2024-10-23 Nr. AB-15272-3-62-3-00263-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-740-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00263-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės SL town atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės SL town skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) SL town (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m sausio 11 d. sprendimą Nr. 70-2-67 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2023 m. gruodžio 15 d. pateiktą prašymą. Pareiškėjo skundas teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti.

Bendrovė 2024 m. rugsėjo 16 d. per atstovą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame prašė laikinai – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 (toliau – ir Įsakymas) galiojimą ar / ir uždrausti atsakovui šį įsakymą vykdyti bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Įsakymo vykdymu.

Pareiškėjas paaiškino, kad su 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog Įsakymu buvo nutarta organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-143758) (toliau – Projektas). Susipažinus su Projekto sprendiniais, matosi, kad Administracija teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekia suformuoti naują 0,10669 ha valstybinės žemės sklypą, į kurį patenka valstybinės žemės plotas, dėl kurio vyksta ginčas. Bendrovė paaiškino, kad skundu ji siekia apginti detaliojo plano koregavimo / keitimo procese pažeistas teises – pareiškėjas prašė inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A-370, koregavimą / keitimą UAB SL town sklype ir prie Bendrovės sklypo prijungti apie 0,0144 ha įsiterpusį valstybinės žemės plotą (toliau – ginčo teritorija). Iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenų išrašo matosi, kad planavimo dokumento rengimo būsena: rengiamas projektinis sprendinys, grafinių duomenų ir erdvinių duomenų nėra.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų bei inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, kurioje numatoma ginčo teritoriją prijungti prie naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo, iškilo reali grėsmė, jog byloje neliks ginčo objekto, o tai reiškia, kad būsimo teismo sprendimo, jeigu jis Bendrovei būtų palankus, priėmimo atveju bus padaryta neatitaisoma didelė žala jos turtiniams interesams. UAB SL town neteks teisės ir galimybės prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0401 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės žemės sklypas), prisijungti ginčo teritoriją. Taigi, byloje atsirado pagrindai ir sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ar / ir 3 punktuose.

Pareiškėjo nuomone, jo skunde išdėstytas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas skunde nurodytais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis apie analogišką išnagrinėtą bylą, kurioje buvo nustatytos Bendrovei palankios faktinės aplinkybės, susijusios su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, o taip pat nesąžiningais atsakovo veiksmais, kuriais siekiama eliminuoti ginčo objektą, ginčo teritoriją prijungiant prie kito naujai formuojamo žemės sklypo.

UAB SL town teigė, kad atsakovo pozicija ir veiksmai iki skundo padavimo neginčijamai patvirtina, jog Administracija analogiškomis aplinkybėmis toje pačioje teritorijoje leido gretimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkui prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie gretimo žemės sklypo; analogiškas atvejis ir iškelta byla, kuri yra panaši į šią administracinę bylą, buvo nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose. Aptarusi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, Bendrovė akcentavo, kad teismai aiškiai nurodė, jog ginčo teritorijoje yra kelias ir valstybinės žemės plotas, besiribojantis su keliu, yra laikytinas įsiterpusiu, o valstybinės žemės plotas, į kurį patenka kelias, negali būti prijungiamas kaip įsiterpęs. Taip yra iš šioje byloje – ginčo teritorija yra įsiterpusi tarp Bendrovė žemės sklypo ir kelio. Taigi, pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimus, be kita ko, ir aplinkybėmis apie analogišką išnagrinėtą bylą, kurioje buvo nustatytos jam palankios faktinės aplinkybės.

Bendrovė nurodė, kad Administracijos elgesys yra nesąžiningas ir tyčinis: po skundo padavimo šioje byloje ši institucija, neturėdama teisiškai pagrįstų atsikirtimų į skundą ir nematydama kitos išeities, kaip laimėti šią bylą, nusprendė „eliminuoti“ ginčo objektą – Įsakymu inicijavo teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo ginčo teritorija būtų prijungta prie naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo. Tai reiškia, kad suformavus naują žemės sklypą, neliktų laisvos žemės, kadangi ginčo teritorija būtų prijungta prie kito sklypo. Projekto inicijavimas nebuvo nulemtas kokios nors būtinybės ar vykdant įsipareigojimus. Tokiais veiksmais atsakovas sukelia didelę žalos grėsmę. UAB SL town nuomone, jos teisę pažeidžiantis ir ciniškas atsakovo elgesys pakerta pasitikėjimą vietos savivaldos institucija, kaip veikiančia savo gyventojų naudai, daro didelę reputacinę žalą, pakerta institucijos prestižą bei sukelia didelės turtinės žalos grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Administracija šiurkščiai pažeidė viešojo administravimo principus bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 10 punkte nustatytą imperatyvą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta neatitaisomos didelės žalos Bendrovės turtiniams interesams bei vietos savivaldos institucijos prestižui ir reputacijai.

Atsakovui leidus tęsti neteisėtą ir nesąžiningą veiklą, UAB SL town netektų galimybės prisijungti ginčo teritoriją, kuri turi didelę ekonominę vertę (ginčo teritorija yra centrinėje miesto dalyje, kur nekilnojamojo turto vertė yra labai didelė), kadangi prijungus minėtą dalį, pareiškėjo žemės sklypo rinkos vertė išaugtų. Šiuo metu Bendrovės žemės sklypas yra minimalaus dydžio ir sudaro apie 4 arus, tačiau, prijungus ginčo teritoriją, sklypo dydis išaugtų nuo 4 arų iki 5,44 arų ir sudarytų daug geresnes galimybes vystyti komercinę (ekonominę) veiklą, turėtų palankesnes sąlygas statinių statybai, todėl ji gautų daug didesnę ekonominę naudą. Atsakovo veiksmai užkirstų kelią prisijungti ginčo teritoriją ir pareiškėjo planuojama ekonominė (komercinė) nauda virstų didele žala jos interesams. Padarytos žalos nebūtų galima ištaisyti, kadangi UAB SL town netektų galimybės įsigyti ir valdyti didesnio ploto žemės sklypo natūra. Bendrovė tiesiog prarastų galimybę į 5,44 arų sklypą natūra, ir tai, kas turėtų būti įgyjama natūra, taptų negalima. Pareiškėjo teisę prisijungti ginčo teritoriją nustato įstatymas. Žala būtų neatitaisoma, kadangi Bendrovės interesai prisijungti laisvos žemės dalį ir valdyti didesnio ploto žemės sklypą taptų neįmanomas bei neatitaisomas.

UAB SL town nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat būtų padaryta neatitaisoma ir didelė žala vietos savivaldos institucijos reputacijai bei prestižui. Paviešinus aplinkybes, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais, matyti, kad jos veikoje yra akivaizdaus piktnaudžiavimo ir nepagarbos požymių jos teritorijoje veikiančio ūkio subjekto atžvilgiu. Bendrovė ginčo teritoriją prie savo žemės sklypo planavo prisijungti jau keletą metų ir siekė inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą neteismine tvarka, tačiau Administracija detaliojo plano koregavimą atmesdavo ir niekada nesirėmė argumentu, kad toje vietoje bus formuojamas naujas sklypas ir ginčo teritoriją numato prijungti prie naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo. Šis argumentas atsirado tik po bylos iškėlimo teisme, praėjus 6 mėnesiams nuo skundo padavimo teismui. Netaikant užtikrinimo priemonių, tolesnis ginčo nagrinėjimas, kai iškyla grėsmė, kad neliks ginčo objekto, kadangi ginčo teritorija gali būti prijungta prie kito sklypo, taptų neperspektyvus. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas taip pat reikštų tai, kad teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų deklaratyvi, o vietos savivaldos institucijai būtų suteikiama privilegija piktnaudžiauti teise bei išvengti pralaimėjimo byloje, taip padarant didelę žalą UAB SL town turtiniams interesams. Tai yra susiję su neatitaisoma didele reputacine žala vietos savivaldos institucijai bei sukurtų prielaidas nepasitikėjimu vietos valdžia, kuri yra skirta tarnauti teritorijoje įsikūrusiems gyventojams ir joje veikiantiems ūkio subjektams.

Pareiškėjas pabrėžė, kad šioje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais. Tai yra būtina, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti šią bylą, susijusią su tuo pačiu ginčo objektu (ginčo teritorija), bei dėl kurio Administracija, nepaisydama vykstančio ginčo, ėmėsi šio objekto padėtį ir statusą keičiančių veiksmų, kitaip tarant, vykstant ginčui teisme, užkirsti bet kokias galimybes pareiškėjui jį prijungti prie savo sklypo ir racionaliai bei efektyviai naudoti ir įsisavinti ginčo teritoriją, t. y. įgyvendinti įstatyme įtvirtintas teises.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai pažymima, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad UAB SL town prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra grindžiamas tuo, jog, jų netaikius, kils neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas bus sudėtingas, bus padaryta neatitaisoma didelė žala ir pakenkta turtiniams interesams; taip pat bus padaryta neatitaisoma ir didelė žala vietos savivaldos institucijos reputacijai bei prestižui.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę padėtį ir pan.) bei pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais.

Teismas pažymėjo, kad Bendrovė nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jai ir atsakovui kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, jog jie patirs nuostolių ir kad jiems bus padaryta didelė finansinė žala. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl teismo turėtų būti taikomos kitos priemonės, nei nurodyta įstatyme bei dėl Įsakymo, kuris nėra ginčo šioje byloje dalykas. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Teismas pažymėjo, kad prielaida, jog Bendrovė gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodė, jog neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, o galima tam tikra neigiama įtaka UAB SL town finansinei padėčiai ateityje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas akcentavo, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Įvertinus ginčo kontekstą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažinta, kad mokesčių surinkimas yra viešasis interesas, o, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti tinkamas siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso, darytina išvada, jog vien remiantis aptariama aplinkybe reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų netinkamas siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teismas padarė išvadą, kad UAB SL town, kuriai tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų tinkamas bei proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, tačiau ne pareiškėjo teisminės gynybos papildomos priemonės.

III. Pareiškėjas UAB SL town atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinai – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 galiojimą ar / ir uždrausti atsakovui šį įsakymą vykdyti bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Įsakymo vykdymu.

Bendrovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, kuri nustato reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindus: 1) tikėtinai pagrindžiamas reikalavimo pagrįstumas; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala arba jeigu būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Teismas neatskleidė vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonių sąlygų – būtinybės laikinai sureguliuoti teisinę padėtį, susijusią su proceso dalyvius siejančiais teisiniais santykiais.

UAB SL town atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje nebuvo ginčijama / nuginčyta pirmoji reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga. Tikėtinas reikalavimo pagrįstumas nebuvo kvestionuojamas, todėl ši sąlyga laikoma įrodyta.

Bendrovė teigia, kad ji įrodė abi reikalavimo užtikrinimo taikymo sąlygas, todėl, jas nustatęs, teismas turėjo tenkinti prašymą, o teismo padaryta išvada, jog žala ir jos neatitaisomumas nėra įrodyti, yra neteisinga. Pareiškėjas pažymi, kad ne bet kokia žala yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; toks pagrindas yra tik tada, kai, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta didelė žala ir kai nebus įmanoma ar sunkiai įmanoma ją ištaisyti (neatitaisoma žala). Savo poziciją dėl galinčio kilti didelės ir neatitaisomos žalos UAB SL town iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (galimybės prisijungti ginčo teritoriją netekimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis), pabrėždama tai, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, laisvas žemės plotas gali būti prijungtas prie pravažiavimo kelio. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors jis nepateikė tikslių duomenų apie tai, kokia numatoma ekonominė nauda (jos padidėjimas) dėl prašomo prijungti laisvos valstybinės žemės ploto, tačiau yra akivaizdu ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog Bendrovė sukurtų daug didesnę pridėtinę vertę ir naudą, vystydama komercinę veiklą didesnio ploto žemės sklype.

UAB SL town nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas nereikalauja nurodyti konkretaus žalos dydžio, pakanka įrodyti, jog bus padaryta didelė žala. Žalos dydis, kuris sudaro pagrindą taikyti užtikrinimo priemones, nebūtinai reiškia, kad turi būti padaryta didelė turtinė žala, kurios skaitinė išraiška (nuostoliai) yra įvertinta pakankamai didele pinigų suma; pakanka, kad žala būtų pripažinta didele naudos, ekonomine ar kita prasme, nesiejant jos su konkrečia skaitine išraiška. Šiuo atveju didelė žala bus padaryta dėl to, kad, Bendrovei turint galimybę prisijungti valstybinės žemės ploto ir padidinti nuosavybės teise valdomo sklypo plotą, o atsakovui neturint jokios apčiuopiamos ar realios naudos arba viešojo intereso išlaikyti valstybinės žemės plotą, yra akivaizdu, jog bus padaryta žalos pareiškėjo interesams, o minėto ploto išsaugojimas ir panaudojimas pagal Projektą savivaldybės interesų nepažeis, kadangi pravažiavimo kelio formavimas yra galimas ir be ginčo teritorijos.

Bendrovė pažymi, kad nors teorinė galimybė perdalyti sklypus egzistuoja, tačiau teisinis ir faktinis šio instituto taikymas yra sudėtingas bei sunkiai įsivaizduojamas. Prijungus ginčo teritoriją prie naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo, vėliau atskirti ją nuo šio sklypo ir prisijungti pareiškėjui bus neįmanoma dėl to, kad tam nebus teisinio pagrindo. Tai suponuoja išvadą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala, kadangi teisėtomis priemonėmis jos nebus galima pašalinti ar ištaisyti. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, šios bylos nagrinėjimas nebeteks prasmės, o UAB SL town pažeistos teisės liks neapgintos net neišnagrinėjus bylos iš esmės, kadangi neigiamų pasekmių pašalinimas taps nebeįmanomas – atsakovui atlikus pradėtą valstybinės žemės sklypo formavimo procedūrą, pareiškėjas nebeteks galimybės tos pačios valstybinės žemės prisijungti prie savo žemės sklypo, kadangi jis nebebus laikomas įsiterpusiu sklypu.

Bendrovė akcentuoja, kad į ginčo teritoriją pretenduoja abi šalys. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi teisinį suinteresuotumą ir pagrindą pretenduoti į ginčo teritoriją, siekdamas prisijungti ją kaip įsiterpusį žemės plotą prie Bendrovės žemės sklypo, dėl to jis kreipėsi į teismą. Nuo skundo priėmimo momento ginčo teritorija ir jos statusas yra kvestionuojama teisme ir dėl skundo nagrinėjimo jos statusas yra neapibrėžtas. Teismui patenkinus skundą, ginčo teritorija galėtų atitekti UAB SL town, o jį atmetus – liktų Administracijai. Taigi, ginčo teritorijos statusas paaiškėtų tik išnagrinėjus bylą, tačiau nepaisydamas neapibrėžtumo, atsakovas, nelaukdamas galutinio teismo sprendimo, nusprendė ginčo objektą prijungti prie naujai formuojamo sklypo ir taip iš anksto apibrėžti bei nustatyti ginčo teritorijos statusą, bei sukūrė sąlygas, kad ginčo teritorijos statusas bus išspręstas ne galutiniu teismo sprendimu šioje byloje, o Įsakymu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad yra būtina laikinai, kol vyksta ginčas teisme, sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais tarp pareiškėjo ir atsakovo, t. y. su teisiniais santykiais į ginčo teritoriją. Bendrovė teigia, kad byloje susidarė teisinio neapibrėžtumo situaciją ir iškilo poreikis ją sureguliuoti, o tai gali būti padaryta tik reikalavimo užtikrinimo priemonėmis.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo UAB SL town atskirąjį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Aptarusi faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones esmę, su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Administracija pažymi, kad Bendrovė, teikdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo skundo tikėtinumo nepagrindė. Pareiškėjas rėmėsi vien 2011 m. išnagrinėta civiline byla ir joje konstatuotomis aplinkybėmis dėl galimybės prijungti valstybinę žemę, kaip įsiterpusią prie gretimo (ne UAB SL town) žemės sklypo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad ginčo teritorija yra užimta keliu, todėl negalėjo būti pripažinta laisva ir parduota besiribojančio žemės sklypo savininkams.

Atsakovas akcentuoja, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, ar toje teritorijoje esantis kelias atitinka keliui, kaip inžineriniam statiniui (nekilnojamojo turto objektui), keliamus reikalavimus. Be to, pagal civilinėje byloje ginčytų teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas (Nutarimo 2.15 p.), tuo metu nebuvo draudimo parduoti įsiterpusių valstybinės žemės plotų, jeigu jie ribojosi su nesuformuota valstybine žeme. Pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusią Nutarimo 2.15 punkto redakciją, įsiterpusiu nelaikomas sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prašoma prijungti valstybinė žemė šias sąlygas atitinka. Byloje Administracijos pateikti įrodymai (kadastro žemėlapiai, portalo www.geoportal.lt informacija) patvirtina, kad UAB SL town prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme.

Administracijos nuomone, Bendrovė neįrodė, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių nagrinėjamoje byloje, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjas nepagrindė, kokie realūs finansiniai sunkumai jam kiltų, jeigu teismas netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo galimybę.

Atsakovas teigia, kad UAB SL town teiginiai, jog ginčo teritorija turi didelę ekonominę vertę, ir, jeigu ji būtų prijungta prie pareiškėjo žemės sklypo, šio sklypo rinkos vertė labai išaugtų, o Bendrovė, turėdama didesnio ploto žemės sklypą, ateityje galėtų gauti iš jo ekonominę naudą, yra abstraktūs, hipotetinio pobūdžio ir pagrįsti tik prielaidomis, o ne realios žalos grėsme pareiškėjui bei jo valdomam turtui ar vykdomai veiklai. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje yra teisingai pažymėta, jog tai, kad UAB SL town gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti, jog gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala; atskirojo skundo teiginiai dėl kilsiančios žalos yra bendro pobūdžio ir nukreipti į ateitį bei nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

Administracija pažymi, kad Nutarimo 2.15 punkte buvo nustatyta, jog įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti parduodami ne aukciono būdu tik tuo atveju, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Galiojančioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra įtvirtinta analogiška nuostata: įsiterpusiu valstybinės žemės plotas laikomas tik tada, kai jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Nors pareiškėjas teigia, kad ginčo teritorijos statusas yra teisiškai neapibrėžtas, tačiau byloje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog tai yra laisva nesuformuota valstybinė žemė, o Bendrovė nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, dėl kurio Administracija negalėjo pradėti šio žemės sklypo formavimo procedūros. Priešingai, teisės aktų nustatyta tvarka parengus bei patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei suformavus žemės sklypą, neliktų abejonių dėl ginčo teritorijos vertinimo. Akivaizdu, kad esant galimybei suformuoti valstybinės žemės sklypą su privažiuojamuoju keliu, nėra pagrindo ginčo teritorijos vertinti kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto.

Atsakovas akcentuoja, kad ginčo dalykas yra Administracijos sprendimas dėl UAB SL town nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliojo plano keitimo organizavimo, byloje nėra keliama reikalavimų, susijusių su Įsakymo teisėtumu ar atsakovo teise planuoti ginčo teritoriją, taigi, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su teismo priimto nagrinėti skundo reikalavimu. Be to, iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matosi, kad teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jis įrodinėja, jog ginčo teritorija yra įsiterpusi valstybinė žemė, kuri gali būti parduota išimtinai tik Bendrovei ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis). Taigi, UAB SL town prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės, tačiau tokios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nėra vertinamos, kadangi byla nėra nagrinėjama iš esmės, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas negali turėti įtakos pačiai teisminio proceso eigai.

Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisinga ir neturėtų būti naikinama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Aptarusi faktines bylos aplinkybes bei pacitavusi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Tarnyba paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 10 d. nutarime Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“, be kita ko, nutarė perduoti Kauno miesto savivaldybei Tarnybos patikėjimo teise valdomus Kauno miesto teritorijos ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus valdyti patikėjimo teise (nutarimo priedas Nr. 15).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad veikimas, viršijant kompetencijos ribas (ultra vires), yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, o plečiamas kompetencijos aiškinimas nėra galimas.

Tarnyba nurodo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį bei kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės yra būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reguliavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kita. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyta, kad Tarnyba išduoda teritorijų planavimo sąlygas ir derina dokumentų sprendinius tik tuomet, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė. Šiuo atveju Tarnyba nederina detaliojo plano sprendinių, kadangi ginčo žemė yra (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdoma Kauno miesto savivaldybės.

Aptarusi su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, Tarnyba atsižvelgusi į tai, kad ji nėra detaliojo plano sprendinius derinanti institucija, prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo UAB SL town prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 galiojimą ar / ir uždrausti atsakovui šį įsakymą vykdyti bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Įsakymo vykdymu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Bendrovės nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir kad tokių priemonių taikymas būti proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2024 m sausio 11 d. sprendimo Nr. 70-2-67 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“, kuriame atsakovas nurodė, kad negali parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. A-370 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, keitimo organizavimo, kadangi prašyme yra nurodytas vienas iš detaliojo plano keitimo tikslų – prijungti laisvą apie 144 kv. m valstybinės žemės plotą prie Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris prieštarauja Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punktui.

Taip pat nustatyta, kad po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei jo skundas buvo priimtas nagrinėti, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-937 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo nuspręsta organizuoti apie 0,12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą savivaldybės poreikiams, į kurio ribas patenka ginčo teritorija.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties bei Bendrovės atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, neįvertino ir nepateikė motyvų dėl Bendrovės argumentų, kad skundo tenkinimo atveju nebus galima atkurti pradinės padėties. Pažymėtina, kad UAB SL town prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat ir atskirame skunde, išsamiai aprašė būtinybę tokias priemones taikyti. Teisėjų kolegija, vertindama faktines aplinkybes prima face (iš pirmo žvilgsnio), pritaria pareiškėjo argumentams, kad teismo sprendimo patenkinimo atveju (panaikinus Sprendimą), ginčo teritorija galėtų atitekti Bendrovei, šiuo metu ginčo teritorija yra teisiškai neapibrėžta ir jos statusas paaiškės tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau dar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovas nusprendė ginčo objektą prijungti prie naujai formuojamo sklypo ir taip iki teismo sprendimo nustatyti ginčo teritorijos statusą; dėl to kyla pavojus ginčo objektui, kadangi jis gali būti eliminuotas. Atsižvelgus į tai, yra pagrįsta grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta žala pareiškėjui, o žalos atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, t. y. Bendrovė neteks galimybės natūra įsigyti ir valdyti ginčijamo valstybinės žemės ploto, jis bus prijungtas prie naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo. Nors, kaip pažymėjo pareiškėjas, teorinė galimybė perdalyti sklypus egzistuoja, tačiau realiai tai yra sudėtinga ir sunkiai įsivaizduojama; ginčo teritoriją prijungus prie naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo, vėliau ją atskirti nuo šio sklypo ir prisijungti UAB SL town praktiškai būtų neįmanoma – tam nebūtų teisinio pagrindo, kadangi valstybinė žemė nebebus laikoma įsiterpusiu žemės sklypu.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjas preliminariai pagrindė, kad, Administracijai ėmusis naujų veiksmų, susijusių su ginčo teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypų formavimu ir nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB SL town gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, yra būtina laikinai, kol vyksta ginčas teisme, sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais tarp šalių, t. y. padėtį, susijusią su teisiniais santykiais į ginčo teritoriją.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų tinkamas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso. Tam, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymas pareiškėjui palankaus sprendimo atveju, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas laikinai, t. y. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 galiojimą ir uždrausti atsakovui šį įsakymą vykdyti bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Įsakymo vykdymu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų, pradedant žemės sklypo formavimo procesą, todėl neįvertino galimų neigiamų pasekmių Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams įsigyti ginčo teritoriją ateityje, jeigu nebus sustabdytos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūros, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB SL town atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis panaikinama, o Bendrovės prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės SL town atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės SL town prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti.

Sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ galiojimą ir uždrausti atsakovui šį įsakymą vykdyti bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A-937 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ vykdymu, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Išsiųsti šią nutartį valstybės įmonei Registrų centrui bei bylos šalims.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė