2024-12-18 Nr. AB-18632-3-61-3-03570-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-653-525/2024

Teisminio proceso Nr3-61-3-03570-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) priteisti 200 Eur patirtos turtinės žalos; 29,04 Eur palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Iki 2020 m. Sklypas (tuo metu jo kadastro numeris buvo (duomenys neskelbtini)) taip pat priklausė tretiesiems asmenims G. K. ir J. R. (toliau kartu – ir Bendraturčiai), kurie kartu su pareiškėju Sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2015 metais UAB „GEO Baltija“ matininkė parengė Sklypo kadastrinių duomenų bylą (toliau – Kadastro duomenų byla). NŽT 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-3578-(10.5.) (toliau – ir Raštas) atsisakė teisės aktų nustatyta tvarka suderinti Kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjas ir Bendraturčiai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skųsdami Raštą ir prašydami įpareigoti NŽT suderinti Sklypo Kadastro duomenų bylą. 2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-448-492/2019 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo visiškai tenkino pareiškėjo ir trečiųjų asmenų skundą, ir nusprendė: „Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente – Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, inicijuoti šio teritorijų planavimo dokumento patikslinimą bei suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui.“ Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendimu konstatavo NŽT neteisėtus veiksmus, pastarajai nepagrįstai atsisakius suderinti Sklypo Kadastro duomenų bylą.

Po teismo Sprendimo priėmimo NŽT atliko reikalingus veiksmus tam, kad Sklypo Kadastro duomenų byla būtų suderinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Tačiau, kadangi administracinės bylos nagrinėjimas teisme vyko pakankamai ilgą laiką, pasikeitė tam tikri teisės aktų reikalavimai, dėl ko pareiškėjas ir Bendraturčiai buvo priversti tikslinti Kadastro duomenų bylą, ir atitinkamai patirti papildomų išlaidų (už Kadastro duomenų bylos papildymą (patikslinimą) sumokėjo pareiškėjas), kurių galėjo išvengti tuo atveju, jeigu NŽT nebūtų neteisėtai atsisakiusi suderinti Sklypo Kadastro duomenų bylą.

Kitaip tariant, pareiškėjas dėl NŽT neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjas nutarė kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo NŽT neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3. Pagrįsdamas patirtą žalą pareiškėjas nurodė, kad Sklypo Kadastro duomenų bylos teikimo (po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimo priėmimo) metu atsirado reikalavimas visas procedūras atlikti elektroninėmis priemonėmis (iš pradžių Kadastro duomenų byla buvo rengiama popierine forma). Dėl šių priežasčių Sklypo Kadastro duomenų byla turėjo būti atitinkamai pritaikyta teikimui el. priemonėmis bei atitinkamai patikslinta (papildyta) tam, kad atitiktų kitus naujai įsigaliojusius reikalavimus ir galėtų būti įregistruota NTR. Be to, keitėsi ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės). Pavyzdžiui, pasikeitė Taisyklių 5 ir 6 prieduose esančios žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo lentelės ir kt. Dėl šių priežasčių matininkei faktiškai teko iš naujo įforminti surinktus kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų naujai įsigaliojusius reikalavimus. Taigi, pareiškėjas buvo priverstas pakartotinai kreiptis į Kadastro duomenų bylą rengusią UAB „GEO Baltija“ matininkę ir tikslinti Kadastro duomenų bylą. Tikslinant (pildant) Kadastro duomenų bylą pareiškėjas sumokėjo 100 Eur dydžio sumą už matininkes paslaugas, kuri (suma) pripažintina pareiškėjo dėl NŽT neteisėtų veiksmų (neteisėto ir nepagrįsto individualaus akto priėmimo) patirta žala. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu NŽT nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – nebūtų priėmusi neteisėto ir nepagrįsto sprendimo atsisakyti suderinti Kadastro duomenų bylą ir būtų ją suderinusi nedelsiant po jos pateikimo atitinkamam NŽT skyriui, pareiškėjas ir Bendraturčiai Kadastro duomenų bylą būtų suderinę dar iki aukščiau minėtų teisės aktų pakeitimų, dėl ko nebūtų priversti patirti papildomų išlaidų Kadastro duomenų bylos tikslinimui (pildymui). Šios aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio tarp NŽT neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos buvimą.

4. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad jau po teismo paskyrimo nagrinėti šią bylą teismo posėdyje ir pareiškėjui ruošiantis teikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, rado 2019 m. spalio 24 d. matininkės išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. VIIV-GEO-00092 (toliau – Kvitas II), kuriuo taip pat patvirtinama, kad pareiškėjas matininkei sumokėjo dar 100 Eur už Kadastro duomenų bylos tikslinimą, taip iš viso patirdamas 200 Eur dydžio žalą dėl atsakovės atstovės NŽT neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, kad jo padidintas reikalavimas yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis.

5. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Pažymėdama ginčui aktualias faktines aplinkybes NŽT nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, 4,0000 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (Sklypas) 15700/40000 dalimi nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Matininkė V. Š., atlikusi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, 2015 m. gegužės 20 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui kadastro duomenų bylą ir prašymą ją patikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad Sklypą skiria esantis kelias, kuris neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, vadovaujantis Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nustatai) 22 punktu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 48SK-2356- (14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti jų kadastro duomenys. VĮ Registrų centras, gavęs žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė naują kadastro numerį - Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. VILKS-3702 atsisakė įrašyti naujai nustatytus kadastro duomenis, nurodydamas, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kerta Nekilnojamo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Pareiškėjas apie minėtą sprendimą buvo informuotas VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 9245160.

7. UAB „Geo Baltija“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu (reg. Nr. 48JP-5256) kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, pateikdamas informacinį pranešimą dėl atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. 4190/0500:23, kadastrinių matavimų ir išvados pateikimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. 48SD-11481-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ pateikė išvadą ir informavo, kad išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus, nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotas/pažymėtas ribas.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus preliminarius matavimus, administracine tvarka patikslinti kadastro duomenis galima tik žemės sklypų savininkų sutikimu. UAB „Geo Baltija“ 2015 m. spalio 15 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą (reg. Nr. 1GP-1324) dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. spalio 6 d. rašto Nr. 48SD-11481-(14.48.104.), kuriame buvo prašoma „išsiaiškinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. spalio 6 d. atsakymas Nr. 48SD-11481-(14.48.104.) yra teisingas“.

Taip pat buvo prašoma tikslinti 4 besiribojančių žemės sklypų ribas arba tikslinti matuojamo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą. NŽT, išsamiai išnagrinėjusi turimus dokumentus ir detaliai įvertinus situaciją dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 1SS3251-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė atsakymą UAB „Geo Baltija“ matininkei V. Š.. Minėtu raštu NŽT informavo, kad pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui pakartotinai išnagrinėti 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateiktą jos pranešimą ir priimti sprendimą, ar parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas teisingas ar tikslintinas.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius priėmė sprendimą dėl 2015 m. balandžio 28 d. parengto ginčo žemės sklypo plano teisingumo ir 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 48SD-3880-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ pateikė UAB „Geo Baltija“ išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano teisingumo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas, nes parengtas neteisingai. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1SS-1370-(14.48.10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pakartotinai išnagrinėtos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo aplinkybė ir nurodyta, kodėl ginčo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.

Tokia išvada buvo padaryta dėl to, kad UAB „Geo Baltija“ matininkės V. Š. 2015 m. balandžio 28 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytas pietrytinis ribos posūkio taškas nuo miško kvartalinės linijos, esančios ginčo žemės sklypo pietinėje dalyje, yra nutolęs apie 100 metrų, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane, 1999 m. vasario 15 d. parengtame S. M., šis atstumas, matuojant grafiškai, yra apie 140-150 m. Kadangi matininkė V. Š., rengdama 2015 m. balandžio 28 d. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, nesivadovavo pirminiais žemės sklypo suformavimo dokumentais, ginčo žemės sklypo ribos kirto gretimų žemės sklypų ribas, t. y. iš dalies persidengė.

Pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė J. Š. 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė naują prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui (reg. Nr. 48JP-5130), kuriuo prašė sudaryti komisiją ir atlikti ginčo sklypo ženklinimo ir ribų nustatymo vietovėje patikrinimą, įtraukti į šį tikrinimą suinteresuotus asmenis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2016 m. rugsėjo 29 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą, ir surašė Žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-545-(14.48.78.) (reg. data 2016 m. spalio 4 d.), atliko fotofiksaciją, parengė matavimų schemą M1:2000.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vietovėje nerasti riboženkliai Nr. 8, ir 7, o riboženkliai Nr. 6 ir Nr. 9 neatitinka nustatyto standarto. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. 5 48SD-12977-(14.48.136 E.) pareiškėjas buvo supažindintas su patikrinimo rezultatais. Pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė J. Š. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą, kuriuo prašė pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 21 d. raštą Nr. 48SD-12977-(14.48.136 E.).

Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo advokatės J. Š. 2016 m. lapkričio 17 d. skundą ir pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-3578-(10.5) atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Geo Baltija“ matininkė V. Š., vadovaudamasi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 48SD-3880-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“ pateikta išvada bei atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 1SS-1370-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodytą informaciją, turi pakartotinai atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimo procedūrą ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą teikti Skyriui tikrinti.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. vasario 2 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1SS1370-(14.48.104.) ir 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1SS-3578-(10.5.); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suderinti 2015 m. balandžio 28 d. UAB „Geo Baltija“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir pateikti VĮ Registrų centrui išvadą apie teisingai parengtą žemės planą. Vilniaus administracinis teismas 2017 m. birželio 17 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eI-2147-561/2017, proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2) pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu (administracinės bylos Nr. eA-448-492/2019, proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2) pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjų skundą.

8. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 48SD-13093-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ informavo UAB Geo Baltija“ apie priimtą sprendimą ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. išvadų Nr.48SD-11481-(14.48.104.) ir Nr. 48SD-3880-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ pripažinimą negaliojančiomis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1837-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ir laisvos valstybinės žemės duomenų bei planų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211-(41), dalinio patikslinimo ir Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslino žemės sklypų Nr. 2408-1, 16-2 ir Nr. 1074-3 ribas.

9. Pareiškėjas patikslino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas” pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui patikrinti. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, 2019 m. gruodžio 27 d. patikrinęs kadastro duomenų bylą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-114930. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. SPR5-497(14.4 E.) „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti” pareiškėjo prašymą atmetė, kadangi pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojami žemės sklypo dokumentai: kadastro duomenų forma – 2019 m. rugpjūčio 27 d., verčių žiniaraščiai 2015 m. balandžio 28 d., žemės sklypo planas – 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. parengti po viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo – 2015 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 13 d. raštą Nr. SPR5-497(14.4 E.) „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti”, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-149-(14.48.2.) Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 48SK-2356-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pakeitimo“ pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 48SK-2356-(14.48.111.) 1 punktas, kuriame papildomai patvirtinta matininkės V. Š. 2019 m. rugpjūčio 27 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla Nr. 1524513.

10. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimo pasikeitusių Taisyklių 5 ir 6 prieduose esančios žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo lentelės ir kt. matininkei faktiškai teko iš naujo įforminti surinktus kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų naujai įsigaliojusius reikalavimus, o nuo 2017 m pasikeitus Nuostatų 63 punkto nuostatoms, žemės sklypo kadastro duomenų byla turėjo būti pateikta elektroninėmis ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas“, todėl pareiškėjas patyrė 100 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko Nacionalinė žemės tarnyba, dėl kurių pareiškėjas turėjo tikslinti kadastro duomenų bylą ir dėl to patyrė turtinę žalą. Nepagrįstais vertina ir pareiškėjo argumentus, kad dėl pasikeitusių Taisyklių 5 ir 6 prieduose esančios žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo lentelės ir kt. matininkei faktiškai teko iš naujo įforminti surinktus kadastro duomenis taip, kad jie atitiktų naujai įsigaliojusius reikalavimus.

11. NŽT pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendimu įpareigojus Nacionalinę žemės tarnybą suderinti 2015 m. balandžio 28 d. matininkės V. Š. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pareiškėjas neturėjo pareigos jos nei tikslinti pagal naujus reikalavimus, nei pakartotinai teikti tikrinti per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas“, o Nacionalinės žemės tarnybai patikslinus teritorijų planavimo dokumentą ir Išvadas, pareiškėjas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos pirminį popierinį variantą galėjo teikti VĮ Registrų centrui, prašydamas įregistruoti Žemės sklypą nekilnojamojo turto registre pagal matininkės V.

Š. 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taip pat nurodo, kad 2017 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1099 „Dėl nekilnojamojo turto kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytos (įvardytos) elektroninės ryšio priemonės, kuriomis matininkai turi pateikti elektronines nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas tikrinti ir derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) valstybės įmonei Registrų centrui, t. y. statinių kadastro duomenų bylas – per Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) posistemę „Matininkas“, žemės sklypo kadastro duomenų bylas – per NTR posistemę „GeoMatininkas“.

Tačiau parengtos popierinės kadastro duomenų bylos pateiktos iki 2017 m. gruodžio 31 d., kurių tikrinimo ir derinimo procedūros buvo nebaigtos, taip pat pradėtų rengti tokių kadastro duomenų bylų, spausdintine forma parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai surašyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., buvo priimamos ir tikrinamos (derinamos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas savo iniciatyva pakartotinai pagal naujus reikalavimus parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir per Nekilnojamojo turto posistemę „Geomatininkas“ pateikė ją Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui patikrinti, todėl pareiškėjo patirtos papildomos išlaidos nesusijusios su Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtais veiksmais (neveikimu).

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

13. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo vertinimu, jis patyrė žalą dėl NŽT neteisėtų veiksmų, nes per administracinės bylos Nr. eA-448-492/2019 (proceso Nr. 3-61-3-00153- 2017-2) nagrinėjimą, vykusį 2017-2019 m., pasikeitė tam tikros nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų rengimo taisyklės, dėl ko pareiškėjas po jam palankaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo neturėjo galimybės įregistruoti Kadastro duomenų bylą NTR, kadangi ji nebeatitiko reikalavimų, galiojusių Kadastro duomenų bylos rengimo ir teikimo derinimui metu.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patirtoms 200 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė įrodymus apie 200 Eur sumokėjimą matininkei V. Š. Matininkės V. Š. raštu išdėstytą patvirtinimą apie tai, kad klientas G. R. paslaugų pirkimo-pardavimo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. spalio 24 d. kvitais, kurių numeriai atitinkamai VIIK-GEO-00087 ir VIIK-GEO-00092, per du kartus sumokėjo sutartą 200 Eur sumą už jam su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos performinimą pagal naujus (pasikeitusius) teisės aktų reikalavimus ir šių duomenų skaitmenizavimą (t. y. įkėlimą į Geomatininko el. sistemą). Pateikė susirašinėjimą su matininke el. paštu.

16. Teismas nustatė, kad NŽT 2018 m. sausio 8 d. savo internetiniame puslapyje patalpino oficialų pranešimą apie tai, kad spausdintine forma parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai surašyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., privalo būti priimamos ir tikrinamos (derinamos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų nustatyta tvarka.

17. Teismas vertino, kad minėta informacija oficialiame institucijos internetiniame puslapyje buvo paviešinta dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, todėl, teismo vertinimu, preziumuojama, kad ginčo sklypo kadastro duomenų bylą rengusiai matininkei, jai aktualūs ir jos tiesioginę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pakeitimai turėjo būti žinomi. Iš nurodytos informacijos matyti, kad popierinė kadastro duomenų byla, kuri parengta dar iki 2017 m. gruodžio 31 d., netgi privalėjo būti priimta tikrinti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų redakciją, taigi imperatyvios pareigos teikti išskirtinai tik skaitmenizuotą 2015 m. parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą matininkė neturėjo. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, užsitęsęs administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpis, per kurį pasikeitė teisės aktai, dėl ko pareiškėjas vėliau patyrė išlaidų, pareiškėjo teisinei padėčiai įtakos negalėjo turėti. Matininkė savo iniciatyva parengė ir pateikė suskaitmenintą kadastro duomenų bylą vadovaudamasi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. galiojusių Nuostatų 63 punkte nustatyta tvarka, dėl ko pareiškėjas vėliau patyrė išlaidų. Teismas darė išvadą, kad po apeliacinės instancijos teismo sprendimo matininkės atlikti veiksmai niekaip nėra susiję su NŽT pareigūnų neteisėtais veiksmais.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtoms išlaidoms įtakos užsitęsęs administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpis, per kurį vėliau pasikeitė teisės aktai, neturėjo, taip pat matininkei nebuvo imperatyvios pareigos kadastro duomenų bylos teikti per NTR posistemę „GeoMatininkas“, todėl nenustačius NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų (pareiškėjas NŽT veiksmų neteisėtumą sieja būtent su tuo, kad buvo priverstas pakartotinai kreiptis į Kadastro duomenų bylą rengusią UAB „GEO Baltija“ matininkę ir tikslinti Kadastro duomenų bylą; matininkei patikslinus bylą patyrė išlaidų), pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Teismas vertino, kad šiuo atveju neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

20.1. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimui, pareiškėjas NŽT buvo informuotas, kad iš naujo NŽT turi pateikti derinti kadastrinių matavimų bylą. Siekdamas įgyvendinti NŽT nurodymą iš naujo pateikti kadastrinių matavimų bylą derinti NŽT, Pareiškėjas kreipėsi į licencijuotą šią bylą parengusią matininkę V. Š., kuri paaiškino, kad per administracinės bylos Nr. eA-448-492/2019 (proceso Nr. 3-61-3-00153-2017-2) nagrinėjimą, vykusį 2017 – 2019 m., pasikeitė tam tikros nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų rengimo taisyklės (taisyklės keitėsi nuo 2015 metų – po Kadastro duomenų bylos parengimo), dėl ko Pareiškėjo Sklypui parengta kadastrinių matavimų byla turi būti įforminta iš naujo. Pareiškėjas buvo priverstas pakartotinai kreiptis į Kadastro duomenų bylą rengusią UAB „GEO Baltija“ matininkę V. Š. ir tikslinti Kadastro duomenų bylą. Tikslinant (pildant) Kadastro duomenų bylą Pareiškėjas sumokėjo 100 EUR (vieno šimto eurų) dydžio sumą (skundo priedas Nr. 6), o vėliau – dar 100 EUR (vieno šimto eurų) dydžio sumą už matininkes paslaugas, kuri (200 EUR suma) pripažintina Pareiškėjo dėl NŽT neteisėtų veiksmų (neteisėto ir nepagrįsto individualaus akto priėmimo) patirta žala.

20.2. NŽT veiksmų neteisėtumas šiuo atveju gali būti vertinamas ir kaip paprasčiausias NŽT nesugebėjimas užtikrinti, kad jos kontroliuojami subjektai (galiojantį matininko pažymėjimą turinti matininkė, kurios kompetenciją užtikrina NŽT, bei NŽT teisininkas K. B., telefonu paaiškinęs, jog bylų teikimas popierine forma yra ginčytinas) tinkamai aiškintų Nuostatų taisykles, kuriomis remiasi pati NŽT.

20.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas būtų patyręs šių išlaidų, jeigu NŽT būtų laiku ir tinkamai suderinusi jo sklypo kadastrinių matavimų bylą. Kadangi pareiškėjas šias išlaidas patyrė tik kaip NŽT neteisėtų veiksmų (bylos nesuderinimo) pasekmę, kyla klausimas, kam turėtų tekti papildomai patiriamų išlaidų rizika – nukentėjusiajam ar jo teises pažeidusiam subjektui, kurio civilinė atsakomybė yra be kaltės

20.4. Teismas šioje byloje nei NŽT veiksmų neteisėtumo, užtikrinant vienodą Nuostatų aiškinimą ir taikymą, nei priežastinio ryšio klausimo iš esmės net nesvarstė, apsiribodamas konstatavimu, kad nėra NŽT neteisėtų veiksmų. Tačiau nustačius, kad neteisėti veiksmai konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimu ir neteisėti veiksmai gali būti vertinami taip pat ir kaip negebėjimas užtikrinti, kad NŽT kontroliuojami subjektai vienodai ir nuosekliai aiškintų Nuostatų taisykles, liko neįvertintas priežastinio ryšio ir ginčo išlaidų rizikos paskirstymo tarp ginčo šalių klausimas, todėl Teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

21. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. NŽT atsiliepime į apeliacinė skundą nurodė:

21.1. Skųsdamas teismo sprendimą Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis patyrė žalą dėl klaidingai suteiktos matininkės konsultacijos, tačiau dėl to kaltę nepagrįstai perkelią NŽT kaip institucijai kontroliuojančiai matininko veiksmus. Pareiškėjas neskundė matininkės veiksmų NŽT, todėl neturėdama informacijos NŽT negalėjo žinoti, kokias konsultacijas suteikia privačia veikla užsiimantis matininkas, todėl negalėjo įvertinti suteiktos konsultacijos atitikimą teisės aktams.

21.2. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo patirtoms išlaidoms

įtakos užsitęsęs administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpis, per kurį vėliau pasikeitė teisės aktai, neturėjo, taip pat matininkei nebuvo imperatyvios pareigos kadastro duomenų bylos teikti per NTR posistemę „GeoMatininkas“, todėl nenustačius NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų (pareiškėjas NŽT veiksmų neteisėtumą sieja būtent su tuo, kad buvo priverstas pakartotinai kreiptis į Kadastro duomenų bylą rengusią UAB „GEO Baltija“ matininkę ir tikslinti Kadastro duomenų bylą; matininkei patikslinus bylą patyrė išlaidų), pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.

21.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pagrįstai nurodė, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybė negali būti taikoma. Taigi neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisti 200 Eur patirtos turtinės žalos; 29,04 Eur palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė padaręs išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų NŽT pareigūnų veiksmų, atitinkamai neįrodė ir teisės į žalos (ir palūkanų) atlyginimą.

24. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino fakto, kad neteisėti NŽT pareigūnų veiksmai konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-448-492/2019. Be to, neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais turėtų būti vertinamas atsakovo nesugebėjimas užtikrinti, kad jos kontroliuojami subjektai (galiojantį matininko pažymėjimą turinti matininkė, NŽT teisininkas K. B., telefonu paaiškinęs, jog bylų teikimas popierine forma yra ginčytinas) tinkamai aiškintų Nuostatų taisykles.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

26. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249–6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27. Siekdamas pagrįsti teisę į žalos atlyginimą, pareiškėjas, be kita ko, turi pareigą byloje įrodyti patį žalos faktą, jam žalą sukėlusius viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tik nustačius visas šias aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo.

28. Kaip minėta, pareiškėjas savo skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-448-492/2019. Šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 44 punkte yra nurodyta, kad „Sprendimas, kuriuo pareiškėjams nurodyta pakartotinai atlikti žemės sklypo (kad. Nr. 4190/0500:0023) ribų ženklinimo procedūrą ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti skyriui tikrinti, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi grindžiamas neobjektyviais duomenimis ...“. Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota parengti išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente – Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, inicijuoti šio teritorijų planavimo dokumento patikslinimą bei suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-448-492/2019).

29. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo motyvus bei jo rezoliucinę dalį, yra pagrindas konstatuoti, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu yra konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo darbuotojų veiksmai, todėl vertintina, jog pareiškėjas vieną iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus – įrodė.

30. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su jo patirtomis 200 Eur išlaidomis. Byloje pateikti paslaugų pirkimo-pardavimo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. spalio 24 d. kvitai, kurių numeriai atitinkamai VIIK-GEO-00087 ir VIIK-GEO-00092, bei matininkės V. Š. raštu išdėstytas patvirtinimas, leidžia spręsti, kad pareiškėjas per du kartus sumokėjo 200 Eur sumą už jam su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos performinimą pagal naujus (pasikeitusius) teisės aktų reikalavimus ir šių duomenų skaitmenizavimą (t. y. įkėlimą į Geomatininko el. sistemą).

31. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį turėtos išlaidos (tiesiogiai nuostoliai) yra suprantami kaip asmens patirta žala. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra įrodęs ir antrąją valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą – patirtą žalą.

32. Vertinant ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra įrodęs ir trečiąją valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą – priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjas šio priežastinio ryšio byloje nėra įrodęs.

33. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui. Šiuo teismo sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba tiesiogiai, be jokių papildomų sąlygų, taip pat ir be jokių papildomai iškeltų sąlygų pareiškėjui (nenumatant būtinybės kaip nors keisti parengtą kadastrinių matavimų bylą, ją skaitmenizuoti ir pan.), buvo įpareigota suderinti UAB „Geo Baltija“ matininkės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui.

34. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą bei atsižvelgiant į ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių teismo sprendimo pagrindu teikti turimą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą derinimui į Nacionalinę žemės tarnybą ir jau suderintą teikti atitinkamai VĮ Registrų centrui. Tai, kad pareiškėjas ėmėsi papildomų veiksmų ir turimą kadastrinių matavimų bylą skaitmenizavo, vertintina kaip pareiškėjo savo valia ir iniciatyva atlikti veiksmai, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas.

35. Be to, pažymėtina ir tai, kad NŽT 2018 m. sausio 8 d. savo internetiniame puslapyje buvo patalpinusi oficialų pranešimą apie tai, kad spausdintine forma parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai surašyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., privalo būti priimamos ir tikrinamos (derinamos) iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų nustatyta tvarka. Nurodyta informacija patvirtina, kad pareiškėjo turėta popierinė kadastro duomenų byla, kuri parengta dar iki 2017 m. gruodžio 31 d., privalėjo būti priimta tikrinti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusia Nuostatų redakciją, t. y. pareiškėjas neturėjo pareigos teikti tik skaitmenizuotą 2015 m. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

36. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nors ir iš dalies kitais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius