Pateikti dokumentai – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. kovo 26 d. išduota pažyma Nr. 676 apie nekilnojamąjį turtą tik patvirtina faktą apie E. U. valdytą žemę. Pažymėjo, kad šios pažymos pastaboje nurodyta, jog žinių apie E. U. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę ir mišką, dokumentų apie turėtus pastatus ir nekilnojamojo turto paveldėjimą iš tėvo J.

M. bei E. U. 1935 m. lapkričio 12 d. surašyto testamento, patvirtinto 1938 m. gegužės 17 d. Kretingos apylinkės teismo, archyvo saugomuose fonduose nėra. Pareiškėjo pateiktuose kituose archyviniuose dokumentuose yra tik duomenys apie žemę, tačiau nėra jokių duomenų apie E. U. (duomenys neskelbtini) turėtus pastatus, nekilnojamojo turto paveldėjimą, įpėdinius. Teismas nurodė, kad, kreipdamasis į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo, pareiškėjas prašymą grindė 1998 m. balandžio 22 d. atliktais apskaičiavimais ir Kretingos rajono savivaldybės Kretingos seniūnijos 2011 m. vasario 17 d. pažyma apie namų valdą Nr. V3-103.

Nustatė, kad toks apskaičiavimas buvo atliktas pagal pareiškėjo atstovo 1998 m. balandžio 22 d. atsakovui pateiktą prašymą dėl gyvenamojo namo patalpų idealiųjų dalių apskaičiavimo. Todėl, teismo nuomone, paminėtas pastato idealiųjų dalių apskaičiavimas yra tik projektas, nepatvirtinantis fakto, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą turėtų būti pakeistos. Kretingos rajono savivaldybės Kretingos seniūnijos 2011 m. vasario 17 d. pažyma apie namų valdą Nr. V3-103 buvo išduota remiantis aptartu apskaičiavimu, todėl ji taip pat negali būti pagrindu įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo.

Pareiškėjo argumentus apie tai, kad B. U. vardu surašytame testamente turtas paliktas E. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), o ne E. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), kad B. U. gimimo data yra kita, nei įrašyta testamente, nagrinėjamo ginčo kontekste teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus dėl aukščiau paminėtų aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą dėl registro duomenų pakeitimo atsakovui teikė antrą kartą. Pirmą kartą toks prašymas buvo pateiktas 2004 m. birželio 18 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2004 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymo nepatenkino.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2005 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 39 paminėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti, įpareigodama atsakovą padaryti registre žymą, kad pareiškėjui pagal Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. lapkričio 20 d. sprendimą gyvenamajame name skirtos patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) (16,33 kv.

m) ir (duomenys neskelbtini) (15,77 kv. m). Šio sprendimo turinys įrodo, kad komisija, svarstydama pareiškėjo skundą ir atsižvelgdama į gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų netikslumus, kurie atsispindi paveldėjimo dokumentuose, išduotose B. U., o vėliau ir E. D., o taip pat į tai, kad pareiškėjui 1963 m. spalio 22 d. sprendimu priskirtos patalpos (kambarys, kamara, dalis koridoriaus ir verandos) gali sudaryti didesnę dalį negu jam šiuo metu įregistruota (t. y. 1/4), pasiūlė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui sudaryti komisiją ir, nuvykus į vietą, su šiuo metu esančiais dviem bendraturčiais – pareiškėju ir A.

R. – aptarti nuosavybės teisės dalių į gyvenamąjį namą patikslinimo (nustatymo), konkrečių gyvenamojo namo patalpų bei ūkinių pastatų naudojimosi klausimus. 2004 m. spalio 21 d. skundo patikrinimo vietoje aktas įrodo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, vykdydamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos nurodymą, pasiūlė bendraturčiams sudaryti susitarimą dėl gyvenamojo namo dalių patikslinimo bei nustatyti naudojimosi konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis tvarką, tačiau tokio susitarimo pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nesudarė.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytos taisyklės suteikia teisę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti šiame įstatyme nustatytas procedūras, kurios, kaip minėta, yra formalizuotos ir atliekamos pagal atlikimo metu galiojančias taisykles ir esant faktiniam pagrindui. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos nagrinėti privačių asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių ir vertinti suinteresuotų asmenų dokumentus, nustatyti faktines aplinkybes bei spręsti dėl šių asmenų daiktinių teisių turėjimo.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją, turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, t. y. minėtų teisių paviešinimą registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012 ir kt.). Teismas pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o 22 straipsnyje yra aiškiai nurodytas dokumentų sąrašas, kurių pagrindu gali būti įregistruojamos ar suvaržomos daiktinės teisės. Atliekant pareiškėjo prašomus Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimus, kartu būtų pakeista trečiojo suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto teisinė registracija, tokios procedūros atsakovas negali atlikti dėl aukščiau sprendime aptartų aplinkybių, o pastatų bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nėra pakeitę kitokių nuosavybės teisės dalių, negu šiuo metu įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti pareiškėjo daiktines teises, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė jo prašymą patenkinti ir nėra teisinio bei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti registro duomenis. Skundžiamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai bei pakankamai išdėstyti motyvai.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 94–104) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvados prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, taip pat teisės aktams, reglamentuojantiems ginčo santykius. Analizuodamas teritorinio registratoriaus išvadą dėl papildomai pateiktų dokumentų, nustatančių bei įrodančių jo nuosavybe priklausančių dalių pasikeitimą, teismas padarė nepagrįstas išvadas, prieštaraujančias faktinei bylos medžiagai. Pažymi, jog jau pirminė teisinė registracija yra neteisinga, kadangi bendraturčių dalys viršija viso gyvenamojo namo apimtis. Neišspręsti neatitikimai, netikslumai, užfiksuoti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. vasario 2 d. sprendime Nr. 39. Neegzistuojančio Rūdaičių apylinkės LDT VK 1984 m. rugsėjo 7 d. pažymėjimo Nr. 738 pagrindu atliktos teisinės registracijos padariniai naikintini teismine tvarka. Netinkamai įvertintos aplinkybės dėl B. U., E. D. nuosavybės, testamento. Teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514/63, kadangi teismas nustatė tik naudojimosi gyvenamuoju namu, kuris išimtinai priklausė motinai E. U., tvarką. B. U. neturėjo jokių teisinių pagrindų įgyti nuosavybę į E. U. (buvusios J.) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas nepripažino B. U. nuosavybės teisės į E. U. nuosavybę, šio sprendimo pagrindu nuosavybės teisė neįregistruota. Teismas neteisingai įvertino ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2011 m. vasario 17 d. pažymą Nr. V3-103 „Apie namų valdą“ kaip nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą. Teismui taip pat buvo pateikti archyviniai dokumentai dėl teismine tvarka patvirtinto E. U. testamento, jos turėtos nuosavybės (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 119–122) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, susipažinę su pareiškėjo pateiktais dokumentais, konstatavo, jog pateikti dokumentai nėra pagrindas pakeisti įrašus Nekilnojamojo turto registre, nes jie nepatvirtina Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pareiškėjo nuosavybės teisės dalių pakeitimo/patikslinimo fakto, o Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-514/63 ir 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas Nr. 2818 (1982 m. rugsėjo 10 d. testamentas), kurių pagrindu įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės dalys į nekilnojamuosius daiktus, nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl keisti ar naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 117) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikia tikrų ir galiojančių dokumentų, kurie patvirtintų jo reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra galiojantys, pagrįsti dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija (2011-12-29 versija) matyti, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal šį išrašą (1 t., b. l. 55-59), pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kiemo rūsio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato-tvarto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato-tvarto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato-tvarto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato-daržinės (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis kiemo statinių (šulinio ir 2 lauko tualetų). Pažymėtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytai namų valdai priklausančius pastatą-viralinę (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą (duomenys neskelbtini) ir pastatą-sandėlį (duomenys neskelbtini) šioje administracinėje byloje nėra kvestionuojama ir nėra reikšminga šiam administraciniam ginčui išspręsti, todėl kolegija toliau dėl jos nepasisako. Pagal paminėtą išrašą, nuosavybės teisė į aukščiau išvardintų (pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančių) statinių kitas dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. Iš nurodyto išrašo taip pat matyti, kad istoriniu pagrindu šiai dalinės nuosavybės teisei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-514/63 ir 2002 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5080.

Byloje esančiame paminėtame Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendime (1 t., b. l. 60) nurodyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas civilinis ginčas dėl pastato (aukščiau nurodyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) padalijimo tarp ieškovės B. U. (trečiojo suinteresuoto asmens dabar esančios dalies nuosavybės teisės pirmtakės, mirusios (duomenys neskelbtini)) ir atsakovų: pareiškėjo, S. U. (pareiškėjo brolio ir trečiojo suinteresuoto asmens dabar esančios dalies nuosavybės teisės pirmtako) bei E. D. (pareiškėjo sesers ir trečiojo suinteresuoto asmens dabar esančios nuosavybės teisės pirmtakės, mirusios (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, kad šiame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad ūkis, dėl kurio kilo ginčas, buvo atsakovų tėvo (P. U., mirusio (duomenys neskelbtini)). Iš bylos (bei iš aukščiau nurodyto Centrinio duomenų banko išrašo) taip pat matyti, kad paminėtos B. U. 1982 m. rugsėjo 10 d. testamento pagrindu surašytas 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjijo teisės pagal testamentą liudijimas buvo vienas iš pagrindų įregistruoti E. D. (paminėtos pareiškėjo sesers) nuosavybės teisę į ginčo namų valdos dalį, kuri vėliau, pagal aukščiau paminėtą 2002 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5080 perėjo trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybėn.

Kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą pakeisti jo nurodytu būdu Nekilnojamojo turto registre esančius (aukščiau aptartus) duomenis apie nuosavybės teisę į ginčo namų valdą, nesutinka su paminėto Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimo traktavimu ir su šio sprendimo reikšmingumu, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės dalių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Taip pat jis kvestionuoja aukščiau nurodyto 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo teisėtumą, teigdamas, kad jokios nuosavybės teisės į ginčo namų valdą B. U. neturėjo, todėl jos sudarytas 1982 m. rugsėjo 10 d. testamentas negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių. Apibendrindama šią pareiškėjo poziciją, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas siekia paneigti istorinių įrašų Nekilnojamojo turto registre pagrįstumą. Todėl byloje yra būtina apsvarstyti klausimą dėl pareiškėjo nurodytų argumentų reikšmingumo Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti jo nurodytų įrašų Nekilnojamojo turto registre teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuginčyti paminėtų Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimo bei 2002 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5080 teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad pastarasis paveldėjimo teisės liudijimas tiesiogiai yra siejamas su aukščiau aptartu 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo pagal 1982 m. rugsėjo 10 d. testamentą teisės liudijimu, todėl pareiškėjas turėjo nuginčyti B. U. 1982 m. rugsėjo 10 d. testamentą. Atsižvelgiant į nurodytų dokumentų nuginčijimo specifiką, tai galėjo (turėjo) būti padaryta, paduodant atitinkamus prašymus (ieškinius) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad, pagal bylos duomenis, pareiškėjas buvo pareiškęs teismui civilinį ieškinį dėl B.

U. 1982 m. rugsėjo 10 d. testamento pripažinimo negaliojančiu. Toks jo ieškinys buvo atmestas Kretingos rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuris buvo patikrintas apeliacine bei kasacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 24 d. nutartimi buvo paliktas galioti (1 t., b. l. 103-108). Pažymėtina, kad pastarojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, buvo aptarta paminėto Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimo reikšmė nuosavybės teisės į ginčo namų valdą atsiradimo teisiniams santykiams (buvo nurodyta, kad šis teismo sprendimas patvirtina B.

U. turėtą nuosavybės teisę į ginčo namų valdos dalį). Išvardintos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pasinaudojęs galimybe teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti šiai administracinei bylai reikšmingus dokumentus (Kretingos rajono liaudies teismo 1963-10-22 sprendimą ir B. U. 1982-09-10 testamentą). Tačiau toks jo bandymas nedavė jo siekiamo rezultato. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio taikymo požiūriu tai reiškia, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo siekiami pakeisti duomenys apie nuosavybės teisę į ginčo namų valdą negali būti pripažinti neteisingais arba neišsamiais.

Pareiškėjo kartu su jo 2012 m. kovo 8 d. prašymu teritoriniam registro tvarkytojui bei teismui paduoti dokumentai negali būti laikomi tinkamais (įstatymų nustatyta tvarka) Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimo bei B. U. 1982 m. rugsėjo 10 d. testamento galios panaikinimą patvirtinančiais dokumentais. Todėl nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, nei šio įstatymo 22 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu šie dokumentai nepripažintini reikšmingais nagrinėjamai bylai.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.).

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis