9db43810-bf3f-4045-a158-e95f5e6b8da9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-200/2014Procesinio sprendimo kategorija: 36.2; 50.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. M. ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-66-104/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams S. M. ir A.

K. bei trečiajam asmeniui BUAB ,,SAAS įranga“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių, turto likutinės vertės ir procesinių palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams S. M. ir A. K., praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 92 075,67 Lt skolos, 39 218,49 Lt delspinigių, 3561,99 Lt nuostolių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, iÅ¡ viso 321 267,03 Lt, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje teigė, kad 2006-2008 tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens BUAB „SAAS įranga“ buvo sudarytos Finansinio lizingo sutartys: Nr. 2006-110283; Nr. 2006-110284; Nr. 2006-110285;         Nr. 2007-020464; Nr. 2007-030429; Nr. 2007-100548; Nr. 2007-100740; Nr. 2007-120081;             Nr. 2007-120173; Nr. 2007-120424; Nr. 2008-010525; Nr. 2008-020570; SP2006-030347; ir prie kiekvienos iÅ¡ jų mokėjimo grafikai – sÄ skaitos, nustatančios eilinių mokėjimų dydžius ir terminus.

UAB „SAAS įranga“ prievolių vykdymui užtikrinti 2008 m. rugsėjo 26 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudarytos laidavimo sutartys: su S. M. laidavimo sutartis Nr. 2008-030412/01, su A. K. laidavimo sutartis Nr. 2008-030412/02. Kadangi UAB „SAAS įranga“ tinkamai nevykdė savo piniginių prievolių, minėtos lizingo sutartys buvo nutrauktos. IeÅ¡kovas kreipėsi į solidariuosius skolininkus – atsakovus, dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų bei delspinigių padengimo už skolininkÄ , tačiau atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „SAAS įranga“ iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovų įsiskolinimÄ sudaro 92 075,67 Lt skolos ir 39 218,49 Lt delspinigių, paskaičiuotų 2010 m. balandžio 2 dienai. Dėl turto likutinės vertės paaiÅ¡kino, kad visÄ lizingo sutartyse nurodyto turto lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto perdavimo kliento (t. y. BUAB „SAAS įranga“) nuosavybėn, turtas nuosavybės teise priklausė AB „SEB lizingas“.

Nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo privalėjo grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovui (lizingo sutarčių bendrosios dalies 12.1., 19.1. punktai), tačiau iki Å¡iol dalis turto yra negrÄ Å¾inta. Todėl ieÅ¡kovas, remdamasis CK 6.574 straipsniu, prašė iÅ¡ atsakovų priteisti turto likutinę (neiÅ¡mokėtÄ ) vertę - 186 410,92 Lt, kas, anot ieÅ¡kovo, sudaro jo patiriamus nuostolius.Dėl patirtų nuostolių ieÅ¡kovas papildomai nurodė, kad tarp jo ir trečiojo asmens BUAB „SAAS įranga“ susiklostė finansinio lizingo santykiai, kai sutarčių sudarymo pradžioje ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ įgijo nuosavybės teise turtÄ , už jį sumokėdamas visÄ turto kainÄ , ir perdavė BUAB „SAAS įranga“ naudotis už užmokestį.

Esant esminiam sutarčių pažeidimui, t. y. BUAB „SAAS įranga“ laiku nemokant privalomų mokėjimų, CPK 6.574 straipsnyje ir Finansinio lizingo sutarčių Bendrosios dalies 18.6., 18.6.4. punktuose numatyta teisė ieÅ¡kovui nutraukti sutartį, susigrÄ Å¾inti turtÄ , iÅ¡siieÅ¡koti sumas, kurias lizingo gavėjas (t. y. BUAB „SAAS įranga“) privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiÅ¡kai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurie lizingo davėjÄ atstatytų į tokiÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį.

Nutraukus sutartis ir susigrÄ Å¾inus dalį turto, iki ieÅ¡kinio padavimo dienos (t. y. 2010-09-20) ieÅ¡kovas automobilį Citroen Berlingo realizavo ir patyrė 3561,99 Lt nuostolių, iÅ¡ kurių 2239,68 Lt nuostolių iÅ¡ turto realizavimo ir 1322,31 Lt turėtų papildomų iÅ¡laidų. Likusi neiÅ¡mokėta Lizingo sutarties Nr. 2007-120081-01 dalyku buvusio turto Citroen Berlingo (id. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) vertė be PVM buvo 10 504,14 Lt, lizinguotas aukščiau nurodytas turtas buvo parduotas už 8264,46 Lt be PVM.

Taigi, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo patirtas nuostolis nustatytinas iÅ¡ atsiimto turto realizavimo kainos (be PVM) atėmus Å¡io turto likutinę vertę (be PVM), t. y. iÅ¡ 8264,46 Lt atėmus 10 504,14 Lt, ir sudaro 2239,68 Lt. Toks nuostolio apskaičiavimo bÅ«das, anot ieÅ¡kovo, laikytinas pagrįstu. Taip pat ieÅ¡kovas treigė, kad susigražinus lizingo sutarčių dalyku buvusį turtÄ , jis turėjo 1322,31 Lt papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto saugojimu, valymu, pardavimu ir kt. Atsakovai, pasirašę laidavimo sutartis, ieÅ¡kovo atžvilgiu tapo solidariaisiais bendraskoliais kartu su UAB „SAAS“ įranga“, todėl jie yra solidariai atsakingi dėl reikalaujamos priteisti skolos, delspinigių, nuostolių sumos.

Todėl ieškinys turi patenkintas visa apimtimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkino iš dalies:priteisė ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovų S. M. ir A. K. solidariai 92 075,67 Lt skolos, 10 382,74 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt, iš viso 293 080,67 Lt; Priteisė ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovų S. M. ir A.

K. solidariai 5 proc. metines palūkanas nuo 286 086, 37 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2010-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;Priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 6862 Lt žyminio mokesčio;Priteisė iš atsakovų valstybei 87,05 Lt pašto išlaidų. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomas CK 6.88 straipsnis, kadangi atsakovai su ieškovu sudarė neterminuotas laidavimo sutartis, t. y. laidavimo sutartys galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo (Laidavimo sutarčių 6.2. p.), o lizingo sutarčių nutraukimas pats savaime nelemia laidavimo sutarčių pabaigos.

Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, jog laidavimo sutartis yra pagrindas pripažinti pasibaigusiomis dėl to, kad sumažinus UAB „SAAS įranga“ einamÄ sias įmokas bÅ«simų įmokų sÄ skaita, nebuvo gautas raÅ¡tiÅ¡kas laiduotojų sutikimas laiduoti už lizingo gavėjÄ (t. y. UAB „SAAS įranga“). Teismo vertinimu, bÅ«simųjų įmokų padidinimas lizingo gavėjui palengvinant einamųjų įmokų mokėjimÄ pats savaime nelemia padidėjusios lizingo sutarčių neįvykdymo rizikos ateityje.

Einamųjų įmokų sumažinimas tam tikram laikotarpiui dėl tikėtina iÅ¡kilusių sunkumų vykdant finansinius įsipareigojimus, anot teismo, laikytinas palankesnių ir lankstesnių sÄ lygų sudarymu lizingo gavėjui.Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų teiginį, kad lizingo sutartys yra atnaujintos, nes ieÅ¡kovo atstovo AB „SEB lizingas“ 2010 m. spalio 18 d. siųstas įspėjimas apie sutarčių nutraukimÄ buvo iÅ¡siųstas po sutarčių nutraukimo dėl techninės programinės sistemos klaidos.

Be to, aplinkybę, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., patvirtina dalies turto atsiėmimas. Nors tarp ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens BUAB „SAAS įranga“ buvo sudaryti lizingo sutarčių pakeitimai, t. y. pasiraÅ¡yti nauji mokėjimo grafikai-sÄ skaitos, pagal ieÅ¡kovo sprendimus UAB „SAAS įranga“ atidėti 50 proc. vertės dengimai 2009 m. balandžio-rugsėjo mėn., o sukauptÄ vertės dengimų sumÄ iÅ¡dėstė per likusį laikotarpį, nekeičiant galutinio termino, tokie pakeitimai, teismo vertinimu, neturėjo įtakos laiduotojų atsakomybei, nes nei mokėjimų apimtis, nei galutinis terminas nepasikeitė.

Teismas, atsižvelgęs į finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.3., 18.6., 18.6.3., 18.6.1., 19.1. punktų ir CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 92 075,67 Lt skolos, susidedančios iÅ¡ 80 870,03 Lt neapmokėtų vertės dengimų sumos,     6 994,30 Lt pradelstų palÅ«kanų, 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1 596,77 Lt kitų mokėjimų, t. y. AB „SEB lizingas“ turto draudimui turėtų iÅ¡laidų, pripažino pagrįstu ir įrodytu byloje esančiais įrodymais.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai teigia, jog ieÅ¡kovas nepateikė galiojančių grafikų ir sumos, nurodytos sÄ skaitose, nesutampa su pateiktu grafiku, tai, teismo vertinimu, neturi įtakos reikalavimo pagrįstumui. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus, kad pateikti paskutinio grafiko Nr. 3 neturi galimybės dėl archyvo darbo trÅ«kumų, tačiau mokėtinų sumų dydžiai užfiksuoti buhalterinės apskaitos programos duomenimis. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 39 218,49 Lt delspinigių pagrįstumÄ , nusprendė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisti tik 10 382,74 Lt delspinigių.Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 3561,99 Lt nuostolių pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120081 (lizingo dalykas –automobilis Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini) 2005m. 1vnt.) priteisimo.

Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.574 straipsnį ir finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6., 18.6.4. punktų nuostatas, nes minėtas automobilis buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui iki sutarties nutraukimo, daugiau negu metus laiko juo disponavo pats ieÅ¡kovas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pažymoje apie minėto automobilio pardavimÄ nurodyta, kad sutartis nutraukta 2010 m. sausio 22 d., tačiau tai neatitinka tikrovės, nes kaip ieÅ¡kovas ir jo atstovas tvirtino, visos sutartys su UAB „SAAS įranga“ buvo nutrauktos 2009 m. lapkričio19 d.

Teismas visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 186 410,92 Lt turto likutinės (neiÅ¡mokėtos) vertės priteisimo, pripažinęs, kad atsakovai neįrodė, jog turto buvo grÄ Å¾inta daugiau, negu nustatyta byloje. Atsakovų teiginį, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pateikė reikalavimÄ dėl lizinguoto turto grÄ Å¾inimo, anot teismo, paneigia AB „SEB lizingas“ 2009 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tas „Dėl sutarčių nutraukimo“ Nr. 02-5616.

Taip pat pažymėjo, kad bÅ«tent UAB „SAAS įranga“ privalėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinę prievolę ir grÄ Å¾inti visÄ lizinguojamÄ turtÄ , o atsitikus draudiminiam įvykiui, turėjo pareigÄ nedelsiant raÅ¡tu informuoti AB „SEB lizingas“ apie turto praradimo ar pažeidimo aplinkybes ir kreiptis į draudikÄ dėl draudimo sumos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad AB „SEB lizingas“ buvo praneÅ¡ta apie negrÄ Å¾into turto buvimo vietÄ arba jo praradimÄ ir sugadinimÄ .

Teismas pripažino, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti skolÄ 134 153,56 Lt suma, kuriÄ ieÅ¡kovas gavo už parduotÄ turtÄ ir kurios apimtyje, anot atsakovų, turėjo bÅ«ti padengti įsiskolinimai, nustatęs, kad parduoto turto likutinė vertė yra didesnė, nei turto pardavimo kaina. Teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2614,57 Lt draudimo įmokų ir 1596,77 Lt priverstiniam draudimui turėtų iÅ¡laidų priteisimo, pripažinęs, kad tai yra pagrįstos ir teisėtos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos. Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovu, kad pareiga laiku ir tinkamai apdrausti lizinguotÄ turtÄ ir užtikrinti, kad turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiÅ¡ko turto atsiėmimo iÅ¡ pardavėjo momento iki visų sutarties sÄ lygų įvykdymo teko lizingo gavėjui (t. y.

BUAB „SAAS įranga“) (lizingo sutarčių bendrosios dalies Nr. 14.1. p.). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas gavo atsakovų nurodytas draudimo iÅ¡mokas, tačiau jos buvo panaudotos skolų dengimui, todėl atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti skolÄ mažinti gautos draudimo iÅ¡mokos dydžiu. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų: 92 075,67 Lt skolos, 10 382,74 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt priverstiniam draudimui turėtų iÅ¡laidų.

IÅ¡ viso 293 080, 67 Lt. Teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas, anot teismo, yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Nurodė, kad per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu privalo mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai S. M. ir A. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteista 92 075,67 Lt skolos, 10 382 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt, 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo 286 086,37 Lt priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2010-06-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6862 Lt žyminio mokesčio, valstybei 87,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 6862 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Laidavimas yra pasibaigęs pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nes buvo praleistas 3 mėnesių terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti Lizingo sutartis ieÅ¡kovas nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nuo 2009 m. lapkričio 19 d., todėl visos trečiojo asmens prievolės pasibaigė 2009 m. lapkričio 27 d., o ieÅ¡kinio padavimo terminas - 2010 m. vasario 27 d. Taigi ieÅ¡kovas, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo 2010 m. gegužės 17 d., praleido įstatyme numatytÄ terminÄ .Laidavimas pasibaigė pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį ir 6.79 straipsnį.

Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovais, kad UAB „SAAS įranga“ einamųjų įmokų sumažinimas bÅ«simų įmokų sÄ skaita laikytinas kaip lizingo sutarties pakeitimas, dėl kurio padidėja laiduotojų (atsakovų) atsakomybė. Tokiais pakeitimais buvo padidintos palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo nesumokėtų eilinių įmokų, taip pat 62 307,89 Lt suma nukelta į bÅ«simus mokėjimus. Akivaizdu, kad toks sutarties pakeitimas padidino laiduotojų atsakomybę, todėl pagal laidavimo sutarties nuostatas (2.2 p.) pakeitimams ieÅ¡kovas privalėjo gauti laiduotojų raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ laiduoti už lizingo gavėjÄ pasikeitusiomis sÄ lygomis.

Kadangi tokio sutikimo atsakovai nedavė, laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.Nors visos lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., prie tripliko pridėtame ieÅ¡kovo beveik po metų – 2010 m. spalio 18 d. siųstame praneÅ¡ime dėl mokėjimų vėlavimo ieÅ¡kovas įspėja, kad nepadengus skolos iki 2010 m. spalio 28 d., AB „SEB lizingas“ bus priverstas priimti sprendimÄ dėl lizingo sutarčių nutraukimo prieÅ¡ terminÄ . Anot apelianto, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, Å¡is praneÅ¡imas nebuvo siųstas automatiniu bÅ«du, nes buvo pasiraÅ¡ytas AB „SEB lizingas“ turto valdymo departamento l. e. p. direktoriaus A.

G.. Be to, Å¡ie praneÅ¡imai buvo ne vienetiniai. Todėl yra pagrindas manyti, jog lizingo sutartys buvo atnaujintos ir pagal jas buvo atliekami vėlesni mokėjimai. Tai taip pat patvirtina aplinkybė, jog 2009 m. lapkričio 19 dienÄ nutraukus lizingo sutartis, skolininkui UAB „SAAS įranga“ tolesniam naudojimui buvo paliktas automobilis Toyota Land Cruiser, kurį ieÅ¡kovas atsiėmė tik praėjus 8 mėnesiams – 2010 m. birželio 29 d. Taigi nepagrįstai teismas nepripažino, kad lizingo sutarčių atnaujinimas iÅ¡ esmės modifikavo UAB „SEB lizingas“ ir UAB „SAAS įranga“ prievoles lyginant su tomis, kurios atsirado 2009 m. lapkričio 19 d. nutraukus lizingo sutartis, nors iÅ¡ esmės pasikeitė prievolių įvykdymo bÅ«das ir dalykas.

Anot apelianto, toks prievolės modifikavimas kai Å¡alys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę, pakeičiančiÄ naujÄ prievolę, turinčiÄ skirtingÄ negu ankstesnė prievolė dalykÄ ar skirtingÄ Ä¯vykdymo bÅ«dÄ , laikoma novacija. Todėl vadovaujantis CK 6.76 straipsniu ir CK 6.143 straipsnio 1 dalimi, laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.Pagal CK 6.86 straipsnį, atsakovai, kaip laiduotojai, atleidžiami nuo atsakomybės vykdyti UAB „SAAS įranga“ prievoles pagal pasiraÅ¡ytas lizingo sutartis.

Lizingo sutarčių 3.10 ir 3.11 punktų nuostatos suteikė AB „SEB lizingas“ pirmenybės teisę besÄ lygiÅ¡kai patenkinti savo reikalavimus pagal visas lizingo sutartis, tiesioginio debeto bÅ«du nusiraÅ¡ant įsiskolinimÄ sudarančias lėšas iÅ¡ UAB „SAAS įranga“ sÄ skaitos. AB „SEB lizingas“ Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pablogino laiduotojų padėtį. UAB „SAAS įranga“ pajamos į sÄ skaitas iÅ¡ vykdomosios veiklos – statybinių įrengimų nuomos – buvo pakankamos visiÅ¡kai padengti įsiskolinimus pagal visas lizingo sutartis ar bent dalį iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė.

Be to, byloje pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ UAB „SAAS įranga“ banko sÄ skaitos patvirtina, kad įmonė vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ , gavo pajamas ir turėjo lėšų atsiskaitymams pagal ieÅ¡kovo teikiamas sÄ skaitas.IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos yra nepagrįstos:

1) atsakovai pateikė įrodymų, kad po laidavimo pasiraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros neatitinka ieÅ¡kovo pateiktų mokėjimų grafikų, kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui galiojančių grafikų kartu su atnaujintomis sutartimis. IeÅ¡kovas galimai klastoja dokumentus, stengdamasis pateikti teismui tokį grafikÄ , kuris pagrįstų ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas, tačiau teismas nekreipė dėmesio į atsakovų praÅ¡ymus kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl dokumento suklastojimo;

2) ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose yra neatitikimų; 3) ieÅ¡kovas siekia nuslėpti faktÄ , kad buvo atnaujintos sutartys su naujais grafikais, kuriose yra naujų UAB „SAAS įranga“ savininkų ar vadovų paraÅ¡ai;

4) teismas, priimdamas sprendimÄ dėl 186 410,92 Lt likutinės negrÄ Å¾into turto vertės, neatsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktus dokumentinius įrodymus, patvirtinančius tiek ieÅ¡kovo nepagrįstus skaičiavimus, tiek faktÄ , kad ieÅ¡kovas dalies gautų lėšų iÅ¡ turto pardavimo nepanaudojo skolos padengimui;

5) ieškovo reikalaujama priteisti 92 075,67 Lt skola yra niekuo nepagrįsta. Ieškovo siųstuose pranešimuose po lizingo sutarčių nutraukimo, ieškinyje ir po ieškinio pateikimo nurodytos skolos sumos kinta;

6) nepagrįstai buvo priteista likusi 10 382,74 Lt delspinigių suma, nes ieÅ¡kovas be pagrindo iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas už automobilį Citroen Berlingo po Å¡io turto perdavimo – priėmimo akto suraÅ¡ymo (2009 m. sausio 18 d.) iki 2009 m. lapkričio 19 d., dėl ko be pagrindo skaičiavo delspinigius, palÅ«kanas ir draudimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad gautus pinigus už pagal lizingo sutartis iÅ¡perkamÄ parduotÄ turtÄ jis panaudojo įsiskolinimų dengimui, todėl skola turi bÅ«ti mažinama 134 153,56 Lt suma.Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovas, parduodamas turtÄ už itin maÅ¾Ä kainÄ , elgėsi neprotingai, neatsakingai ir neapdairiai, dėl ko iÅ¡ esmės padidino laiduotojų atsakomybę, todėl laidavimas laikomas pasibaigusiu.Atsakovai prašė, tačiau teismas nesutiko skirti byloje ekspertizės, kad bÅ«tų įvertintas realizuoto turto rinkos kaina, nors byloje pateikta duomenų, įrodančių, jog realizuoto turto rinkos kaina pardavimo metu buvo deÅ¡imteriopai didesnė.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl negrÄ Å¾intos likutinės turto vertės – 186 410,92 Lt, tenkintinas visiÅ¡kai, taip pat klaidingai nurodė, kad įrodymų, jog turto buvo grÄ Å¾inta daugiau, negu nustatyta byloje, atsakovai nepateikė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pats ieÅ¡kovas patvirtino, jog jis pardavė daugiau UAB „SAAS įranga“ turto. Be to, atsakovai atleidžiami nuo atsakomybės vykdyti UAB „SAAS įranga“ prievoles, padengiant praÅ¡omÄ priteisti likutinę turto vertę (186 410,82 Lt) (CK 6.86 str.), nes ieÅ¡kovas nepasinaudojo galimybe padengti savo reikalavimų dalį iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos.Teismas nepagrįstai priteisė 6213,63 Lt pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100548 negrÄ Å¾into turto vertės ir 4051,29 Lt priskaičiuotų delspinigių nuo neapmokėtos turto vertės, nes ieÅ¡kovas, atsiėmęs vagonėlius, juos pardavė pusvelčiui, be to, iÅ¡ gautos draudimo iÅ¡mokos nepadengė visos pavogto statybinio vagonėlio vertės.Kadangi ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nepasinaudojo draudimo kompanijos, kuriose buvo draustas turtas, paslaugomis, nesikreipė į jas dėl draudimo iÅ¡mokų praradus turtÄ , t. y. ieÅ¡kovas nepasinaudojo galimybe padengti savo reikalavimų dalį iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos, atsakovai neprivalo dengti Å¡ių draudimo iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovas prisiėmė savo nuožiÅ«ra ir sau nepalankiomis sÄ lygomis.IeÅ¡kovas, atsiimdamas turtÄ , nesuraÅ¡ydavo turto priėmimo – perdavimo aktų, taip pat neiÅ¡raÅ¡ydavo kreditinių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, tokiu bÅ«du apskaitoje faktinį turto likutį, taigi ir reikalaujamos skolos likutį.

Taip pat ieÅ¡kovas neiÅ¡rašė kreditinių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų draudimo iÅ¡mokų sumai, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipdamas buhalterinius turto likučius.Nei byloje surinkta medžiaga, nei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nesirėmė byloje pateiktais įrodymais, o rėmėsi ieÅ¡kovo žodiniais paaiÅ¡kinimais – kad sumų nesutapimai – tai buhalterijos arba programos klaida, bet bylos esmei tai įtakos neturi.Teismas neatkreipė dėmesio, kad reikalavimas atsakovams yra didesnis už reikalavimÄ skolininkui, nors pagal CK 6.78 straipsnį ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti didesnis laiduotojams, negu reikalavimas pagrindiniam skolininkui.Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad po automobilio Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini) pagal lizingo sutartį Nr. 2007-120081 atsiėmimo (2009-01-18) ieÅ¡kovas ir toliau iÅ¡raÅ¡inėjo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras už šį automobilį ir skaičiavo delspinigius.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti mažinamas 6125,04 Lt suma.Teismas klaidingai teigia, jog atsakovai palÅ«kanų dydžio neginčija. Faktas, kad atsakovai nesiėmė perskaičiuoti ieÅ¡kovo reikalaujamų palÅ«kanų, nepatvirtina, jog jų neginčija. Baigiamojoje kalboje atsakovai aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo nepagrįstas. Atsakovai neprivalėjo palÅ«kanų perskaičiuoti.Teismas nepagrįstai pakartotinai priteisė 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų ir 1596,77 Lt, kurie jau buvo įtraukti į 92 075,67 Lt reikalavimÄ .Teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino atsakovų surinktų ir pateiktų įrodymų analizės bei skaičiavimų, pateiktų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, baigiamojoje kalboje ir priede prie baigiamosios kalbos.

Teisėja turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl bylos baigties.IeÅ¡kovas neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis iÅ¡ UAB „SAAS įranga“ pasiėmė jau iÅ¡pirktÄ turtÄ â€“ modulinius pleiÅ¡tinius pastolius, ir jÄ realizavo, tačiau bankroto administratorius jokių veiksmų tam, kad tai iÅ¡tirtų ir apgintų kreditorių interesus, nesiėmė. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas realizavo trečiojo asmens turtÄ , tačiau bankroto administratorius nesivargino iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip tas turtas atsidÅ«rė pas ieÅ¡kovÄ ir kodėl jis buvo realizuotas už maÅ¾Ä kainÄ .Teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, nepagrįstai nurodė, kad atsakovai naudojosi kreditoriaus lėšomis ir gavo iÅ¡ to naudos.

Atsakovai nesinaudojo nei lizinguotu turtu, nei gavo pajamų iÅ¡ Å¡io turto. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Pagal teismų praktikÄ , kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Todėl nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalis netaikoma.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiajam asmeniui atidėjus einamuosius lizingo mokėjimus, jo padėtis buvo ne pabloginta, o pagerinta. Be to, net jeigu ir bÅ«tų konstatuota, kad apeliantų atsakomybė padidėjo be jų sutikimo, apeliantai neįrodinėjo, kokia apimtimi padidėjo jų įsipareigojimai dėl pagrindinės prievolės pasikeitimo. 2010 m. spalio 18 d. praneÅ¡imas trečiajam asmeniui dėl skolos padengimo buvo parengtas ir iÅ¡siųstas automatiÅ¡kai, nepatikrinus, kad sutartys su trečiuoju asmeniu yra jau nutrauktos ir buvo skirtas tik pareikalauti padengti įsiskolinimÄ .

Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. lapkričio 19 d. Apeliantai siekia įrodyti, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo galimybe nuraÅ¡yti pinigines lėšas nuo trečiojo asmens sÄ skaitos tiesioginio debeto bÅ«du, neva dėl to apeliantai turėtų bÅ«ti atleisti nuo atsakomybės (CK 6.86 str.). Tačiau apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo reali galimybė sumažinti savo reikalavimÄ tokiu bÅ«du (pvz., kad trečiojo asmens sÄ skaitoje buvo piniginių lėšų, kurias bÅ«tų buvę galima nuraÅ¡yti).

Be to, šį argumentÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ apeliantų girdi pirmÄ kartÄ , todėl jo pateikimas apeliaciniame skunde pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalį.Nors apeliantai tvirtina, kad, jų nuomone, nesutampa praÅ¡omos priteisti sumos, tačiau ieÅ¡kovui į bylÄ kartu su 2012 m. kovo 8 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimai pateikus atnaujintus mokėjimų grafikus, matyti, kad Å¡ios sumos iÅ¡ esmės sutampa. Be to, apeliantai nepagrįstai siekia įrodyti, kad ieÅ¡kovo reikalavimas byloje turėtų bÅ«ti sumažintas suma, kuriÄ ieÅ¡kovas galimai gavo pardavęs iÅ¡ trečiojo asmens atsiimtÄ jo lizinguotÄ turtÄ .

Nei lizingo sutartys, nei joks teisės aktas nenumato, kad ieÅ¡kovas privalėtų atlikti tokius apeliantų pageidaujamus veiksmus.Nors apeliantai teigia, kad tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta daugiau lizingo sutarčių, kurių objektu buvęs turtas buvo lizingo davėjo atsiimtas ir vėliau parduotas už atitinkamas sumas, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, nes ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovų tik nuostolių, kilusių pardavus atsiimtÄ turtÄ - automobilį Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini), priteisimo.

Todėl apeliantų argumentai, neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė Å¡io turto vertinimo ekspertizės, neturi teisinės reikÅ¡mės.Apeliantai iÅ¡kraipo ieÅ¡kovo teiginį, neva jis pripažino, kad dalis Å¡io turto yra grÄ Å¾inta, teigdamas, kad ir daugiau atsiimto turto yra parduota. IeÅ¡kovas kalbėjo apie tÄ turtÄ , kuris nėra dingęs ir kurio likutinės vertės jis priteisti neprašė, t. y. pačių atsakovų apeliaciniame skunde minimas turtas pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-030429, 2007-100548, 2007-120081, 2007-100740.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo priteisti praÅ¡ytų draudimo įmokų. Pareiga laiku ir tinkamai apdrausti lizinguotÄ turtÄ ir užtikrinti, kad turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiÅ¡ko jo atsiėmimo iÅ¡ pardavėjo momento iki visų sutarties sÄ lygų įvykdymo, tenka lizingo gavėjui (t. y. BUAB „SAAS įranga“) (lizingo sutarčių bendrosios dalies Nr. 14.1. p.).Anot ieÅ¡kovo, apeliantų minima aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neiÅ¡rašė kreditinių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, bylos baigčiai ir įsiskolinimo dydžiui neturi jokios įtakos.Visi reikalavimai apeliantams ir bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo detaliai paaiÅ¡kinti ir netgi iÅ¡skaidyti taip, kaip pageidavo apeliantai.Taip pat nagrinėjamos bylos baigčiai ir pirmosios instancijos teismo sprendimui neturi įtakos apeliantų teiginiai dėl trečiojo asmens bankroto administratoriaus užimtos pozicijos byloje.Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡ apeliantų priteistinos ir procesinės palÅ«kanos.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ su trečiuoju asmeniu UAB „SAAS įranga“ 2006 m. lapkričio 20 d.

– 2008 m. vasario 29 d. laikotarpiu sudarė                13 finansinio lizingo sutarčių (14-108, 117-137 b. l., 1 t.; 160-169 b. l., 4 t.). UAB „SAAS įranga“ prievolėms pagal minėtas lizingo sutartis užtikrinti 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys su atsakovais S. M. ir A. K. (109-114 b. l., 1 t.). Trečiajam asmeniui UAB „SAAS įranga“ netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, ieÅ¡kovas 2009 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. 02-5616 įspėjo trečiÄ jį asmenį UAB „SAAS įranga“, kad jam nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d. (115 b. l., 1 t.).

Ieškovas taip pat kreipėsi į solidariuosius skolininkus - atsakovus dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų bei delspinigių padengimo, tačiau atsakovai to nepadarė (117-118 b. l., 1 t.). Nutraukus lizingo sutartis, ieškovas atgavo dalį lizinguoto turto ir jį realizavo (turto perdavimo ieškovui aktai (182-183 b. l., 1 t.; 26-30 b. l., 2 t.; 283-289 b. l., 4 t.).Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „SAAS įranga“ iškelta bankroto byla, o 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi BUAB „SAAS įranga“ bankroto byloje patvirtintas AB „SEB lizingas“ 346 490,09 Lt dydžio finansinis reikalavimas (38, 40 b. l., 2 t.).Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar yra teisinis pagrindas ieškovui UAB „DNB lizingas“ (lizingo davėjui) iš atsakovų S. M. ir A.

K. (laiduotojų) priteisti pagal lizingo sutartis susidariusį trečiojo asmens UAB „SAAS įranga“ (lizingo gavėjo) įsiskolinimÄ .PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 92 075,67 Lt skolos (susidedančios iÅ¡ 80 870,03 Lt neapmokėtų vertės dengimų, 6 994,30 Lt pradelstų palÅ«kanų, 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1 596 ,77 Lt AB „SEB lizingas“ turėtų turto draudimo iÅ¡laidų (207 b. l., 4 t.), 39 218,49 Lt delspinigių (256-275 b. l., 4 t.), 3 561,99 Lt nuostolių pagal finansinio lizingo sutartį  Nr. 2007-120081 (182 b. l., 1 t.), 186 410,92 Lt turto likutinės vertės (171 b. l., 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo priteisti dalį praÅ¡omų priteisti delspinigių ir 3561,99 Lt nuostolių pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120081. Paduotu apeliaciniu skundu atsakovai ginčija sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti likusias ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti sumas.Apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ vertina pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

Dėl laidavimo pasibaigimo Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigÄ , įtvirtinta CK 6.87 straipsnio 1 dalyje – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobÅ«dį, reiÅ¡kiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Tačiau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rÅ«Å¡is (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (CK 6.88, 6.89 str.).

Tai, kokia atsakovų suteikto laidavimo rÅ«Å¡is yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiÅ¡kinant ginčijamos sutarties sÄ lygas, vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio                                         14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).Atsakovų teigimu, laidavimas pasibaigė pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatÄ : lizingo sutartys buvo nutrauktos vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nuo 2009 m. lapkričio 19 d., todėl UAB „SAAS įranga“ 2009 m. lapkričio 19 d. atsirado prievolė įvykdyti lizingo sutarčių sÄ lygas dėl sutarčių nutraukimo pasekmių, t. y. per vienÄ savaitę nuo sutarties nutraukimo sumokėti turėtus mokėjimus bei per 3 darbo dienas grÄ Å¾inti turtÄ .

Taigi, visos dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo atsiradusios trečiojo asmens UAB „SAAS įranga“ prievolės, pasak atsakovų, pasibaigė 2009 m. lapkričio 27 d., ieÅ¡kinio padavimo terminas pasibaigė 2010 m. vasario 27 d., tačiau ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl įsakymo iÅ¡davimo buvo paduotas teismui 2010 m. gegužės 17 d., todėl buvo praleistas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarčių 6.2 punktais laidavimo sutarčių Å¡alys susitarė, jog laidavimo sutartys įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Lizingo sutarčių 2.1 punkte buvo nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko joje numatytų sÄ lygų įvykdymo arba jos nutraukimo vadovaujantis sutartyje nustatyta tvarka.Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, CK 6.88 straipsnis negali bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju laidavimo terminas yra apibrėžtas visų pagal lizingo sutartis skolininko prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu. Tai reiÅ¡kia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas tokių teisinių padarinių siekė laisva valia. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, yra iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, taigi apeliantų argumentas, kad jų prievolė pagal laidavimo sutartis pasibaigė, vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, yra nepagrįstas.Nors UAB „SAAS įranga“ nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, lizingo sutartys buvo nutrauktos prieÅ¡ terminÄ , laidavimais užtikrintos lizingo sutartimis trečiojo asmens prisiimtos prievolės nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir laidavimo sutarčių galiojimas, todėl aplinkybė, jog su trečiuoju asmeniu sudarytos sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., neturi reikÅ¡mės, nes nutraukus lizingo sutartis atsakovams, kaip laiduotojams, neiÅ¡nyko pareiga vykdyti trečiojo asmens neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovui.

Be to, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, jog visos dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo UAB „SAAS įranga“ prievolės pasibaigė 2009 m. lapkričio 27 d., nes bylos duomenys patvirtina, jog sutartinių įsipareigojimų, atsiradusių nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė (žr. lizingo sutarčių bendrosios dalies 18 ir 19 dalis), o pagal CK 6.221 straipsnio nuostatÄ , teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, sutarties nutraukimas nepanaikina.

Laidavimo sutarčių 2.2 punktais atsakovai, kaip laiduotojai, taip pat įsipareigojo vykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį su visais pakeitimais ir papildymais. Taip pat sutarta, jog laiduotojui turi bÅ«ti pateikti tokie lizingo sutarties pakeitimai ir papildymai, o tuo atveju, kai lizingo sutartis pakeičiama ar papildoma taip, kad padidėja laiduotojo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, turi bÅ«ti gautas jo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas laiduoti už lizingo gavėjÄ pasikeitusiomis sÄ lygomis.Apeliantų teigimu, lizingo sutarčių pakeitimais, t. y. bÅ«simųjų įmokų padidinimais lizingo gavėjui palengvinant einamųjų įmokų mokėjimÄ , buvo padidinta jų, kaip laiduotojų atsakomybė, 62 307,89 Lt sumai, nes dalis mokėjimų buvo nukelta į bÅ«simus mokėjimus.

CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankÅ«s padariniai, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita. Pažymėtina, kad Å¡i norma reguliuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimÄ .

Tai gali bÅ«ti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sÄ lygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė.

CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi bÅ«ti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi bÅ«ti tokia, kad jas žinodamas, laiduotojas nebÅ«tų laidavęs už skolininkÄ arba bÅ«tų laidavęs kitomis sÄ lygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankÅ«s padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sÄ lygomis nelaidavo ir nebÅ«tų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo iÅ¡reikÅ¡tos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad bÅ«simųjų įmokų padidinimas lizingo gavėjui, palengvinant einamųjų įmokų mokėjimÄ , negali bÅ«ti laikomas padidinančiu laiduotojų atsakomybę.

Tokie lizingo sutarčių pakeitimai papildomų įsipareigojimų laiduotojui nesukėlė, jo atsakomybė nepadidėjo ir kitų laiduotojui nepalankių pasekmių neatsirado. Pakeitimais lizingo gavėjui buvo sudarytos palankesnės sÄ lygos vykdyti lizingo sutartis sunkiu jam laikotarpiu. Vien tai, kad dalis mokėjimų buvo iÅ¡dėstyta vėlesniam laikotarpiui, pagrindo teigti, jog laiduotojams buvo padidinta atsakomybė nesudaro, nes pakeitimais papildomų įsipareigojimų nebuvo prisiimta, o esamų įsipareigojimų vykdymas jais buvo iÅ¡dėstytas palankesnėmis lizingo gavėjui sÄ lygomis.

Be to, negalima atmesti galimybės, jog nesudarius aptariamų lizingo sutarčių pakeitimų, laiku atlikti mokėjimų pagal pirminį grafikÄ trečiasis asmuo nebÅ«tų galėjęs, dėl ko bÅ«tų papildomai skaičiuojami delspinigiai, taip galėjo dar padidėti trečiojo asmens įsiskolinimai, už kurių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kaip solidarÅ«s skolininkai, atsakytų ir atsakovai. Argumentų, jog dėl Å¡io pakeitimo padidėjo palÅ«kanos, konkrečiais įrodymais ir paskaičiavimais apeliantai nepagrindė.

Dėl Å¡ių priežasčių sutikti su atsakovais, jog lizingo sutarčių pakeitimais buvo padidinta jų atsakomybė, nėra pagrindo.Taigi pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pasiraÅ¡yti nauji mokėjimo grafikai – sÄ skaitos, pagal ieÅ¡kovo sprendimus UAB „SAAS įranga“ atidėti 50 proc. vertės dengimai 2009 m balandžio – rugsėjo mėn., bei sukauptos vertės dengimų sumos iÅ¡dėstymas per likusį laikotarpį, nekeičiant galutinio termino, esminės įtakos laiduotojų atsakomybei neturėjo, nes nei mokėjimų apimtis, nei galutinis terminas nepasikeitė, o atsakovai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigė.

Dėl lizingo sutarčių atnaujinimo Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad lizingo sutartys nebuvo atnaujintos, apeliantai nepaneigė. Byloje surinkti duomenys, kaip antai, 2009 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovas įspėjo trečiÄ jį asmenį, kad jam nevykdant įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, Å¡ios sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d., duomenys apie dalies lizinguoto turto atsiėmimÄ ir jų realizavimÄ , apeliantų teiginius apie lizingo sutarčių atnaujinimÄ paneigia.

Å iuo atveju vien aplinkybė, kad 2010 m. spalio 18 d. buvo iÅ¡siųstas įspėjimas apie sutarčių nutraukimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog sutartys buvo atnaujintos. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas pripažino, jog Å¡is dokumentas buvo iÅ¡siųstas per klaidÄ . Kita vertus, Å¡io dokumento iÅ¡siuntimas nepaneigia, jog trečiasis asmuo nevykdė prievolių pagal ginčo lizingo sutartis ir dėl to susidarė įsiskolinimas, už kurį atsakovai turi atsakyti kaip laiduotojai. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad lizingo sutartys buvo atnaujintos ir modifikuotos, nes tai tik deklaratyvÅ«s teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Aplinkybės, kad lizingo sutartys buvo atnaujintos, neįrodo ir atsakovų pateikta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties kopija, nes iÅ¡ jos turinio neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kinys buvo susijęs su nagrinėjamoje byloje analizuojamomis lizingo sutartimis, be to, Å¡ia teismo nutartimi ieÅ¡kinys buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui ir ji nebuvo panaikinta. Taigi joks prejudicinis teismo sprendimas, reikÅ¡mingas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nebuvo priimtas. Dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės CK 6.85 straipsnyje, reglamentuojančiame laiduotojo atleidimÄ nuo atsakomybės, nustatyta, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimÄ ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius bÅ«tų galėjęs patenkinti savo reikalavimÄ pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.Atsakovai, gindamiesi nuo civilinės atsakomybės pagal minėtÄ teisės normÄ , apeliuoja į lizingo sutarčių 3.10 punktÄ , kuriame nustatyta, jog klientas besÄ lygiÅ¡kai ir neatÅ¡aukiamai sutinka, kad jam delsiant sumokėti sutartyje numatytus mokėjimus ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, bankai, kuriuose klientas turi sÄ skaitas, pagal SEB lizingo pateiktÄ vienÄ ar daugiau debeto pervedimų nuraÅ¡ytų nurodytas piniginių lėšų sumas nuo visų kliento sÄ skaitų litais ir/arba užsienio valiuta ir pervestų jas SEB lizingui įsiskolinimams pagal sutartį dengti.

Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, nors byloje yra pateiktos UAB „SAAS įranga“ banko sÄ skaitos, iÅ¡ kurių matyti, kad įmonės vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ , gavo pajamas ir turėjo lėšų atsiskaitymams.Teisėjų kolegija pažymi, jog lizingo sutartyse nenustatyta, kad ieÅ¡kovas privalo pasinaudoti 3.10 punkte numatyta galimybe nusiraÅ¡yti lėšų iÅ¡ bankuose esamų UAB „SAAS įranga“ sÄ skaitų skoloms padengti, kai lizingo gavėjas nevykdo savo piniginių prievolių.

Todėl Å¡io punkto nuostata turi bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovo teisė, o ne kaip pareiga. Be to, ginčo laidavimo sutartyse nenumatyta sÄ lyga, jog laiduotojai atsakys už lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles tik tuo atveju, kai lizingo davėjas pasinaudos lizingo sutarčių 3.10 punkte numatyta teise. Todėl nėra pagrindo atsakovus atleisti nuo atsakomybės CK 6.85 straipsnyje numatytu pagrindu. Dėl 92 075,67 Lt skolos Pagal finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.3. punktÄ , klientas (t. y. UAB „SAAS įranga“) įsipareigojo sumokėti SEB lizingui turto vertės dengimo mokesčio, priskaičiuotų palÅ«kanų bei (taikoma Klientui pasirinkus SEB lizingo draudimo paslaugÄ ) Draudimo įmokos sumÄ Mokėjimo grafike-sÄ skaitoje nustatytÄ mokėjimo datÄ .

Kaip matyti iÅ¡ lizingo sutarčių, UAB „SAAS įranga“ buvo pasirinkusi AB „SEB lizingas“ draudimo paslaugÄ , todėl periodinės draudimo įmokos buvo iÅ¡dėstytos atskiroje Mokėjimo sÄ skaitų grafoje „Draudimas“. Pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6., 18.6.3. punktus, SEB lizingui nutraukus Å¡ias sutartis, Klientas (t. y. UAB „SAAS įranga“) privalo per vienÄ savaitę nuo Sutarties nutraukimo dienos sumokėti SEB lizingui visus iki Sutarties nutraukimo dienos Kliento turėtus sumokėti mokėjimus.

Sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 19 d. Pagal lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6., 18.6.1. p., 19.1. p. Klientas (t. y. UAB „SAAS įranga“) nuo Sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudoti Turto ir privalo jį grÄ Å¾inti SEB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos. Kaip minėta, dalis lizinguoto turto iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inta. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo, tačiau, kaip jau minėta, nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.221 str. 2 d.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatÄ , be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti. Teismas, vadovaudamasis minėtos finansinio lizingo sutarčių bendrosios dalies sÄ lygomis ir civilinio įstatymo teisės normomis, tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 92 075,67 Lt, kuriÄ sudaro 80 870,03 Lt neapmokėtų vertės dengimų, 6994,30 Lt pradelstų palÅ«kanų, 2614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų, 1596,77 Lt kitų mokėjimų – t. y.

AB „SEB lizingas“ turto draudimui turėtų iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad Å¡is reikalavimas yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais, t. y. pažyma apie UAB „SAAS įranga“ įsiskolinimus, kurioje nurodytos nesumokėtų turto vertės dengimų, palÅ«kanų, draudimo įmokų bei priverstiniam draudimui turėtų iÅ¡laidų sumos (181 b. l., 1 t., 207 b. l., 4 t.), ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis UAB „SAAS įranga“ (208-235, 4 t.), UAB „SAAS įranga“ visų atliktų mokėjimų nuo lizingo sutarčių sudarymo pradžios suvestine (4-12 b. l., 1 t., 3 t., 1-143 b. l., 4 t.).

Atsakovai savo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros neatitinka pateiktų mokėjimo grafikų ir kad pateikti atnaujintus mokėjimo grafikus ieÅ¡kovas vengė (20-23 b. l., 6 t.). Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kartu su 2012 m. kovo 8 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas yra pateikęs atnaujintus mokėjimų grafikus (44-97 b. l., 6 t.). Å iuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl netinkamo archyvavimo nėra galimybės pateikti Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-020464 paskutinės mokėjimo grafiko – sÄ skaitos versijos Nr. 8 ir Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-100548 paskutinės mokėjimo grafiko – sÄ skaitos versijos Nr.

4. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog buvo nuspręsta UAB „SAAS įranga“ atidėti 50 proc. vertės dengimus 2009 m. balandžio – rugsėjo mėn., o sukauptÄ vertės dengimų sumÄ iÅ¡dėstyti per likusį laikotarpį nekeičiant galutinio termino (98-100 b. l., 6 t.). Å iuo atveju tai, kad nebuvo pateikti visi mokėjimo grafikai, kad mokėjimų grafikuose ir PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytos sumos nėra identiÅ¡kos nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos yra nepagrįstos, nes iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros trečiojo asmens nebuvo ginčijamos, taigi, buvo pripažįstamos, kaip iÅ¡raÅ¡ytos pagrįstai.

Be to, sumų neatitikimai galėjo susidaryti ir dėl to, kad metinių palÅ«kanų norma buvo perskaičiuojama kiekvienų metų kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vadovaujantis Å¡iÄ datÄ galiojančia LIBOR EUR 6 mėn. reikÅ¡me ir nauji mokėjimo grafikai – sÄ skaitos nebuvo dėl to sudarinėjamos (žr. pridėtų mokėjimų grafikų-sÄ skaitų pastabas).Apeliantai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovo pateiktoje UAB „SAAS įranga“ atliktų mokėjimų suvestinėje nurodyta 1 276 625,46 Lt suma (252-255 b. l., 4 t.), o iÅ¡ 2010 m. rugsėjo 17 d. ataskaitos matyti, kad lizingo sutarčių pradinė kaina sudaro – 390 938,30 EUR (171 b. l., 1 t.), kas sudaro 1 349 831,76 Lt.

Todėl, anot atsakovų, skirtumas tarp sumokėtų sumų ir lizingo sutarčių pradinės kainos yra 73 206,30 Lt. Taigi, anot jų, nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas paskaičiavo 92 075,67 Lt skolos ir 186 410,92 Lt negrÄ Å¾intos likutinės turto vertės. Su tokiu atsakovų suvestinių aiÅ¡kinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. rugsėjo 17 d. ataskaitos, trečiajam asmeniui buvo paskaičiuoti delspinigiai už vėlavimÄ atsiskaityti pagal finansines lizingo sutartis iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Taigi, trečiasis asmuo kai kurias PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras apmokėdavo nepilnai. Todėl UAB „SAAS įranga“ mokėjimų suvestinėje nurodyti mokėjimai galėjo bÅ«ti panaudoti ne tik lizinguoto turto vertei padengti (galėjo bÅ«ti dengiami jau minėti delspinigiai, taip pat palÅ«kanos). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog                  AB „SEB lizingas“ pateiktoje UAB „SAAS įranga“ mokėjimų suvestinėje (252-255 b. l., 4 t.) ir bankroto administratoriaus pateiktoje mokėjimų pavedimų AB „SEB lizingas“ iÅ¡rašų suvestinėje (3-5 b. l., 3 t.) nurodytų sumų neatitikimai susidarė dėl to, kad administratoriaus pateiktoje suvestinėje nebuvo įtraukti UAB „Statnuoma“ vykdyti mokėjimai, be to, buvo praleisti kai kurie trečiojo asmens atlikti mokėjimai, kaip antai, 2007 m. liepos 10 d. buvo įvykdytas 10 000 Lt pavedimas ieÅ¡kovui, tačiau Å¡i suma nebuvo įtraukta į bankroto administratoriaus pateiktÄ suvestinę (116 b. l., 3 t.).

Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog bankroto administratoriaus pateiktos suvestinės duomenys neatitinka ieÅ¡kovo pateiktos suvestinės duomenų.Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė ieÅ¡kovo UAB „SAAS įranga“ direktoriui adresuotus 2011 m. spalio 25 d. (40-41 b. l., 7 t.) ir 2012 m. kovo 20 d. praneÅ¡imus (44-45 b. l., 7 t.), kuriuose yra nurodyta didesnė, nei ieÅ¡kovas yra nurodęs ieÅ¡kinyje, įsiskolinimo suma, be to, pačiuose praneÅ¡imuose sumų dydžiai skiriasi. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ie praneÅ¡imai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, vertinant ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dėl 92 075,67 Lt įsiskolinimo priteisimo pagrįstumÄ , nes praneÅ¡imuose nurodytos skolos apima ir tas skolas, kurios susidarė neapmokėjus PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, dėl kurių Å¡ioje byloje ginčo nėra (ieÅ¡kovo reikalavimai nėra grindžiami kai kuriomis praneÅ¡imuose nurodytomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis).Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog jie pirmosios instancijos teisme neginčijo palÅ«kanų dydžio, teigdami, jog motyvai dėl palÅ«kanų nepagrįstumo buvo nurodyti baigiamųjų kalbų 10.5 punkte (144 b. l., 6 t.).

Tačiau, įvertinus šio punkto turinį, akivaizdu, jog jis iš esmės yra skirtas delspinigių nepagrįstumui motyvuoti. Šis punktas su palūkanomis susijęs tik tiek, jog jame buvo nurodyta, kad skolininko mokėjimai turėjo būti panaudoti ne nepagrįstai paskaičiuotiems delspinigiams, bet palūkanoms padengti. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, jog ginčijant paskaičiuotas palūkanas, jiems nebuvo pareigos detalizuoti (pateikti paskaičiavimus), kokioje apimtyje turėjo būti padengtos palūkanos.

Taigi yra pagrindas pripažinti, jog atsakovai neįrodė pirmosios instancijos teismo priteistų palÅ«kanų nepagrįstumo (CPK 178 str.). Be to, 2012 m. spalio 23 d. papildomuose ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose per klaidÄ nebuvo įtrauktos palÅ«kanos, paskaičiuotos pagal lizingo sutartį Nr. 2007-120081-07 (žr. 207 b. l., 4 t., 190 b. l., 6 t.), todėl susumavus Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas palÅ«kanas pagal ginčo lizingo sutartis suma gavosi mažesnė, nei nurodyta lentelėje.Atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovas yra pateikęs suklastotus mokėjimo grafikus, yra nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl atmetami.

Dėl 39 218,49 Lt delspinigių Apeliantai sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pritaikius ieÅ¡kinio senatį, 28 835,75 Lt delspinigių buvo nuspręsta nepriteisti. Tačiau, atsakovų nuomone, teismas neturėjo priteisti ir likusios delspinigių sumos (10 382,74 Lt), nes ieÅ¡kovas be pagrindo iÅ¡raÅ¡inėjęs sÄ skaitas už automobilį Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini) pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120081 (30 b. l., 2 t.) iki 2009 m. lapkričio 19 d., nes automobilis buvo atsiimtas 2009 m. sausio 18 d. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto įsiskolinimo detalizavimo (185 b. l., 6 t.), pagal lizingo sutartį Nr. 2007-120081 ieÅ¡kovas iÅ¡ viso prašė priteisti 297,07 Lt delspinigių.

Dalį Å¡ios sumos, t. y. 280,54 Lt, teismas atsisakė priteisti, taikydamas ieÅ¡kinio senatį. Likusi nepriteista delspinigių suma yra paskaičiuota pagal kitas lizingo sutartis, tačiau dėl jų nepagrįstumo apeliantai atskirų nesutikimo argumentų apeliaciniame skunde nenurodė, taigi yra pagrindas pasisakyti tik dėl 16,53 Lt delspinigių pagrįstumo, nes apeliantų argumentai yra susiję tik su finansinio lizingo sutartimi        Nr. 2007-120081. Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡ ieÅ¡kovo teiginių yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog lizingo sutartis Nr. 2007-120081 nebuvo nutraukta 2009 m. sausio 18 d.

Aplinkybę, jog trečiasis asmuo ketino iÅ¡sipirkti lizinguotÄ turtÄ ir po 2009 m. sausio 18 d. įrodo UAB „SAAS įranga“ ieÅ¡kovui adresuotas 2009 m. kovo 25 d. praÅ¡ymas pratęsti mokėjimo grafikų terminus pagal sudarytas lizingo sutartis, tarp jų ir Nr. 2007-120081 (100 b. l., 6 t.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai po 2009 m. sausio 18 d. buvo iÅ¡rašęs trečiajam asmeniui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, nes nenutrauktÄ (galiojančiÄ ) lizingo sutartį trečiasis asmuo privalėjo vykdyti.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista 10 382,74 Lt delspinigių.    Dėl 186 410,92 Lt turto likutinės (neiÅ¡mokėtos) vertės Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatÄ , tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas butų tinkamai įvykdęs sutartį.

Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Å iuo atveju nei įstatyme, nei laidavimo sutartyse sÄ lygų, ribojančių laiduotojų atsakomybę pagrindinio skolininko lizingo sutarčių pažeidimo atveju nenustatyta. Dėl to ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti priteisti visų jo patirtų nuostolių, kurie atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, atlyginimÄ .IeÅ¡kovas prašė priteisti lizinguotų daiktų likutinę vertę: 8429,40 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-110283 (lizingo dalykas - pastoliai 2003 m. 1 vnt.); 85 956,02 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-020464 (lizingo dalykas – statybiniai klojiniai 2006 m. 1vnt.); 6213,63 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-100548 (lizingo dalykas – statybiniai vagonėliai 11vnt. 2004 m. 1vnt.); 6510,29 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120173 (lizingo dalykas –VW Touareg 3, 2i V6 2003m. 1vnt.); 15 567,90 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010525 (lizingo dalykas – mobilÅ«s bokÅ¡tiniai pastoliai 2008 m. 1vnt.); 63 733,68 Lt pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020570 (lizingo dalykas –pastoliai 810kv. m. 2008m. 1vnt.). (žr. 171 b. l., 1 t.).             Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 186 410,92 Lt turto likutinės vertės tenkino visa apimtimi.   Apeliantai teigia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas turėjo bÅ«ti sumažintas suma, kuri buvo gauta 2010 metais pardavus pagal lizingo sutartis iÅ¡perkamÄ turtÄ .

Å iam argumentui pagrįsti atsakovai remiasi ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais duomenimis: lentele, PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis (283-287 b. l., 4 t.). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad 2010 m. buvo parduotas Å¡is lizinguotas turtas: sunkvežimis DAF pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030429; automobilis Citroen Berlingo pagal finansinio lizingo sutartį 2007-120081; automobilis Toyota Land Cruizer pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120424; konteinerio tipo namelis pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-100740.

Ä® reikalavimÄ dėl 186 410,92 Lt turto likutinės vertės priteisimo ieÅ¡kovas nėra įtraukęs neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-030429, 2007-120081, Nr. 2007-120424, Nr. 2007-100740 likutinės vertės (žr. 171 b. l., 1 t.). Be to, iÅ¡ pateikto ieÅ¡kovo paskaičiavimo matyti, kad pardavus lizinguotÄ turtÄ , gautų sumų nepakako visai likutinei turto vertei padengti, todėl nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui gautų pajamų suma padengti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti skolÄ . Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, jog ieÅ¡kovas 2010 metais realizuotÄ turtÄ pardavė už itin maÅ¾Ä kainÄ , nes atsakovų pateikti į bylÄ duomenys (208-209 b. l., 2 t., 74-81, 83-100, 103-118 b. l., 5 t.) nelaikytini pakankamais duomenimis įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Pažymėtina, kad nustatant parduodamo turto kainÄ , atsižvelgiama į konkretaus turto bÅ«klę, nusidėvėjimo lygį, galimybę jį naudoti pagal paskirtį ir pan. Å iuo atveju atsakovų pateikti duomenys neįrodo, jog konkretų turtÄ , įvertinus jo pardavimo momentu buvusiÄ techninę bÅ«klę, ieÅ¡kovas galėjoparduoti už didesnę kainÄ (CPK 178 str.). Be to, apeliantai, bÅ«dami betarpiÅ¡kai susiję su skolininku, tuo labiau bÅ«dami laiduotojai, turėjo bÅ«ti suinteresuoti turto pardavimu kuo didesne kaina ir kreditoriaus nuostolių sumažinimu, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti realizuojant ginčo turtÄ , tačiau įrodymų apie jų iniciatyvÄ siekti sumažinti ieÅ¡kovo nuostolius, nepateikta.Tai, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo apribotos atsakovų teisės į tinkamÄ procesÄ byloje ir dėl to netinkami buvo iÅ¡spręstas ginčijamų nuostolių atlyginimo klausimas.

Eksperto iÅ¡vada yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, todėl atsakovai bylos aplinkybes galėjo įrodinėti kitų įrodinėjimo priemonių pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairÅ«s veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose Å¡altiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos Å¡alies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas Å¡alyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti).

Be to, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai Lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė Lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio Lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).

Apeliantai nepaneigė ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 6213,63 Lt negrÄ Å¾into turto vertės pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100548 pagrįstumo. IÅ¡ tiesų, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos lentelės „Kliento mokėjimai - dengimai“ 99 eilutės matyti, kad ieÅ¡kovas gavo 24 752,40 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir jos dalis – iÅ¡ viso 5755,05 Lt, buvo panaudota turto vertei pagal sutartį Nr. 2007-100548 dengti (95-96 b. l., 2 t.). Tačiau prie apeliacinio skundo pateikta 2009 m. liepos 28 d. pažyma (50 b. l., 7 t.) neįrodo, jog draudimo bendrovė už statybinį vagonėlį, trečiajam asmeniui lizinguotÄ pagal lizingo sutartį Nr. 2007-100548, iÅ¡mokėjo bÅ«tent 11 131,40 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , nes pažyma yra sudaryta UAB „SAAS įranga“ vardu ir joje atsispindi pavogto turto likutinė vertė be PVM 2009 m. balandžio 1 dienai.

Kadangi Å¡is dokumentas sudarytas ne draudimo paslaugas teikiančios bendrovės, nėra pagrindo spręsti, jog buvo priimtas sprendimas iÅ¡mokėti bÅ«tent tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, iÅ¡ jau minėtos „Kliento mokėjimai - dengimo“ lentelės matyti, jog visa 24 752,40 Lt draudimo iÅ¡moka buvo panaudota skolų dengimams. Taigi ieÅ¡kovo pateiktų duomenų ir pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog visos draudimo iÅ¡mokos buvo panaudotos skolų dengimui, apeliantai nepaneigė.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad bÅ«tent UAB „SAAS įranga“ privalėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinę prievolę ir grÄ Å¾inti visÄ lizinguotÄ turtÄ , o atsitikus draudiminiam įvykiui, turėjo pareigÄ nedelsiant, raÅ¡tu informuoti AB „SEB lizingas“ apie turto praradimo ar pažeidimo aplinkybes ir kreiptis į draudikÄ dėl draudimo sumos iÅ¡mokėjimo (CK 6.1012 str.). Apeliantų nuoroda į byloje esančius dokumentus: G. L. atsiliepimÄ , Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį, antstolio sprendimo įvykdymo negalimumo aktÄ , ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä ir transporto priemonių draudimo liudijimus (131-138 b. l., 5 t.) neįrodo, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie dingusį turtÄ , be to, Å¡ių duomenų pagrindu negalima spręsti, jog iÅ¡ tiesų buvo pagrindas kreiptis į draudimo bendrovę, t. y. kad buvo įvykęs draudiminis įvykis.

Minėti duomenys patvirtina tik tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota dalis UAB „SAAS įranga“ turto. Be to, lizingo sutartyse lizingo gavėjui yra nustatyta pareiga atsitikus draudiminiam įvykiui nedelsiant raÅ¡tu informuoti SEB lizingÄ apie turto praradimÄ ar pažeidimo aplinkybes (lizingo sutarčių bendrosios dalies 14.9 p.). Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieÅ¡kovas buvo informuotas apie įvykusius draudiminius įvykius, todėl faktiÅ¡kai nedisponuodamas turtu, ieÅ¡kovas neturėjo galimybių sužinoti apie Å¡io turto buvimo vietÄ ar bÅ«klę.Teiginio, kad pagal ginčo lizingo sutartis ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta daugiau lizinguoto turto, nei nurodė ieÅ¡kovas, apeliantai nepagrindė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Tai, kad ant turto priėmimo – perdavimo aktų nėra UAB „SAAS įranga“ atstovų parašų, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovas pagal ginčo sutartis atsiėmė daugiau turto, nei yra nurodęs ieÅ¡kovas. Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog jis, teigdamas, kad buvo atsiimta daugiau turto, turėjo omenyje tÄ turtÄ , kuris nėra dingęs ir kurio likutinės vertės jis priteisti neprašė.Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovo teiginiui, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡rašė kreditinių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, teisingam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mės neturi.

Å i aplinkybė negali paneigti įsiskolinimo egzistavimo. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo Pirmosios instancijos teismas 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas priteisė pagrįstai.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palÅ«kanų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog neturi teisinės reikÅ¡mės, ar skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ kilo iÅ¡ laidavimo kaip Å¡alutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iÅ¡ paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant galiojančiai jo papildomai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį.

Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tokia pat taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai laiduotojo pareiga vykdyti savo asmeninę prievolę kyla dėl to, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui, dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Ä®BÄ® 16 str.). Jeigu pagrindinis skolininkas negrÄ Å¾ina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys už skolininkÄ laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palÅ«kanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininkÄ . Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų, o laiduotojas įgyja naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ sumokėti kreditoriui palÅ«kanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo.

Prievolę sumokėti procesines palÅ«kanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iÅ¡ skolininko sumokėtos procesinių palÅ«kanų sumos, nes tokių palÅ«kanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palÅ«kanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Akcentuotina tai, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir reikalavimo įvykdyti užtikrintÄ prievolę laiduotojui pareiÅ¡kimo momentai gali nesutapti, bet visais atvejais procesinės palÅ«kanos laiduotojui už jo paties prievolės termino praleidimÄ pradedamos skaičiuoti nuo reikalavimo jam pareiÅ¡kimo priėmimo nagrinėti teisme (CK6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio      29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliantai teigia, jog jiems Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra didesnis, nei reikalavimas, pareikÅ¡tas lizingo gavėjui UAB „SAAS įranga“ bankroto byloje. Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo.Visų pirma, teismo nutartyje, kuria patvirtintas BUAB „SAAS įranga“ kreditorių sÄ raÅ¡as, AB „SEB lizingas“ yra įtrauktas su 346 490,09 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (40 b. l., 2 t.), tuo tarpu Å¡ioje byloje iÅ¡ atsakovų, kaip laiduotojų, pirmosios instancijos teismo priteista suma yra 293 080,67 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byloje priimtoje teismo nutartyje nurodyta ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo dalis – 46 212,79 Lt, susideda ne tik iÅ¡ palÅ«kanų, bet ir iÅ¡ delspinigių. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovo duomenų matyti, jog reikalavimai pareikÅ¡ti tik pagal tas lizingo sutartis, už kurias atsakovai laidavo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas bankroto byloje AB „SEB lizingas“ pareikÅ¡to finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, aplinkybė, pagal kokias dar lizingo sutartis lizingo bendrovė paskaičiavo bankrutuojančios įmonės įsiskolinimÄ , neturi reikÅ¡mės.Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos baigčiai neturi teisinės reikÅ¡mės apeliantų teiginiai dėl trečiojo asmens bankroto administratoriaus užimtos pozicijos Å¡ioje byloje, nes bankroto administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas.

Duomenų, pagrindžiančių apeliantų teiginį apie tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties, byloje nėra, todėl kaip neįrodyti atmetami atsakovų argumentai dėl teisėjos neobjektyvumo, nagrinėjant bylÄ . Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė laidavimÄ ir lizingÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas ir tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.

Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 92 075,67 Lt skolos sumÄ pagrįstumo, kartu pasisakė ir dėl 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų bei 1 596,77 Lt ieÅ¡kovo turėtų turto draudimo iÅ¡laidų, nes Å¡ios sumos buvo įtrauktos į 92 075,67 Lt sumÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas per klaidÄ rezoliucinėje dalyje be 92 075,67 Lt sumos, į kuriÄ , kaip jau minėta, yra įtrauktos 2 614,57 Lt pradelstos ir neapmokėtos draudimo įmokos ir 1 596,77 Lt ieÅ¡kovo turėtos turto draudimo iÅ¡mokos, pakartotinai priteisė jau priteistas 2 614,57 Lt ir 1 596,77 Lt sumas, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis taisytina, iÅ¡ jos paÅ¡alinant antrÄ kartÄ priteistas sumas – t. y. 2 614,57 Lt pradelstų ir neapmokėtų draudimo įmokų bei 1 596,77 Lt ieÅ¡kovo turėtų turto draudimo iÅ¡laidų, patį teismo sprendimÄ paliekant iÅ¡ esmės nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , yra pagrindas iÅ¡ jų valstybei priteisti už apeliacinį skundÄ nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 6 862 Lt (51-52 b. l., 7 t.).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kadangi Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 98 str.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Patikslinti Å¡io teismo sprendimo rezoliucinę dalį, jÄ iÅ¡dėstant taip:„IeÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ (į. k. 123051535, buveinės adresas SaltoniÅ¡kių g. 12, Vilnius) iÅ¡ atsakovų S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai 92 075,67 Lt skolos, 10 382,74 Lt delspinigių, 186 410,92 Lt turto likutinės vertės. Iš viso 288 869,33 Lt.Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovų S. M. ir A. K. solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 288 869,33 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2010-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 6862 Lt žyminio mokesčio.Priteisti iš atsakovų valstybei 87,05 Lt pašto išlaidų.“Priteisti iš atsakovų S. M. ir A.

K. valstybei 6862 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                           Virginija Čekanauskaitė                                                                                                        Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                        Donatas Å ernas      Â