2019-12-23 Nr. CB-12259-2-58-3-00106-2010-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1944/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00106-2010-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 13 d. gautu ieškovės V. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė V. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovėms AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ dėl 781 918,55 Eur žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės V. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų netinkamu taikymu, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodoma, kad teismai: 1) netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį, dėl to neteisingai sprendė, kad atsakovių neteisėti veiksmai yra pernelyg nutolę nuo įmonės patirtos žalos. Ieškovės nuomone, atsakovių neteisėti veiksmai pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes įmonė buvo priversta ieškoti kito banko, kuris sudarytų faktoringo sutartį, bei skelbti bankrotą. Teismai abstrakčiai pasisakė dėl priežastinio ryšio ir nenurodė jokio teisinio ar faktinio pagrindo, todėl jų procesiniai sprendimai šioje dalyje nemotyvuoti; 2) padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Įmonei padaryta žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovių neteisėtais veiksmais, dėl kurių įmonė privalėjo skelbti bankrotą ir parduoti nekilnojamąjį turtą už 179 082,81 Eur, kuriuo vertė buvo 961 001,36 Eur, todėl įmonei padarytą žalą sudaro šių sumų skirtumas – 781 918,55 Eur; 3) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė prašė prijungti papildomus įrodymus, tačiau teismas netenkino prašymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti šiuos įrodymus, motyvuodamas, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau neįvertino aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Teismai užkirto ieškovei kelią papildomais įrodymais patikslinti žalos dydį, taip pažeidė CPK 12, 314 straipsnius.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė