2021-09-02 Nr. AB-18847-4-45-3-00276-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3896-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00276-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) piliečiui N. J. A.,

užsieniečio atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl N. J. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį N. J. A. (toliau – ir užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos perduoti trys asmenys, tarp kurių buvo asmuo, prisistatęs kaip N. J. A., kuris su savimi turėjo užsieniečio registracijos pažymėjimą. Nustatyta, kad užsienietis 2020 m. gruodžio 12 d. buvo apgyvendintas Centre, vėliau perkeltas į kitą apgyvendinimo vietą Jiezno mieste, iš kurios pasišalino ir išvyko į Lenkiją. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 1 d. (teikime ir teismo sprendime klaidingai nurodyta data – 2021 m. birželio 1 d., žr. Centro bylą, b. l. 30 ir 47) priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos. Centro nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad užsieniečio tikslas nebuvo gauti prieglobstį Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojai nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, yra pagrindas jį sulaikyti.

3. (duomenys neskelbtini) pilietis N. J. A. teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Teigė, kad jis 8 mėnesius gyveno Lietuvoje, neketino niekur vykti, mokėsi lietuvių kalbą. Gavęs neigiamą atsakymą dėl prašymo suteikti prieglobstį, užsienietis išsigando, kad bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), ir todėl išvyko į kitą šalį. Užsienietis tvirtino, jog padarė klaidą ir daugiau niekur neišvyks.

4. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdyje prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik Centro teritorijoje. Tvirtino, kad užsienietis gailisi pažeidęs nustatytą tvarką, neketina bėgti ateityje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį N. J. A. Centre iki 2021 m. spalio 30 d.

6. Teismas nustatė, kad N. J. A., atvykęs į Lietuvos Respubliką, buvo apgyvendintas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vėliau užsienietis perkeltas į kitą apgyvendinimo vietą, esančią Jiezno m. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2021 m. liepos 29 d. perduotas Lietuvai iš Lenkijos Respublikos, kurioje buvo sulaikytas. Iš užsieniečio paaiškinimų nustatyta, kad jis pateikė skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 1 d. sprendimo, todėl jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad užsieniečio skundas dėl minėto Migracijos departamento sprendimo dar neišnagrinėtas, todėl vertintina, kad iki galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimo aiškinamasi dėl motyvų, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Užsienietis jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, būdamas apgyvendintas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, užsieniečio paaiškinimus teismo posėdyje, laikytina, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Manytina, kad užsienietis, siekdamas išvengti tikėtino jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Taigi, egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant to paties straipsnio 5 dalies 10 ir 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms. Nustačius, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 8. (duomenys neskelbtini) pilietis N. J. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. N. J. A. nesutinka su teismo vertinimu, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, ir pabrėžia, jog jis teikė Migracijos departamentui paaiškinimus, dalyvavo organizuojamose apklausose, nustatyta tvarka susipažino su teikiamais dokumentais, skundė jo atžvilgiu priimtą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad užsienietis vieną kartą pasišalino iš apgyvendinimo vietos, per se (savaime) neleidžia konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja su kompetentinga institucija. Užsieniečio nuomone, keliamus tikslus galima visiškai pasiekti pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes tokiu būdu būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, nepagrįstai per daug nesuvaržant jo laisvės. Centras yra aptvertas tvora, jame įrengtos teritorijos stebėjimo priemonės, todėl užsieniečio buvimas Centro teritorijoje būtų pakankamai užtikrinamas.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti N. J. A. apeliacinį skundą.

11. Centras pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir iki šiol nepateikė tokių dokumentų ar jų kopijų. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik esant Įstatyme įtvirtintoms sąlygoms: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarka, tačiau šiuo atveju nė viena iš minėtų sąlygų nėra tenkinama. Centras paaiškina, kad Centre užtikrinama tik sulaikytų užsieniečių apsauga. Bendradarbiaujantys užsieniečiai, apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu, bei užsieniečiai, kuriems pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės, neturi būti saugomi siekiant užkirsti kelią jiems pabėgti, nes nuolatiniu stebėjimu gali būti pažeisti jų teisės ir teisėti interesai. Centro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ateityje gali kilti būtinybė užsieniečiui pačiam patikslinti duotus motyvus, paaiškinimus, teikti įrodymus, iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu N. J. A. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pagrindas sulaikyti užsienietį ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu N. J. A. prisistatęs asmuo nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra patvirtinta oficialiais duomenimis. Užsienietis Lietuvos valstybės sieną 2020 m. gruodžio 11 d. kirto su grupe asmenų, neleistinoje vietoje. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės postą (2020 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 1; 2020 m. gruodžio 12 d. pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, Centro byla, b. l. 1, 7). Užsieniečiui buvo išaiškinta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, jis informuotas, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu negali išvykti iš Lietuvos teritorijos (2021 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 4). Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 12PR-146 nutarė nesuteikti N. J. A. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (Centro byla, b. l. 30–39). 2021 m. liepos 28 d. užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pasienio pareigūnų, kai kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos-Lenkijos sieną; jis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos teritorijoje (susitikimo prie valstybės sienos protokolas, Centro byla, b. l. 42). 2021 m. liepos 29 d. užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos (2021 m. liepos 29 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 41). Užsienietis yra apskundęs minėtą Migracijos departamento 2021 m. liepos 1 d. sprendimą, todėl jis turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

20. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų apie N. J. A. socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar dar kartą išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsieniečio apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio N. J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė