9da8d809-1ce4-429a-a3ad-367b5918cbe5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-606-968/2017Proceso Nr. 3-61-3-02491-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. O. (S. O.),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas S. O. su skundu (b. l. 1–26) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ jo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi jis nežinojo, kad buvo pažeidžiamos jo teisės, garantuojamos teisės aktais, jis neturėjo teisinės literatÅ«ros ir galimybės Å¡viestis, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl nors ir kentėjo nepatogumus, bet nežinojo, kur galima kreiptis.

Kamerose neiÅ¡kabinta informacija apie kalinių teises, skundų pavyzdžiai. Tik paleistas į laisvę, 2016 metų birželio mėnesį pareiÅ¡kėjas sutiko žmogų, iÅ¡aiÅ¡kinusį pareiÅ¡kėjui jo teises. Gavęs nurodytÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjas nedelsdamas kreipėsi į teismÄ .2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ilgÄ laiko tarpÄ nuo 2012-01-27 iki 2014-10-27 jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidžiančiomis sÄ lygomis. Leistina minimali gyvenamojo ploto norma buvo virÅ¡yta daug kartų.

Baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto. Dėl to pareiÅ¡kėjas negalėjo ramiai pailsėti, iÅ¡simiegoti, bÅ«davo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Kamerose buvo tik dvi kėdės, gultai įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, teisė į kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius.

PareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai pasivaikščioti lauke, pakankamai sportuoti, dirbti. Jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, kadangi unitazas yra atskirtas tik sienele, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos. Kamerose nebuvo veidrodžio skutimuisi, nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo kabliukų rankÅ¡luosčiams, tik pakabos virÅ¡utiniams rÅ«bams. LukiÅ¡kių TI-K pirmo, trečio ir karantino korpuso gyvenamosiose kamerose kaliniams neužtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, skirtu iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ .

Antro korpuso kamerose mygtukai yra, bet jie neveikia. Norint iÅ¡kviesti pareigÅ«nus tenka belstis į duris. PareigÅ«nai dažnai beldimo negirdi. Po iÅ¡simaudymo duÅ¡e taip pat tenka belsti į duris, kol pareigÅ«nai iÅ¡girsta ir nuveda į gyvenamÄ sias kameras. Kartais pareigÅ«nai tyčiojasi iÅ¡ tokio beldimo. Tokiu bÅ«du yra neužtikrinamas kalinių saugumas. DuÅ¡o patalpose taip pat buvo pažeidžiama teisė į privatumÄ , kadangi duryse visur įrengtos stebėjimo akutės, duÅ¡uose nėra pertvarų nuo kitų besimaudančių kalinių.

DuÅ¡o patalpų grindys iÅ¡klotos slidžiomis plytelėmis, nebuvo kilimėlių. Pakabos rÅ«bams buvo įrengtos netoli vandens kranų, todėl kol prasdavosi, pakabinti rÅ«bai suÅ¡lapdavo. Dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u ne rečiau kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos neÅ¡varios, praustuvai sudaužyti. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. LukiÅ¡kių TI-K administracija arba nevykdė jokios deratizacijos ir dezinfekcijos, arba ji bÅ«davo neefektyvi.

Po procedÅ«ros kaliniai bÅ«davo suleidžiami į kameras, neiÅ¡vėdinus patalpų. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, turėjo teisę tik į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimÄ kiemelyje, kas neatitinka Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praktikos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, todėl juose mėtydavosi Å¡iukÅ¡lės, suoliukas buvo sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių, jie nebuvo valomi, laistomi, kad nedulkėtų.

Pasivaikščiojimo kiemelių stogas yra iÅ¡ Å¡iferio, kuriame yra asbesto. Asbesto taip pat buvo sienose, kanalizacijoje. Asbestas žalojo pareiÅ¡kėjo sveikatÄ . Pirmo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių sienos padengtos aÅ¡triabriaune spygliuota danga ir kėlė pareiÅ¡kėjui nuolatinę baimę susižaloti. LukiÅ¡kių TI-K ventiliacijos nėra, vėdinama tik per langÄ , yra drėgna ir tamsu. Ä® kameras nepatekdavo pakankamai Å¡varaus oro, nebuvo užtikrintas pakankamas oro judėjimo greitis.

Čiužiniai supuvę, užsiveisė parazitų, metalinės lovos surÅ«diję nuo drėgmės. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, nuo dirbtinio apÅ¡vietimo skaudėjo akis, galvÄ . Nebuvo galimybės patiems įsijungti apÅ¡vietimÄ . ŽiemÄ kameros nebuvo pakankamai Å¡ildomos, vasarÄ oro temperatÅ«ra virÅ¡ydavo leistinas normas. Kameros buvo nesuremontuotos, lubos ir sienos pasidengę pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Karantino kamerose visai nebuvo langų, buvo sniego.

Tai neigiamai veikė pareiÅ¡kėjo fizinę ir psichinę sveikatÄ . LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodavo vienÄ paklodę, užvalkalÄ pagalvei, tačiau neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių (vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostį). Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rÅ«dydavo, pÅ«davo. LukiÅ¡kių TI-K administracija iÅ¡ pradžių neskalbdavo apatinio trikotažo, vėliau skalbdavo tik tuo atveju, jeigu nuteistasis turėdavo tam skirtÄ skalbimo maiÅ¡Ä .

Jeigu, nuteistasis neturėdavo pinigų sÄ skaitoje, jis nemokamo virÅ¡utinių drabužių skalbimo turėdavo laukti du mėnesius. Todėl asmenys bÅ«davo priversti patys skalbti rÅ«bus, o jiems džiovinti sÄ lygų nebuvo. Nebuvo iÅ¡duodama pakankamai tualetinio popieriaus (dviem savaitėm bÅ«davo skirta pusė rulono popieriaus). Å iukÅ¡lių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl jausdavosi nemalonus kvapas. Maistas nebuvo skanus, davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio.

Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vidutiniÅ¡kai 4–5 val., Å¡iose kamerose trÅ«kdavo vietos, oro, svaigo galva, buvo karÅ¡ta, nebÅ«davo kur atsisėsti, bÅ«davo pilna Å¡iukÅ¡lių, sienos sutrÅ«kinėjusios, iÅ¡paiÅ¡ytos, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, bÅ«davo nemalonus kvapas. Sename korpuse tokių kamerų sienos dengtos aÅ¡triabriaune tinko danga, į kuriÄ galima susižaloti. Tokios pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos sukėlė jam fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus.

Jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2012 metais jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K I korpuse, su 3–4 asmenimis 7 kv. m. dydžio kamerose. 2012 metais jis visÄ laikÄ buvo LukiÅ¡kių TI-K, nebuvo niekur iÅ¡vežtas.3.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 33–49) nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kadangi nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , yra įdėtos vidinės metalinės grotos.

Toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Jos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteitieji) gali atsisėsti. Jose laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio reikalavimų. Teisės aktuose nenustatytas laikino laikymo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui. Laikino laikymo patalpose draudžiama rūkyti. Tiek trumpalaikių laikymo kamerų patalpose, tiek jų išorėje yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti.

Tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai, inventorius eksploatuojami laikantis teisės aktų reikalavimų. Bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Duomenų apie tai, kad Å¡ios patalpos bÅ«tų neÅ¡varios nebuvo gauta. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 p., nustatantis privalomÄ reikalavimÄ kameroje įrengti signalinį mygtukÄ neteko galios nuo 2010-01-27. Pavojaus mygtukai kamerose yra įrengti, bet juos dažnai gadina patys suimtieji (nuteitieji). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Lukiškių TI-K teigimu, Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tiek Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Stebėjimo akutės duryse įrengtos laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo stebėjimo akučių. Pareigūnai tarnybos metu su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos nenustato reikalavimo kamerose įrengti veidrodžių.

LukiÅ¡kių TI-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių, kurie montuojami remontuojamose kamerose. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti po duÅ¡u ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Patalynė iÅ¡duodama pagal teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti apmokėjus už paslaugÄ . Naudojimasis Å¡ia paslauga yra nuteistųjų (suimtųjų) teisė, bet ne pareiga. Jei asmuo neturi pinigų, jis gali raÅ¡tu kreiptis dėl galimybės iÅ¡siskalbti nemokamai. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami sausi.

Pagal teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K vyrams tualetinis popierius, muilas išduodamas du kartus per mėnesį, dantų pasta, šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai išduodami kas mėnesį. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų (nuteistųjų) teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengtos rakinamos kameros. Pasivaikščiojimo kiemų plotis: I korpuse – nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m;

II korpuse – nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m; III korpuse – nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m. Pasivaikščiojimų kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada barstomi. Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I, III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti dar prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui dėl asbesto gaminių naudojimo ribojimo.

Norėdami dalyvauti užimtumo programoje asmenys turi parodyti savo iniciatyvÄ . LukiÅ¡kių TI-K organizuojami stalo žaidimų turnyrai, Å¡iltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepÅ¡inio, sunkumų kilnojimo varžybos. Ä®staigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobÅ«džio renginiai, aukojamos Å¡v. miÅ¡ios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiÅ¡kų kolektyvų koncertai. Ä®staigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji.

Taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. KiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas – 4,92 Eur, kurių dydį apskaičiavo remdamasi Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr.

29. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 45 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2014-10-27 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 5. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2014-10-27.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pareiÅ¡kėjo skundo daliai teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.5.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK taip pat numatyta, kad: ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).5.2. PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų teismui padavė tik 2016-06-16 (b. l. 1–24), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo pradžios. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per šį laikotarpį bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises. 5.3.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi jis neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo, neturėjo teisinės literatÅ«ros ir galimybės Å¡viestis, kamerose nebuvo iÅ¡kabintos informacijos apie teisių gynimÄ . 5.4.

Skundo padavimo teismui terminus ir tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai yra skelbiami vieÅ¡ai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai ar kiti asmenys pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sudarę kliÅ«tis su Å¡iais aktais susipažinti arba gauti teisinę pagalbÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė pats ėmęsis aktyvių veiksmų Å¡iems teisės aktams gauti (pvz., atlikęs paieÅ¡kÄ bibliotekoje, teikęs praÅ¡ymus) arba kad Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Teisės aktai nenumato pareigos kamerose iÅ¡kabinti informacijÄ apie jose laikomų asmenų teisių gynimÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .5.5. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios jo orumÄ ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Taigi, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-27 iki 2013-06-15, atmestina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).8. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2013-06-16 – 2013-09-25 buvo laikomas kameroje Nr. 169, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2013-09-06 – 2013-10-02 buvo laikomas kameroje Nr. 127, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2013-10-03 – 2013-11-03 buvo laikomas kameroje Nr. 160, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2013-11-04 – 2014-01-22 buvo laikomas kameroje Nr. 129, kurios plotas 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2014-01-23 – 2014-03-27 buvo laikomas kameroje Nr. 159, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2014-03-28 – 2014-06-20 buvo laikomas kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 3–4 asmenys; 2014-06-21 – 2014-08-11 buvo laikomas kameroje Nr. 126, kurios plotas – 7,48 m2, kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2014-08-12 – 2014-08-28 buvo laikomas kameroje Nr. 199, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2014-08-29 – 2014-10-22 buvo laikomas kameroje Nr. 278, kurios plotas – 7,92 m2, kurioje buvo laikomi 2–4 asmenys; 2014-10-23 – 2014-10-26 buvo laikomas kameroje Nr. 148, kurios plotas – 7,28 m2, kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2014-10-27 buvo paleistas į laisvę.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-06-16 iki 2014-10-27) Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 492 dienas.8.1. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

BVK įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 13 dienų, vadinasi, 479 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . 8.2.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.8.3. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 479 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.8.4. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.8.5.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .8.6. Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.9.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, kabliukų rankÅ¡luosčiams.9.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 9.2.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5622 (b. l. 85–86) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.9.3.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis iÅ¡lieka visÄ laikÄ visiÅ¡kai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ , 2007-07-19 sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.9.4. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su sanitarinio mazgo veikimu, naudojimusi.10. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad duÅ¡uose dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, duÅ¡o patalpų grindys buvo slidžios, patalpos neÅ¡varios, praustuvai sudaužyti, netinkamai įrengtos pakabos, neužtikrintas privatumas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė iÅ¡simaudyti po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl maudymosi duÅ¡uose sÄ lygų. Tačiau pareiÅ¡kėjo teiginius dėl maudymosi duÅ¡uose sÄ lygų paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-09-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1505 (b. l. 118–119), kuriuo nustatyta, kad:

LukiÅ¡kių TI-K antrojo korpuso duÅ¡o patalpa ir joje esantys įrenginiai (medinės grindų grotelės) buvo vizualiai Å¡varÅ«s ir tvarkingi, sienos lygios iÅ¡klijuotos plytelėmis, ant grindų susikaupusio vandens nebuvo, yra užtikrintas Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimas. Higienos norma HN 76:2010 nenumato reikalavimo duÅ¡inėse įrengti kabinas atskiriančias pertvaras, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl privatumo neužtikrinimo Å¡iuo aspektu laikytinas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad bÅ«tų prašęs pasinaudoti galimybe eiti į duÅ¡Ä vienas arba kad tokie jo praÅ¡ymai buvo atmesti.

TokiÄ teismo pozicijÄ patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., LVAT 2016-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2313-662/2016). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų ir privatumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.

11. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K netinkamai aprÅ«pina patalyne, rankÅ¡luosčiais, neiÅ¡duoda pakankamai tualetinio popieriaus. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose-kalėjimuose, turi bÅ«ti iÅ¡duodama: kartÄ per trejus metus antklodė (1 vnt.); kartÄ per 4 metus čiužinys (1 vnt.); kartÄ per dvejus metus pagalvė (1 vnt.); 2 užvalkalai pagalvei metams, 4 paklodės metams, 2 rankÅ¡luosčiai metams, 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 punktas). PareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamo materialinio aprÅ«pinimo paneigia LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5622 (b. l. 85–86) patvirtinanti, kad: tualetinis popierius iÅ¡duodamas pagal nustatytÄ tvarkÄ â€“ du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje); patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama pagal teisės aktų nustatytas normas.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam buvo iÅ¡duodama tiek tualetinio popieriaus, kiek numato teisės aktai (pusė rulono dviem savaitėm), tačiau skundžiasi, kad toks kiekis nebuvo pakankamas. Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktikÄ , papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigų vykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016; 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo materialinio aprÅ«pinimo LukiÅ¡kių TI-K atmestini kaip nepagrįsti.12. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos drabužių skalbimui ir džiovinimui. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 punktas); laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (64 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas); lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas); lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (67 punktas).

PareiÅ¡kėjo skundo treiginius dėl netinkamai valomo minkÅ¡tojo inventoriaus, sÄ lygų skalbti ir džiovinti skalbinius neužtikrinimo, paneigia: LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5622 (b. l. 85–86), kurioje nurodyta, kad valdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę; suimtieji (nuteistieji) asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, apmokėdami už paslaugas, arba neturint pinigų kartÄ per mėnesį skalbdami nemokamai; drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inami sausi;

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591 (b. l. 120–121), pagal kurį kameroje Nr. 192 (kurioje buvo laikomas pareiškėjas) minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, tinkamas dezinfekcijai, minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, išdezinfekuotas inventorius laikoma atskirai nuo panaudoto.13. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo buitinių kenkėjų ir parazitų (pelių, vorų, utėlių, blakių), buvo netinkamai vykdoma deratizacija ir dezinfekcija.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) (60 punktas). PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos kamerų bÅ«klės patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kokias nors kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-04 raÅ¡tas Nr. 2.10-3553(16.17.8.10.12) (b. l. 132), kuriame nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.

LukiÅ¡kių TI-K prie atsiliepimo pridėjo 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“ sudarytÄ sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 124–127) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo LukiÅ¡kių TI-K sandėlių, virtuvės, miegamosiose ir pirties patalpose. Å ios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“ įsipareigojo sutartyje numatytose patalpose du kartus per mėnesį vykdyti graužikų bei du kartus per mėnesį – vabzdžių kontrolės ir naikinimo darbus. Tai, kad kenkėjai ir parazitai LukiÅ¡kių TI-K yra naikinami, nurodyta ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-01 pažymoje Nr. 24-5622 (b. l. 85–86).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591 (b. l. 120–121) ir 2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189 (b. l. 122–123) patvirtina, kad kamerose Nr. 160 ir 278, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, graužikų ar buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; LukiÅ¡kių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veika; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama administracijos nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobÅ«džio priežiÅ«ra ir profilaktika. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai vykdomos deratizacijos ir dezinfekcijos atmestini kaip nepagrįsti.14. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos: drėgna, tamsu, netinkama oro temperatÅ«ra, nepakankamas oro judėjimo greitis, netinkamas apÅ¡vietimas, kameros nesuremontuotos, pelėsis, nusilupę dažai.14.1.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); Å¡iltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35-65 proc., o Å¡altuoju metų laiku – 35-60 proc.; oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti Å¡iltuoju metų laiku 18–28 °C, Å¡altuoju metų laiku – 18–22 °C; oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laiku 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laiku – 0,05–0,15 m/s (26 punktas); gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai; natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s (54 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas); laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas).14.2.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-07-04 raÅ¡tas Nr. 2.10-3553(16.17.8.10.12) (b. l. 132) patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu. IÅ¡ atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyti Å¡ie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 28 punktų reikalavimų pažeidimai: kameroje Nr. 192 dalyje lango nebuvo stiklo, kamerose Nr. 192 ir Nr. 160 buvo atÅ¡okusių sienų dažų, sienų pavirÅ¡ius buvo nelygus (b. l. 120–121), kameroje Nr. 278 buvo atsilupusių nubyrėjusių dažų (b. l. 122–123).

Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų antisanitarinių sÄ lygų (t.y. oro temperatÅ«ros, santykinės drėgmės, vėdinimo, apÅ¡vietimo, Å¡varos kamerose neatitikimo teisės aktų reikalavimams) teismas pažeidimų nenustatė, kadangi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais buvo konstatuotas jų atitikimas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams: oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 160 – 21,3°C, kameroje Nr. 278 – 18,1°C; oro drėgmė kameroje Nr. 160 – 35,2 %, kameroje Nr. 278 – 57,6 %; dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 160 – 200 lx, kameroje Nr. 278 – 220,3 lx, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 160 – 10,4 lx, kamerose Nr. 160 ir Nr. 278 vėdinimas užtikrinamas per langus, kamerose Nr. 160 ir Nr. 278 grindų pavirÅ¡ius tinkamas lengvam valymui, kameroje Nr. 160 pelėsio požymių nenustatyta, kameroje Nr. 160 vizualiai Å¡varu (2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591, b. l. 120–121; 2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189, b. l. 122–123).

Å iuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie laikymo sÄ lygų kontrolę, vykdytÄ ir tais laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K nebuvo, arba kuriems teismas taiko senaties terminÄ . Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausiÄ laiko tarpÄ nuo ginčo laikotarpio. 14.3.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau nurodytais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatyti tam tikri Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumÄ pareiÅ¡kėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo.

15. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandÄ per dienÄ , pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi. SVÄ® 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Taigi laikytina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189 (b. l. 122–123) konstatuota, kad Lukiškių TI-K I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo išvalyti.

16. Pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimų kiemelių stoguose, sienose, kanalizacijoje buvo naudojamas asbestas. Vyriausybė 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 33–49) patvirtino, kad šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai.

Žmogui įkvepiant asbesto plauÅ¡elių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 33–49) nurodė, kad Å¡iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiÅ¡kėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios bÅ«tų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismo vertinimu, net ir padarius iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui sveikatos problemų. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).17. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad LukiÅ¡kių TI-K nepakankamai užtikrinamas užimtumas, socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 33–49) paaiÅ¡kino, kad: norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ; LukiÅ¡kių TI-K organizuojami stalo žaidimų turnyrai, Å¡iltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepÅ¡inio, sunkumų kilnojimo varžybos; koplyčioje atliekami religinio pobÅ«džio renginiai, aukojamos Å¡v. miÅ¡ios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija; organizuojami profesionalų ir mėgėjiÅ¡kų kolektyvų koncertai; veikia biblioteka; suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽLV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrintos ugdymo ir užimtumo sÄ lygos yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai jo atžvilgiu buvo neužtikrintos užimtumo ir ugdymo sÄ lygos, kaip pasireiÅ¡kė Å¡is neužtikrinimas, todėl laikytina, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepagrindė.18. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Teisės aktai nenustato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto laikino laikymo, paskirstymo kameroje. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo ir paskirstymo patalpos nėra į izoliatorių priimtiems asmenims apgyvendinti skirtos patalpos. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo netinkamų sÄ lygų laikino laikymo patalpose paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-799 (b. l. 54–55), kuriuo konstatuota, kad laikino laikymo patalpose atliktas remontas, yra suolai, įrengta mechaninė ventiliacija, yra langai, jie vėdinimui pritaikyti.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nebuvo laikinai išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo laikino laikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose, atmestini.

19. Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. SVĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad: suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai (5 dalis); suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (6 dalis).

Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 buvo patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl per mažos energetinės vertės maitinimo paneigti: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolo duomenimis (b. l. 56), pagal kuriuos 2013-12-19 patikrinimo metu buvo nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė (2856 kcal (2380 g. x 1,2 kcal)) net virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ jÄ (2298 kcal), taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 protokolu Nr. Ch2966 (b. l. 57–58), pagal kurį nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1076,7 kcal.

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo teiginius, dėl to, kad maistas jam buvo neskanus, teismas pažymi, kad nepatenkinti pareiÅ¡kėjo pomėgiai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad suteikdamas maitinimÄ pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimÄ ir pareiÅ¡kėjo teisių.20. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kai kuriose kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. TokiÄ pozicijÄ patvirtina teismų praktikÄ (LVAT 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A236-858/2015;

LVAT 2014-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-150/2014).

21. Atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡damas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .22. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, dėl ko sklido blogas kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.5. punkte nustatyta, kad buitinių atliekų konteinerių aikÅ¡telės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikÅ¡telės turi bÅ«ti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi bÅ«ti sandarÅ«s, su dangčiais. Pagal LVAT praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2016-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2313-662/2016) pareiÅ¡kėjui detaliai nurodžius reikÅ¡mingas laikymo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga įrodyti Å¡ių sÄ lygų atitikimÄ teisės aktų reikalavimams tenka atsakovui.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių duomenų apie buitinių atliekų konteinerių laikymÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo buitinių atliekų konteinerių laikymo nebuvo paneigti.23. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-06-28 raÅ¡tas Nr. S-PR-1300 (b. l.

32) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ ligoninę su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas LukiÅ¡kių TI-K, nesikreipė. IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 59–80) matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl odos darinių (b. l. 76), skundėsi ausų prikurtimu (b. l. 78), o depresija ar kitokie panaÅ¡aus pobÅ«džio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 4800 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 4800 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1, 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. O. (S. O.) (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 800 (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas