9da456b5-aa4d-4a5a-bc3a-88ea070ace32 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                  Â

Civilinė byla Nr. 2A-153/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3, 34.5, 34.6, 21.4.2.6

                                                                                     Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Jurgitai Lingienei, atsakovės atstovui Algirdui Putnai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės H. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-254-178/2009 pagal ieÅ¡kovų V. N. (V.

N. ), L. K. , M. Z. ieškinį atsakovei H. J. dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė D. S. , L. S. .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę, prašė (2 b. t., l. 55-60):

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. N. (V. N. ) priėmė ir valdo palikimÄ , atsiradusį 1996 m. spalio 29 d. mirus G.

N. ;

2. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. K. priėmė ir valdo palikimÄ , atsiradusį 1996 m. spalio 29 d. mirus G. N. ;

3. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. Z. priėmė ir valdo palikimÄ , atsiradusį 1996 m. spalio 29 d. mirus G. N. ;

4. Pripažinti negaliojančiu 1998 m. gruodžio 21 d. V. N. (V. N. ) pareiÅ¡kimÄ Vilniaus rajono notarų biurui;

5. Panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo, 1998 m. gruodžio 29 d. iÅ¡duoto H. J. , pagal kuriÄ H. J. paveldėjo 3/4 žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Juodalaukio kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

6. Pripažinti V.

N. (V. N. ) nuosavybės teisę į ¼ d. žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Juodalaukio kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

7. Pripažinti L.

K. nuosavybės teisę į ¼ d. žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Juodalaukio kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

8. Pripažinti M.

Z. nuosavybės teisę į 1/4 žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Juodalaukio kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)

 Ieškovai nurodė, jog V. N. ir

G. N. susituokė 1945 m. lapkričio 24 d. V.

N. asmeninės nuosavybės teise priklausė 3,74 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Naujasėdžių kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), G. N. asmeninės nuosavybės teise priklausė 3,39 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Juodalaukio kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypas). Be to, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 0,5 ha žemės sklypas Vilniaus r., Naujasėdžių kaime, kuriame stovėjo sutuoktiniams priklausantys statiniai (gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai),

o šiame sklype esančiame name nuo santuokos pradžios iki mirties gyveno G. N. su ieškovu. 1996 m. spalio 29 d. G. N.

mirė, o po jos mirties liko ginčo sklypas, 0,5 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Naujasėdžių kaime, ir jame stovintys pastatai. Šiuo metu ginčo sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas atsakovės vardu.

Atsakovė, pažeisdama 1964 m. CK

587 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , 1998 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę D. S. ir pareiÅ¡kimu priėmė dalį atsiradusio palikimo – ginčo sklypÄ (atsakovei 1998 m. gruodžio 29 d. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas). Atsakovė nuo notarės nuslėpė aplinkybę, kad įstatyminės įpėdinės yra ir dvi jos seserys – ieÅ¡kovės. Atsakovė pateikė V. N. ir E. N. 1998 m. gruodžio 21 d. pasiraÅ¡ytus pareiÅ¡kimus, kad jie nepriėmė atsiradusio palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti ir dėl jo neturi pretenzijų. V. N. paraÅ¡o tikrumÄ pareiÅ¡kime paliudijo Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių seniÅ«nė L. S. . Toks vienaÅ¡alis V. N. pareiÅ¡kimas dėl teisės į palikimÄ atsisakymo neturėtų bÅ«ti laikomas tikrosios jo valios iÅ¡raiÅ¡kos forma, nes pasiraÅ¡ydamas minėtÄ dokumentÄ , jis nesuprato jo turinio ir iÅ¡ to kilsiančių pasekmių. PasiraÅ¡yti minėtÄ pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯kalbėjo atsakovė, nepaaiÅ¡kinusi teisinių pasekmių, pasinaudojusi tuo, kad ieÅ¡kovas yra senyvo amžiaus (tuo metu buvo 76 metų), silpnos sveikatos, negirdi ir visiÅ¡kai nesupranta lietuvių kalbos. Be to, H. J. palaiko draugiÅ¡kus santykius su seniÅ«ne L. S. , kas leidžia įtarti piktavaliÅ¡kÄ jų susitarimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . V. N. teigimu, jis nedavė ir niekada neketino duoti atsisakymo nuo palikimo, o pasiraÅ¡ydamas dokumentus ir

pasitikėdamas atsakove, manė, kad suteikia atsakovei įgaliojimÄ tvarkyti G. N. palikimÄ . Iki to momento, kai ieÅ¡kovai sužinojo apie

tai, kad H. J. yra priėmusi palikimÄ tik savo vardu, ieÅ¡kovai tikėjo melagingais atsakovės žodiniais paaiÅ¡kinimais, kad kreiptis į notarÄ dėl mirusios G. N. palikimo dar nereikia, nes nėra sutvarkyti žemės nuosavybės atkÅ«rimo klausimai, o neturėdami specialių žinių, nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovai mirusios G. N. palikimÄ priėmė, pradėję faktiÅ¡kai valdyti dalį paveldimo turto, nes ieÅ¡kovas liko gyventi name, priklausančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise su palikėja, be to, visi ieÅ¡kovai prižiÅ«rėjo minėtÄ namÄ , kitus statinius, dirbo aplink juos esančiÄ Å¾emę.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (1 b. t., l. 51, 129). Nurodė, kad po G. N. mirties atsakovė paveldėjo ginčo sklypÄ , nes ieÅ¡kovai nevaldė sklypo po G.

N. mirties, juo nesinaudojo, neprižiūrėjo ir nemokėjo mokesčių. Dar G. N. esant gyvai, ieškovai žinojo, kad G.

N. nuo 1993 metų nuosavybės teise valdo šį žemės sklypÄ , o po G. N. mirties neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ . V. N. palikimo atsiradimo dienÄ Å¾inojo, kad atsakovė priėmė palikimÄ ,

ir tam neprieÅ¡taravo. Taigi ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo bei paveldėjimo teisės liudijimo. V. N. nebuvo apgautas, savo noru ir laisva valia atsisakė nuo palikimo, atsakovė niekada neįkalbinėjo ieÅ¡kovo taip pasielgti. Jokių piktavaliÅ¡kų susitarimų atsakovė nėra sudariusi su Rukainių seniÅ«ne. IeÅ¡kovas ginčo sklypu niekada nesirÅ«pino, jo neprižiÅ«rėjo, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po G. N. mirties.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė atmesti jo dalį dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalies

pripažinimo negaliojančia (1 t., b. l. 49-50, 126-127). Nurodė, kad L. K. ir M. Z. dėl palikimo priėmimo po G. N. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į

Vilniaus rajono 1-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, nepateikė duomenų apie faktiÅ¡kai pradėtÄ paveldimo turto valdymÄ , todėl joms paveldėjimo liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. Notaras paveldimo turto neprivalo savo iniciatyva ieÅ¡koti, be to, teisės aktai nesuteikia notarui teisės tirti ir aiÅ¡kintis visų aplinkybių, nustatinėjant faktÄ , ar asmuo priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. IÅ¡duodama ginčijamÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarė atliko visus tokio notarinio veiksmo atlikimui bÅ«tinus veiksmus, notarei buvo pateikti visi bÅ«tini originalÅ«s, abejonių nekeliantys oficialÅ«s dokumentai, patvirtinantys, kad turtas priklausė mirusiajai bei kad H. J. buvo vienintelė įpėdinė, tinkamai iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ priimti G. N. palikimÄ .

Tretysis

asmuo L. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pagal galiojančius

teisės aktus seniūnijų seniūnai turėjo teisę tvirtinti asmenų parašus.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu patenkino dalį ieškovų ieškinio dėl V. N. reikalavimų

ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. N. (V. N. ) priėmė ir valdo palikimÄ , atsiradusį 1996 m. spalio

29 d. mirus G. N. ; pripažino negaliojančiu 1998 m. gruodžio 21 d. V. N. (V. N. ) pareiÅ¡kimÄ Vilniaus rajono notarų biurui; panaikino dalį H. J.

iÅ¡duoto 1998 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kuriÄ H. J. paveldėjo žemės sklypÄ , esantį Vilniaus r., Juodalaukio

kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pripažino V. N. (V.

N. ) nuosavybės teisę į ½ d. žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Juodalaukio kaime, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); atmetė ieškovių L. K. ir M.

Z. ieškinį (2 t., b. l. 129-133).

Teismas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas V.

N. visÄ laikÄ (tiek iki sutuoktinės G. N. mirties, tiek po to) gyveno gyvenamajame name, kuris jam ir G. N. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, kaip vienas iÅ¡ pirmos eilės įpėdinių, turėjo teisę paveldėti sutuoktinės turto dalį ir po jos mirties faktiniu turto valdymu priėmė jos palikimÄ (1964 m. CK

573 str. 1 d., 587 str. 2 d.). Teismas, remdamasis pirmesne išvada, nurodė, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, kadangi priimtas palikimas laikomas

priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo. Teismas atmetė ieškovių L. K. ir M. Z. reikalavimus, konstatuodamas,

jog ieÅ¡kovių veiksmai, atvažiuojant padėti tėvams Å«kio darbuose, namo priežiÅ«roje, nepakankami faktinio palikimo priėmimo konstatavimui. Kitų įrodymų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimÄ , ieÅ¡kovės ne tik nepateikė, bet ir nenurodė.

Apygardos teismas taip pat konstatavo, jog 1998 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovo V. N. pareiÅ¡kimas, kuriame ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä patvirtino Rukainių seniÅ«nė L. S. (1 t., b. l. 47), tiek dėl formos, tiek ir dėl įpėdinio tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡kos, negali bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymo nuo palikimo pareiÅ¡kimas, be to, jis negalėtų sukelti palikimo atsisakymo teisinių pasekmių net ir vertinant  kaip atsisakymÄ nuo palikimo, kadangi jame ieÅ¡kovas nurodė: „palikimo nepriėmiau ir pretenzijų neturiu“, t. y. juo konstatuojamas palikimo nepriėmimo, bet ne atsisakymo nuo palikimo faktas (1964 m. CK 593 str.). Be to, netgi jei Å¡is pareiÅ¡kimas bÅ«tų vertinamas kaip atsisakymas nuo palikimo, įstatymas imperatyviai draudžia atsisakyti ar priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo (1964 m. CK

587 str. 1, 5 d.). Todėl, ieÅ¡kovui įrodžius, jog palikimo dalį jis yra faktiÅ¡kai priėmęs ir neketino jos atsisakyti, ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, jog jis palikimo nepriėmė, prieÅ¡taravo faktinei padėčiai ir negali sukelti atsisakymo nuo palikimo teisinių pasekmių, nes tai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms dalinį atsisakymÄ nuo palikimo ar dalinį palikimo priėmimÄ , todėl minėtas pareiÅ¡kimas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).

Teismo teigimu, ginčo sklypas buvo asmeninė palikėjos nuosavybė, dėl to ginčo tarp šalių nėra, todėl ieškovui pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 dalį ginčo sklypo (1964 m. CK 573 str. 1 d.) ir panaikintina atsakovei išduoto paveldėjimo liudijimo dalis dėl minėtos sklypo dalies. Nors ieškovui priteisiama didesnė sklypo dalis, negu jis prašo ieškiniu, tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu, nes ieškinį pareiškę ieškovai prašė priteisti dar didesnę dalį - 3/4 dalis sklypo.

Atsakovė H. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos

teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį

atmesti (3 t., b. l. 3-4). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo 1998 m. gruodžio 21 d. pareiÅ¡kimo nevertino, kaip palikimo atsisakymo, kadangi pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje jį įvardijo atsisakymu nuo palikimo. Be to, ieÅ¡kovas per įstatymų nustatytÄ terminÄ nebuvo pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo apie tai, kad jis priima palikimÄ arba praÅ¡o iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ . IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, kuriuo jis pareiÅ¡kė, kad nepriėmė palikimo po G. N. mirties ir nereiÅ¡kia dėl to pretenzijų, pagal 1964 m. CK 587 ir 591 straipsnius sukelia tas pačias pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas.

2. IeÅ¡kovo paraÅ¡o tikrumÄ patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių seniÅ«nė L. S. , tačiau teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymus jÄ apklausti, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ dėl atsisakymo nuo palikimo, taip pat, ar lietuviÅ¡kai suraÅ¡ytas tekstas buvo iÅ¡verstas į ieÅ¡kovui suprantamÄ kalbÄ , ar buvo paaiÅ¡kinta, kokias pasekmes pagal įstatymÄ sukeltų tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimas, ar ieÅ¡kovas suprato, kad atsisako viso palikimo, ar tik jo dalies.

3. Teismas neįvertino byloje pateikto E. N. atsiliepime į ieškinį nurodytų duomenų apie tai, jog E. N. ir ieškovas 1998-12-21 buvo nuvykę pas Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių seniūnę L. S. ir ten parašė pareiškimus, kad po G. N. mirties palikimo nepriima ir jokių pretenzijų niekam neturi, kad jie supranta šio pareiškimo esmę ir

turinį ir kad pareiÅ¡kimai buvo iÅ¡versti į jiems suprantamÄ lenkų kalbÄ . E. N. atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teigia, kad ieÅ¡kovo V. N. klausa tuo metu buvo normali ir jis jautėsi gerai.

4. Byloje nėra duomenų, kokiu laikotarpiu ieÅ¡kovas valdė ir naudojosi bendru jo ir G. N. turtu, juolab kad byloje nėra dokumentų, ar kitų įrodymų apie faktiÅ¡kai pradėtÄ paveldimo turto valdymÄ . Be to, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindė CK 5.8 straipsniu bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovė žodžiu nurodė, kad 1998-12-21 pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau teismas sprendime vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

5. Teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio ribų ir nustatyti didesnę sklypo dalį nei prašo pats ieškovas.

6. Apygardos teismas, pažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus, visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės, nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.

IeÅ¡kovai V. N. , L. K. ir M. Z. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ teismo sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l. 15-19). IeÅ¡kovai nurodo:

1. Teismas, iÅ¡tyręs visas faktines aplinkybes bei įvertinęs jam pateiktus įrodymus, teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu neiÅ¡reiÅ¡kė savo tikrosios valios - jis nesiekė atsisakyti nuo jam priklausančio palikimo, be to, ieÅ¡kovo 1998 m. gruodžio 21 d. pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas nėra aiÅ¡kus savo turiniu, jame atsisakymas nuo palikimo nėra tiesiogiai suformuluotas, todėl formaliu aspektu jis negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas ieÅ¡kovo atsisakymas nuo palikimo. V. N. savo veiksmais kaip tik patvirtino, kad jis ne atsisakė jam priklausančio palikimo, tačiau, toliau gyvendamas tame pačiame name, esančiame Vilniaus r., Naujasėdžių kaime, bei rÅ«pindamasis sklypu, kuriame stovi namas, savo veiksmais priėmė jam tekusį palikimÄ .

2. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino E. N. atsiliepimo į ieškinį bei šiame atsiliepime pateiktų jo paaiškinimų. E. N. dalyvavo teismo posėdyje ir paaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsakė į teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų klausimus. Teismo posėdžio metu

E. N. paaiÅ¡kino, kad jo tėvas V. N. neketino atsisakyti viso palikimo, o tik palikimo dalies, kuriÄ sudarė žemės sklypas Vilniaus r., Juodalaukio kaime. Be to, E. N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas V. N. po sutuoktinės mirties kartu su juo liko gyventi tame pačiame name, rÅ«pinosi žemės sklypu Naujasėdžių kaime.

3. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog skundžiamÄ sprendimÄ daro neteisėtu tai, kad teismas sprendime vadovavosi kita norma, nei rėmėsi ieÅ¡kovai. IeÅ¡kinyje neprivaloma nurodyti teisės normų, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o jeigu jos nurodytos - tai teismo neriboja ir nėra teismui privalomos. Teismas, kvalifikuodamas faktines bylos aplinkybes, savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra taiko galiojančiÄ teisę (CPK 3 str.).

4. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog ieÅ¡kovas priėmė ir valdo palikimÄ , atsiradusį 1996 m. spalio 29 d. mirus G. N. . Teismas pagrįstai nurodė, jog nėra ginčo tarp atsakovės ir ieÅ¡kovų dėl to, kad V. N. visÄ laikÄ nepertraukiamai (iki ir po sutuoktinės G. N. mirties) gyvena name, kuris ieÅ¡kovui ir mirusiai sutuoktinei G. N. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo 0,5 ha namų valdos žemės sklypÄ toje vietoje. Å ias aplinkybes patvirtino tiek atsakovė, tiek ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

5. Atsakovės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, todėl be pagrindo nustatė didesnę sklypo dalį nei prašė ieÅ¡kovas. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir nustačius, kad tik ieÅ¡kovas priėmė ir valdo palikimÄ , buvo nustatyta, jog įpėdinių ratÄ sudaro atsakovė ir ieÅ¡kovas. Kadangi ieÅ¡kovai prašė priteisti dar didesnę dalį, t. y. ¾ d. sklypo, toks teismo sprendimas nelaikytinas ieÅ¡kinio ribų peržengimu.

6. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, nepažeidė CPK 93 straipsnio reikalavimų. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y. buvo patenkinti visi ieškovo pareikšti reikalavimai, o atsakovės reikalavimas atmestas, todėl pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7. Atsakovė pateikė Apeliaciniam teismui medicininės pažymos patvirtintÄ kopijÄ , tačiau nenurodė motyvų, kodėl Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, nenurodė, kokias aplinkybes jis patvirtina ar paneigia. Taigi aptariamas dokumentas pateiktas per vėlai, be to, jis neturi ryÅ¡io su nagrinėjama byla, nes nepatvirtina ir nepaneigia nė vienos reikÅ¡mingos byloje aplinkybės.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

          Â

          Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos

teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių

teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

           Pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumu, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo patenkinti ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pareikÅ¡tÄ apeliantei, dėl teismo sprendime nurodytų motyvų, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija.

            Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo reikalavimus, netenkindamas atsakovės praÅ¡ymo apklausti trečiÄ jį asmenį Rukainių seniÅ«nę L.

S. , neįvertindamas byloje pateikto E. N. atsiliepime

į ieškinį nurodytų duomenų ar išeidamas už ieškovo pareikšto ieškinio ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios

instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė esminių civilinio proceso įstatymo nuostatų, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl

ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, pagrįstai patenkindamas ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismo sprendime nurodytu

pagrindu ir motyvais. Apygardos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos

įrodymus (tarp jų ir trečiojo asmens pateiktus duomenis bei liudytojo E. N. parodymus), atmesdamas atsakovės atsikirtimus į V. N. ieškinį ir ieškovių L. K. ir M. Z. reikalavimus, pareikštus atsakovei, bei konstatuodamas

ieÅ¡kovo V. N. reikalavimo pagrįstumÄ . Teismas turėjo

pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčo 1998 m. gruodžio 21 d. pareiÅ¡kimÄ , nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ,

panaikinti dalį atsakovei H. J. išduoto 1998 m. gruodžio

29 d. paveldėjimo teisės liudijimo, be to, nustatyti ieÅ¡kovui ir atsakovei tenkančias palikimo dalis pagal įstatymo nuostatas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei ieÅ¡kinio reikalavimo faktinį pagrindÄ , tinkamai pritaikydamas įstatymÄ (CPK 185 str., 265 str., 270 str., CK 1.80 str., 1964 m. CK 593 str., 587 str., 573 str.).

            Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, pagrįstai ieškovo 1998 m. gruodžio 21

d. pareiÅ¡kimo neįvertinęs atsisakymu nuo palikimo bei pripažinęs jį negaliojančiu (niekiniu) CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisingai konstatavo, jog ginčo pareiÅ¡kimu neiÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo tikroji valia, nėra aiÅ¡kus ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yto pareiÅ¡kimo turinys, jame nėra suformuluotas atsisakymas nuo palikimo, jis neatitinka galiojusio civilinio materialinio įstatymo reikalavimų, , jog negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas ginčo pareiÅ¡kimu siekė iÅ¡reikÅ¡ti ir iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ visiÅ¡kai atsisakyti palikimo. Tai, kad nurodytas pareiÅ¡kimas vadinamas atsisakymu nuo palikimo, nedaro jo pagrįstu ir teisingu tokio pobÅ«džio dokumentu, paneigiančiu ieÅ¡kovo teisę jį ginčyti ar įrodinėti, priėmus palikimÄ . Be to, ieÅ¡kovo nepateikimas per įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo apie tai, kad jis priima palikimÄ arba praÅ¡o iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ , taip pat nedaro nurodyto pareiÅ¡kimo teisėtu ir galiojančiu bei nepaneigia ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo. Teisingai teismas nustatė ir juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ieÅ¡kovas priėmė ir valdo palikimÄ , atsiradusį 1996 m. spalio 29 d. mirus G. N. ,

pagrįstai nurodęs, jog nėra ginčo tarp atsakovės ir ieÅ¡kovų dėl to, kad V. N. visÄ laikÄ nepertraukiamai (iki jo sutuoktinės G. N. mirties ir po to) gyvena name, kuris ieÅ¡kovui ir

mirusiai palikėjai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo 0,5 ha namų valdos žemės sklypÄ nurodytoje vietoje. Taigi ieÅ¡kovas aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ po sutuoktinės mirties priimti atsiradusį palikimÄ , t. y. priėmė paminėtÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai valdydamas paveldimÄ turtÄ (1964 m. CK 573 str. 1 d., 587 str. 2, 5 d.). Be to, teisingai nustatęs

faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, jog, mirus palikėjai G. N. , įpėdinių ratÄ sudaro atsakovė ir ieÅ¡kovas V. N. (įstatyminiai įpėdiniai), tarp kurių įstatymo

nustatyta tvarka ir buvo nustatytos palikėjos įpėdinių dalys, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo sklypo (1964 m. CK 573 str. 1 d.) ir panaikinant dalį atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Nurodytos teismo išvados tinkamai motyvuotos sprendime, atitinka faktines bylos

aplinkybes, įstatymÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/200; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2000 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K - 3 – 65/2000).

             Todėl nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju apygardos teismas nepagrįstai taikė CK 1.80 straipsnio nuostatas, kuriomis nebuvo grindžiamas reikalavimas. Juolab kad teismas teisingai konstatavo, jog teisinių santykių atsiradimo metu galiojęs įstatymas imperatyviai draudė iÅ¡ dalies atsisakyti ar priimti palikimÄ , o priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo (1964 m. CK

587 str. 1, 5 d.), ir turėjo pagrindo pripažinti niekiniu ginčo pareiÅ¡kimÄ (CK

1.80 str. 1 d.); be to, teismas, kvalifikuodamas faktines bylos aplinkybes, savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra taiko galiojančiÄ teisę (CPK 3 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

               Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo V.

N. reikalavimus teismo sprendime nurodytais pagrindais ir motyvais, nepažeidė įstatymo ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų. Todėl nėra pagrindo patenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais (CPK 329 str.,

330 str.).

   Nors apeliantė iÅ¡ dalies pagrįstai nurodo, jog apygardos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl paskirstymo bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ , kurio esmė paliktina nepakeista, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (CPK 263 str., 329, 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė ieÅ¡kovių L. K. ir M. Z. reikalavimus, sumažintina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, priteista valstybei iÅ¡ atsakovės,

atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, o iš šių ieškovių

priteistina valstybei dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, kadangi jos atleistos teismo nutartimi nuo mokėjimo dalies žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 93 str. 2d., 96 str.; b. t. 1, b. t. 2, l. 68, b. t. 3, l. 26).

Atmetus apeliacinį skundÄ dėl reikalavimo esmės, iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovo naudai dalis jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 93 str. 4 d., 98 str., 96 str.; b. t. 3, l. 15-18, 22, 29-39).

          Â

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK

326 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimÄ , kurį patikslinti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip: ,,Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: iÅ¡ atsakovės H.

J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4011 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 47,90 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovių L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.

Priteisti iÅ¡ atsakovės H. J. ieÅ¡kovui V. N. 1000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, bei valstybei 6,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Â

Teisėjai                                                                                               Alė Bukavinienė

Audronė Jarackaitė

Konstantinas Gurinas