9dba1138-159f-486a-8566-e714e152ecf6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1841-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04545-2013-3                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 14 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-264-470/2014 pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė R. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį turto: 35,86 m2 bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto A.

J. vardu, ir į ½ dalį pajinių įnašų už 36,31 m2 ploto garažo boksÄ Nr. 105, 10.000,00 Lt vertės, esančio garažų statybos eksploatavimo bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyto iki 1996 metų; priteisti iÅ¡ testamentinės įpėdinės atsakovės J. B. ½ dalies buto vertės 20.050,00 Lt kompensacijÄ (T.1, b.l. 2-5; 138-140). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su A. J., tačiau kartu su juo gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį kaip partneriai nuo 1977 metų.

A. J. 1988 m. buvo skirtas vieno kambario butas, kurį pagal Butų privatizavimo įstatymÄ bendromis lėšomis privatizavo 1992 m. Bute bendromis lėšomis atliko remontÄ , bendrai mokėjo mokesčius. Be to, Alytaus miesto Valdybos 1992-09-09 potvarkiu Nr. 383-v A. J. buvo suteiktas garažo boksas Nr.105, esantis garažų statybos eksploatavimo bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šį garažo boksÄ A. J. ir ji bendromis lėšomis iÅ¡sipirko bendrijai sumokėdami pajinius įnaÅ¡us. (duomenys neskelbtini) d. jos sutuoktinis A.

J. mirė. Po sutuoktinio mirties nuvykusi į notarų biurÄ priimti palikimo sužinojo, kad A. J. visÄ savo turtÄ testamentu paliko dukterėčiai J. B., kuri yra penktos eilės įpėdinė. Kadangi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji ir A. J. įgijo bendromis lėšomis, garažui iÅ¡simokėti skirtus įnaÅ¡us (pajus) taip pat mokėjo bendromis lėšomis, t.y. jiedu su A. J. veikė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindais, ieÅ¡kovė laiko bendrai įgytÄ turtÄ esant bendrÄ ja daline nuosavybe ir siekia nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį turto bei kompensacijos už savo turto dalį.

Atsakovė J. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 47-53). Nurodė, kad jos dėdė A. J. testamentu visÄ savo turtÄ paliko jai. Å iuo testamentu jis pakeitė ankstesnį testamentÄ , sudarytÄ savo brolio, jos tėvo naudai, tokiÄ valiÄ palikėjas iÅ¡reiÅ¡kė dėl to, kad palikėjo A. J. brolis mirė anksčiau už jį. Ginčo turtÄ A. J. buvo įgijęs asmeninėn nuosavybėn iki santuokos su R. J.. Atsakovė nurodė, kad A. J. nesudaręs santuokos su ieÅ¡kove R. J. (tuomet F.) daug metų gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), tačiau jų santykiai niekada nebuvo tobuli, jie nevedė bendro Å«kio.

Be to, A. J. buvo užvedęs iÅ¡tuokos bylÄ teisme.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (T.2, b.l. 28-32). Teismas konstatavo, jog nors raÅ¡ytiniais įrodymais įrodyta, jog butas (duomenys neskelbtini), A. J. buvo suteiktas dar 1987 metais, galimybė jį privatizuoti atsirado tik 1991 metais, Seimui priėmus LR Butų privatizavimo įstatymÄ , todėl ieÅ¡kovė iki 1991 metų negalėjo žinoti apie ateityje bÅ«siantį įstatymÄ , leisiantį iÅ¡sipirkti nuosavybėn butus, juo labiau, jie negalėjo žinoti, kad įstatymo nuostatos draus Å¡eimai privatizuoti du butus.

Be to, partneriai santuokÄ Ä¯registravo tik praėjus ketveriems metams, kai iÅ¡nyko aplinkybė, kuri anot ieÅ¡kovės, sudarė kliÅ«tį jų santuokai sudaryti. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė savo turėtų investicinių čekių ginčo buto pirkimui negalėjo panaudoti, o visÄ reikalingÄ sumÄ investiciniais čekiais nuo savo sÄ skaitos apmokėjo tik A. J., kÄ patvirtina įraÅ¡ai A. J. taupomojoje knygelėje. Likusi 1280,00 rublių suma pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo bÅ«ti mokama grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovės tvirtinimu už butÄ buvo atsiskaityta iÅ¡imtinai tik investiciniais čekiais, todėl, teismo nuomone, akivaizdu, jog ji rublinių įnašų už pirkinį neįnešė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visa reikalinga buto iÅ¡sipirkimo suma buvo sumokėta iÅ¡imtinai tik A. J. lėšomis. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė naudojo savo lėšas garažo pajaus įnaÅ¡ams. Remdamasis bylos duomenimis teismas sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir A.

J. kildavo nesutarimų, dėl to A. J. apie 1993 metus išėjo iÅ¡ ieÅ¡kovės buto ir apsigyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės tvirtinimas, kad ji kartu persikraustė ir jie toliau vedė bendrÄ Å«kį, nėra įrodytas, o ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, teismo nuomone, leidžia spręsti, kad jos pačios gyvenimas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute galėjo bÅ«ti tik epizodiÅ¡kas. Apklausti liudytojai R. S., K. M., A. Z. taip pat negalėjo patvirtinti, kad ieÅ¡kovė kuriuo nors laikotarpiu bÅ«tų išėjusi iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) gatvėje ir apsigyvenusi (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute, nors, pasak ieÅ¡kovės, toks periodas truko apie Å¡eÅ¡erius metus.

IeÅ¡kovės teiginiai apie iki santuokos bendrai su A. J. vestÄ Å«kį ir partnerystę iÅ¡ dalies paneigia jos pačios paaiÅ¡kinimai, kad A. J. slapčia nuo jos pardavė nuosavybėje turėtÄ sodÄ , o gautus pinigus panaudojo tik savo asmeninėms reikmėms, kad į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje A. J. neįdėjo jokio indėlio, kad A. J. neprisidėjo prie jos dviejų nepilnamečių dukterų iÅ¡laikymo. Teismo vertinimu R. J. (tuomet F.) ir A. J. negyveno kaip Å¡eima, o jų santykiai nebuvo tiek artimi, kad įgautų Å¡eimai bÅ«dingÄ bendrumÄ , ir bÅ«tų galima pripažinti esant jungtinės veiklos faktÄ .

Be to, teismas pažymėjo, kad A. J. 2013 metais Alytaus rajono apylinkės teisme buvo užvedęs santuokos nutraukimo bylÄ , kad tiek pirmÄ jį testamentÄ , tiek antrÄ jį surašė ne ieÅ¡kovės naudai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės, patvirtina, kad nesutarimai tarp Å¡ių asmenų buvo įgavę tęstinį pobÅ«dį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas A. J. 2010-04-12 notarinėje kontoroje raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kuriame A. J. nurodo, kad bendrai gyvena ir veda bendrÄ Å«kį su J.

R. nuo 1977 metų, o visÄ turtÄ , įgytÄ jo vardu nuo 1977 metų, laiko jų abiejų jungtine nuosavybe buvo suraÅ¡ytas siekiant materialinės naudos kažkokių kompensacijų sÄ skaita, o ne nuosavybės formos transformavimui iÅ¡ asmeninės į bendrÄ jÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bylos įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad gyvendami bendrai R. J. (tuomet F.) ir A. J. sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, t.y. siekė įgyti ir įgijo bendros nuosavybės teisėmis butÄ (duomenys neskelbtini), ir pajinį įnaÅ¡Ä Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje.

Teismo nuomone iÅ¡tirti įrodymai daugiau leidžia spręsti, kad nors Å¡ie asmenys gyveno kaip partneriai, tačiau kiekvienas vertino savo nuosavybę, kiekvienas savo nuožiÅ«ra tvarkė jÄ ir valdė atskirai vienas nuo kito, svarbiausius turtinius reikalus tvarkė savarankiÅ¡kai ir bendrosios nuosavybės nesukÅ«rė, todėl ieÅ¡kinį atmetė.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. J. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (T.2, b.l. 37-40).

Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo iÅ¡vada, kad surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad gyvendami bendrai R. J. (tuomet F.) ir A. J. sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę yra nepagrįsta. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų iÅ¡vadai dėl jungtinės veiklos su A. J. buvimo, taip pat buvo pakankamas pagrindas manyti, jog abu partneriai sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Su A. J. iki jo mirties apeliantė kartu pragyveno 19 m., tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai, bet ir turtiniai santykiai. Nuo 1977 m. jie pradėjo vesti bendrÄ Å«kį, jų bendras kaip partnerių gyvenimas nebuvo epizodinis, bet truko ilgÄ laikÄ , buvo pastovus. Abu dirbo ir gaunamus pinigus laikė bendromis lėšomis, rÅ«pinosi bendra buitimi, vienas kito sveikata, dalyvaudavo draugų ir giminių Å¡ventėse. Tokiais savo veiksmais su A. J. abu siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Kadangi tarpusavio santykiai buvo geri, ketino susituokti, jokių raÅ¡ytinių susitarimų, sutarčių dėl iÅ¡ bendrų lėšų, įgyto turto nerašė.

Å ias iÅ¡vardintas aplinkybes patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausta apeliantės dukra V. F. bei liudytojas A. Z.. Sprendimai tiek dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, įgijimo buvo priimti jų abiejų. Teismas neatsižvelgė į apeliantės paaiÅ¡kinimus. A. J. testamentÄ surašė tik įkalbėtas savo giminaičių.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė J. B. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 46-55).

Nurodė, kad teismas, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, pažymėjo, jog butÄ (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninė nuosavybėn panaudodamas iÅ¡skirtinai asmenines lėšas. IeÅ¡kovė prie buto įsigijimo neprisidėjo, o prieÅ¡ingiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. PareiÅ¡kimas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė dėl turto įgijimo bendrojon nuosavybėn nesukÅ«rė ieÅ¡kovei bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės. Santykiai tarp ieÅ¡kovės ir A.

J. nebuvo geri kÄ patvirtina pateikiami įrodymai – ieÅ¡kovės skundai siekiant iÅ¡keldinti A. J..   IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ Ä¯vertina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės argumentus, t.y. pasisako dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo pagrįstumo.Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovė pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina, nes jie iÅ¡ esmės tik patvirtina byloje jau esančius įrodymus dėl ieÅ¡kovės kreipimųsi į policijÄ dėl netinkamo A. J. elgesio. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, Å«kio tvarkymo kartu, bendro turto kÅ«rimo abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir kompensacijos už Å¡io turto dalį priteisimo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.; 2000 m. CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytÄ turtÄ , laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimÄ gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobÅ«dį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., raÅ¡ytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kÅ«rimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi bÅ«ti įrodinėjamas. Savo reikalavimų faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, nuotraukomis.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė su A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) d. (T.1, b.l. 7). A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 8). IeÅ¡kovė teismo prašė ieÅ¡kinyje nurodytus turto objektus – 35,86 kv.m bendro ploto butÄ su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir 36,31 kv.m ploto garažo boksÄ Nr. 105, esantį GSEB Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovei kompensacijÄ už ½ dalį nurodyto turto.

Å iuos reikalavimus ieÅ¡kovė grindė motyvais, kad santuokÄ su A. J. abipusiu susitarimu sudarė tik 1996 metais, siekdami tam tikrų materialinių interesų patenkinimo – gauti ir vėliau privatizuoti antrÄ butÄ , tačiau iki santuokos sudarymo gyveno bendrai Å¡eimoje, tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrÄ turtÄ , ir įsigijo jį kaip jungtinės veiklos partneriai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 6.969 str.). Atsakovė J. B. nesutiko, kad ieÅ¡kovė su A. J. gyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį, sukÅ«rė bendrÄ dalinę nuosavybę; teigė, kad ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė, o santykiai su A.

J. nebuvo geri. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas nėra pagrindo pripažinti ginčo turtÄ bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir A. J. nuosavybe.Ä®statymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikÅ¡mingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Ä®rodymais civilinėje byloje gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alys nuo 1977 metų iki santuokos sudarymo gyveno kartu, tačiau atsakovė nesutinka su tuo, kad A.

J. įgydamas turtÄ siekė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad A. J. 1987 metais buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 14), kurį A. J. privatizavo 1992 m. rugsėjo 22 d. pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ (T.1, b.l. 9; 55-56) už 10.493,99 rub., iÅ¡ kurių 9.214 rub. sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis, o 1.280,00 rub. grynais pinigais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – įraÅ¡ai A.

J. taupomojoje knygelėje, kad iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuraÅ¡ytos piniginės lėšos – 9.214 piniginių vienetų (T.2, b.l. 11-12), pažyma apie gautÄ darbo užmokestį (T.1, b.l. 78-82), patvirtina tas aplinkybes, kad už įsigyjamÄ butÄ A. J. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ji prisidėjo prie buto įsigijimo, vėliau gyveno bute, mokėjo mokesčius ir darė remontÄ , tačiau byloje neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius, nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės epizodinis gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ginčo butÄ A. J. siekė įsigyti ir įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove. IÅ¡ byloje pateiktos Garažų statybos eksploatavimo bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-09-30 pažymos nustatyta, kad garažas boksas Nr. 105, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe, A. J. įgytas 1992-09-09, t.y. iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo (T.1, b.l. 12).

Nors ieÅ¡kovės teigimu ji prisidėjo prie Å¡io turto įsigijimo, ir dėl garažo gavimo perleido savo automobilį A. J., tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Vieninteliu įrodymu pagrindžiančiu siekį sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę ieÅ¡kovė nurodo 2010-04-12 A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl kompensacijos gavimo, patvirtintÄ notarės M. B., kuriame nurodyta, kad, jo nuomone turtas, įgytas jo vardu nuo 1977 m. yra bendroji jungtinė nuosavybė (T.1, b.l. 11).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kimo tikslas buvo materialinės naudos gavimas kažkokių kompensacijų sÄ skaita, o ne nuosavybės formos transformavimui iÅ¡ asmeninės į bendrÄ jÄ . Teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka ir atkreipia dėmesį, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo bÅ«ti sukuriama tik po santuokos sudarymo (SÅ K (galiojusio iki 2001-07-01) 21 str., CK 3.87 str.), todėl jis negali bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis abipusis susitarimas įgyti bendrÄ jÄ dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu.

Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisė įgyjama tik įstatymuose numatytais pagrindais (CK 4.47 str.), kurių ieÅ¡kovė byloje neįrodė.Apeliantė teigia, kad jos santykiai su A. J. buvo geri, kÄ patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, privataus gyvenimo aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, neįrodo ieÅ¡kovės ir A. J. faktinio abipusio susitarimo įgyti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nepaneigia kitų byloje nustatytų turto įsigijimo aplinkybių ar konfliktinių santykių tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini) m. raÅ¡tai dėl A.

J. perdavimo draugiÅ¡kam teismui ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, T.2, b.l. 56-59; Alytaus miesto ir rajono PK VieÅ¡osios policijos Antrosios miesto policijos nuovados 2007-03-29 raÅ¡tas dėl A. J. elgesio, T.1, b.l. 14; Teismų informacinės sistemos duomenys apie santuokos nutraukimo bylÄ ). Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad A. J. nuo 1977 metų iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) metais gyvendamas kartu su ieÅ¡kove R. J. neįsipareigojo veikti bendrai su ieÅ¡kove, naudojant kooperuotus asmenines ar bendras lėšas įgyti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiÅ¡kindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos dalyvių susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, bei įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų R. S., K. M. ir A. Z. parodymus apie Å¡alių bendro gyvenimo, bendro namų Å«kio tvarkymo iki (duomenys neskelbtini) metų faktines aplinkybes, nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad A. J. su ieÅ¡kove nei savo veiksmais, nei piniginėmis lėšomis nesiekė sukurti, naudoti ir valdyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Teisėjų kolegija su Å¡alių santykių kaip jungtinės veiklos kvalifikavimu visiÅ¡kai sutinka.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ((duomenys neskelbtini), Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ((duomenys neskelbtini) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi jokios teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijan u t a r i a:Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Raimondas Buzelis                Leonas Jachimavičius