2025-01-15 Nr. AB-759-3-61-3-04195-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-98-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) M. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173561 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš jo būtų atimta teisė realizuoti savo teisę į gynybą – pateikti paaiškinimus/kontrargumentus; paskyrus teismo posėdį ir pripažinus pareiškėjo dalyvavimą būtinu, jam neatvykus, skundas būtų paliktas nenagrinėtu. Net ir nepripažinus dalyvavimo būtinu, pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jis netektų galimybės pasinaudoti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato pagalba, kadangi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 180 punktą, asmeniui nesant Lietuvoje, valstybės garantuojamos teisinės paslaugos neužsakomos.

Pareiškėjas akcentavo, kad yra pateikęs skundą teismui ir dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 24S173276, kuriuo jam nebuvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Pareiškėjo manymu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tikėtina, kad dar bylos nagrinėjimo metu jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo vykdymas ir žalos atsitaisymas būtų neįmanomas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, todėl pareiškėjo išsiuntimas, nepriėmus galutinio sprendimo jo byloje, pažeistų pareiškėjo ir jo sutuoktinės privatų gyvenimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog jam yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – jis elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) turi pranešti apie savo buvimo vietą. 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjui susisiekus su VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnu, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo atžvilgiu bus pradėta išsiuntimo procedūra.

Papildomai pareiškėjas nurodė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą, būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju įrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, teismas pažymėjo, jog šie pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47–48 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovai, vesdami bylą teisme, atstovaujamojo vardu turi teisę atlikti iš esmės visus procesinius veiksmus. Tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, kuris, gavęs dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę su jais susipažinti. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjui byloje atstovauja advokatai, todėl net ir pareiškėjo nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nebūtų kliūtis bylą išnagrinėti iš esmės ir nereikštų pareiškėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu byla teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byla yra vedama elektronine forma, todėl pareiškėjas gali dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas neįrodė, kad jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl Migracijos departamento Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl taikymo užtikrinimo priemonių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pakartotinai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nors šis klausimas jau yra išnagrinėtas ir yra įsiteisėjusi teismo nutartis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo skubos tvarka panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį (atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje nurodyta 2024 m. lapkričio 11 d. data vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida) ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog jis pakartotinai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad yra pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, nurodyta tiksli jo grąžinimo į kilmės valstybę data, todėl LVAT 2024 m. spalio 9 d. nutartimi nurodyta kliūtis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra išnykusi.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S173276, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Minėtą atsakovo sprendimą pareiškėjas apskundė – byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pasak pareiškėjo, šioje byloje ir byloje dėl prieglobsčio sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, negalima pareiškėjo išsiųsti, kadangi nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo kilmės šalyje gali būti pasikėsinta į jo laisvę, sveikatą ir/ar gyvybę, nes gali būti šaukiamas į (duomenys neskelbtini) bei siunčiamas į karą su (duomenys neskelbtini). Jam atsisakius, pareiškėjui bus taikomas baudžiamasis persekiojimas. Todėl pareiškėjo išsiuntimas turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį. Be to, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas ir žalos atitaisymas (jį perdavus (duomenys neskelbtini)) pasidarytų neįmanomas.

Pareiškėjas pažymi, jog jį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jis neteks galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nebūtų atstovaujami jo interesai teisme.

Pareiškėjas, be kita ko, atskirajame skunde remiasi LVAT praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir EŽTT praktika dėl veiksmingų teisių gynimo priemonių.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, jog nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, tačiau teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos UTPĮ 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (UTPĮ 221 str. 3 d.). Atsakovas pastebi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (UTPĮ 126 str. 1 d. 3 p.), o šią aplinkybę patvirtino ir LVAT. Vadovaujantis UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi su skundais į teismą dėl 2024 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 24S173276, kuriuo jam nebuvo suteiktas prieglobstis ir dėl ginčijamo Sprendimo. Administracinėje byloje, kurioje yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl sprendimo, kuriuo jam nebuvo suteikta prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jis neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nors byloje dėl ginčijamo Sprendimo pareiškėjas prašo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, LVAT 2024 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas, remdamasis LVAT praktika, teigia, kad pareiškėjo reikalavimo priemonių užtikrinimo prašymas neatitinka ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių sąlygų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, todėl jo išsiuntimo vykdymas nėra stabdomas (UTPĮ 139 str. 1 d. 3 p.), atitinkamai jis neįrodo pirmos ABTĮ 70 straipsnio sąlygos, kad jis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir neatitinka antros ABTĮ 70 straipsnio sąlygos.

Atsakovas taip pat informuoja, jog Sprendimas (išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)) buvo įvykdytas 2024 m. lapkričio 11 d. Todėl, atsakovo nuomone, neliko ginčo bei poreikio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 24S173561 vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, konstatavęs, jog pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; be to, nustatė, kad pareiškėjas pakartotinai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog: Sprendimas turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį; nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo interesai teisme nebūtų atstovaujami; pareiškėjui palankaus teismo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo vykdymas ir žalos atitaisymas būtų neįmanomas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju įrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Laikytina, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teisme nebūtų atstovaujami pareiškėjo interesai, teisėjų kolegija pažymi, jog šie teiginiai nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas gali dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) (ABTĮ 13 str. 7 d.). Be to, kaip taip pat teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovauja advokatas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtų užtikrinta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti privaloma, kol šioje byloje ir byloje dėl jo prieglobsčio galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį, negali nesutikti su atsakovo pateiktais argumentais šiuo aspektu, jog nors pagal UTPĮ 221 straipsnio 2 dalį, prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos UTPĮ 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (UTPĮ 221 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vadovaujantis UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimo vykdymas privalo būti stabdomas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl prašymo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173276 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir atmetami.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taigi Sprendimas jau yra įvykdytas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – stabdyti Sprendimo vykdymą – taikymas būtų savitikslis.

Likusieji ginčo šalių argumentai nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų ir neturi lemiamos teisinės reikšmės bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė