2021-10-20 Nr. AB-21795-3-61-3-00040-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-613-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

S

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. P. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai) pirmosios instancijos teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 (toliau – ir VMI sprendimas) (b. l. 9) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212(7-181/2020) (toliau – ir MGK sprendimas) (b. l. 11). Taip pat pareiškėjai prašė priimant sprendimą vadovautis 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi Nr. 4748, priteisti palūkanas nuo nesumokėto žyminio mokesčio sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad netenkinus reikalavimų prašo panaikinti VMI ir MGK sprendimus ir įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio grąžinimo permokos klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu (toliau – ir VAAT sprendimas) nusprendė pareiškėjų skundus atmesti.

Pareiškėjai 2021 m. liepos 18 d. padavė apeliacinį skundą (b. l. 107), kuriuo prašė: 1) panaikinti VMI, MGK ir VAAT sprendimus, 2) vadovaujantis 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi Nr. 4748 „grąžinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 625 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“ pervedant į V. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke, bei remiantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 punktu, priteisti įstatyme nustatytas palūkanas nuo 625 Eur sumos. Palūkanas skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (pasibaigus mėnesio terminui nuo prašymo VMI pateikimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovų 37,50 Eur žyminį mokestį“, 3) jeigu nebus tenkintas bent vienas aukščiau išvardintas prašymas, tai panaikinti neteisėtą VMI, MGK ir VAAT sprendimus ir įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio (625 Eur) grąžinimo permokos klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi (b. l. 111) nustatė pareiškėjams V. P. ir R. P. terminą iki 2021 m. liepos 30 d. imtinai apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra aiškiai suformuluotas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas išaiškino pareiškėjams, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis (pvz. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kt.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyti reikalavimai „vadovaujantis 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 4748 grąžintos V. P. 625 Eur žyminio mokesčio sumos remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 punktą prašo priteisti įstatyme nustatytas palūkanas nuo 625 Eur sumos. Palūkanas skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (pasibaigus mėnesio terminui nuo prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pateikimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio (625 Eur) grąžinimo permokos klausimą“ neatitinka minėtų įstatymo nuostatų. Taip pat teismas konstatavo, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 4 ir 5 dalių (apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas). Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą per elektroninių paslaugų portalą Liteko pasirašė tik pareiškėjas V. P., tačiau R. P. nėra teismų nustatyta tvarka tinkamai pasirašiusi apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į tai, teismas R. P. įpareigojo pateikti teismui nustatyta tvarka tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą, to nepadarius bus laikoma, kad apeliacinį skundą padavė tik V. P.

Pareiškėjai V. P. ir R. P. pateikė teismui prašymą „Dėl termino atnaujinimo trūkumams pašalinti“. Pareiškėjai procesiniame dokumente prašė terminą, kuris teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, atnaujinti bent iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėjai nurodė, kad su teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nesusipažino dėl svarbių priežasčių, todėl laiku negalėjo pataisyti apeliacinio skundo trūkumų. Pareiškėjai paaiškino, kad per EPP sistemą padavus apeliacinį skundą, įdavė kompiuterį tėvui, kad nuvežtų jį sutvarkyti. Kadangi pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. buvo patyręs kojos traumą – (duomenys neskelbtini) ir koją sugipsavo, tai tik sutvirtėjus kojai atsiėmė kompiuterį ir rado teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį (dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (b. l. 117), vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai per nustatytą teismo terminą (iki 2021 m. liepos 30 d.) apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjų (apeliantų) vardu prašymas dėl termino atnaujinimo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Prašymas per EPP pateiktas tik vieno pareiškėjų pasirašytas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašymą pateikė pasibaigus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje nurodyti trūkumai prašyme nepašalinti, o prašyme nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti ar pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nelaikė pareiškėjų pateiktų priežasčių svarbiomis ir nuo jų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad dėl sugedusio kompiuterio negalėjo ištaisyti apeliacinio skundo trūkumų, tačiau teismui nepateikė dokumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad kompiuteris buvo remontuotas. Teismas pažymėjo, kad teikiant prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo turi būti atliekamas ir pats procesinis veiksmas, t.y. šiuo atveju turėjo būti pašalinti ir teismo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai. Be to, teismas paminėjo, kad medicininis išrašas vienam iš pareiškėjų V. P. dėl kojos traumos buvo sudarytas 2021 m. liepos 8 d., apeliacinis skundas teismui pateiktas 2021 m. liepos 19 d., todėl vieno iš pareiškėjų kojos trauma, nesutrukdžiusi pateikti apeliacinį skundą, negali būti svarbia priežastimi laiku nepašalinti teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas V. P. padavė teismui atskirąjį skundą (b. l. 128), kuriuo prašė teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį (dėl nustatytų apeliacinio skundo trūkumų) ir išnagrinėti pareiškėjų apeliacinį skundą, o netenkinus šio prašymo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį (dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu) ir atnaujinti terminą dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad terminą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo praleido dėl svarbių priežasčių - dėl taisomo kompiuterio ir kojos traumos negalėjo sužinoti apie teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus. Pareiškėjas nurodė, kad pataisyto apeliacinio skundo su prašymu dėl termino atnaujinimo nepateikė dėl to, kad terminas trūkumams pašalinti nebuvo atnaujintas. Taip pat nurodė, kad kompiuterio remontinio lapelio nepateikė teismui kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo, kadangi apie tai nepagalvojo, todėl pateikė kartu su atskiruoju skundu.

2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja R. P. padavė atskirąjį skundą (b. l. 131), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį (dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu) ir išnagrinėti pareiškėjų apeliacinį skundą, atnaujinti terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje nustatytų apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 133) atsisakė priimti pareiškėjo V. P. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties (dėl apeliacinio skundo trūkumų) panaikinimo ir priėmė pareiškėjų atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties (dėl atskirojo skundo laikymo nepaduotu) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi (nepašalinus nustatytų apeliacinio skundo trūkumų) nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Teisėjų kolegija pastebi, jog termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nustatymas yra tokį skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikė tris reikalavimus: pirmuoju prašo panaikinti VMI, MGK ir VAAT sprendimus, antruoju - grąžinti žyminį mokestį bei priteisti palūkanas, trečiuoju – netenkinus pirmų dviejų – panaikinti sprendimus ir grąžinti VMI žyminio mokesčio permokos gražinimo klausimą nagrinėti VMI iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė, kad apeliaciniame skunde nėra aiškiai suformuluotas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas pabrėžė, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis (pvz. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kt.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyti reikalavimai „vadovaujantis 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 4748 grąžintos V. P. 625 Eur žyminio mokesčio sumos remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 punktą prašo priteisti įstatyme nustatytas palūkanas nuo 625 Eur sumos. Palūkanas skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (pasibaigus mėnesio terminui nuo prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pateikimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio (625 Eur) grąžinimo permokos klausimą“ neatitinka minėtų įstatymo nuostatų. Taip pat teismas konstatavo, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 4 ir 5 dalių (apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas). Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą per elektroninių paslaugų portalą Liteko pasirašė tik pareiškėjas V. P. , tačiau R. P. nėra teismų nustatyta tvarka tinkamai pasirašiusi apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi laikė pareiškėjų apeliacinį skundą nepaduotu, pareiškėjams per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus. Teismas sprendė, kad prašyme dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo išdėstytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl terminas trūkumams šalinti neatnaujintinas.

Kiekvienas atskirai pareiškėjai padavė teismui du atskiruosius skundus, kuriuose, analogiškai motyvuodami, nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, nurodo, kad jų nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka ir su teismo nutartimi dėl nustatytų apeliacinio skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjų pateikti argumentai (pareiškėjo V. P. kojos trauma ir kompiuterio taisymas) bei juos pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai terminą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo praleido dėl objektyvių, ekstraordinarių ir nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos nuomone, praleistą terminą sąlygojo nepakankamas rūpestingumas domintis bylos eiga ir atidumas, o tai yra subjektyvus veiksnys, kurio pagrindu terminas trūkumams pašalinti nėra atnaujinamas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, jog pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį, kuria teismas privalėjo aiškiai suformuluoti, kokie yra apeliacinio trūkumai ir paaiškinti pareiškėjams kokiu būdu jie turi būti ištaisyti, matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išskiria du trūkumus, t. y. pateikti ABTĮ 144 straipsnį nustatytas teismo teises atitinkantį antrąjį reikalavimą bei pateikti apeliacinį skundą pasirašytą antrosios pareiškėjos R. P.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laikyti nepaduotu apeliacinį skundą R. P. atžvilgiu (per teismo nustatytą terminą nepasirašius apeliacinio skundo), kadangi terminas dėl apeliacinio skundo trūkumų taisymo neatnaujintas. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė apeliacinio skundo priimtinumo klausimą pareiškėjo V. P. atžvilgiu, t. y. sprendžiant apeliacinio skundo nepaduotu V. P. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu apeliacinį skundą visa apimtimi, nors trūkumų dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo V. P. apeliacinio skundo pirmas ir trečias reikalavimai yra iš esmės aiškūs, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo reikalavimai yra priimami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atmeta pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą ir iš dalies tenkina pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinio skundo pirmąjį ir trečiąjį reikalavimus (1) panaikinti 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212(7-181/2020) bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą; 3) jeigu nebus tenkintas bent vienas aukščiau išvardintas prašymas, tai panaikinti neteisėtą panaikinti 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212(7-181/2020) bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio (625 Eur) grąžinimo permokos klausimą) naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės pirmasis ir trečiasis apeliacinio skundo reikalavimai priimami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsniu, 139 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 2, 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria laikyti nepaduoti pareiškėjo V. P. apeliacinio skundo pirmasis ir trečiasis reikalavimai ir klausimą išspęsti iš esmės – priimti V. P. apeliacinį skundą su šiais reikalavimais.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Įpareigoti atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius