9db04e5a-4bb0-4985-93a6-9ba1f5fdcd0b · Vilniaus apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. 2A-1718-803/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41852-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.7.4.; 1.3.5.1.; 1.3.9.2.1.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LITCARGUS“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo A.

T.-K. ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LITCARGUS“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl prastovos paskelbimo teisėtumo bei dėl to neišmokėto darbo užmokesčio ir kilusių padarinių taikymo pagrįstumo.

2. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-10-27 sprendimÄ Nr. DGKS-4628, priimtÄ darbo byloje Nr. APS-1-16196, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti 2015-08-20 įsakymÄ Nr. V-2015-35 „Dėl prastovos skelbimo darbuotojui A. T.-K.“ kaip neteisėtÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo skirtumÄ tarp prastovos laikotarpiu mokėto 30 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio už kiekvienÄ prastovos valandÄ ir ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio, už visÄ prastovos laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:2.1. 2004-03-16 su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dėl agento asistento pareigų bendrovės antžeminio orlaivių aptarnavimo skyriuje, tačiau nuo 2005-11-11 faktiškai pradėjo eiti centruotės agento pareigas, nors darbo sutarties pakeitimai atlikti nebuvo. Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „LITCARGUS“ Orlaivių Antžeminio-Komercinio aptarnavimo (OPS) skyrių sudarė 5 atskiros grupės: Orlaivių Centruotės grupė, Rampos Agentų grupė, Krovinių ir bagažo tvarkytojų grupė, Vairuotojų grupė.

Ieškovas priklausė Orlaivių Centruotės grupei, bet apie 10-15 proc. ieškovo vykdomų darbo funkcijų užėmė rampos darbuotojų funkcijų vykdymas. 2015-07-31 atsakovo pranešimu „Dėl darbo funkcijų apimties keitimo“ ieškovui buvo pranešta, kad nuo 2015-09-01 pasirašius sutartis su aviakompanija „Air Baltic“ ir UAB „Baltic Ground Services“ dėl orlaivių centruotės paslaugų teikimo, UAB „LITCARGUS“ nebeteiks aviakompanijoms orlaivių pakrovimo planavimo, centruotės žiniaraščių pildymo ir kitų centruotės paslaugų, todėl ieškovui pavedama nuo 2015-09-01 pilna apimtimi vykdyti rampos poskyrio darbuotojų darbo funkcijas.

IeÅ¡kovas nesutiko su siÅ«lomu darbo apimties pakeitimu, todėl 2015-08-07 pateikė pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį bendru Å¡alių sutarimu, pritaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio sÄ lygas. Atsakovas 2015-08-10 nurodė, kad nesutinka nutraukti darbo sutarties tokiomis sÄ lygomis, todėl nuo 2015-09-01 iki 2015-09-15 paskelbė prastovÄ ne dėl ieÅ¡kovo kaltės bei nurodė prastovos metu neatvykti į darbÄ . IeÅ¡kovas įrodinėja, kad aplinkybės skelbti prastovas atsakovo buvo sukurtos dirbtinai, siekiant daryti ieÅ¡kovui spaudimÄ nutraukti darbo sutartį.

Be to, atsakovui buvo finansiÅ¡kai naudingiau paskelbti prastovÄ . IeÅ¡kovo stažas darbovietėje yra daugiau kaip 36 mėnesiai, o prastovai užsitęsus ilgiau kaip 30 dienų iÅ¡ eilės, jam neliktų nieko kito, kaip tik nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, o darbdavys turės iÅ¡mokėti tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ;2.2. darbdavys nenurodė, kad ieÅ¡kovo darbo vietÄ ir funkcijas ketina atkurti, todėl prastovos bÅ«tų skelbiamos tol, kol jis pats nuspręstų nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio pagrindu.

IeÅ¡kovas mano, kad prastovos institutas yra naudojamas iÅ¡skirtinai piktnaudžiaujant atsakovo, kaip darbdavio, teisėmis ir darant netiesioginį spaudimÄ darbuotojui.3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini. PaaiÅ¡kino, jog Bendrovės generalinis direktorius 2015-07-31 priėmė potvarkį Nr. 2015/01 „Dėl struktÅ«rinių pertvarkymų ir darbuotojų darbo funkcijų keitimo“, kuriame nurodyta, kad nuo 2015-09-01 pasiraÅ¡ius sutartis su įmone „Havas“ (bendra įmonė su aviakompanija „Air Baltic“) ir UAB „Baltic Ground Services“ dėl orlaivių centruotės paslaugų teikimo, UAB „LITCARGUS“ aviakompanijoms nebeteiks orlaivių pakrovimo planavimo, centruotės žiniaraščių pildymo ir kt. centruotės paslaugų.

Dėl Å¡ios priežasties žymiai mažės darbų apimtys ir darbuotojai nebegalės atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015-09-01 panaikintas Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus centruotės poskyris. 2015-07-31 ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas „Dėl darbo funkcijų apimties keitimo“, kuris atitiko DK 120 straipsnio 1 dalies sÄ lygas ir kuriame nurodyta, kad nuo 2015-09-01 Bendrovė nebeteiks centruotės paslaugų, o kadangi darbuotojas dalinai vykdė rampos poskyrio darbuotojų darbo funkcijas, ieÅ¡kovui pasiÅ«lė nuo 2015-09-01 vykdyti tik rampos poskyrio darbuotojų funkcijas.

Darbo sutarties sÄ lygos nebuvo pakeistos, kadangi ieÅ¡kovas nesutiko su atsakovo siÅ«lymu. 2015-08-20 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įsakymas Nr. V-2015/35 „Dėl prastovos skelbimo darbuotojui A. T.-K.“, kuriuo ieÅ¡kovui nuo 2015-09-01 iki 2015-09-15 paskelbta dalinė prastova ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui buvo pavesta vykdyti darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas darbo grafike nustatytu laiku. Taigi ieÅ¡kovui 2015-08-20 įsakymu Nr.-2015/35 buvo nustatyta dalinė prastova, nustatant, kad esant poreikiui teikti centruotės paslaugas aviakompanijai „Brussels Airlines“.

Prastova paskelbta, nes darbuotojui darbdavys objektyviai negalėjo suteikti darbo. Darbo pagal su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį Bendrovėje nėra, iÅ¡skyrus tÄ , kurį darbuotojas dirba dalinai, t.y. ieÅ¡kovas atlieka centruotę kompanijai „Brussels Airlines“ ir iki 2015-09-01 vykdė rampos poskyrio darbuotojo funkcijas, aptarnaujant bendrovės „Lufthansa“ vykdomus skrydžius. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra pasisakyta, kad prastovos paskelbimas turi bÅ«ti betarpiÅ¡kai susijęs su laikinumu.

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės gali tęstis ir neapibrėžtÄ laikotarpį. Vien ta aplinkybė, kad 2015-09-01 buvo pasiraÅ¡yta sutartis su įmone „Havas“ dėl orlaivių centruotės paslaugų teikimo, nereiÅ¡kia, kad Bendrovė galutinai atsisakė centruotės paslaugų teikimo ir tokių paslaugų ateityje nebeteiks apskritai. Nesutikdamas su ieÅ¡kovo piniginiais reikalavimais, atsakovas nurodė, kad pagal DK 204 straipsnio 2 dalį vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas gali bÅ«ti siejamas su atitraukimu nuo darbo.

Ieškovas nėra atitrauktas nuo darbo, kadangi darbdavys darbuotojui apskritai negali suteikti darbo, nes tokio darbo nėra, t.y. faktinė darbuotojo prastova. Darbuotojas atsisakė prastovos metu būti perkeltas į kitas pareigas arba pakeisti darbo sutartį, todėl DK 195 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma. Atsakovas pažymi, kad nenutraukus darbo sutarties su ieškovu nėra pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai turi būti tenkinami.

Nustatė, kad atsakovas realiai vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, t.y. buvo panaikintas Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus centruotės poskyris, todėl atsakovas nebegalėjo suteikti ieÅ¡kovui (kaip centruotės agentui) darbo sutartimi sulygto darbo, kadangi bendrovė nebeteikė centruotės paslaugų (iÅ¡skyrus aviakompanijai „Brussels Airlines“). Teismas pažymėjo, kad atsakovo struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumas ir pagrįstumas nėra aplinkybės, galinčios paveikti ginčo esmę, ir konstatavo, kad egzistavo visos sÄ lygos nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį.

Darbuotojas nesutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, o siekis iÅ¡saugoti ieÅ¡kovÄ , kaip aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojÄ , paskelbiant prastovÄ , nėra pagrindas taikyti DK 122 straipsnį. Prastovai bÅ«dinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui sulygtÄ darbÄ , o darbuotojas bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatytų savo įsipareigojimų. Susipažinus su kasacinio teismo nutartimis minėtose bylose pripažintina, kad kasacinis teismas nėra kvestionavęs struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip objektyvios priežasties, skelbti darbuotojui prastovÄ .

Teismas įvertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad siÅ«lomas darbas yra žemesnės kvalifikacijos, dirbamas lauko sÄ lygomis, o sutikęs dirbti siÅ«lomose pareigose pilnu etatu bÅ«tų praradęs centruotės agento įgÅ«džius.5. Teismas nurodė, kad atsakovas be pagrindo remiais Lietuvos Aukščiausio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2012, Nr. 3K-3-247/2011, Nr. 3K-3-407/2009, Nr. 3K-3-282/2006, Nr. 3K-3-646/2005, Nr. 3K-3-402/2005, Nr. 3K-3-280/2002, nes Å¡ios bylos neturi esminių panaÅ¡umų sunagrinėjama byla.

6. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatęs, kad atsakovas didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovo atliekamų funkcijų komercinio pobÅ«džio sutartimi perleido atlikti kitai bendrovei, nurodė, jog prastovos paskelbimas priklausė nuo darbdavio valios ir iÅ¡ankstinio sprendimo, todėl susidarė tokia situacija, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip prastova DK 122 straipsnio prasme, nors ir nėra darbo. Ä®vertino ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad ateityje gali kilti poreikis ir atsakovas toliau tęstų centruotės paslaugų teikimÄ .

Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui paskelbta prastova galėjo tęstis neapibrėžtÄ laikÄ arba tol, kol ieÅ¡kovas pats nuspręs darbo sutartį nuraukti, jai tęsiantis ilgiau kaip trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ eilės arba jai sudarant daugiau kaip Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dienų per dvylika mėnesių. Teismas konstatavo, jog darbdavio sprendimas buvo iÅ¡ esmės nukreiptas tik darbdavio interesų apsaugai, todėl pripažino, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai 2015-10-27 priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-4628 darbo byloje Nr. APS-1-16196 ir jį naikintino.

Panaikinęs darbdavio sprendimÄ dėl prastovos ieÅ¡kovui skelbimo, ieÅ¡kovui priteisė priklausančio neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, t.y. 3589,54 Eur. Teismas, įvertinęs, kad bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas pateikė teismui 2016-01-08 įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2016-01-08, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo tenkino. Tačiau siekdamas iÅ¡laikyti abiejų darbo teisinio santykio Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ieÅ¡kovui priteisė konkrečiÄ 300 Eur piniginę sumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3577-631/2016, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo A. T.-K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovui UAB „LITCARGUS“ (juridinio asmens kodas 110530770), ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo A. T.-K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui UAB „LITCARGUS“ (juridinio asmens kodas 110530770) kaip nepagrįstÄ .

Apeliantas nurodė Å¡iuo apeliacinio skundo argumentus:7.1. iki struktÅ«rinių pertvarkymų atsakovas centruotę vykdė tik 10 proc. visų orlaivių skrydžių, kurių iÅ¡ esmės atlikdavo anksčiau, t.y. iÅ¡ 30 skrydžių per dienÄ centruotė buvo atliekama tik 3-4 skrydžiams, dėl ko, sumažėjus centruotės paslaugų poreikiui rinkoje, tapo neekonomiÅ¡ka tęsti tokių paslaugų teikimÄ pačiai Bendrovei. Tačiau iÅ¡ sprendimo motyvacinės dalies lieka neaiÅ¡ku, dėl ko konkrečiai ieÅ¡kovui paskelbta prastova pripažinta neteisėta, t.y. ar prastova pripažinta neteisėta dėl to, kad 1) tokia situacija teismo vertinimu neatitiko DK 122 straipsnio (nebuvo objektyvių priežasčių), dėl to, kad 2) atsakovas, skelbdamas prastovÄ , neva buvo nesÄ Å¾iningas, ar dėl to, kad 3) prastova paskelbta nesant objektyvių priežasčių, ar kita.

Darbdavys darbuotojui suteikė tiek darbo, kiek jo objektyviai buvo, o kitu laiku ieÅ¡kovui buvo paskelbta dalinė prastova. Vien faktas, kad darbdavys objektyviai negali suteikti darbo, nes jo nėra, yra objektyvi priežastis skelbti ieÅ¡kovui prastovÄ ;7.2. pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo aplinkybių, jog tiek sutarties su „Havas“ pasiraÅ¡ymas, tiek struktÅ«riniai pertvarkymai buvo nulemti tam tikrų objektyvių svarbių priežasčių, t.y. rinkos pokyčių. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-2282-611/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „darbdavio sprendimas pertvarkyti įstaigos struktÅ«rÄ panaikinant dalį etatų, nors pats savaime ir yra subjektyvus valinis veiksmas, tačiau yra sÄ lygotas objektyvių priežasčių“.

Ä®rodinėja, jog teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, pateiktus byloje įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, dėl ko pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl prastovos priežasčių neobjektyvumo yra nepagrįsta;7.3. teisės aktai nustato tik bÅ«tinÄ prastovos objektyvumo, tačiau ne laikinumo, kriterijų. Tokiu atveju, anot apelianto, bÅ«tina remtis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2282-611/2013, kurioje pripažintina, kad galima situacija, kai padėtis įmonėje, darbdaviui nesuteikiant darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, gali tęstis netgi iki sprendimo tokį darbuotojÄ atleisti iÅ¡ pareigų, esant ilgalaikei prastovai, arba iki tol, kol darbuotojas sutinka eiti kitas pareigas;7.4. teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2002, kadangi ji buvo priimta dar galiojant Darbo sutarties įstatymui.

Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-285-14, kurioje nustatytos aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybėms, nes minėtoje administracinėje byloje pastebima aiški specifika dėl Valstybės tarnybos įstatymo taikymo. Minėta administracinio teismo nutartis iš esmės prieštarauja bendrosios kompetencijos teismų formuojamai praktikai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutarčiai c.b. Nr. 2A-2282-611/2013);7.5.

DK 122 straipsnyje pateikti prastovos požymiai neatitinka Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne įvardinto prastovos apibrėžimo, kadangi prastova galima ne tik dėl gamybinių priežasčių, tačiau taip pat dėl darbų masto, jų apimties sumažėjimo, organizacinių priežasčių, santykių su kontrahentais ir kitų priežasčių, kurio baigtinio sÄ raÅ¡o neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju minėtu Å¡altiniu nebuvo pagrindo remtis;7.6. teismas DK 35 straipsnio reikalavimų laikymÄ si iÅ¡ esmės analizavo tik dėl ieÅ¡kovo interesų, tačiau turėjo siekti abiejų Å¡alių teisių pusiausvyros.

Teismas akcentavo, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes nepaisė ieÅ¡kovo interesų bÅ«ti atleistu jo pageidaujamu pagrindu, tačiau iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, ar tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atleistas minėtais pagrindais (pvz., įspėtas apie atleidimÄ pagal DK 129 straipsnį), ar iki atleidimo momento besitęsusi prastova bÅ«tų teisėta. DK129 straipsnio taikymas priklauso ne nuo darbuotojo ar kitų trečiųjų asmenų valios, bet nuo darbdavio. Dėl to, darbo teisiniuose santykiuose pareigybės panaikinimas ar struktÅ«riniai pertvarkymai, nesudaro prievolės darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.

Taip pat, darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnio pagrindu yra galimas tik esant suderintai Å¡alių valiai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai paneigia DK 128 straipsnio tikslÄ bei taikymÄ . IeÅ¡kovui, siekiant užtikrinti jo interesus, buvo suteikiamos laisvos darbo dienos pagal DK 214 straipsnį, bÅ«tent ieÅ¡kovo pageidaujamÄ dienÄ (pvz., 2015 m. rugsėjo 20 d., spalio 29 d., lapkričio 18 d. ir kt.), nors DK neįpareigoja darbdavį suteikti laisvų darbo dienų DK 214 straipsnio pagrindu bÅ«tent darbuotojo pageidaujamÄ dienÄ ;7.7.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 3589,54 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. sausio 8 d. (atleidimo iÅ¡ darbo dienos). DK 195 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitÄ darbÄ darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis. Tam, kad bÅ«tų galima vadovautis DK 195 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ , tačiau nustatyta, kad ieÅ¡kovas prastovos metu kitų funkcijų (kito darbo), be tų, kurį dalinai vykdė, neatliko.

Darbuotojas atsisakė prastovos metu bÅ«ti perkeltas į kitas pareigas arba pakeisti darbo sutartį, todėl DK 195 straipsnio 2 dalis negali bÅ«ti taikoma. Be to, ieÅ¡kovui buvo paskelbta ne visiÅ¡ka prastova, bet dalinė, t.y. jam buvo dalinai suteikiamas darbas ir už tai mokamas darbo užmokestis bei priemokos. Taip pat, nustatytÄ pagal grafikÄ darbo dienÄ ieÅ¡kovui, jo praÅ¡ymais, buvo suteiktos laisvos dienos už Å¡ias dienas apmokant jo vidutiniu darbo užmokesčiu. IeÅ¡kovui laisvos darbo dienos, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį, suteiktos: 2015 m. rugsėjo 20 d., sumokant 54,95 Eur, 2015 m. spalio 29 d., sumokant už Å¡iÄ dienÄ 53,44 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d., sumokant 54,34 Eur.

Taigi net ir pripažinus, kad prastova neteisėta, ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti priteistas skirtumas tarp prastovos laikotarpiu mokėto viso darbo užmokesčio ir ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio. Å iuo atveju, teismas priteisė skirtumÄ tarp kompensacijos, mokėtos už prastovÄ , ir vidutinio darbo užmokesčio, nors dalį laiko ieÅ¡kovas dirbo, gavo laisvas apmokamas dienas. Tokiu atveju, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės praturtėjo atsakovo sÄ skaita. 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesį atsakovas buvo priskaičiavęs ieÅ¡kovui 162,11 Eur, kuriuos sudaro: 50,25 Eur darbo užmokesčio už gruodžio mėnesį, 41,37 Eur už prastovos laikotarpį gruodžio mėnesį, 44,43 Eur už laisvÄ darbo dienÄ gruodžio mėnesį DK 214 str. pagrindu, taip pat 26,06 Eur darbo užmokesčio už sausio mėnesį.

IeÅ¡kovui priteista suma mažintina ir Å¡iomis sumomis, t.y. 162,11 Eur. Pripažinus, kad ieÅ¡kovui paskelbta prastova neteisėta ir jam priskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, ieÅ¡kovui priteistinos sumos mažintinos iÅ¡ viso 910,78 Eur, į kuriÄ , kaip minėta, įeina priskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki ieÅ¡kovo atleidimo;7.8. pirmosios instancijos teismo pasirinktas skaičiavimo mechanizmas dėl neiÅ¡mokėtų sumų yra ydingas. IeÅ¡kovui prastovos laikotarpiu iÅ¡ viso priskaičiuota 271,86 Eur už, iÅ¡ viso 460 valandas prastovos, kiekvienÄ valandÄ apmokant 0,591 tarifu (30 proc. minimalios mėnesinės algos).

Taigi būtent šis prastovos laikotarpis (šios valandos), o ne apskritai visas laikotarpis, yra svarbus; būtent šios prastovos valandos bei apmokėjimo už šias valandas skirtumas yra svarbus nustatant, ar ieškovui priteistinas skirtumas, o jei priteistinas – kokio dydžio. Be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinės ir rezoliucinės dalių nėra aišku, ar ieškovui iš atsakovo priteistos sumos yra skaičiuojamos neatskaičius mokėtinų mokesčių, ar juos atskaičius.8.

IeÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nurodo Å¡iuos argumentus: 8.1. ieÅ¡kovo teisių pažeidimas yra sietinas su atsakovo ekonominiu interesu iÅ¡mokėti dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių kompensacijÄ , darbo sutartį nutraukiant pagal DK 128 straipsnį, o ne 5 mėnesių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ , jei darbo sutartis bÅ«tų nuraukta pagal DK 129 straipsnį. Pripažinus, kad struktÅ«riniai pertvarkymai yra pagrįsta priežastis taikyti prastovÄ , bÅ«tų sukurtas precedentas darbdavių piktnaudžiavimui; 8.2. ieÅ¡kovas neginčija, kad tam tikros rÅ«Å¡ies darbo įmonėje gali nelikti tiek dėl objektyvių priežasčių (klientas nutraukia sutartį), tiek dėl įmonės subjektyvaus sprendimo keisti veiklos pobÅ«dį ateityje tikintis iÅ¡ naujos veiklos gauti didesnį pelnÄ .

Ir vienu, ir kitu atveju darbdavys galėtų įvykdyti struktÅ«rinius pertvarkymus. Tačiau pripažinus, kad prastova gali tęsti neribotÄ laikÄ , bÅ«tų paneigta darbo sutarties sÄ lyga dėl darbo funkcijų ir užmokesčio; 8.3. Kasacinis teismas nėra suformavęs nuoseklios praktikos dėl prastovos laiko, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas remtis jo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2282-611/2013 nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis, nes joje buvo sprendžiama dėl nėščios darbuotojos darbo sÄ lygų.

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus civilinėje byloje Nr. 2A-1709-640/2015 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, jog atsakovo struktÅ«riniai pertvarkymai, kuriuos vykdant buvo panaikinta ieÅ¡kovo pareigybė, ir jo nesutikimas bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , teismo vertinimu, ir buvo objektyvios priežastys, dėl kurių ieÅ¡kovui buvo paskelbta prastova, nepagrįsta. TokiÄ situacijÄ sukÅ«rė pats darbdavys, panaikinęs ieÅ¡kovo pareigybę nuo 2014-04-01, nelaukiant įspėjimo dėl atleidimo termino pasibaigimo, todėl pripažinti, jog buvo objektyvios aplinkybės prastovai skelbti, nėra jokio pagrindo.” Taigi, nurodomoje byloje teismas sprendė, kad paties darbdavio inicijuoti struktÅ«riniai pertvarkymai nėra teisėta ir pagrįsta priežastis skirti darbuotojui prastovÄ .

Vadovaujantis precedento taikymo taisyklėmis, sprendžiant ginčus turėtų bÅ«ti taikomas Å¡is naujesnis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, o ne tas, kuriuo remiasi atsakovas;8.4. atsakovas netinkamai nurodo pirmosios instancijos teismo atliktÄ faktinių aplinkybių vertinimÄ , nes byloje nebuvo spręsta dėl DK 129 straipsnio taikymo. Atsakovas į bylÄ nebuvo pateikęs įrodymų apie ieÅ¡kovui 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesiais iÅ¡mokėtas sumas už prastovas, todėl teismas Å¡ių duomenų vertinti negalėjo.

Be to, ieÅ¡kovui buvo priteista mažesnio dydžio kompensacija pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas darbo užmokesčio skirtumas neturėtų bÅ«ti mažinamas. Atsakovo teikiami į bylÄ Ä¯rodymai neturėtų bÅ«ti priimti. Å iuo atveju atsakovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos pirmosios instancijos teisme. Teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama byla, įvyko 2016 m. sausio 15 d. 10 val., darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2016 m. sausio 8 d.

Tai patvirtina, kad atsakovas turėjo visas galimybes pateikti teismui visus įrodymus, kuriais atsakovas nori remtis grįsdamas savo pozicijÄ . Jei atsakovas, bÅ«damas verslininku bei atstovaujamas profesionalaus atstovo, dėl savo kaltės laiku nepateikė jo nuomone svarbių įrodymų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui buvo neteisėtai paskelbta prastova. Taip pat įrodinėja, kad net ir pripažinus Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pagrįstu, teismas netinkamai apskaičiavo priteistinas jam iÅ¡mokėti sumas, todėl praÅ¡o prijungti naujus įrodymus. Dėl naujų įrodymų10. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti Å¡io Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliantas nurodė, kad teismas neištyrė faktinių bylos aplinkybių dėl ieškovui išmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų, todėl prašo šiuos įrodymus prijungti. Konstatuojama, jog naujo rašytinio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, nes ieškovui buvo žinomas bei gautas kartu su apeliaciniu skundu ir jis turėjo galimybę įgyvendinti teisę dėl jo pasisakyti. Įrodymai yra susiję su darbo užmokesčio sumokėjimu už 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesius, todėl būtinos teisingam priteistinos sumos apskaičiavimui.

Dėl paskelbtos prastovos teisėtumo12. Pagal DK 122 straipsnį prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.). Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę, jų raÅ¡tiÅ¡ku sutikimu perkeliami į kitÄ darbÄ . Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali bÅ«ti perkeliami į kitÄ darbÄ neatsižvelgiant į profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ .

Darbuotojams, perkeltiems į kitÄ darbÄ dėl prastovos, už darbÄ mokama Å¡io Kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „LITCARGUS“ generalinio direktoriaus 2015-08-20 įsakymo Nr. V-2015/35 „Dėl prastovos skelbimo darbuotojui A. T.-K.“ 2 punktu ieÅ¡kovui nuo 2015-09-01 iki 2015-09-15 paskelbta prastova, o 4 punkte nurodyta neatvykti į darbÄ (T.1, b.l.27). IeÅ¡kovas nesutiko su pačiu prastovos paskelbimo faktu, o pirmosios instancijos teismas pripažino prastovÄ neteisėta. Kaip minėta, įstatymas nurodo, kad prastova gali bÅ«ti paskelbta ne dėl darbuotojo kaltės. Byloje nėra ginčo, kad buvo atlikti įmonės struktÅ«riniai pertvarkymai, atsižvelgiant į sumažėjusiÄ darbo apimtį.

Ieškovas neginčijo UAB „LITCARGUS“ 2015-07-31 potvarkio Nr. 2015/01 „Dėl struktūrinių pertvarkymų ir darbuotojų darbo funkcijų keitimo“, kuriame nurodyta, kad nuo 2015-09-01 pasirašius sutartis su aviakompanija „Air Baltic“ ir UAB „Baltic Ground Services“ dėl orlaivių centruotės paslaugų teikimo, UAB „LITCARGUS“ aviakompanijoms nebeteiks orlaivių pakrovimo planavimo, centruotės žiniaraščių pildymo ir kt. centruotės paslaugų.14. Kasacinis teismas nurodė, jog pagal DK 122 straipsnį pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių.

Dėl prastovos nėra darbo sutarties Å¡alių kaltės. Prastovos laikotarpiu darbuotojas gali bÅ«ti perkeliamas į kitÄ darbÄ tik raÅ¡ytiniu darbuotojo sutikimu, atsižvelgiant į jo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ , sveikatÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).15. Taigi minėtoje nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinta prastovos paskelbimo sÄ lyga – neturi bÅ«ti darbo sutarties Å¡alių kaltės. IÅ¡ esmės – tai yra plečiamasis įstatymo aiÅ¡kinimas, atliktas taikant sisteminį teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , todėl apimantis ne tik kaltės kriterijų, bet ir objektyvių priežasčių sÄ lygÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių kaltės nebuvimas yra prastovos požymis, apeliacinio skundo argumentas, jog teismas privalėjo įvertinti atsakovo nurodytas priežastis, kurios nulėmė sutarties su „Havas“ pasiraÅ¡ymÄ ir struktÅ«rinių pertvarkymų atlikimÄ , pripažįstamas nepagrįstu. Byloje nebuvo ginčo, kad ieÅ¡kovo darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų iÅ¡ dalies neliko, objektyvių priežasčių atlikti struktÅ«rinius pertvarkymus faktas taip pat nebuvo ginčo objektu.

Abi šalys pripažino, jog sumažėjo darbų apimtys. Byloje nebuvo taikytas DK 138 straipsnis, nesprendžiama dėl apribojimų nutraukti sutartį šiuo pagrindu. Taigi teismas neprivalėjo tirti aplinkybių, nesusijusių su ginčo objektu (CPK 13 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliantas mano, kad bÅ«tent nuo jo valios priklauso, ar taikyti DK 122 straipsnį, kai dėl objektyvių priežasčių pertvarkius bendrovės struktÅ«rÄ panaikinama dalis etatų. IÅ¡ esmės apeliantas įrodinėja, jog sumažėjęs darbų mastas, nepriklausomai nuo termino, visais atvejai gali bÅ«ti prastovos sÄ lyga. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu, nes juo paneigiama normos prasmė. Taip pat dėl to atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , jog neaiÅ¡kus teismo motyvas, kuriuo pripažintas prastovos neteisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad byloje ginčo santykiai negali bÅ«ti vertinti prastovÄ reglamentuojančių teisės normų aspektu, o nesÄ Å¾iningumÄ grindė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nurodydamas, jog Å¡ioje byloje apeliantas nesiekė suderinti abiejų Å¡alių interesų, taip pažeisdamas DK 35 straipsnyje įtvirtintus principus. Sprendime, be kita ko, teismas, įvertinęs byloje įrodymus, konstatavo, jog iÅ¡ faktinės situacijos matyti, kad egzistavo visos sÄ lygos nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad teisinio santykio kvalifikavimas atliktas atsižvelgiant į darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių Å¡alies, interesÄ , nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiÅ¡kinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. v. UAB „Filana“, bylos Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; kt.). AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir Å¡alių teisinių santykių specifikÄ , vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiÅ¡kiančia, kad neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos jas pasiÅ«liusios ar parengusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Taigi pagal Å¡iuos kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas pagrįstai rėmėsi contra proferentem taisykle, nes iÅ¡ bylos medžiagos sprendė, kad apeliantas nepaisė ieÅ¡kovo pagrįsto reikalavimo suteikti galimybę dirbti pagal darbo sutartimi sulygtas sÄ lygas.18. Kita vertus, DK imperatyviai reglamentuoja tiek darbo sutarties sudarymÄ , susitariant dėl darbo funkcijų, tiek jos nutraukimÄ (DK 95 straipsnio 1, 2 dalys, 99 straipsnis).

Todėl Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl pasikeitusių darbo sÄ lygų po to, kai 2015-09-01 buvo sudarytos su aviakompanija „Air Baltic“ ir UAB „Baltic Ground Services“ sutartys, dėl ko ieÅ¡kovo darbo apimtys sumažėjo, negalima konstatuoti, jog Å¡alys turėjo lygias galimybes vesti derybas dėl darbo perspektyvos, o darbuotojo laisvė pasirinkti darbÄ buvo apribota darbdavio subjektyvia valia (DK 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valios primetimÄ Ä¯rodo tai, kad ieÅ¡kovui 2015-07-31 buvo įteiktas praneÅ¡imas „Dėl darbo funkcijų apimties keitimo“, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovui pavedama nuo 2015-09-01 vykdyti rampos poskyrio darbuotojo funkcijas pilna apimtimi (T.1, b.l.21).

Taigi pranešimo formuluotė yra imperatyvi. Tačiau jei jau darbdavys (apeliantas) įrodinėja, jog teisinio santykio kvalifikavimui turėjo būti taikomas DK 122 straipsnio 2 dalis, tai turėjo būti teikiamas siūlymas, sulaukiant raštiško sutikimo. DK 228 straipsnis numato galimybę pavesti darbuotojui ir žodžiu atlikti tam tikras užduotis, tačiau jos neturi būti nuolatinio pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje apelianto 2015-07-31 pranešime nenurodyta, kiek laiko ieškovas privalės vykdyti rampos darbuotojo pareigas.

Dėl to daroma iÅ¡vada, jog tai nėra vienkartinis paliepimas, o nurodymas dėl nuolatinio darbo pobÅ«džio, inter alia, pačiam apeliantui pripažįstant iki tol vykdytų pareigų pasikeitimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje atsiranda bÅ«tinybė spręsti, ar nebuvo pažeista DK 95 straipsnio 1 dalis, vertinant, ar nebuvo nekrypta nuo sutartos darbo sutartimi bÅ«tinosios darbo sÄ lygos dėl darbo funkcijų.

19. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Å¡alių 2004-03-16 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 2004/03-133 matyti, kad ieÅ¡kovas buvo priimtas į agento asistento pareigas UAB „LITCARGUS“ Antžeminio lėktuvų aptarnavimo skyriuje (b.l.57-64). Per visÄ santykių laikotarpį darbo sutartis keista tik dėl darbo užmokesčio dydžio, kuris nuo 1000 Lt pakilo iki 3500 Lt. Tai įrodo aplinkybę, kuriÄ , be kita ko, Å¡alys pripažįsta, jog ieÅ¡kovas atliko ir kitas, nei darbo sutartimi sulygtas, pareigas, t.y. centruotės agento pareigas ir rampos poskyrio darbuotojo darbo funkcijas (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ir nėra ginčo dėl faktiÅ¡kai vykdytų darbo funkcijų, tačiau konkliudentiniais veiksmais negali bÅ«ti pakeistas imperatyvus įstatymo reikalavimas dėl darbo funkcijų pasikeitimo tinkamo įforminimo. DK 99 straipsnio 3 dalis numato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių. Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Taigi darbdaviui netinkamai įvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , atsiranda pagrįsta bÅ«tinybė taikyti DK 11 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad tuo atveju, kai tarp norminių darbo teisės aktų nuostatų yra prieÅ¡taravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata.

Tokiu atveju teisėjų kolegija teisinio santykio kvalifikacijÄ atliks remiantis sisteminiu teisės normų aiÅ¡kinimo bÅ«du, taikant naudingesnę nuostatÄ darbuotojui.20. Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio bÅ«tinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sÄ lygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

DK 129 straipsnio 1, 2 dalys numato, jog darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Å¡io Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato Å¡is Kodeksas ir kiti įstatymai.

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad buvo įvykdyti struktÅ«riniai pertvarkymai ir buvo panaikintas Orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus centruotės poskyris, todėl ieÅ¡kovo agento asistento pareigybės nebeliko. Nors apeliantas įrodinėja, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu ieÅ¡kovui buvo paskelbta dalinė prastova, tačiau to paties įsakymo 2 punktas pagrindžia, jog nuo 2015-09-01 ieÅ¡kovui nereikia atvykti į darbÄ , o tai reiÅ¡kia, kad prastova yra dėl viso darbo. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymas (T.1, b.l.27) neatitinka Darbo sutarties 1.2. punkte sulygtų pareigų – agento asistentas Antžeminio lėktuvų aptarnavimo skyriuje (T.1, b.l.57). De jure ieÅ¡kovui nebuvo priskirtos rampos poskyrio darbuotojo funkcijos. Be to, 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo 1 punktas, kuriame nurodytas reikalavimas dirbti nuo 2015-09-01 darbo sutartimi nustatytas darbo funkcijas pagal rugsėjo mėnesio darbo grafikÄ visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja jo 2 punktui, numatančiam kitu darbo laiku nuo 2015-09-01, t.y. tuo pačiu metu, paskelbti prastovÄ .

Taigi, kai nebėra sulygto darbo, atsiranda pagrindas ne skelbti prastovÄ , o inicijuoti atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį. DK 120 straipsnio 1 dalies dispozicija nukreipia ne į DK 122 straipsnį, o į DK 129 straipsnį. Tai reiÅ¡kia, kad apelianto argumentas, jog jis galėjo be darbuotojo sutikimo, t.y. vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti, siekiant iÅ¡saugoti ieÅ¡kovÄ , kaip aukÅ¡tos kvalifikacijos darbuotojÄ , jam paskelbti prastovÄ DK 122 straipsnio pagrindu, yra fiktyvus. Argumentas, kad bet kuriuo momentu galėjo kilti poreikis toliau tęsti centruotės paslaugų teikimÄ , dėl to taip pat buvo pagrindas paskelbti ieÅ¡kovui prastovÄ , yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Teismas priima sprendimÄ remdamasis į bylÄ pateiktais įrodymais (CPK 14 straipsnis), o prielaidos negali bÅ«ti teisinio santykio kvalifikavimo pagrindas.

21. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ darbuotojo (ieÅ¡kovo) paaiÅ¡kinimų nustatė, jog jis nusprendė atsisakyti siÅ«lomų užimti rampos poskyrio darbuotojo pareigų, nes siÅ«lomas darbas yra žemesnės kvalifikacijos, dirbamas lauko sÄ lygomis, sutikęs dirbti siÅ«lomose pareigose pilnu etatu, bÅ«tų praradęs centruotės agento įgÅ«džius. Darbdaviui ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai 2015-08-14 raÅ¡tu nurodė, kad nesutinka vykdyti rampos poskyrio darbuotojo darbo funkcijų pilna apimtimi bei užimti rampos agento pareigų nuo 2015-09-01 (b.l.22-26).

Taigi klausimas dėl jo perkėlimo į kitas pareigas prastovos laikui nesvarstomas (DK 122 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, jog apelianto įrodinėjamas argumentas dėl to, kad jo, kaip darbdavio sprendimas, buvo nukreiptas į darbuotojo interesus, t.y. nuolatinės darbo vietos suteikimas arba bent jau laikinas darbuotojo perkėlimas prastovos metu atlikti tiesiogiai kvalifikacijÄ atitinkantį darbÄ , už šį laikÄ garantuojant darbo užmokestį, socialines garantijas, neprieÅ¡tarauja darbuotojo interesams, prieÅ¡tarauja darbuotojo teisei laisvai pasirinkti darbÄ ir prilygsta priverstiniam darbui (DK 2 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

IÅ¡ visų aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų, kurie yra siejami su įstatymo leidėjo iniciatyvomis dėl apmokėjimo už prastovÄ , t.y. sprendžiant dėl DK 195 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų, matyti, kad jie yra skirti užtikrinti darbuotojo padėties apsaugÄ kai nedirbama ne dėl jo kaltės. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas (darbuotojas) ir kėlė ginÄÄ , įrodinėdamas, kad darbdavio (apelianto) prastovos paskelbimas pažeidžia jo ekonominius interesus. Taigi, kaip jau apeliacinės instancijos teismas nurodė Å¡ios nutarties 16 punkte, apeliantas negali naudotis DK 122 straipsniu, kuris skirtas darbuotojų padėties saugumo užtikrinimui prieÅ¡ darbuotojo (ieÅ¡kovo) valiÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoja, jog teisinio santykio kvalifikavimui negalėjo bÅ«ti taikomas DK 122 straipsnis, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl prastovos laikinumo. Primintina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagal kuriuos teisėjų kolegija galėtų spręsti dėl prastovos termino pagrįstumo (CPK 185 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymo leidėjas neapsibrėžė teisės normoje, kaip reikÅ¡mingo teisinio santykio kvalifikavimui, sÄ lygos, kiek laiko darbdavys gali laikyti prastovoje darbuotojÄ neduodamas sulygto darbo.

Tačiau nagrinėjamoje byloje bÅ«tent darbdavys turėjo pateikti įrodymus, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie užtikrintų sulygto darbo atsiradimÄ (DK 229 straipsnis). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, jog padaugėjus aviakompanijos „Brussels Airlines“ ir (arba) „Lufthansa“ skrydžių, ieÅ¡kovui bÅ«tų suteikta daugiau darbo, o tokių aplinkybių iÅ¡ anksto objektyviai nėra galimybės numatyti (T.1, b.l.185), nors prieÅ¡ tai nurodė, kad po struktÅ«rinių pertvarkymų liko tik 10 proc. visų orlaivių skrydžių, todėl nėra ekonomiÅ¡ka tęsti tokių paslaugų teikimÄ pačiai bendrovei (T.1, b.l.180).

Teisėjų kolegija iÅ¡ tokių paaiÅ¡kinimų sprendžia, kad apeliantas aiÅ¡kiai nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių nebėra ieÅ¡kovo darbo ir tokio darbo objektyviai neatsiras, todėl jis, visapusiÅ¡kai įvertinęs darbo suradimo galimybes, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui bÅ«tent rampos poskyrio darbuotojo darbo funkcijas. TokiÄ apeliacinio teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia kitų darbuotojų perkėlimas į rampos agento pareigas (T.1, b.l.104-109), o centruotės agentės K. Z. – į dispečerės pareigas (T.1, b.l.111).

Tokiu atveju pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Darbo ginčų komisijos 2015-10-27 sprendimas Nr. DGKS-4628 darbo byloje Nr. APS-1-16196 naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti 2015-08-20 įsakymÄ â€žDėl prastovos skelbimo darbuotojui A. T.-K.“ Nr. V-2015/35 kaip neteisėtÄ , o atsakovo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

22. Taip pat apeliantas įrodinėja, jog bÅ«tina remtis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2282-611/2013, kurioje pripažinta, kad galima situacija, kai padėtis įmonėje, darbdaviui nesuteikiant darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, gali tęstis netgi iki sprendimo tokį darbuotojÄ atleisti iÅ¡ pareigų, esant ilgalaikei prastovai, arba iki tol, kol darbuotojas sutinka eiti kitas pareigas.

Nurodytoje byloje faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl netaikomi joje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2A-2282-611/2013 susiklostė iÅ¡skirtinė situacija, nes ieÅ¡kovei turėjo teisę į DK 132 straipsnio 2 dalyje numatytas garantijas (darbuotoja, auginanti vaikÄ iki trejų metų). Taigi prastova dėl Å¡ios aplinkybės tapo apibrėžta laike kitų teisės normų pagrindu, reglamentuojančių vaiko interesų apsaugÄ , kurios nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos.

Kita vertus, CPK 4 straipsnis įpareigoja vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto išreiškiamo nesutikimo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė jo nurodyta kasacinio teismo praktika (T.1, b.l.186). Pažymėtina, jog nei Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2012, Nr. 3K-3-247/2011, Nr. 3K-3-407/2009, Nr. 3K-3-282/2006, Nr. 3K-3-646/2005, Nr. 3K-3-402/2005, Nr. 3K-3-280/2002, nei kituose apelianto nurodytuose teismų sprendimuose nėra faktinių aplinkybių sutapties, kad būtų galima remtis kaip analogija.

Nagrinėjamoje byloje buvo susitarta dėl vienų pareigų, iÅ¡ dalies faktiÅ¡kai dirbtos ir kitos, dėl ko nustytas darbdavio (apelianto) padarytas imperatyvių teisės normų pažeidimas, inter alia, neįformintų funkcijų vykdymo pagrindu dar bÅ«tų ir siÅ«lomos tokios pareigos. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Dėl priteistinos sumos dydžio tinkamo apskaičiavimo23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo pagrindo vadovautis DK 195 straipsnio 2 dalimi, priteisiant darbo užmokesčio skirtumÄ , pripažinus, kad prastova neteisėta ir neįvykus darbuotojo perkėlimui į kitas pareigas. DK 186 straipsnis laiduoja darbuotojo teisę gauti darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl neteisėtai paskelbtos prastovos ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ darbo apmokėjimÄ buvo pažeista.

Tokiu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį iÅ¡ apelianto. Pagal DK 204 straipsnio 2 dalį vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas gali bÅ«ti siejamas su atitraukimu nuo darbo. Kaip minėta, 2015-08-20 įsakymo Nr. V-2015/35 „Dėl prastovos skelbimo darbuotojui A. T.-K.“ 2 punktu ieÅ¡kovui nuo 2015-09-01 iki 2015-09-15 paskelbta prastova, o 4 punkte nurodyta neatvykti į darbÄ (T.1, b.l.27). Taigi ieÅ¡kovas buvo atitrauktas nuo darbo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o apeliantas nemokėjo jam sulygto darbo užmokesčio (DK 93 straipsnis), todėl apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai parinkto atlygio skaičiavimo mechanizmo ydingumo atmetamas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, tai, kad ieÅ¡kovui buvo paskelbta ne visiÅ¡ka prastova, bet dalinė, taip pat jam suteiktos laisvos dienos, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį: 2015 m. rugsėjo 20 d., sumokant 54,95 Eur, 2015 m. spalio 29 d., sumokant 53,44 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d., sumokant 54,34 Eur.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamos priteistos sumos apskaičiavimo. Skundžiamas teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. IeÅ¡kovui 2015 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais iÅ¡mokėta 230,49 Eur už prastovÄ , 355,45 Eur darbo užmokesčio už dirbtas dienas ir 162,73 Eur už laisvÄ darbo dienÄ DK 214 straipsnio pagrindu, iÅ¡ viso 748,67 Eur. Taip pat apeliantas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad ieÅ¡kovui buvo mokamas darbo užmokestis už dalinį darbÄ ir kompensacija už prastovÄ DK 195 straipsnio tvarka. 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesį atsakovas buvo priskaičiavęs ieÅ¡kovui 162,11 Eur, kuriuos sudaro: 50,25 Eur darbo užmokesčio už gruodžio mėnesį, 41,37 Eur už prastovos laikotarpį gruodžio mėnesį, 44,43 Eur už laisvÄ darbo dienÄ gruodžio mėnesį, taip pat 26,06 Eur darbo užmokesčio už sausio mėnesį.

Tokiu atveju ieÅ¡kovui priteistinos sumos mažintinos iÅ¡ viso 910,78 Eur, į kuriÄ , kaip minėta, įeina priskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki ieÅ¡kovo atleidimo, ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas vidutinis darbo užmokestis DK 214 straipsnio pagrindu ir apmokėjimas už prastovÄ (T.1, b.l.193-196). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina suma yra 2678,76 Eur (3589,54 Eur - 910,78 Eur). 25. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui pateikus reikalavimÄ apeliacinės instancijos teisme dėl netinkamai paskaičiuotų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, jos apeliacinės instancijos teismo patikslinamos, o dėl kitų aplinkybių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes.

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

26. Kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantas iÅ¡reiÅ¡kia nesutikimÄ su teismo sprendimu, iÅ¡ esmės pakartodamas savo pozicijÄ dėl ginčo aplinkybių, o vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir priimtas nepagrįstas sprendimas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų27.

Nagrinėjamoje byloje laikoma, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra atmestas, nes apeliantas (darbdavys) nepateikė bÅ«tinų duomenų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio apskaičiavimui pirmosios instancijos teisme, nors tokia pareiga numatyta DK 208 straipsnyje. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas patyrė 1 233,10 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl mažinamos iki rekomenduojamų, nes byla nebuvo sudėtinga, apeliacinėje instancijoje teisinio santykio vertinimas atliktas pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų pagrindų, todėl ieÅ¡kovo naudai priteisiama 983,97 Eur (CPK 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :    Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti: priteisti ieÅ¡kovo A.

T.-K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LITCARGUS“ (j.a.k. 110530770) 2678,76 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovo A. T.-K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LITCARGUS“ (j.a.k. 110530770) 983,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Ona Gasiulytė                                                                        Virginijus Kairevičius                                                                                                                     Rūta Petkuvienė