2022-08-25 Nr. AB-20828-4-19-3-00124-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3688-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00124-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant užsieniečiui E. N. A., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Mindaugui Liaudinskui,

vertėjai Jūratė Bernotienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio E. N. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui E. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikimo argumentai:

1.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21S49541 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 16 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl to turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

1.2. Užsienietis 2021 m. liepos 20 d. VSAT pareigūnų pristatytas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Siekiant identifikuoti Užsienietį ir kitus Pabradės pabėgėlių centre apgyvendintus asmenis, į Pabradės pabėgėlių centrą buvo atvykusi kilmės valstybės identifikavimo komanda, tačiau paaiškinus, jog asmenys turi bendradarbiauti siekiant nustatyti jų tapatybę, Užsienietis ir kiti asmenys nenurodydami motyvų atsisakė. Taip pat, byloje yra informacinis pranešimas dėl Užsieniečio paieškos kilmės valstybėje. Kybartų URC, kuriame šiuo metu apgyvendintas Užsienietis, užtikrinamos asmens sveikatą, fizinius ir socialinius poreikius atitinkančios sąlygos, teikiamos medicininės paslaugos, Užsienietis gali judėti visoje URC teritorijoje. Šiuo metu yra tvarkomi Užsieniečio readmisijos dokumentai dėl išsiuntimo.

1.3. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįstas.

II. 2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. liepos 8 d. sprendimu teikimą tenkino iš dalies, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 115 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

4. Teismas nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir teisę atvykti bei būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prieglobsčio pasiprašė sulaikytas pareigūnų, jis neturi gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, Užsienietis nepakankamai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis.

5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę ir ši priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms.

III. 6. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant Užsienietį URC neribojant jo judėjimo laisvės arba kitą, su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusią, priemonę. Apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes Užsienietis bendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, pateikė asmens tapatybę bei įgytą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (kilmės valstybės asmens tapatybės kortelę). Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų atsisakęs vykdyti pareigūnus nurodymus, nesilaikęs nustatytos tvarkos, siekęs pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ar keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

6.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko prieš vienus metus ir gyvena sulaikymo sąlygomis. Nors turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dėl ilgalaikio gyvenimo sulaikymo sąlygomis Užsienietis neturi galimybių užmegzti socialinių bei ekonominių ryšių.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC prašo apeliacinį skundą atmesti.

7.1. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais teikime (žr. nutarties 1.1.–1.3. p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti byloje surinktais duomenimis.

11. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21S49541 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 16 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojo galutinis sprendimas ir Užsienietis nebeturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.).

12. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

14. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

16. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant nustatyti judėjimo laisvės ribojimus motyvuojant asmens tapatybės dokumento neturėjimu, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.). Šiuo atveju nustatyta, jog Užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatyta (identifikacijos kortelė), tą patvirtina įsigaliojęs Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 21S49541, kuriame pažymėta, jog „tyrimo metu buvo patvirtinta prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė bei pilietybė“.

17. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus.

18. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

19. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių, Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama beveik vienus metus, dėl to manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo įvykdymas ir asmens išsiuntimas į kilmės valstybę – gali būti pasiektas taikant švelnesnę ir mažiau Užsieniečio teises ribojančią priemonę.

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų Užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

21. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio E. N. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui E. N. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė