2022-01-19 Nr. AB-1574-3-63-3-01514-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-114-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01514-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 20-IL-85-00185-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas iš esmės grindžiamas, tuo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25850-18 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio l dalį. Sprendime taip pat nurodyta, kad Tauragės AVPK, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nustatė, kad 2019 m. vasario 12 d. įtariamojo V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti jam priklausantys ginklai, kurie buvo laikomi ne seife, o miegamajame kambaryje po lova. Sprendime atsakovas nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. priimtas sprendimas paimti V. G. turimus ginklus, kol bus priimtas sprendimas Ikiteisminiame tyrime. Tačiau, kaip matyti iš Sprendimo, atsakovo pozicija pasikeitė, nes procesinis sprendimas Ikiteisminiame tyrime nėra priimtas, tačiau Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053 (toliau – ir Leidimas).

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, panaikindamas Leidimą, pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją. Tauragės AVPK sprendime turėjo aiškiai nurodyti, dėl kokių konkrečių aplinkybių ar priežasčių laikoma, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę. Pareiškėjui inkriminuojama veika yra susijusi ne su disponavimu ginklais ar kitais smurtinio pobūdžio veiksmais, o su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais ekonomikai ir verslo tvarkai. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos, neteistas, turi šeimą, dirba (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nėra pateikiama informacija, iš kurios būtų aišku ir suprantama, kokių aplinkybių pagrindu panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas, Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Sprendime tik nurodyta „remiantis surinkta medžiaga“, „susipažinus su surinkta medžiaga“, tačiau neįvardina jokių konkrečių duomenų, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų įvertinti atsakovo matomas grėsmes.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, nesiaiškinęs pareiškėjui inicijuoto ikiteisminio tyrimo aplinkybių, neišklausęs pareiškėjo ir užkirtęs kelią pareiškėjui teikti paaiškinimus, priėmė skubotą sprendimą ir netinkamai atribojo administracinio nusižengimo teiseną nuo administracinės teisenos. Jeigu būtų nustatyti konkretūs, neteisėti pareiškėjo veiksmai, susiję su ginklų laikymu, tai pirmiausia jo atžvilgiu turėtų būti taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalį, bet ne leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas neribotam laikui.

6. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Sprendime yra nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Leidimo panaikinimas. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) 2019 m. vasario 14 d. buvo gauta informacija, kad Ikiteisminiame tyrime pagal BK 25 straipsnio 2 dalį (bendrininkavimo formos) ir 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas) V. G. pripažintas įtariamuoju. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2019 m. vasario 14 d. priimtas sprendimas paimti V. G. vardu išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053, jo vardu registruotus ginklus – graižtvinį šautuvą MAUSER M 18, Nr. LC001476, 308 Winchester kalibras ir lygiavamzdį šautuvą IZH 27 M, Nr. 082741148, 12 x 76 kalibras, kol paaiškės, koks bus priimtas sprendimas Ikiteisminiame tyrime. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iasis skyrius 2019 m. rugpjūčio 20 d. perdavė Tauragės AVPK saugoti V. G. vardu registruotus ginklus – graižtvinį šautuvą MAUSER M 18, Nr. LC001476, 308 Winchester kalibras, lygiavamzdį šautuvą IZH 27 M, Nr. 082741148,12 x 76 kalibras, 35 vnt. šovinių, ginklų pažymėjimus, V. G. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053 iki Ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus priimtas galutinis sprendimas. PLVIS 2020 m. rugpjūčio 4 d. gauta informacija apie 2017 m. V. G. padarytus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, numatytus ANK 290 straipsnio 2 dalyje. PLVIS 2020 m. rugpjūčio 5 d. įkeltas dokumentas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas, adresuotas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos viršininkui, kuriuo pateikta informacija, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d. D. M. Kauno AVPK pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuriame nurodė, kad kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena V. G..

8. Atsakovas nurodė, kad PLVIS atsiradus naujiems perspėjimams apie V. G. ir pakartotinai susipažinus su surinkta medžiaga, nustatyta, jog 2019 m. vasario 12 d. įtariamojo V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu miegamajame kambaryje po lova buvo rasti jo vardu registruoti ginklai – graižtvinis šautuvas MAUSER M 18, Nr. LC001476, 308 Winchester kalibras ir lygiavamzdis šautuvas IZH 27 M, Nr. 082741148,12 x 76 kalibras bei 35 vnt. šovinių. Minėto fakto skunde teismui neneigia ir pats pareiškėjas. Remiantis PLVIS esančiais duomenimis, V. G. 2016 m. sausio 18 d. pateikdamas prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053, nuolatinę ginklų laikymo vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur ginklams laikyti buvo įrengęs seifą, t. y. 2019 m. vasario 12 d. V. G. ginklus ir šaudmenis laikė pažeisdamas jų laikymo ir saugojimo tvarką. Ginklai ir šaudmenys buvo laikomi miegamajame kambaryje po lova, tuo neužtikrinant saugaus jų laikymo, sudarant sąlygas kitiems asmenims disponuoti jam priklausančiais ginklais ir šaudmenimis. Atsakovo teigimu, tai yra grubus ginklų ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimas bei atitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintiems apribojimams, kad ginklų ir šaudmenų negali turėti asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. PLVIS 2019 m. vasario 14 d. gauta informacija, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25850-18 pagal BK 25 straipsnio 2 dalį (bendrininkavimo formos) ir 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas) V. G. pripažintas įtariamuoju. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iasis skyrius 2019 m. rugpjūčio 20 d. perdavė Tauragės AVPK saugoti V. G. vardu registruotus minėtus ginklus bei V. G. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053 iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-25850-18 bus priimtas galutinis sprendimas. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, tačiau procesinis sprendimas dėl minėtų ginklų paėmimo iš pareiškėjo ir jų perdavimo saugoti Tauragės AVPK nėra nuginčytas ir minėti ginklai pareiškėjui iki šiol nėra grąžinti.

10.2. PLVIS 2020 m. rugpjūčio 4 d. gauta informacija apie 2017 m. V. G. padarytus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, numatytus ANK 290 straipsnio 2 dalyje. 2020 m. rugpjūčio 5 d. PLVIS įkeltas dokumentas – Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas, kuriuo pateikta informacija, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d. D. M. Kauno AVPK pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nurodydama, kad kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini), gyvena V. G.. PLVIS atsiradus naujiems duomenims apie pareiškėją, atsakovas pakartotinai susipažinęs su surinkta medžiaga, nustatė, kad 2019 m. vasario 12 d. įtariamojo V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu miegamajame kambaryje po lova buvo rasti jo vardu registruoti ginklai – graižtvinis šautuvas MAUSER M 18, Nr. LC001476, 308 Winchester kalibras ir lygiavamzdis šautuvas IZH 27 M, Nr. 082741148, 12 x 76 kalibras bei 35 vnt. šovinių. V. G. 2016 m. sausio 18 d. pateikdamas prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053, nuolatinę ginklų laikymo vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur ginklų laikymui buvo įrengęs seifą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. ginklus ir šaudmenis laikė pažeisdamas jų laikymo ir saugojimo tvarką – ginklai ir šaudmenys buvo laikomi miegamajame kambaryje po lova.

10.3. Tauragės AVPK, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 93 punktu bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053.

11. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismas nurodė, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Teismas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių dėl ginklų ir šaudmenų laikymo bute po lova ir teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad kartu su juo tuo metu gyveno jo šeima, mažamečiai vaikai. Teismo vertinimu, neturi reikšmės pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas ginklus po lova laikė trumpą laiką, nes kitą dieną ketino vykti į medžioklę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, laikydamas ginklus ir šaudmenis nurodytomis aplinkybėmis, neužtikrino saugaus jų laikymo, sudarė sąlygas kitiems asmenims disponuoti jam priklausančiais ginklais ir šaudmenimis. Tai yra grubus ginklų ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimas ir tokie veiksmai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintus apribojimus, kad ginklų ir šaudmenų negali turėti asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis yra neteistas, turi šeimą, dirba (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, teismas nurodė, kad Sprendimo priėmimą lėmė ne šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, o Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimai.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimus, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Nenustatęs Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Tauragės AVPK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 20-IL-85-00185-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos tokios aplinkybės kaip PLVIS 2020 m. rugpjūčio 4 d. gauta informacija apie 2017 m. (tiksli data nenurodoma) minimus pažeidimus, numatytus ANK 290 straipsnio 2 dalyje, taip pat 2020 m. rugpjūčio 5 d. PLVIS įkeltas dokumentas apie tai, kad D. M. Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir nurodė, kad kartu su ja gyvena V. G.. Tačiau tokio pobūdžio informacija teismui buvo pateikta tik po to, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Minėta informacija nebuvo nurodyta Sprendime, todėl šia informacija teismas negalėjo vadovautis ir ją vertinti. Kadangi yra ginčijamas konkretus individualus teisės aktas, todėl neturi būti išeinama už skundžiamo administracinio akto nagrinėjimo ribų.

16.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta norma yra nukreipiamoji, todėl, teismas, konstatuodamas, kad Tauragės AVPK priimtas Sprendimas yra ne tik teisėtas, bet ir atitinkantis VAĮ nuostatas, turėjo pasisakyti ir dėl konkrečių teisės aktų, kurie buvo pažeisti, bei pateikti vertinimą, ar dėl padaryto pažeidimo taikyta poveikio priemonė yra proporcinga. Iš Tauragės AVPK priimto sprendimo matyti, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pirmiausia buvo paimtas dėl gauto pranešimo apie pareiškėjui pradėtą Ikiteisminį tyrimą, kurio metu ir buvo nurodoma, kad kratos metu ginklai buvo rasti ne seife. Sprendime nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių, Ikiteisminiam tyrimui dar tebevykstant, buvo priimtas sprendimas, praėjus pusantrų metų, priimti naują sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Šių aplinkybių atsiliepime atsakovas nenurodė, o teismas taip pat nesiaiškino ir nepasisakė dėl minėtų aplinkybių. Dėl šių priežasčių pareiškėjui yra nežinomos Leidimo panaikinimo aplinkybės.

16.3. Atsakovas nenurodė nei vieno sakinio, kuriame būtų pasisakęs, jog pareiškėjo veiksmai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas, konstatuodamas, kad buvo sukelta grėsmė aplinkiniams, grindė tuo, kad pareiškėjas turi mažų vaikų, tačiau nesiaiškino, ar vaikai apskritai turėjo galimybę prieiti prie ginklų, ar kambarys buvo rakinamas ir t. t. Pareiškėjas paaiškino, kad tai buvo tik laikinas ginklų padėjimas, nes anksti ryte turėjo vykti į medžioklę. Be to, pareiškėjas ginklus padėjo po savo lova, jie buvo tam skirtuose įdėkluose, todėl, pareiškėjui nuolat būnant šalia ginklų, pavojus aplinkiniams negalėjo būti sukeltas. Ginklai buvo aptikti nuomojamame bute, kuriame laikinai gyveno vienas V. G.. Pareiškėjo teigimu, vien ta aplinkybė, kad kratos metu pareiškėjo ginklai buvo rasti ne seife, nesudaro pagrindo konstatuoti galimos grėsmės aplinkiniams, nes toks aiškinimas iš esmės reikštų, kad bet koks ginklo paėmimas iš seifo jau laikytinas realia grėsme.

16.4. Sprendime nurodoma, kad PLVIS 2019 m. vasario 14 d. buvo gauta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Būtent šiuo dokumentu ir grindžiamas priimtas Sprendimas. Kartu su atsiliepimu atsakovas teismui pateikė PLVIS išrašą, tačiau iš minėto išrašo nėra galimybės nustatyti, ar šis išrašas ir turi būti laikytinas 2019 m. vasario 14 d. gautu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Teismas dėl pateikto išrašo savo sprendime visiškai nepasisakė. Iš minėto išrašo turinio matyti, kad jame jau yra žyma apie leidimo laikyti (nešiotis) ginklus apribojimą, todėl galima teigti, kad tai nėra pirminis pranešimas, kuriuo atsakovas grindė savo priimtą Sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą galbūt net nesusipažinęs su skundžiamo administracinio akto pagrindu.

16.5. Byloje liko nenustatyta, kokiais įrodymais buvo grindžiama nuostata dėl galimo pavojaus kėlimo aplinkiniams, teismas sprendime nepasisakė dėl institucijos pateiktų įrodymų vertinimo, taip pat nepasisakė, kokią reikšmę nagrinėtinai bylai turi aplinkybė, jog D. M. nurodė, kad kartu su ja gyvena V. G. (tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, bet minimi sprendime). Su apeliaciniu skundu pateikiama pažyma apie D. M. ir jos vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Tuo įrodoma, kad pareiškėjo nuomojamame bute, kur buvo rasti ginklai, negyveno asmenys, kuriems galėjo atsirasti grėsmė dėl ginklo laikymo. Todėl teismo sprendimas dėl aptartų aplinkybių laikytinas nemotyvuotu.

17. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, kad Sprendime yra nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Leidimo panaikinimas, todėl Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių įrodymų, kad savo vardu registruotus ginklus nuomojame bute jis laikė laikinai, kad prie jų negalėjo prieiti kiti asmenys, taip pat ir mažamečiai vaikai, kad jis nuolat buvo šalia ginklų. Bet kokiu atveju pareiškėjas privalėjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 20-IL-85-00185-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas, laikydamas ginklus ir šaudmenis po lova, neužtikrino saugaus jų laikymo, sudarė sąlygas kitiems asmenims disponuoti jam priklausančiais ginklais ir šaudmenimis ir tokie veiksmai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintus apribojimus, o ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti atsakovo Sprendimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl konkrečių teisės aktų, kurie buvo pažeisti, bei nepateikė vertinimo, ar dėl padaryto pažeidimo taikyta poveikio priemonė yra proporcinga, byloje liko nenustatyta, kokiais įrodymais buvo grindžiama nuostata dėl galimo pavojaus kėlimo aplinkiniams, teismas sprendime nepasisakė dėl institucijos pateiktų įrodymų vertinimo, taip pat nepasisakė, kokią reikšmę nagrinėtinai bylai turi aplinkybė, jog D. M. nurodė, kad kartu su ja gyvena V. G. (tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, bet minimi sprendime).

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

24. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimo panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

26. Iš skundžiamo Tauragės AVPK Sprendimo turinio matyti, kad Leidimas panaikintas, nustačius, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje po lova 2019 m. vasario 12 d. kratos metu buvo rasti pareiškėjo vardu registruoti ginklai bei šoviniai, nors pareiškėjas, 2016 m. sausio 18 d. pateikdamas prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053, nuolatinę ginklų laikymo vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur ginklų laikymui buvo įrengęs seifą. Dėl šių atsakovo nustatytų aplinkybių nėra ginčo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma yra nukreipiamoji, todėl Tauragės AVPK Sprendime turėjo nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas dėl ginklų, šaudmenų laikymo ir saugojimo tvarkos pažeidimo ir tuo aspektu Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Tokie pareiškėjo teiginiai laikytini neturinčiais esminės reikšmės ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pareiškėjas, turėdamas Leidimą, privalėjo žinoti ginklų, šaudmenų laikymo ir saugojimo tvarką. Iš bylos medžiagos (pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. prašymo pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, kuriame nurodyta, kad su prašymu pateikiami būtini dokumentai prašymui nagrinėti, Tauragės AVPK 2016 m. sausio 6 d. pažymos, kurioje konstatuota, kad V. G. (duomenys neskelbtini) turimos šaunamųjų ginklų sąlygos atitinka patikrinimo metu galiojančius reikalavimus, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta) bei procesiniuose dokumentuose nurodytų pareiškėjo paaiškinimų, kuriuose teigiama, kad tai buvo tik laikinas ginklų padėjimas, nes anksti ryte pareiškėjas turėjo vykti į medžioklę, akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo ir suprato, jog ginklai bei šaudmenys turi būti laikomi ir saugomi teisės aktuose nustatyta tvarka.

28. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

29. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jo kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (galiojusių nustatyto pažeidimo metu, t. y. 2019 m. vasario 12 d.) 98 punktą, ginklo savininkas, naudotojas ginklą laiko, nešiojasi, gabena ir naudoja Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šių taisyklių 100 punkte nustatyta, kad ginklo savininkas gali laikinai laikyti ginklus kitoje vietoje (ne daugiau kaip vienoje), kurioje laikinai gyvena ir (arba) naudoja ginklus: ginklo savininkas, pageidaujantis laikinai laikyti ginklą (-us), teritorinei policijos įstaigai, kurios teritorijoje nori laikyti ginklus, pateikia prašymą leisti laikinai laikyti ginklus ir deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui (-ams) laikyti. <...> (100.1 p.); laikinoje laikymo vietoje gali būti laikomi tik ginklai, nurodyti teritorinės policijos įstaigos rašte (100.2 p.); draudžiama ginklą (-us) palikti laikinoje laikymo vietoje, ginklo savininkui persikėlus į nuolatinę gyvenamąją vietą (100.3 p.); perregistravus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, dėl laikino ginklų laikymo galima kreiptis taisyklių 100.1 punkte nustatyta tvarka (100.4 p.).

30. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 „Dėl Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Reikalavimai, keliami patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta. Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygos ir reikalavimai detaliai nurodyti šių reikalavimų 35–37 punktuose, iš kurių nuostatų matyti, kad ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi patalpose, kuriose užtikrinamas ginklo (-ų) saugumas ir ginklu (-ais) negali pasinaudoti kiti asmenys (pvz., metalinėje spintoje (seife)).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015).

32. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas jo vardu registruotus ginklus, taip pat šaudmenis 2019 m. vasario 12 d. laikė ne jo paties nurodytoje ginklų laikymo vietoje seife, o gyvenamojoje vietoje miegamajame kambaryje po lova. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad kartu su juo tuo metu gyveno jo žmona ir vaikai, todėl teisėjų kolegija nesiremia apeliaciniame skunde nurodomais prieštaringais teiginiais, kad ginklai buvo aptikti nuomojamame bute, kuriame laikinai gyveno vienas V. G. (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašą). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, laikydamas ginklus ir šaudmenis nurodytomis aplinkybėmis, neužtikrino saugaus jų laikymo, sudarė sąlygas kitiems asmenims disponuoti jam priklausančiais ginklais ir šaudmenimis, taigi padarytas ginklo laikymo reikalavimų pažeidimas kėlė potencialią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju kilusios grėsmės vertinimas neturi būti siejamas su konkrečių pasekmių kilimu, pakanka konstatuoti, kad dėl daromo pažeidimo kyla teisės normoje nurodytos grėsmės reali galimybė.

33. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl nėra pagrindo vertinti Sprendimo proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1532-756/2021).

34. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar vaikai apskritai turėjo galimybę prieiti prie ginklų, ar kambarys buvo rakinamas, kad ginklai buvo tam skirtuose įdėkluose, todėl, pareiškėjui nuolat būnant šalia ginklų, pavojus aplinkiniams negalėjo būti sukeltas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes šie argumentai nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas ginklus bei šaudmenis laikė miegamajame kambaryje po lova, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos jų laikymo ir saugojimo tvarkos. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad patalpa, kurioje jis 2019 m. vasario 12 d. laikė ginklus bei šaudmenis, buvo apsaugota taip, kad jais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys (tarp jų ir vaikai).

35. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

36. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos Tauragės AVPK Sprendime – kad PLVIS 2020 m. rugpjūčio 5 d. įkeltas dokumentas – Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas, kuriuo pateikta informacija, jog D. M. Kauno AVPK 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nurodydama, kad kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini) gyvena V. G., net ir pripažinus šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus pertekliniais, neturi reikšmės sprendžiant dėl Leidimo panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nepaneigia fakto, kad 2019 m. vasario 12 d. ginklai buvo laikomi pažeidžiant nustatytą tvarką. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikiamo dokumento apie D. M. ir jos vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip nesusijusio su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie 2017 m. nustatytus pažeidimus medžioklėje, ikiteisminiame tyrime priimtus sprendimus, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė