9dbfe02b-5309-4f45-84c0-0d4e8ef2261b · Alytaus apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2YT-3051-1023/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00286-2018-9Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. J., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) pareiÅ¡kimu (b. l. 2 – 4) praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po M.

D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ pagal testamentÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.PareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, jog M. D. buvo pareiÅ¡kėjo tėvo J. A. J. sesuo, tačiau giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų neturi, jie nėra iÅ¡likę, kadangi visa pareiÅ¡kėjo tėvo Å¡eima buvo iÅ¡tremta, pareiÅ¡kėjas pats yra gimęs tremtyje, todėl tėvo ir mano tetos gimimo liudijimai nėra iÅ¡likę. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo teta M.

D.. Po pareiÅ¡kėjo tetos M. D. mirties liko nekilnojamasis turtas – 34/490 dalis 4.9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Teta paliko (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ , kuriuo visÄ jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko pareiÅ¡kėjui. IÅ¡ karto po tetos mirties, priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. KeletÄ metų iki mirties teta sunkiai sirgo, todėl buvo apgyvendinta Prienų globos namuose, nes jai reikėjo nuolatinės priežiÅ«ros.

Iki tol ji gyveno socialiniame bÅ«ste, todėl iÅ¡ jo į globos namus iÅ¡sivežė tik savo asmeninius daiktus, rÅ«bus, papuoÅ¡alus bei knygų. Mirus tetai jos likusius daiktus pasiėmė jis. Ji buvo palaidota pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis, pareiÅ¡kėjas savo lėšomis sutvarkė jos kapavietę, jÄ prižiÅ«ri, nes daugiau tetos artimųjų nėra. Tetai priklausančio žemės sklypo dalį prižiÅ«rėjo dar jai gyvai esant, nes Å¡iame sklype buvo pareiÅ¡kėjo mamai priklausanti 33/490 žemės sklypo dalis, kuriÄ po jos mirties jis taip pat paveldėjo.

Å iuo metu pats žemės nedirba, jos nedeklaruoja, yra neatlygintinai (už priežiÅ«rÄ ) leidęs visu žemės sklypu naudotis kitiems Å¡io sklypo bendrasavininkams. RaÅ¡ytinių įrodymų apie palikimo priėmimÄ neturi, kadangi M. D. dar gyva bÅ«dama, kaip pensinio amžiaus, buvo atleista nuo žemės mokesčio, todėl ir po jos mirties nebuvo gaunama jokių nurodymų iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos jos vardu sumokėti mokesčius už žemę. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, papildomai nurodė (2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 7 min. 43 sek. iki 20 min. 00 sek.), kad po tetos mirties jis likusį tetos turtÄ , t. y.

žemę, daiktus, knygutes, rožančių pradėjo valdyti iÅ¡ karto po jos mirties, žemė visÄ laikÄ buvo tvarkoma, neapleista. Teta iÅ¡ pradžių gyveno socialiniame bÅ«ste, o jai persikėlus į globos namus, jos baldus jis parsivežė pas save, žemėje sodino daržoves. Yra paveldėjęs ir savo mamos žemės dalį tame pačiame sklype. Žeme Å¡iuo metu naudojasi ir prižiÅ«ri P. K. jo žodiniu leidimu, ji visÄ laikÄ yra tvarkoma.Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 35).

Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 26 – 28), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo praÅ¡o nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 34). Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 20 – 21), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas J.

J. priėmė palikimÄ pagal testamentÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 33).

Per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, kitų praÅ¡ymų taip pat negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog M. D. (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ savo palikimÄ paliko pareiÅ¡kėjui (b. l. 9). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad M. D. yra jo teta, jo tėvo sesuo, bet tÄ patvirtinančių įrodymų neturi, nes visa pareiÅ¡kėjo tėvo Å¡eima buvo iÅ¡tremta ir jis yra gimęs tremtyje. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos I. J. ir V. P., kurios abi nurodė, kad M. D. yra pareiÅ¡kėjo tėvo sesuo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo teta M.

D. (b. l. 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiÅ¡kėjo tetai priklausė 34/490 dalis 4.9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 11, 12). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo tetos M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pagal testamentÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, bÅ«das įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. V. W. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo tetos M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pagal testamentÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, įrodo, tai, kad iÅ¡karto po tetos mirties toliau rÅ«pinosi jai priklausančia žeme, jam liko visi tetos daiktai, baldai, knygos, rožančius, jis rÅ«pinosi jos laidotuvėmis ir prižiÅ«ri kapavietę, kitų artimųjų nėra. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos – I.

J. ir V. P. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kurios parodė (2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 20 min. 28 sek. iki 40 min. 36 sek), kad pareiÅ¡kėjui, kuriam teta viskÄ paliko pagal testamentÄ , nes jis jÄ prižiÅ«rėjo, liko visi tetos baldai, papuoÅ¡alai, puodai, patalynė, pareiÅ¡kėjas leisdavo kitiems asmenims naudotis likusia tetos žemės dalimi, jÄ ir pats dirbo, nes ten nuolat važinėdavo po tetos mirties. Ginčo dėl palikėjos turto nėra, nes palikėja vaikų neturi, mirė iÅ¡situokusi, jos palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota (b. l. 10, 18).

Pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas J. J. po savo tetos M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos M. D. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ , sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

   Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 1,79 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas Å¡ios sumos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pagal testamentÄ po M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja                                                                                                                                     Vaida Baumilė