2019-11-20 Nr. AB-21829-3-62-3-01529-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1308-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01529-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ginvisa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ginvisa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T- 420 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjo bare laikas nuo 14 val. iki 10 val. buvo apribotas remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Šilainių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 16-12-44 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20-S-72554 (1.16E), tačiau šie raštai pareiškėjui kartu su Sprendimu nebuvo įteikti. Be to, minėti raštai nėra susiję su UAB „Ginvisa“ pažeidimais, nes pareiškėjas dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo informuotas ir juo labiau baustas.

Taigi pareiškėjo teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo apribota neteisėtai ir nepagristai. Ginčijamu Sprendimu atsakovui uždraudus UAB „Ginvisa“ mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini), nuo 14 val. iki 10 val., Bendrovė neteko pagrindinio pajamų šaltinio, nes jai palikta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais tik 4 val. per parą ir tokiu paros metu, kuomet faktiškai nėra alkoholio vartojimo. Tokie atsakovo veiksmai yra neproporcingi ir neteisėti. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia teisę savivaldybių taryboms priimti sprendimą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau tokia poveikio priemonė turi būti motyvuota, t. y. vien argumento, kad teisė apribojama siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, nepakanka tam, kad būtų apribotas prekybos alkoholiu laikas.

Vertinant Sprendimo pagrįstumą turi būti įvertinta, ar priimant skundžiamą Sprendimą egzistavo objektyvios aplinkybės, sąlygojusios būtinybę apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančioje kavinėje. Pareiškėjas ir jo darbuotojai atsakingai vykdo Bendrovės veiklą bei užtikrina jos tvarką. Skundų dėl triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų iš aplinkinių namų gyventojų nebuvo ir nėra gauta, pareiškėjas dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo baustas administracine tvarka. Bendrovė veiklą vykdo laikydamasi įstatymų, jų nepažeidžia.

Pareiškėjas investavo dideles lėšas kavinės patalpoms įrengti tam, kad patalpos būtų pritaikytos alkoholiniams gėrimams vartoti (įrengta virš 20 vietų). Atsakovui sutrumpinus kavinės darbo laiką iki 4 val. per parą, UAB „Ginvisa“ neturės galimybių mokėti patalpų nuomos mokestį, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei sumokėti tiekėjams už iš anksto užsakytus alkoholinius gėrimus. Pareiškėjui taikoma sankcija – prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas, yra akivaizdžiai neteisėtas, neproporcingas, nepagrįstas ir negali būti pripažintas adekvačiai ribojančiu pareiškėjo vykdomą ūkinę veiklą, nesant UAB „Ginvisa“ veiklos pažeidimo ir kitų objektyvių, ribojimą pateisinančių motyvų.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio vartojimas daro itin didelę žalą žmonių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultūrinei gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi savivaldybių taryboms suteikiama teisė, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Savivaldybės taryba, įgyvendindama minėtą teisę taikyti atitinkamą apribojimą, neprivalo remtis visais Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į minėtus kriterijus tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, neturėjo pareigos vertinti, ar Bendrovė yra bausta dėl pažeidimų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme.

Pasak atsakovo, užtenka nustatyti, kad yra viešojo intereso pažeidimas. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtina teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kurią taikant, turėtų būti nustatyta atitinkamo pažeidimo sudėtis. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje vardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgdama savivaldybės taryba priima sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, nėra kumuliatyvios, t. y. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, gali atsižvelgti tik į vieną iš nurodytų aplinkybių.

Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis neįtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kuriais remdamasi savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Aptariamoje teisės normoje iš esmės vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai.

Taigi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę, o tai reiškia, kad teisminė tokios diskrecijos teisės realizavimo kontrolė taip pat yra specifinė ir ribota. Skundžiamame Sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju Taryba priimdama skundžiamą Sprendimą vertino Kauno AVPK pateiktą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su UAB „Ginvisa“ vykdoma veikla – Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-S-72554(l.16E) nurodyta, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. dėl UAB „Ginvisa“ priklausančios prekybos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir jos prieigų policijoje buvo registruota 17 iškvietimų, iš jų visus kartus dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla.

Taigi alkoholio prieinamumas ginčo bare tuo metu, kai kitos įmonės neturi teisės prekiauti alkoholiu (arba tiesiog nedirba), blogina kriminogeninę padėtį šiame rajone, prekybos vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei. Administracijos Šilainių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. 16-1244 pateikta informacija apie du Šilainių seniūnijoje visą parą veikiančius barus, vienas iš jų – (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog naktimis į juos suvažiuoja klientai iš aplinkinių mikrorajonų, nusipirkę alkoholio jį išsineša ir vartoja aplinkinių namų kiemuose, o šaltuoju metų laiku – daugiabučių namų laiptinėse.

Gyventojai kenčia nuo apsvaigusių asmenų keliamo triukšmo, apsvaigę asmenys šlaistosi po seniūniją, pasitaiko agresyvių girtų asmenų elgesio. Šilainių antrosios seniūnaitijos seniūnaičiui apklausus gyventojus, didžioji dauguma pasisakė už naktį alkoholiu prekiaujančių barų panaikinimą. Atsiliepime atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-561 nurodyta, jog naktį iš 2017 m. birželio 28 d.

į 2017 m. birželio 29 d. buvo atlikti neplaniniai patikrinimai baruose, prekiaujančiuose alkoholiu visą parą. Patikrinus UAB „Ginvisa“ nustatyti higienos pažeidimai: trūksta bendros patalpų tvarkos ir švaros, reikalingas patalpų remontas, pagalbinėse patalpose nepakankamas apšvietimas, ne ant visų šviestuvų yra uždėti apsauginiai gaubtai, virš kepimo įrenginio ventiliacijos grotelės neišvalytos ir neįrengtas ventiliacijos gaubtas, sandėlyje „euro“ padėklai nelygiais, nehigieniškais paviršiais, ant jų tiesiamos kartono plokštės, sandėlyje ir persirengimo patalpoje laikomi pašaliniai daiktai, netinkamai laikomas valymo inventorius, iš tualeto palapos jaučiamas kanalizacijos kvapas, nereguliariai pildomi savikontrolės žurnalai, tvarkant maistą sudaroma kryžminės taršos galimybė, barmenė-padavėja nepasitikrinusi sveikatos, neišklausiusi higienos žinių kursų, rasta maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nepateikti įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

Kavinės nuotraukos taip pat patvirtina, kad pareiškėjo valdomoje prekybos vietoje nėra sudarytos estetiškos sąlygos kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Patalpos pritaikytos greito vartojimo kultūrai, skatinama nusipirktą alkoholį išsinešti ar vartoti baro prieigose, o ne kultūringai leisti laiką. Visuomenės atstovų kreipimasis bei policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus, jame yra nustatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Tarybos Sprendimą.

6. Vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje teisės normoje nustatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

7. Teismas pažymėjo, jog savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo pagal kompetenciją reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Vis dėlto ši įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, o pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas priimtas nesilaikant minėtų principų, nėra pagrindo jį pripažinti motyvuotu.

8. Teismas taip pat nurodė, kad siekiant sumažinti Bendrovei ir jos darbuotojams daromą žalą tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį ar nustatyti tam tikrą terminą, nuo kada numatomas apribojimas bus įvestas, kadangi baro darbo laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10.00 val. reiškia baro likvidavimą. Todėl teismas kritiškai vertintino atsakovo veiksmus, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, pastatomas prieš faktą – esminį jo veiklos apribojimą be pereinamojo laikotarpio, nesudarant sąlygų pasiruošti veiklos ribojimams. Tokie atsakovo veiksmai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis. Pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar pasiruošti ribojimams, kurie Bendrovei turi lemiamą ekonominę reikšmę. Iš Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 11 d. Tarybos posėdžio darbotvarkėje klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare iš anksto nebuvo įtrauktas. Šis klausimas, kaip papildomas į darbotvarkę įtrauktas tik posėdyje. Be to, atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-46, kurie buvo pateikti svarstyti Tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val., Aiškinamasis raštas taip pat buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Išanalizavęs paminėtų dokumentų turinį, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad tik Tarybos posėdyje nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi priimant pareiškėjui nepalankų Sprendimą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nebuvo sudaryta reali galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, reikšmingus Sprendimui priimti.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas akivaizdžiai nesilaikė Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik Tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui ir pateiktas merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis pareiškėjo prekybos alkoholiu laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti Tarybai. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Nėra duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų ribojimų pažeidimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju jokio viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams neužtikrinimu, pateikta nebuvo, todėl joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

III. 11. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją. Pažymi, jog skundžiamą Sprendimą Taryba priėmė atsižvelgdama į objektyvius faktinius duomenis. Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašte nedviprasmiškai nurodyta, kad dėl UAB „Ginvisa“ priklausančios prekybos vietos ir jos prieigų policijoje buvo registruota 17 iškvietimų, tarp kurių dominuoja iškvietimai dėl neblaivių neadekvačiai besielgiančių asmenų padarytų pažeidimų. Taigi prekybos alkoholiu vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei.

Kauno AVPK rašte pateikta informacija buvo patvirtinta Administracijos Šilainių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. rašte. Ši užfiksuota reali kriminogeninė situacija yra pakankamas pagrindas apriboti Bendrovės prekybos alkoholiu laiką. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-561 pateiktą informaciją apie ginčo baro patikrinimo metu nustatytus neatitikimus bei ginčo baro nuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpos yra pritaikytos greito alkoholio vartojimo kultūrai, o ne kultūringai leisti laiką.

Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino neištyręs atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotos lemiamą reikšmę bylai teisingai išspręsti turinčios faktinės aplinkybės. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja informuoti apie ketinamą priimti sprendimą. Pats teismas nurodė, kad pareiškėjo galimybė nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį į ketinamą priimti sprendimą turi būti įtvirtinta nacionalinėje teisėje ir konstatavo, kad Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia tik bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį, tačiau teismas visiškai nemotyvuotai ir nenurodydamas jokių konkrečių teisės normų nusprendė, jog Taryba pažeidė objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nesilaikė gero administravimo.

Teismas nenurodė įstatyminio pagrindo, dėl kurio pažeidimo Tarybos Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie priimtą Sprendimą, nurodytos jo nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę pertvarkyti savo veiklą taip, kad patirtų kuo mažiau neigiamų pasekmių. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekybos alkoholiu laiko apribojimas yra esminis pareiškėjo veiklos apribojimas, kadangi pareiškėjas deklaruoja užsiimantis viešojo maitinimo veikla.

Taryba niekaip neapribojo Bendrovės veiklos ar jos darbo laiko. Taryba nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. laikytinas alternatyviu pasiūlymu. Atsakovo teigimu, šis pasiūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, bet nepakeitė sprendimo projekto esmės. Reglamente yra įtvirtinta galimybė Tarybos posėdžio darbotvarkę pildyti likus 24 valandoms iki posėdžio.

13. Pareiškėjas UAB „Ginvisa“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją ir argumentus, nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir grindžiamas bendrais deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo prekybos alkoholiu laikas Bendrovei priklausančiame bare apribotas nuo 14 val. iki 10 val., teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Atsakovas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl teisės taikymo bei aiškinimo šio ginčo santykiams.

16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodyta apimtimi patikrinusi teismo sprendimą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja, o tik papildo teismo išvadas atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

18. Šiam ginčui taikytinas teisės reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje bei Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento IX skyriuje.

19. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami Reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

20. Reglamento IX skyriaus normos, nustatančios sprendimų priėmimo Tarybos posėdyje tvarką, nenustato į darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto pataisų galimybės. Projekto taisymas galimas tik Reglamento VIII skyriaus nustatyta tvarka iki Tarybos posėdžio.

21. Byloje nustatyta, kad Tarybai buvo pateiktas svarstyti projektas dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 8 val., tačiau Tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas prekybos alkoholiu laiką apriboti nuo 14 val. iki 10 val.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks siūlymas pripažintinas alternatyviu sprendimo projektu ir tokio projekto parengimui turėjo būti taikomos procedūros, nustatytos Reglamento VIII skyriuje. Jų neatlikus siūlomas sprendimo projektas negalėjo būti priimtas 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, nes, kaip minėta, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.

23. Padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu sprendimų priėmimo procedūros pažeidimu, dėl kurio yra pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

24. Panaikinus skundžiamą aktą dėl esminio procedūrinio pažeidimo jį priimant, teismas nevertina sprendimo priėmimo pagrindų, kadangi atsakovas turi teisę pakartoti procedūrą ir priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo iš naujo.

25. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius