9db2fa9d-a1fb-421a-a407-7ae554b7c7f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-487/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38522-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.8.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai ZieniÅ«tei, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei apimant Å¡velnesnę, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. B. į bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. IÅ¡ E. B. T. G. priteista 16 000 Eur, D. U. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ E. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 5 920,99 Eur gydymo iÅ¡laidų. IÅ¡ E. B. T. G. priteista 500 Eur, o D. U. 700 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad: 1.1. 2018 m. rugpjūčio 11 d. 05.32 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai – be dingsties, tai yra dėl chuliganiÅ¡kų paskatų smogė vienÄ kartÄ ranka į galvÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Dėl tokio E. B. elgesio aplinkiniai pasijuto nepatogiai ir buvo Å¡okiruoti, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiu bÅ«du E. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 1.2. Po to, 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 05.34 val. E. B., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – prie užkandinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), toliau įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai – be dingsties dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užpuolė einančius T.

G. ir D. U.. E. B. ranka smogė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ T. G. į galvÄ , nuo to pastarasis nugriuvo ant grindinio bei gulinčiam T. G. spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas. T. G. buvo padaryti odos nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stos kairėje, galvos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kairiajame paakyje, muÅ¡tinė žaizda su minkÅ¡tųjų audinių patinimu virÅ¡utinėje lÅ«poje, linijinis pakauÅ¡kaulio lūžimas deÅ¡inėje, nusitęsiantis į kaukolės pamatÄ , kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairėje, spaudžiančiu galvos smegenis, smegenų audinio sumuÅ¡imas kairėje kaktinėje skiltyje.

Dėl galvos sumuÅ¡imo su linijiniu kaukolės kaulų lūžimu, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir į smegenis T. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. B. ranka smogė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ D. U. į skruosto–nosies sritį ir padarė virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo ančio sienos lūžį ir galvos smegenų sukrėtimÄ , o nuo smÅ«gio D. U. parkritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas.

Dėl žandikaulio ančio lūžimo ir galvos smegenų sukrėtimo D. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl Å¡ių E. B. veiksmų buvo Å¡okiruoti aplinkiniai bei iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Tokiu bÅ«du E. B. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė T. G. sunkų, o D. U. nesunkų sveikatos sutrikdymus. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių, t. y. sumažinti nukentėjusiesiems priteistos sumos dydį vienu trečdaliu. 2.1.

Apeliantas neginčija, jog savo veiksmais jis nukentėjusiesiems padarė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ ir privalo jÄ atlyginti, tačiau mano, kad pateikti ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pagrįsti ir įrodyti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinius ieÅ¡kinius, netinkamai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie liko neatskleisti. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusieji, pateikdami teismui civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokius iÅ¡gyvenimus patyrė, kokias pasekmes jaučia.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų buvo praÅ¡oma pateikti įrodymus iÅ¡ medicinos įstaigos, psichologo ir kt., kas galėtų patvirtinti ieÅ¡kinių pagrįstumÄ . Tačiau nukentėjusieji jokių dokumentų nepateikė, yra toliau dirbantys, darbingumo neprarado. 2.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo pat įvykio pradžios apeliantas stengėsi pasirÅ«pinti nukentėjusiaisiais. Jis atlygino žalÄ tiek, kiek leido artimųjų turėtos santaupos. Jis, E. B., pats dar yra jaunas, užsidirbti pinigų nespėjo, tačiau atsakomybės nevengia ir žalÄ stengsis atlyginti.

PraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į Å¡ias jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, o taip pat įvertinti, kad be nukentėjusiesiems priteistos žalos jis dar turi atlyginti ir ligonių kasų pateiktÄ ieÅ¡kinį. Todėl praÅ¡o sumažinti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ vienu trečdaliu.

3. Teismo posėdyje gynėja praÅ¡o nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiesiems priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais neturtinei žalai atlyginti, praÅ¡oma juos mažinti vienu trečdaliu. Pagal jau iÅ¡dėstytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas teisėjų kolegija patikrino Å¡iÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde.

5. Apeliantas neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tačiau ginčija nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti pagrįstumÄ , nurodydamas, kad nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie patyrė nustatyto dydžio neturtinę žalÄ . Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pagal galimybes dalį žalos nukentėjusiems jis atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat į tai, kad jis dar turės atlyginti nukentėjusiųjų gydymo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose iÅ¡laidas. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

6. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Savo ruožtu teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluotÄ sampratÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

8. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad neturtinės žalos dydis nepagrįstas nukentėjusiųjų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ar kitais duomenimis, pažymi, kad Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių patirtai neturtinei žalai atlyginti, vertino įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. 9.1. Priteisiant nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis T. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl nuteistojo smurto jam lūžo kaukolė, prireikė galvos operacijos.

Teismas rėmėsi teismo posėdyje duotais nukentėjusiojo T. G. parodymais, kad patirtas sunkus kÅ«no sužalojimas jam sukėlė sunkias, ilgalaikes pasekmes, kurios trukdo jam dirbti, gyventi pilnavertį gyvenimÄ , kaip iki patirto sužalojimo, ir kurios tebejaučiamos. Tuo pačiu teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis T. G. liko darbingas, dalį žalos nuteistasis jam sumokėjo, ir sprendė, kad yra pagrindas nukentėjusiojo T. G. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies bei priteistinos neturtinės žalos dydį mažinti. 9.2.

Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad nukentėjusiajam D. U. nuteistojo tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl patirto sužalojimo masto ir dalinio žalos atlyginimo laikė, kad prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis.

9. Vertinant nukentėjusiajam T. G. priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ bylos duomenų seka, jog T. G. gydymo įstaigose buvo gydomas ilgÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2018 m. rugpjūčio 11 dienos iki rugpjūčio 23 dienos (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, nuo 2018 m. rugpjūčio 23 dienos iki rugsėjo 27 dienos UAB Sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. lapkričio 8 dienos iki lapkričio 19 dienos (duomenys neskelbtini) ligoninės neurochirurgijos skyriuje.

Dėl patirtų sužalojimų jam buvo atlikta galvos operacija. Å ios aplinkybės patvirtintos byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 140-141). Nukentėjusysis T. G. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad įvykio aplinkybių ir dabar neatsimena, jam sunku atlikti pavestÄ darbÄ , kuris yra susijęs su baldų surinkimu, pradedant surinkimo brėžinių studijavimu, skaičiavimu ir baigiant baldų surinkimu, montavimu, po darbo dienos nukentėjusysis jaučiasi iÅ¡sekęs, jam pakyla kraujo spaudimas, galvoje spengia, todėl po darbo jis turi nuolat ilsėtis, gulėti.

Taip pat jis nurodė, kad jam buvo siÅ«loma tęsti gydymÄ , tačiau jis atsisakė, nes neturi lėšų pragyvenimui ir priverstas dirbti. Å ios aplinkybės parodo, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo jaučia ilgalaikes neigiamas pasekmes nuo nusikalstamos veikos praėjus net metų laikotarpiui. Nors T. G. Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, teisėjų kolegijai nekelia abejonių jų pagrįstumas, atsižvelgus į padaryto sužalojimo pobÅ«dį, lokalizacijÄ , sunkumo laipsnį.

Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais nuteistojo veiksmais, penkiais trauminiais poveikiais, iÅ¡ kurių trys buvo nukreipti į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ .

10. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiajam D. U. priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumÄ , atsižvelgia į jam padaryto sužalojimo pobÅ«dį, mastÄ , sunkumo laipsnį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusysis po pirminės gydytojų apžiÅ«ros stacionarinio gydymo atsisakė, duomenų, kad vėliau jam buvo taikomas koks nors gydymas, byloje nėra, tačiau jo sužalojimo pobÅ«dis – žandikaulio kaulo lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas neabejotinai sukėlė fizinį skausmÄ , emocinį stresÄ , nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais nuteistojo veiksmais, ne mažiau Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais, kurių dalis buvo nukreipta į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ .

11. Aplinkybės, tiek susiję su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobÅ«džiu, lokalizacija, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias nuteistojo tyčiniai veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo motyvuotai įvertintos. Todėl nuteistojo skundo argumentas, jog nukentėjusieji nepateikė dokumentų, patvirtinančių apsilankymÄ gydymosi įstaigose, pas psichologus, todėl neturtinei žalai atlyginti sumos priteistos nepagrįstai, atmestinas.

Nors nuteistojo minimų raÅ¡ytinių įrodymų nukentėjusieji nepateikė, tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog nukentėjusieji neturtinės žalos nepatyrė ar žalos atlyginimo sumos buvo nustatytos neteisingai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas motyvavo sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio įstatyme numatytų kriterijų analize, kuriÄ patikrinus baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo su ja nesutikti.

12. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį žalos ir dar turės atlyginti nukentėjusiųjų gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigose iÅ¡laidas, nepagrįstas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo vertintos ir į jas atsižvelgta, nustatant priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Nuteistojo praÅ¡ymas priteistas sumas mažinti vienu trečdaliu laikytinas nemotyvuotu, todėl nepagrįstu.

12. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, Å¡i neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvienÄ neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtÄ dvasinę skriaudÄ ir kitokio pobÅ«džio emocinius iÅ¡gyvenimus ir suteiktų jam adekvačiÄ satisfakcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

13. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymÄ , nukrypo nuo teismų praktikos. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam E. B. yra teisėta ir pagrįsta.

14. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas