2022-04-06 Nr. AB-8903-3-61-3-05047-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1897-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05047-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S33928 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2285 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Paaiškino, kad pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo motina (duomenys neskelbtini)buvo užpulti ir persekiojami už atsiskyrimą kovojančių ginkluotų vyrų, kurie pagrobė pareiškėjo motiną.

3. Teigė, kad pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Anglakalbių dalis (duomenys neskelbtini) jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūrinio identiteto prasme marginalizuojami. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016 m. pradėjo protestuoti, atsirado ekstremistai, kurie pasisakė už (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės (duomenys neskelbtini) sukūrimą. 2017 m. konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir Vyriausybės peraugo į ginkluotą konfliktą. (duomenys neskelbtini) separatistai taikosi į valstybės tarnautojus, grobia žmones, reikalauja išpirkų, degina namus. Civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai, grobiami ir žudomi žmonės. Vyriausybė į protestus reaguoja griežtai, juos persekioja ir vykdo represijas. Ši valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad pareiškėjas ir jo motina, kurie yra (duomenys neskelbtini), galėjo būti užpulti ir persekiojami (duomenys neskelbtini)separatistų. Labai tikėtina, kad pastarieji separatistai pagrobė pareiškėjo motiną, todėl pareiškėjui taip pat kyla reali grėsmė savo kilmės šalyje prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

4. Dėl pareiškėjo išsiuntimo pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, kurios šiuo atveju nėra. Teigia, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės, vykstančio konflikto, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Atsakovas, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jis laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykim1 iš kilmės valstybės lėmė suprantamas tikslas – siekis saugiai gyventi.

6. Nesutikdamas su 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos Sprendimu teigė, kad pareiškėjui turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, pareiškėjas prašė atsakovo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Todėl asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Nesutiko su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigė, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

8. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

9. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pasakojimą, kuris buvo nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir pasižymėjo esminiais trūkumais (buvo neišsamus ir nenuoseklus) bei įvertinus tai, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti nei tariamų savo persekiotojų, nei pagrįsti, dėl kokių individualių priežasčių kažkas (duomenys neskelbtini) yra suinteresuotas jį persekioti, konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo realios baimės patirti persekiojimą, o jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remdamasis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis yra žemas, nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jis yra persekiojamas. Anot pareiškėjo, jis kilmės valstybėje gyveno su mama, kurią 2021 m. birželio 6 d. pagrobė nežinomi asmenys, tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, nenuoseklus, abstraktus ir prieštaringas. Pareiškėjas negalėjo įvardinti nei tariamų užpuolikų, kurie pagrobė jo mamą, nei dėl kokių priežasčių jo mama buvo pagrobta ir kodėl pareiškėjas mano, kad jis yra persekiojamas. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jam dėl kokių nors priežasčių kilmės valstybėje būtų grasinama, o apklausos metu uždavus klausimą, kas pareiškėjui grėstų, jeigu jis grįžtų į kilmės valstybę, pareiškėjas atsakė, kad neturėtų kur gyventi, nes mama mirė. Tyrimo metu, nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kilmės valstybės informacijos nebuvo galima identifikuoti tariamo pareiškėjo persekiotojo ar jo tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

11. Departamentas vertino, kad ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje (asmenų grupėje) kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Pažymėjo, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Be to, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

12. Dėl draudimo atvykti, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

13. Pažymėjo, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nei iki ginčijamo sprendimo, nei iki Komisijos Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Jeigu pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

14. Teismo posėdyje Departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2285, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas dėl Departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33928 nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiuntimo į kilmės valstybę ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad jis yra persekiojamas. Teigė, kad didžiąją gyvenimo dalį gyveno su senele, o kai senelė mirė, 2021 m. birželio 2 d. mama jį parsivežė į (duomenys neskelbtini). Kartu su mama gyveno (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. 2021 m. birželio 6 d. į jų namus atvyko 3 ginkluoti vyrai, kurie šiurkščiai elgėsi su mama, vienas iš jų pareiškėjui spyrė į ranką. Vienas iš vyrų išsivedė pareiškėją į lauką ir nurodė eiti tiesiai. Jis priėjo bažnyčią, kur jį pasitiko kunigas, kuris nemokėjo kalbėti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasikalbėjo su kita ten buvusia moterimi, paprašė jos nueiti pažiūrėti, kokia yra situacija jo namuose. Kitą dieną ši moteris grįžo į bažnyčią ir jam pranešė, kad namuose nieko nerado, namuose išvežti daiktai, yra kraujo, jo motina buvo pagrobta, į namus įsilaužę ginkluoti vyrai buvo ne policininkai, o asmenys, kovojantys už atsiskyrimą nuo šalies. Teigia, kad iki šiol nežino, kur yra jo motina, po šio nutikimo jis taip pat pradėtas persekioti, todėl nusprendė išvykti iš šalies. Teigė, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) neturėtų kur gyventi, nes iki šiol gyveno su mama.

18. Nustatyta, kad Departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. spalio 23 d. Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendime konstatuota, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti/areštuoti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

19. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai, mirties bausmė ar beatodairiškas smurtas t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

20. Departamento Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos Sprendimu atmetė jo skundą, argumentuodama, kad ginčijamame sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

21. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą; grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika; pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Komisija, pasak pareiškėjo, atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo.

22. Departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir pasižymėjo esminiais trūkumais, buvo neišsamus ir nenuoseklus, nepagrindžia jo realios baimės patirti persekiojimą, o jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o taip pat ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, nes beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra žemas.

23. Teismas nustatė, kad apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimi nurodė tai, kad kilmės šalyje yra persekiojamas, jis ir jo mama yra (duomenys neskelbtini), jie buvo užpulti už atsiskyrimą kovojančių ginkluotų vyrų, kurie pagrobė pareiškėjo motiną, todėl kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

24. Iš Departamento pateiktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo slenksčio. 2016 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai pradėjo organizuoti taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybės (duomenys neskelbtini) teisėjų ir mokytojų skyrimus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas. (duomenys neskelbtini) teigė, jog (duomenys neskelbtini) iš esmės priverstinai verčia (duomenys neskelbtini( mažumą įsisavinti (duomenys neskelbtini) teisinę ir švietimo sistemas. (duomenys neskelbtini) vyriausybė sutiko su kai kuriomis protestuotojų pasiūlytomis reformomis, tačiau į vykstančius protestus vyriausybė reagavo griežtai – įkalino keletą nuosaikių protesto lyderių, malšinant protestus neišvengta aukų. (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomos represijos prieš protestuotojus leido iškilti labiau ekstremistiniams protesto balsams, kurie pasisakė už visišką (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės (duomenys neskelbtini) sukūrimą. 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės. 2019 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) prezidentas P. B. pasiūlė pradėti dialogą tarp (duomenys neskelbtini) vyriausybės ir (duomenys neskelbtini), o 2019 m. spalio mėn. amnestavo daugiau nei 300 (duomenys neskelbtini) separatistų, tačiau 2021 m. (duomenys neskelbtini) tebesitęsia, tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta smurtiniai veiksmai. Remiantis šaltiniais, smurtiniai veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. Tyrimo metu atsakovas taip pat nustatė, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) inter alia (be kita ko) yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe.

25. Nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir/ar pilietybę patvirtinančių dokumentų. Atsakovas, remdamasis pareiškėjo pasakojimu ir surinkta informacija, darė prielaidą, kad pareiškėjas didžiąją gyvenimo dalį praleido (duomenys neskelbtini) mieste šalies pietvakariuose, kurio didžiąją dalį gyventojų sudaro (duomenys neskelbtini). Vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarų dalyje, kuris taip pat laikomas (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo nurodytus faktus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kalba (duomenys neskelbtini) kalba, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, t. y. ši pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma įvykdyta.

26. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, išdėstytus faktus, nusprendė, kad jie nėra paremti objektyviais įrodymais, leidžiančiais daryti pagrįstą išvadą apie pareiškėjo persekiojimą. Pareiškėjo paaiškinimai atsakovui, teismui neatitinka patikimumo, objektyvumo kriterijų. Apie galimą mamos pagrobimą 2021 m. birželio 6 d. pareiškėjas pasakojo abstrakčiai, neišsamiai, negalėjo įvardinti užpuolikų. Pareiškėjas iš pradžių teigė, kad jo mama yra pagrobta, vėliau nurodė, kad ji mirusi, o tai parodo jo pasakojimo nenuoseklumą ir nepatikimumą. Pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti, kas jį persekioja ir kokios galimo persekiojimo priežastys.

27. Teismas konstatavo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą būtiną su pareiškėju susijusią individualią informaciją kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) informacijos kontekste. Pateikta medžiaga aiškiai patvirtina, kad nėra nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų argumentų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių ir individualių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

28. Teismas įvertino, kad nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl saugumo ar gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis.

29. Pareiškėjo jaučiama subjektyvi baimė, pasireiškianti, pasak pareiškėjo, jo kilmės valstybėje dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, yra persekiojamas. Kaip nustatyta iš Departamento surinktos informacijos, (duomenys neskelbtini) yra persekiojami politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Be to, nors 2021 m. duomenimis tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta smurtiniai veiksmai, tačiau tokie veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. Pareiškėjas nei vienai iš šių grupių nėra priskiriamas. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu, teisme teiktus paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Departamentas tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai nustatė, kad prieglobsčio pareiškėjas prašė ne norėdamas apsisaugoti nuo kilmės šalyje vykdomo persekiojimo, ne dėl individualios persekiojimo grėsmės dėl savo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į klausimą, kas grėstų pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis per apklausą Departamentui paaiškino, kad neturėtų kur gyventi, nes prieš išvykdamas gyveno su mama. Vadinasi, pareiškėjo baimė visiškai nėra pagrįsta, o nenoras gyventi savo kilmės šalyje neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių, tokių kaip rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl Departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas.

31. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Kaip nustatė teismas, Departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai. Departamentas, įvertinęs turimus duomenis, konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Taigi, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsižvelgus į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

32. Pareiškėjas teigė, kad Departamento Komisija nepagrįstai skundo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, dėl ko nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo nagrinėjimas. Teismas pažymėjo, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio, apskundimas ikiteisminėje stadijoje vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjas buvo apklaustas, savo paaiškinimus galėjo teikti apklausos metu, taip pat teismo posėdyje, todėl jo argumentai dėl teisės būti išklausytam principo pažeidimo atmestini.

33. Pareiškėjas manė, kad jam nepagrįstai ir neproporcingai taikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas. Todėl, šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirto Lietuvos Respublikos sieną. Išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, todėl tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Teismas pažymėjo, kad Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d.) 33 punkte nustatyta, kad esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

34. Teismas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

35. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą prašo tenkinti remdamasis tais pačiais motyvais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pažymi, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) separatistų, jam gali grėsti prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais atsakovas nesutinka. Pažymi, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). Pažymi ir tai, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

Be to, Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Tvarkos aprašo 99 punkte, be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Kaip minėta, pareiškėjas teigė, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jis yra persekiojamas. Anot pareiškėjo, jis kilmės valstybėje gyveno su mama, kurią 2021 m. birželio 6 d. pagrobė nežinomi asmenys, tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, nenuoseklus, abstraktus ir prieštaringas.

Pareiškėjas negalėjo įvardinti nei tariamų užpuolikų, kurie pagrobė jo mamą, nei dėl kokių priežasčių jo mama buvo pagrobta ir kodėl pareiškėjas mano, kad jis yra persekiojamas. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jam dėl kokių nors priežasčių kilmės valstybėje būtų grasinama, o apklausos metu uždavus klausimą, kas pareiškėjui grėstų, jeigu jis grįžtų į kilmės valstybę, pareiškėjas atsakė, kad neturėtų, kur gyventi, nes mama mirė. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta smurtiniai veiksmai, tačiau tokie veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai, tačiau pareiškėjas nei vienai iš šių grupių nėra priskiriamas.

Taigi, atlikto tyrimo metu, nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kilmės valstybės informacijos nebuvo galima identifikuoti tariamo pareiškėjo persekiotojo ar jo tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Be to, priimant sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, o remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, todėl pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Nepagrįsti ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Departamentas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Visų pirma, pažymi atsakovas, ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Visų antra, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, tuo kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.

41. Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę, pažymi, kad nustatytas draudimo atvykti laikas yra maksimalus ir neproporcingas.

Skundo teiginys nepagrįstas. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai pėsčiomis neleistinoje vietoje (asmenų grupėje) kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Taip pat pažymėtina, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Be to, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

42. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka (kaip ir numato Tvarkos aprašo 42 punktas, informacija apie tai, kad prašymas nagrinėjamas skubos tvarka pažymėta asmens byloje – pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, t. y. nepriimant atskiro sprendimo). Kartu pažymėtina, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjas draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

43. Kartu pažymėtina, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Pareiškėjai prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, daugiau argumentų nepateikia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

45. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

46. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 125 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 1 dalimi, 128 straipsnio 2 dalimi bei 133 straipsnio 1, 2 ir 10 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

48. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai.

49. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Baimę būti persekiojamu kilmės valstybėje grindžia teiginiais, kad kilmės šalyje jį ir jo motiną užpuolė už atsiskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) kovojantys ginkluoti kovotojai ir pagrobė jo motiną, o jį patį išvarė iš namų ir liepė eiti tolyn.

50. Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.

51. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

53. Pareiškėjo nurodomos jo galimo persekiojimo priežastys yra išskirtinai asmeninio pobūdžio ir nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Ginčo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu taip pat nenustatyta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų suteikti pareiškėjui pagalbos ir kad toks nenoras ar negalėjimas kiltų pareiškėjo rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų pagrindu. Taigi, neįrodyta, kad tarp pareiškėjo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys.

54. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas surinko išsamią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją ir rėmėsi aktualiais šaltiniais. Departamentas vadovavosi aktualiais duomenimis pateiktais tokių autoritetingų organizacijų, kaip „Human Rights Watch“, Europos Tarybos, JAV Teisingumo departamento duomenimis. Skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodoma, kad smurtiniai veiksmai naudojami dažniausiai prieš asmenis, kurie dalyvauja arba siekia dalyvauti politikoje ir įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Sprendime taip pat teisingai nurodyta, kad smurtas nėra tiek beatodairiškas, kad vien dėl būvimo (duomenys neskelbtini), o ypač pareiškėjo gyvenamosios vietos teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

55. Vertinant aktualią kilmės šalies informaciją jos individualizavimo aspektu, svarbu yra tai, kad pareiškėjas neužsiėmė jokia politine veikla savo kilmės šalyje. Pareiškėjas negalėjo pagrįsti savo teiginių jokiomis įtikinamomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių prieš jo šeimą, kuri nedalyvauja politiniuose procesuose, imtasi smurto. Todėl vertinant byloje surinktų įrodymų visumą yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, o įvykiai bei baimės, kuriomis remiamasi siekiant, kad būtų suteiktas prieglobstis, neturi individualaus pagrindo, kildinami iš pareiškėjui žinomų bendro pobūdžio grėsmių kilmės šalyje, kurios niekaip nesietinos su individualia prieglobsčio prašytojo situacija.

56. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi kur gyventi, laikytina socialine priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

57. Skundžiamame Migracijos departamento sprendime taip pat nutarta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo.

58. Pareiškėjas, skųsdamas priimtą sprendimą nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Nurodė, kad Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir į juos neatsižvelgė.

59. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (TAR, 2014-04-14, Nr. 2014-04429) (toliau – Tvarka) 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

60. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

61. Tvarkos 44 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 2 metai, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir nustatoma viena iš šių aplinkybių (Tvarkos 44.3. punktas): užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Tvarkos 44.3.1. papunktis); užsienietis buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu (Tvarkos 44.3.2. papunktis); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo atsiimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31), nustatyta tvarka (Tvarkos 44.3.3. papunktis); per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Lietuvos Respublikoje dienos užsienietis buvo grąžintas arba išsiųstas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kur buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (Tvarkos 44.3.4. papunktis); antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje galioja kitos Šengeno valstybės užsieniečio atžvilgiu pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais (Tvarkos 44.3.5. papunktis); užsienietis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (Tvarkos 44.3.6. papunktis).

62. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

63. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

64. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų. Nors Migracijos departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šiuo aspektu konstatuotina, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas.

65. Nors nustatytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas. Skundžiamame sprendime taip pat nutarta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal C.SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį penkeris metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

66. Pagal aktualios redakcijos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436, 12 punktą, jeigu Migracijos departamentas arba VSAT priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui į Lietuvą priima kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jeigu nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Sąrašo taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C.SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

67. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija sumažina aptartus laikotarpius iki dvejų metų ir dėl to pakeičia ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinę dalį bei atitinkamą Komisijos sprendimo dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 23 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S33928 pakeisti. Sutrumpinti iki 2 metų draudimo pareiškėjui T. G. J. atvykti į Lietuvis Respubliką ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį terminą. Pakeisti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2285 dalį, kuria palikta nepakeista Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 23 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S33928 dalis dėl nurodytų terminų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė