2019-12-05 Nr. AB-23043-3-61-3-01390-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5163-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (R. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Ignalinos pasienio rinktinės 2019 m. kovo 24 d. atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. (21118)-118-6 (toliau – ir Atsisakymas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 24 d., turėdamas Lietuvos Respublikos vizą, kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pateikus dokumentus, t. y. pasą, vizą, bei automobilio techninį pasą, pareigūnas pareiškėjo pasiteiravo, koks yra jo vizito tikslas. Pareiškėjas nurodė, kad važiuoja pas draugą, gyvenantį Švenčionyse, tačiau tikslios gyvenamosios vietos pasakyti negalėjo, nes neištarė gatvės pavadinimo lietuviškai. Pareiškėjas neturėjo draugo leidimo platinti jo asmeninį telefono numerį, todėl jį nurodyti pareigūnui atsisakė. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad planuoja važiuoti apžiūrėti jo tėvui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, bei pateikė pareigūnui buto registracijos dokumentus, tačiau pareigūnas pareiškėją informavo, kad neįleis jo į Lietuvos Respublikos teritoriją nurodęs, kad kitas atvykimo tikslas nėra svarbus, ir įteikė pareiškėjui Atsisakymą. Pareiškėjo teigimu, jis pareigūnui pateikė visus būtinus dokumentus bei nurodė kelionės tikslą, todėl pareigūnas neturėjo teisinio pagrindo priimti Atsisakymą. Pareiškėjas teigė, kad nėra padaręs jokių teisės pažeidimų ar kėlęs įtarimų dėl nelegalios migracijos, nebuvo jokių kliūčių visas šias aplinkybes patikrinti iš anksto prieš išduodant vizą, pareiškėjo nuomone, jis atitiko visas įstatymo nuostatas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1–52) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Pareigūnas, tikrinęs pareiškėją, nurodė, kad asmuo atsisakė paaiškinti atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Tikrinant vizos duomenis nurodyta, kad vizos išdavimo tikslas yra turizmas, tačiau pareiškėjas negalėjo nurodyti nei draugo, pas kurį važiuoja, vardo, nei gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nurodė ir kitus vizito tikslus, tačiau nė vienas iš jų nebuvo susijęs su turizmu. Atsisakius pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, jam neužkertamas kelias turint vizą atvykti pakartotinai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

6.1. Tarnybos Ignalinos pasienio rinktinė 2019 m. kovo 24 d. Atsisakymu Nr. (21118)-118-6 atsisakė pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną, nurodė, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.

6.2. Tarnybos jaunesnysis specialistas 2019 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. patikrinimo metu nustatyta, jog asmuo neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, todėl buvo surašytas Atsisakymas.

6.3. Tarnybos jaunesniojo specialisto 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime (toliau – ir Papildymas) nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė paaiškinti atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, įvedant asmens duomenis į Tarnybos informacinę sistemą (toliau – ir VSATIS) vizos duomenų lape buvo nurodyta, jog vizos išdavimo tikslas – turizmas, papildomai pareiškėjo paklausus apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą jis paaiškino, kad važiuoja pas draugą, kurio nei vardo, nei adreso nenurodė, paprašius patikslinti, pareiškėjas nurodė kitus tikslus, bet nė vienas nebuvo susijęs su vizos išdavimo tikslu, be to, patikrinus asmens dokumentus ir duomenų bazės įrašus, nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyksta kiekvieną dieną mažiausiai po kelis kartus, jo lankymosi laikas Lietuvos Respublikoje būna trumpas, apytiksliai iki kelių valandų.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginius, esą jis pareigūnui nurodė draugo, pas kurį vyksta, vardą, tačiau negalėjo ištarti jo gyvenamosios vietos adreso, paneigia 2019 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad nei draugo vardo, nei gyvenamosios vietos adreso pareiškėjas pasienio pareigūnui nurodyti negalėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui dėl kalbos barjero nepavykus nurodyti adreso, kuriuo vykstama, jis tokį savo vizito tikslą galėjo paaiškinti kitomis, jam prieinamomis priemonėmis, kurios būtų pareigūnui leidusios susidaryti pagrįstą išvadą dėl vizito tikslo realumo. Pareiškėjo paaiškinimai, jog vyksta pas draugą, tačiau neatsimena draugo vardo, pavardės ir adreso, kuriuo vyksta, atrodo neįtikinantys, todėl tikrinančiam pasienio pareigūnui pagrįstai kilo abejonių dėl vizito tikslo realumo. Neįtikinančiais teismas laikė ir pareiškėjo skundo argumentus, kad jis be leidimo negali pasienio pareigūnui duoti asmens telefono numerio, kadangi pareiškėjas, realiai siekdamas atvykti į Lietuvos Respubliką turizmo tikslu ir neturėdamas jokių kitų tikslų, turėjo visas galimybes pateikti pasienio pareigūno prašomus duomenis. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytus kitus tikslus (vyko apžiūrėti tėvui priklausantį butą), Tarnybos pareigūnai pagrįstai laikė nesusijusiais su tiesioginiu kelionės tikslu – turizmu, nurodytu pareiškėjo vizoje.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad abejonių dėl pareiškėjo vizito tikslo realumo pareigūnams pagrįstai galėjo sukelti ir aplinkybė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyksta kiekvieną dieną mažiausiai po kelis kartus ir jo lankymosi laikas būna trumpas, apytiksliai iki kelių valandų, o tai neatitinka pareiškėjo vizoje nurodyto tikslo.

9. Teismas darė išvadą, jog Tarnybos atlikto tikrinimo metu nustatyti duomenys neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kurį asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną. Atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjui pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.

III. 10. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Atsisakymą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, kertant sieną iš jo nebuvo reikalauta jokių konkrečių dokumentų, pateisinančių jo buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjo nurodytas kelionės tikslas – kelionė pas Švenčionyse gyvenantį draugą, atitinka turistinės vizos išdavimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju pasienio pareigūnas turėjo nustatyti, kur ir ką pareiškėjas veiks, o ne su kuo, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodė asmeninių draugo duomenų (telefono, pavardės ir adreso), negalėjo būti priežastimi atsisakyti leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareigūnas pareiškėjo neklausė, ką jis planuoja daryti mieste, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės patikslinti savo apsilankymo tikslą. Šias aplinkybes buvo galima nustatyti iš Ignalinos pasienio rinktinės patikrinimo punkto išreikalavus vaizdo ir garso medžiagą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės 2019 m. kovo 24 d. atsisakymo leisti atvykti kertant sieną Nr. (21118)-118-6, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą, o šiuo atveju duomenys, nustatyti VSAT atliekamo tikrinimo metu, neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kurį asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, konstatavo, jog VSAT pagrįstai priėmė Atsisakymą, kuriuo pareiškėjui neleista atvykti kertant sieną. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad toks atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjui, pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.

15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad, kertant sieną, iš jo nebuvo reikalauta jokių konkrečių dokumentų, pateisinančių jo buvimo tikslą ir sąlygas, be to, pareiškėjo nurodytas kelionės tikslas atitinka vizos išdavimo sąlygas. Pareiškėjo teigimu, visas jo nurodomas aplinkybes galima buvo nustatyti, išreikalavus iš Ignalinos pasienio rinktinės patikrinimo punkto išreikalavus vaizdo ir garso medžiagą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) nuostatos. Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 8 straipsnio 1 dalį užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno kodeksu.

Šengeno kodekso 6 straipsnio (trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos) 1 dalies c punkte nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, inter alia (be kita ko), yra tokios: jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Pagal 8 straipsnio 3 dalies iv punktą, trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami atliekant patikrinimą, siekiant nustatyti atitinkamos trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas.

Remiantis Europos Komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. rekomendacija (C(2006) 5186 galutinis), nustatančia bendrą „Praktinį sienos apsaugos pareigūnų vadovą (Šengeno vadovą)“, skirtą valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę prie sienų, ir 2018 m. birželio 19 d. Komisijos rekomendacija, kuria prie minėtos rekomendacijos pridedami A ir B priedai, valstybės narės šį praktinį vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis. Remiantis minėto Šengeno vadovo 2 dalies nuostatomis atliekant nuodugnų patikrinimą nustatomas trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietos bei buvimo tikslas, jei reikia tikrinami atitinkami dokumentai; tikrinant šeimininkų kvietimą galima patikrinti tiesiogiai kreipiantis į šeimininką arba tikrinant šeimininko sąžiningumą per valstybės narės, kurioje gyvena šeimininkas, nacionalinius kontaktinius centrus.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Atsisakymas yra priimtas, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnis neteko galios nuo Šengeno konvencijos įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos.

19. Teisėjų kolegija nurodo, kad Tarnybiniame pranešime ir Papildyme nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė paaiškinti atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Įvedant pareiškėjo duomenis į VSATIS vizos duomenų lape buvo nurodytas vizos išdavimo tikslas: „tourism” (turizmas). Papildomai paklausius pareiškėją apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą jis paaiškino, kad važiuoja pas draugą, kurio nei vardo, nei gyvenamojo adreso nesugebėjo pasakyti. Paklausus ar gali patikslinti, pareiškėjas pradėjo nurodinėti kitus tikslus, bet nei vienas nebuvo susijęs su VSATIS vizos duomenų lape nurodytu vizos išdavimo tikslu: „tourism” (turizmas). Patikrinus pareiškėjo kelionės dokumentus ir duomenų bazės įrašus, pastebėta, kad jis atvyksta į Lietuvos Respubliką kiekvieną dieną mažiausiai po kelis kartus ir jo lankymosi laikas Lietuvos Respublikoje būna trumpas, apytiksliai iki kelių valandų. Kadangi nei vienas iš asmens nurodytų tikslų neatitiko vizos išdavimo tikslo: „tourism” (turizmas), buvo priimtas sprendimas atsisakyti leisti atvykti pareiškėjui kertant sieną.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą, o konkrečiu atveju duomenys, nustatyti VSAT atliekamo tikrinimo metu, neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal kurį asmuo turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, todėl VSAT 2019 m. kovo 24 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. (21118)-118-6 atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną. Toks atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjui, pagrindus vizito tikslą Lietuvos Respublikoje, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė