9db53b3c-ad89-4e3e-a305-dd9633bced03 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinės bylos Nr. 2S-1582-794/2016Procesinio sprendimo Nr. 2-68-3-40797-2014-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1.; 3.4.5.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ (suinteresuoti asmenys: antstoliai V.

M., D. P., AB DNB bankas, T. B.), n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas R. B. prašė iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ . PaaiÅ¡kino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2007 m. gegužės 5 d. įmonė su UAB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-310, pagal kuriÄ Ä¯monei buvo suteiktas 3 181 476 Eur kreditas įmonės veiklai vykdyti. Å ios sutarties užtikrinimui 2007 m. gegužės 5 d. tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB DNB banko buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 116-07L. Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2012 m. balandžio 4 d.

įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Po įmonės iÅ¡registravimo, AB DNB bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ reikalaudamas priteisti pagal Kredito sutartį negrÄ Å¾into kredito dalį. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3295-232/2014 priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2 071 680 Lt negrÄ Å¾into kredito, 24 717 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo 2009-03-25 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo AB DNB banko naudai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-16 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1 573 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Å iuo metu pareiÅ¡kėjo skola AB DNB bankui yra 607 614,11 Eur (2 097 970 Lt) ir 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo 2009-03-25 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Antstolė V. M. yra paskaičiavusi 1 419,42 Lt vykdymo iÅ¡laidų už Vilniaus apygardos teismo priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad turi mokėti iÅ¡laikymÄ savo dviems vaikams. Antstolė D. P. vykdo priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-2279-113/2009 ir 2010-07-04 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , pagal kurį T. B. yra skolingas 3899,30 Eur (13 463,52 Lt), antstolė paskaičiavo 87,88 Eur (303,43 Lt) vykdymo iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjas dirba, tačiau gaunamų pajamų pakanka tik bÅ«tiniems poreikiams patenkinti bei iÅ¡ dalies mokėti įsipareigojimÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-2279-113/2009.Suinteresuoti asmenys V.

M., D. P., T. B. atsiliepimų nepateikė.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo prašė nekelti bankroto bylos pareiÅ¡kėjui, nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas, nepateikė teismui iÅ¡samios informacijos apie turtÄ , o bÅ«tent nenurodė, kad yra atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl santuokos su T. B. nutraukimo bendru sutikimu (dalyje dėl turto padalijimo). Be to, pats pareiÅ¡kėjas pablogino savo turtinę padėtį, nes perleido beveik visÄ jam priklausantį turtÄ buvusiai sutuoktinei ir vaikams.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiÅ¡kėjas ir dirba, tačiau jo gaunamų lėšų užtenka tik pragyvenimui ir vaikų iÅ¡laikymui, kas parodo, jog R. B. nesiruoÅ¡ia tenkinti kreditorių reikalavimų iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, taip bus pažeisti kreditorių interesai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė pareiÅ¡kėjui R. B. iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas nutartyje pažymėjo, kad teismo vertinimu, pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingÄ terminÄ , nėra.

Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų nepakako, kad bÅ«tų galima konstatuoti esant įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sÄ lygas; nepaneigta abejonė dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis toliau dėstomais motyvais. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d., iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. N2-2279-131/2009 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu, nutraukė pareiÅ¡kėjo R.

B. ir T. B. santuokÄ bei patvirtino Sutartį „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Å¡is pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2009 m. sausio 9 d. Nors pareiÅ¡kėjas R. B. dar 2007 m. gegužės 5 d. buvo pasirašęs Laidavimo sutartį Nr. 116-07L, kuria laidavo už AB DNB bankas (duomenys neskelbtini) suteiktÄ labai didelį kreditÄ , kuris dar nebuvo grÄ Å¾intas, t. y. bÅ«damas faktiÅ¡kai banko skolininku, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktoje kartu su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ Sutartyje „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ (5 punktas) nurodė, jog „Bendrų įsiskolinimų ar asmeninių kreditorių sutuoktiniai neturi“.

Dėl to bankas, kaip R. B. kreditorius, nebuvo informuotas apie ketinimÄ nutraukti santuokÄ ir pasidalinti turtÄ , todėl nebuvo patrauktas byloje dėl santuokos nutraukimo suinteresuotu asmeniu ir negalėjo pateikti savo sutikimo arba nesutikimo dėl santuokinio turto padalinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, neturėdamas informacijos apie sutuoktinių kreditorius, bylÄ iÅ¡nagrinėjo, patvirtino Sutartį „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, pagal kuriÄ R. B. beveik visÄ turtÄ , net priklausiusį jam asmeninės nuosavybės teise (žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , tris automobilius) paliko sutuoktinei T.

B. bei vaikams. Be to, įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pateiktas taip pat 2009 m. sausio 9 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-443-450/2012) ir jau teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartimi Å¡iai bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla.

Tokį pareiÅ¡kėjo elgesį teismas vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ . Teismas atmetė pareiÅ¡kėjo atstovo argumentus, kad pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas tik pareiÅ¡kėjo elgesį per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, ir nurodė, kad teisminis procesas dėl turto padalijimo negali bÅ«ti tapatinamas su sandoriu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. negali bÅ«ti taikomas.Teismas taip pat nustatė, kad antstolės D.

P. 2014 m. spalio 20 d. raginime įvykdyti sprendimÄ pažymėta, kad vykdomasis dokumentas Nr. N-2279-131/2009, kurį 2010-07-14 iÅ¡davė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ R. B. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojai T. B. pateiktas antstolei vykdyti tik 2014-10-15, taigi teismui liko neaiÅ¡ku, kodėl T. B. į antstolį nesikreipė anksčiau. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks pareiÅ¡kėjo ir jos sutuoktinės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2014-11-25, t. y. praėjus vos vienam mėnesiui po vykdomojo dokumento dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo antstolei.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įsipareigojęs mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, iÅ¡ antstolės pateikto raginimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas to nedarė, taigi tokiu bÅ«du buvo didinami pareiÅ¡kėjo skoliniai įsipareigojimai, nors, kaip nurodė R. B., jis visÄ laikÄ dirbo ir gavo pajamas.Teismas pareiÅ¡kėjÄ laikė nesÄ Å¾iningu ir tuo aspektu, jog jis darbo santykius su (duomenys neskelbtini) nutraukė 2009 m., tačiau iki 2011 m. liepos 1 d., kol įsidarbino (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo duomenų apie pareiÅ¡kėjo pastangas susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

Teismas konstatavo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas nenumato iÅ¡ savo gaunamo darbo užmokesčio - 585,49 Eur dengti kreditorinių įsipareigojimų, vertinamas kaip pasyvumas, kuris, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažintinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip ir kokiomis dalimis, iÅ¡ kokių pajamų bus ketinama (ruoÅ¡iamasi) dengti kreditorių reikalavimus. PareiÅ¡kime iÅ¡kelti bankroto bylÄ bei posėdžio metu pareiÅ¡kėjo teiktus paaiÅ¡kinimus dėl aktyvesnio darbo, laikė deklaratyviais ir nepakankamais priimti juos svarstymui (LR CPK 12,178,179 str. str.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai PareiÅ¡kėjas R. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Å¡ios teisės normos taikymo, turi bÅ«ti vertinami PareiÅ¡kėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo dienos, t.y. iki 2015-05-20.

Tuo tarpu, iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas fizinio asmens bankroto bylÄ atsisakė iÅ¡kelti ir FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas taikė vertindamas PareiÅ¡kėjo elgesį 2009 metų – 2011-07-01 laikotarpiu. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas PareiÅ¡kėjo veiksmus ir jo sÄ Å¾iningumÄ ne per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.PareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2279-131/2009 įsiteisėjimo 2009-03-20, pagal galimybes vykdė prisiimtus įsipareigojimus iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus ir tokiu bÅ«du kas mėnesį T.

B. mokėjo vaikų iÅ¡laikymui skiriamas lėšas (pridėjo tai patvirtinančius piniginių lėšų gavimo patvirtinimus, taip pat banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us; atskirojo skundo priedai Nr. 1 ir Nr. 2). Pablogėjus sveikatai (buvo nustatytos vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos, atskirojo skundo priedas Nr. 3), pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ buvo nedarbingas ir gavo ligos paÅ¡alpÄ (priedas Nr. 4), dėl ko R. B. nebegavo nuolatinių pajamų laiku, todėl nebeturėjo finansinių galimybių kas mėnesį mokėti T.

B. vaikų iÅ¡laikymui reikalingas sumas.PareiÅ¡kėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad dėl to, jog byloje nebuvo duomenų apie jo darbinę veiklÄ nuo 2009 m., kai jis nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini) iki 2011-07-01, kol įsidarbino (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, t.y. buvo nesÄ Å¾iningas. PaaiÅ¡kino, kad teismui iÅ¡kėlus (duomenys neskelbtini) bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ buvo nedarbingas ir gavo ligos paÅ¡alpÄ , o nuo 2010-01-11 dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadovo pareigose, nuo 2011-07-01 pradėjo dirbti ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, tÄ patvirtina kartu su Å¡iuo atskiruoju skundu pridedamos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (priedas Nr. 4).

Taigi pareiÅ¡kėjas pagal galimybes nuolat dirbo, jo darbo užmokestis nuolat didėjo, t.y. buvo dedamos visos pastangos mokumui pagerinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su Vilniaus apylinkės teismo nutartyje dėstomais argumentais, jog tai, kad asmuo nenurodo, jog ketina su kreditoriais atsiskaityti iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, vertintina kaip pareiÅ¡kėjo pasyvumas ir nesÄ Å¾iningas elgesys. Nurodė, kad aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo veiksmais mokumui atkurti, teismo turi bÅ«ti vertinamos ne bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, o mokumo atkÅ«rimo plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje (FABÄ® 7 ir 8 straipsniai).PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad jo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, kurie Å¡iuo metu siekia apie 806.645,00 Eur, ženkliai virÅ¡ija 25 MMA (8.750,00 Eur), o per mėnesį gaunamos pajamos siekia tik apie 600 Eur, iÅ¡ kurių pragyvenimui lieka tik apie 350 Eur, todėl pareiÅ¡kėjo gaunamos pajamos negali bÅ«ti laikomos pakankamomis, jog jis per protingÄ terminÄ galėtų įvykdyti pradelstus įsipareigojimus bei bÅ«tų laikomas mokiu.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė R.

B. skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymėjo, jog Vilniaus apylinkės teismas priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Suinteresuotas asmuo sutiko su teismo dėstoma pozicija, kad pareiÅ¡kėjas yra laikomas nesÄ Å¾iningu. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo tai, kad kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė teismui visos informacijos, t.y. nenurodė, kad klausimas dėl turto civilinėje byloje Nr. N2-2279-131/2009 nėra iÅ¡spręstas, kadangi Å¡ioje civilinėje byloje procesas buvo atnaujintas 2009-10-26 nutartimi.

Taip pat sutiko su teismo vertinimu, kad teisminis procesas dėl turto padalijimo negali būti tapatinamas su sandoriu ir šiuo atveju FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. dėl 3 metų termino negali būti taikomas. Sutiko ir su teismo išvada, kad nėra aišku, iš kokių pajamų bus dengiami kreditorinių reikalavimai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė naujus įrodymus – 2009-03-25, 2009-04-16, 2009-05-29, piniginių lėšų patvirtinimo kvitus; epikrizę iÅ¡ ligos istorijos Nr. 3614/9, Nr. 5499/9;

R. B. AB SEB banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us pagal paieÅ¡kos fragmentÄ â€“ „TATJ“ už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2015-07-24, nuo 2015-07-01 iki 2016-05-02; 2015-11-27 pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ Nr. 4-8-10261 už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31; 2015-12-01 pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ Nr. 4-8-10443 už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-12-01. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Fizinių asmenų bankroto bylos yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu, o teismo pareiga yra iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Remiantis Å¡io įstatymo 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 MMA. Pagal FABÄ® 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tiek dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo, tiek dėl jo nesÄ Å¾iningumo.Dėl nemokumoPirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad teismo vertinimu, pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis yra kritinė ir jis negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingÄ terminÄ , nėra.

Be to, pirmos instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų nepakako, kad bÅ«tų galima konstatuoti esant FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sÄ lygas. Pirmos instancijos teismas nutartyje nurodė, kad įstatymas nepateikia kriterijų, kuriais bÅ«tų galima remtis vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl tai turi bÅ«ti nustatoma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas yra darbingo amžiaus (CPK 186 str.).

Tokios aplinkybės sÄ lygojo teismo abejones, ar pareiÅ¡kėjas buvo sÄ Å¾iningas, atskleisdamas visÄ informacijÄ apie savo turtinę padėtį.Apeliacinis teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos pozicija. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi bÅ«ti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi virÅ¡yti 25 MMA, Å¡ių skolų mokėjimo terminai turi bÅ«ti pasibaigę ir asmuo faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi turėti galimybės Å¡ias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį Å¡iuos įsipareigojimus įvykdyti, reiÅ¡kia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Vien tai, kad asmens turimų skolų suma virÅ¡ija jo turimo turto vertę, nereiÅ¡kia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtinÄ pinigų sumÄ , gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, bÅ«tinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvÄ tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste.

Tai reiÅ¡kia, kad sprendime turi bÅ«ti nurodyta, kokiÄ konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingÄ laikotarpį įvykdyti Å¡iuos įsipareigojimus, turi aiÅ¡kiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu.

Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimÄ Ä¯ aktyviÄ ekonominę veiklÄ , todėl negali bÅ«ti pripažįstamas protingu terminu FABÄ® nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-217-969/2015).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas asmens mokumÄ , nenustatė konkretaus termino, kuris teismo vertinimu bÅ«tų protingas skoloms padengti, neanalizavo, kokiÄ konkrečiai dalį pajamų reguliariai galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus, taip pat neatsižvelgė į tai, jog priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pajamų vykdomas nuo 2014 m., yra skaičiuojamos 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo 607 614,11 Eur sumos nuo 2009-03-25, t.y. skolos suma per metus padidėja apie 30 381 Eur, taip pat skaičiuojamos ir antstolių vykdymo iÅ¡laidos.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu pradelsti pareiÅ¡kėjo įsiskolinimai sudarė apie 806.645,00 Eur, todėl įvertinus, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ maždaug 600 Eur gaunamų pajamų kiekvienÄ mėnesį privalo mokėti 255,44 Eur iÅ¡laikymÄ vaikams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas objektyviai neturi galimybės per protingÄ terminÄ padengti kreditorinius įsipareigojimus. Todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjo mokumÄ .Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu 2016-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2279-131/2009 buvo patvirtinta T.

B. ir R. B., 2016 m. birželio 28 d., Vilniuje sudaryta taikos sutartis, kuriai pritarė ir suinteresuotas asmuo AB DNB bankas. Pagal Å¡iÄ sutartį R. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), taigi padidėjo pareiÅ¡kėjo turto masė. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kreditorinio įsipareigojimo dydį, Å¡is turto masės padidėjimas neturi įtakos vertinant R. B. mokumÄ FABÄ® prasme.Dėl nesÄ Å¾iningumoPagal FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslÄ atitiktų toks FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimas, pagal kurį sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys bÅ«tent per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiÅ¡kinimas atitinka sisteminius Å¡ios teisės normos ryÅ¡ius su kitomis FABÄ® nuostatomis, nes pagal FABÄ® 5 str. 8 d. 4 p. asmenys, kurių nemokumÄ lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (iÅ¡nykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

AnalogiÅ¡kai asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p., už kuriuos Å¡iems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65-969/2015, 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kt.). PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2015 m. gegužės 20 d., todėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas turėjo bÅ«ti vertinamas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 20 d.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Visi pirmosios instancijos teismo analizuoti bei suinteresuoto asmens AB DNB banko nurodomi apelianto veiksmai buvo atlikti 2009-2011 m., t. y. nepatenka į vertintinÄ trejų metų laikotarpį bei pagal aktualiausiÄ teismų praktikÄ negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos, kad užkirstų pareiÅ¡kėjui keliÄ bankrutuoti.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad vykdomasis dokumentas Nr. N-2279-131/2009, kurį 2010-07-14 iÅ¡davė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ R.

B. iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojai T. B. pateiktas antstolei vykdyti tik 2014-10-15, taigi teismui liko neaiÅ¡ku, kodėl T. B. į antstolį nesikreipė anksčiau. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks pareiÅ¡kėjo ir jos sutuoktinės elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. Apeliacinės instancijos teismas nesutina su Å¡ia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir atkreipia dėmesį, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo buvusios sutuoktinės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens teigimu, kad R.

B. kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kime nepateikė teismui iÅ¡samios informacijos, t.y. nenurodė, kad klausimas dėl turto civilinėje byloje Nr. N2-2279-131/2009 nėra iÅ¡spręstas, kadangi Å¡ioje civilinėje byloje procesas buvo atnaujintas 2009-10-26 nutartimi. Teismas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo laikė įsiteisėjusiu, galiojančiu, kadangi jo pagrindu buvo įregistruota nuosavybė, iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, laiko pagrįstu, atitinkančiu vidutiniÅ¡kai apdairaus ir rÅ«pestingo žmogaus standartÄ .

Teismas reikÅ¡minga aplinkybe laiko ir tai, kad atnaujinus civilinę bylÄ po 2010 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas apeliacinis procesas, daugiau nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas tik 2015-07-14 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtinta R. B. ir T. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje priimtas tik 2016-07-01.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-16 nutartyje teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2279-131/2009 priimtas galutinis procesinis sprendimas neturės jokios įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi fizinio asmens bankroto byloje pakanka duomenų pareiÅ¡kėjo nemokumo bÅ«klei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ios informacijos nepateikimas pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo yra nepakankamas, kad užkirstų pareiÅ¡kėjui keliÄ bankrutuoti.Dėl skolinių įsipareigojimų dengimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčioPirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip ir dalimis, iÅ¡ kokių pajamų bus ketinama (ruoÅ¡iamasi) dengti kreditorių reikalavimus.

PareiÅ¡kime iÅ¡kelti bankroto bylÄ bei posėdžio metu pareiÅ¡kėjo teiktus paaiÅ¡kinimus dėl aktyvesnio darbo, laikė deklaratyviais ir nepakankamais priimti juos svarstymui (LR CPK 12,178,179 str. str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutina su tokia pirmos instancijos teismo nuostata, pritaria atskirojo skundo argumentams, kad aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo veiksmais mokumui atkurti, teismo turi bÅ«ti vertinamos ne bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, o mokumo atkÅ«rimo plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje (FABÄ® 7 ir 8 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai vertino pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis naikintina ir nutartis naikinama, byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo spręsti iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas