9da776f8-0e49-42e4-80a8-4b896e72fb6d · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-230-898/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00620-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.; 21.11.10.; 21.11.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-8591-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį – 170 Eur bauda, taip pat jam 3 mėnesiams atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), JuodÅ¡ilių k., Vilniaus r. sav., 2023 m. kovo 14 d., 20.39 val., vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitÄ transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose 2023 m. gegužės 16 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriame pastarasis prašė paskirti jam mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2023 m. birželio 27 d. nutarimu R. D. skundÄ tenkino, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 13 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR-N-8591-2023 administracinio nusižengimo byloje ir pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė. Teismas nustatė, kad įrodymai, kuriais grindžiama R. D. kaltė, kildinami iÅ¡ vienintelio įrodymų Å¡altinio – pareigÅ«nų žodžių – tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime, tiek vaizdo įraÅ¡e, bei pažymėjo, jog pagal teismų praktikÄ asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama vieninteliu įrodymų Å¡altiniu – pareigÅ«nų parodymais, nes juos turi patvirtinti kiti objektyvÅ«s įrodymai. Å ioje byloje, teismo vertinimu, tokių įrodymų nesurinkta. Dėl Å¡ios priežasties apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad R. D. kaltas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. birželio 27 d. nutarimÄ (skunde klaidingai nurodoma nutartis) ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023.

4.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Institucijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų įrodymų visetÄ , spręsdamas dėl pavojingo vairavimo požymių nebuvimo R. D. veiksmuose, t. y. teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigÅ«nų, ėjusių tarnybines pareigas, neÅ¡aliÅ¡kumu, suinteresuotumu pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ netikėti pareigÅ«nų surinkta filmuota medžiaga.

4.2. Akcentuota, jog R. D. iÅ¡kelta versija, kad manevrÄ jis baigė tiesiai prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , yra tik gynybinė versija, kadangi Å¡iÄ versijÄ paneigia policijos automobiliu važiavusių pareigÅ«nų parodymai ir policijos tarnybiniame automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus vaizdo įraÅ¡as. IÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog R. D. lenkimo manevrÄ pradėjo kelio ruože, kur prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skiria siaura iÅ¡tisinė linija prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliojo ženklinimo linijomis (byloje esančio vaizdo įraÅ¡o 10-ANRJK-49161, 13 sek.), pervažiavo per jÄ ir lenkimo manevrÄ užbaigė už pėsčiųjų perėjos (vaizdo įraÅ¡o 10-ANR_K-49161, 19 sek.).

4.3. Skunde teigiama, jog R. D. pradėjo lenkimo manevrÄ kelio ruože, kur prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija. Pažymėta, kad perėjimÄ Ä¯ siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), nurodytÄ 3 priedo 1.1 punkte, žymi artėjimo linija, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus ilgesni už tarpus, nurodytus KET 3 priedo 1.6 punkte, kuris įspėja, kad artėjama prie iÅ¡tisinės ženklinimo linijos, nurodytos KET 3 priedo 1.1, 1.3 arba 1.10. Pamatęs, kad artėja prie iÅ¡tisinės linijos, vairuotojas turi stabdyti ir, nutraukęs lenkimo manevrÄ , grįžti į savo juostÄ . KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta.

4.4. Skunde sutinkama, jog aptariamu atveju lenkimo manevrÄ R. D. pradėjo leidžiamoje kelio dalyje, nekirsdamas siauros iÅ¡tisinės linijos, tačiau, lenkdamas transporto priemonę, buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir taip pervažiavo pėsčiųjų perėjÄ . Tai, jog R. D. vairavo pažeisdamas KET, iÅ¡ dalies patvirtina ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes policijos pareigÅ«no kÅ«no kameros vaizdo įraÅ¡e, užfiksuotas jo prisipažinimas, o bÅ«tent, kad jis pradėjo lenkimÄ prieÅ¡ perėjÄ ir neginčijo, jog užbaigė lenkimÄ pažeisdamas KET. Institucijos įsitikinimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ tarnybinio automobilio.

4.5. Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ , kadangi vadovaudamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens liudijimu, savo sprendimÄ iÅ¡ esmės pagrindė vien R. D. teiginiais, o pareigÅ«nų pateikti įrodymai byloje iÅ¡ esmės nebuvo vertinami. Dėl Å¡ios priežasties institucijos nuomone, teismo atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trÅ«kumų. IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai matyti, jog surinkti įrodymai yra pakankami ir iÅ¡samÅ«s konstatuoti, kad R. D. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ R. D. pateikia iÅ¡ Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Kelių direkcija) elektroniniu paÅ¡tu gautÄ raÅ¡tÄ Nr. 2- 11018 bei praÅ¡o jį prijungti prie bylos medžiagos. Be to, atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniame skunde ginčijamos esminės pažeidimo faktinės aplinkybės ir vertintini nauji įrodymai praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai R. D. skundÄ tenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023 panaikino bei administracinio nusižengimo teisenÄ R. D. atžvilgiu nutraukė.

7. Pažymėtina, jog R. D. teismui pateiktame atsiliepime prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau apygardos teismas pastebi, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui byloje nustatytos aplinkybės (naujų įrodymų teismui nėra pateikta) ir jų teisinis vertinimas abejonių nekelia, o ANK 651 straipsnio 4 dalyje, be kita ko nurodyta, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, atsiliepime iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Taigi, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė, pateikusi skundÄ apygardos teismui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju surinkti įrodymai yra nepakankami ir neiÅ¡samÅ«s, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos yra aiÅ¡kiai matyti, kad R. D. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Nesutinkama ir su skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog iÅ¡ teismui pateiktų vaizdo įrašų, t. y. policijos tarnybiniame automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus ir ant pareigÅ«nų, esančios „body“ kameros, nėra galima nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimÄ , kadangi yra užfiksuotas ir paties R. D. prisipažinimas policijos pareigÅ«nui, o bÅ«tent, kad jis pradėjo lenkimÄ prieÅ¡ perėjÄ ir neginčijo, jog užbaigė lenkimÄ pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET).

9. Apygardos teismas, susipažinęs su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktu skundu ir patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad institucijos pateiktas argumentas dėl to, jog bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina R. D. kaltę, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų. Pažymėtina, jog Å¡io nusižengimo konstatavimui yra bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai vertino Institucijos surinktus įrodymus bei vadovavosi R. D. nurodytais paaiÅ¡kinimais, t. y. pastarojo teismui pateikta gynybine versija, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas su Å¡iais skunde nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti. AukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡analizavęs byloje pateiktus vaizdo įraÅ¡us pažymi, jog tik du teismui pateikti įraÅ¡ai yra susiję su Å¡ia byla (vokas su CD disku pavadinimu „Roik 23200851030“, kitas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „Vaizdo įraÅ¡as prijungtas prie bylos Nr. II-218-1197/2023“ yra nesusijęs su Å¡ios bylos nagrinėjimu, todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas. Taigi, skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavo, jog įrodymai, kuriais grindžiama R. D. kaltė, kildinami iÅ¡ vienintelio įrodymų Å¡altinio – pareigÅ«nų žodžių – tiek protokole, tiek priimtame Institucijos nutarime, tiek vaizdo įraÅ¡e. Apygardos teismo vertinimu, Å¡i apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada yra pagrįsta. Akcentuotina, jog pažeidimas buvo fiksuojamas tamsiu paros metu (2023 m. kovo 14 d. 20.39 val.), todėl vaizdo įraÅ¡e nesimato horizontalaus kelio ženklinimo (toje vietoje kur buvo daromas lenkimas). Be to, vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«nų automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus buvo padarytas iÅ¡ pakankamai didelio atstumo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nustatyti ar įvykio vietoje esančių pareigÅ«nų užfiksuoti žodžiai, kad lenkimas buvo daromas per pėsčiųjų perėjÄ yra teisingi, negalima. Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats R. D. taip pat nesutiko su pareigÅ«nų padaryta iÅ¡vada (dėl lenkimo per pėsčiųjų perėjÄ ) ir teigė, kad jis lenkimo manevrÄ pradėjo leidžiamoje kelio dalyje ir įvažiavo į savo juostÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , t. y. jis, nebent lenkdamas lėtai važiuojantį sunkvežimį galėjo užvažiuoti ant iÅ¡tisinės linijos, kuri yra prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ .

12. Institucija iÅ¡ dalies sutiko su R. D. nurodyta aplinkybe, jog lenkimo manevrÄ jis pradėjo leistinoje kelio dalyje, tačiau akcentavo, kad užbaigė lenkimÄ jis pažeisdamas KET (lenkdamas transporto priemonę buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir taip pervažiavo pėsčiųjų perėjÄ ). Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog R. D. lenkimo manevrÄ pradėjo kelio ruože, kur prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skiria siaura iÅ¡tisinė linija prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliojo ženklinimo linijomis (byloje esančio vaizdo įraÅ¡o 10-ANRJK-49161, 13 sek.), pervažiavo per jÄ ir lenkimo manevrÄ užbaigė už pėsčiųjų perėjos (vaizdo įraÅ¡o 10-ANR_K-49161, 19 sek.). Å i aplinkybė Institucijos nuomone patvirtina tai, jog R. D. pradėjo lenkimo manevrÄ kelio ruože, kur prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija (perėjimÄ Ä¯ siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ , nurodytÄ KET 3 priedo 1.1 punkte, žymi artėjimo linija, nurodyta KET 3 priedo 1.6 punkte, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus ilgesni už tarpus, kuri įspėja, kad artėjama prie iÅ¡tisinės ženklinimo linijos KET 3 priedo 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose), todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pamatęs, kad artėja prie iÅ¡tisinės linijos turėjo nutraukti lenkimo manevrÄ bei grįžti į savo juostÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis Kelių eismo taisyklėmis, kuriomis turi vadovautis visi eismo dalyviai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog Institucijos minimas Å¡ios kelio dalies ženklinimas nėra tikslus.

13. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, Å¡iame kelio ruože 2018 m., atsiradus pėsčiųjų perėjai, horizontalus kelio ženklinimas iÅ¡ esmės nepasikeitė. Be to, iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad horizontalus kelio žymėjimas nėra pakankamai aiÅ¡kus, kadangi ant galimai buvusio ankstesnio žymėjimo matomi keli sluoksniai skirtingų dažų, kurie gali klaidinti transporto priemonę vairuojantį asmenį. R. D. kreipusis į AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ â€œ (toliau – ir Kelių direkcija) dėl klaidinančio ženklinimo, jam buvo pateiktas atsakymas raÅ¡tu, kuriame nurodyta, jog aktuali perėja yra įtraukta į pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę, patvirtintÄ Bendrovės direktoriaus 2022 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. VE-27, ir užima joje 838 vietÄ iÅ¡ 1573 perėjų, įtrauktų į šį sÄ raÅ¡Ä . Atsakyme taip pat nurodyta, kad Bendrovė, sistemiÅ¡kai tvarkydama Å¡ias perėjas, įvertins poreikį keisti eismo organizavimo priemones, įskaitant ir kelių horizontalųjį ženklinimÄ ties minėta pėsčiųjų perėja. Taip teismui yra pateiktas ir minėtos bendrovės raÅ¡tas, kuriuo atsakyta į pakartotinį R. D. 2023 m. birželio 12 d. raÅ¡tÄ dėl horizontaliojo kelio ženklinimo siÅ«lomų pakeitimų valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to kelyje Nr. 106, Naujoji Vilnia – Rudamina – Vaidotai ties pėsčiųjų perėja.

Šiame rašte bendrovė pakartotinai išaiškino, jog Kelių direkcija visas perėjas valstybinės reikšmės keliuose (1573 vnt.) yra suplanavusi sutvarkyti iki 2024 m., todėl konkretūs sprendimai minėtoje perėjoje bus priimami projektavimo metu ir nuo jų gali priklausyti ar keisis perėjos prieigų ženklinimo sprendiniai. Taigi, šie raštai patvirtina, jog ženklinimas gali būti keičiamas (perėja yra įtraukta į pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinę eilę) ir šiuo metu minėtame kelio ruože esantis horizontalus kelio žymėjimas yra netikslus.

Todėl skunde nurodyti teiginiai, kad Å¡iuo atveju R. D. vadovaudamasis minėtu reguliavimu (nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliojo ženklinimo linijomis) pradėjęs lenkimo manevrÄ kelio ruože, kur prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija, turėjo nutraukti lenkimo manevrÄ bei grįžti į savo juostÄ , negali bÅ«ti vertinami, kaip pagrįsti bei įrodantys pažeidėjo kaltę.

14. Taipogi, skunde teigiama, kad R. D. kaltę įrodo ir antrasis vaizdo iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«no „body“ kameros. IÅ¡analizavus šį vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad pareigÅ«nas priėjęs prie R. D. automobilio klausia, kodėl jis lenkė per pėsčiųjų perėjÄ , tačiau pastarasis atsako, kad ten buvo punktyrinė linija. PareigÅ«nas patikslino, jog lenkimas vyko per pėsčiųjų perėjÄ , kur lenkti yra draudžiama. Po ko, R. D. pareigÅ«nui nurodo, jog lenkiamas sunkvežimis labai lėtai važiavo, tačiau policijos pareigÅ«nas teigia, kad nėra jokio skirtumo, nes čia yra gyvenvietė. R. D. nurodo supratęs pareigÅ«no žodžius, pripažįsta, kad klydo. PareigÅ«nui paklausus, ar R. D. sutinka su padarytu pažeidimu, jis atsako, kad sutinka, jog lenkė, bet pėsčiųjų perėja buvo toliau, o jis lenkimÄ pradėjo per punktyrinę linijÄ . Policijos pareigÅ«nas teigia, kad jis lenkimo manevrÄ pradėjo leidžiamoje kelio dalyje ir užbaigė jį prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nekirsdamas siauros iÅ¡tisinės linijos, tačiau lenkdamas transporto priemonę buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir taip pervažiavo pėsčiųjų perėjÄ .

15. Akcentuotina, kad R. D. nuo pat pradžių, kai buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, nesutiko, jog padarė aukščiau minėtÄ administracinį nusižengimÄ . Pastarasis policijos pareigÅ«nui nurodė, kad per pėsčiųjų perėjÄ nelenkė sunkvežimio. Taigi, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuoti tik pareigÅ«no tvirtinimai, jog R. D. darė lenkimo manevrÄ per pėsčiųjų perėjÄ . Å iame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kilus ginčytinai situacijai, policijos pareigÅ«nai, buvę įvykio vietoje, nesiėmė atitinkamų veiksmų tam, kad neaiÅ¡kumai bÅ«tų paÅ¡alinti ir Institucijos nuomone, R. D. gynybinė versija paneigta. Kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, policijos pareigÅ«nai turėjo galimybę Å¡iÄ aplinkybę patikslinti, o bÅ«tent jie galėjo apklausti sunkvežimio vairuotojÄ , kurį ir lenkė R. D. Pažymėtina, jog sunkvežimio vairuotojas galėjo patvirtinti arba paneigti iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus bei nurodyti kokioje vietoje, visgi, lenkimas buvo užbaigtas. Tačiau policijos pareigÅ«nai Å¡io veiksmo neatliko ir tik žodžiu nurodė, kad pastarasis darė lenkimo manevrÄ per perėjÄ . Dėl Å¡ios priežasties apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, jog R. D. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus paneigia pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kadangi iÅ¡ jų turinio negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lenkė sunkvežimį per pėsčiųjų perėjÄ , o ne grįžo į savo eismo juostÄ dar iki pėsčiųjų perėjos. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, byloje nėra neabejotinų objektyvių duomenų, kurioje vietoje R. D. daromas lenkimas buvo užbaigtas. Taigi, Å¡iuo atveju skunde nurodyti teiginiai dėl policijos pareigÅ«nų surinktų įrodymų netinkamo vertinimo negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais.

16. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kuriÄ asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Å ioje byloje nėra neginčijamų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad R. D. bÅ«tų padaręs veikÄ , turinčiÄ Â ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Teisminėje praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiÅ¡kumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo bÅ«ti Å¡alinami, o tie, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini iÅ¡imtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Â

17. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo byloje įvertinus teismui pateiktus įrodymus, o bÅ«tent: pareigÅ«nų tvirtinimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, vaizdo įraÅ¡us bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , negalima daryti iÅ¡vados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra akivaizdžiai kaltas dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Nors skunde pažymėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo pareigÅ«nų surinktais įrodymais, tačiau apygardos teismo vertinimu, esant ginčytinai situacijai objektyviais įrodymais nenustačius esminės aplinkybės, kad R. D. lenkimas buvo pradėtas ir užbaigtas per pėsčiųjų perėjÄ , t. y. nesant galimo pažeidimo vietos schemos, užfiksuoto atstumo ties kuria vieta pareigÅ«nai pastebėjo lenkimo manevrÄ pradėjusį R. D. ir ties kuria vieta lenkimÄ baigė, neapklausus sunkvežimio vairuotojo, vien tik pareigÅ«nų tvirtinimai, kurie visÄ situacijÄ matė tamsiu paros metu, važiuodami ta pačia eismo juosta kaip ir sunkvežimis bei R. D. vairuotas automobilis iki lenkimo, nėra pakankami R. D. pripažinti kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios iÅ¡vados nekeičia ir tas faktas, jog R. D. nurodė, kad jis prieÅ¡ baigdamas lenkimÄ kažkiek galėjo kirsti iÅ¡tisinės linijos. Patvirtinančių duomenų, jog jis bÅ«tų atlikęs lenkimo manevrÄ pėsčiųjų perėjoje, kaip jau paminėta, byloje nėra.

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. birželio 27 d. nutarimu buvo pagrįstai tenkintas R. D. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-8591-2023 panaikintas, nutraukiant administracinio nusižengimo teisenÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. birželio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė