9da29761-71be-4a5a-a67f-4c020d28c11e · Anykščių rajono apylinkės teismas

                                                                     Civilinė. byla Nr. e2YT-224-913/2017                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00102-2017-3                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8. (S)                                                                                                               ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                           S P R E N D I M A S                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                         2017 m. birželio 12 d.            Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant pareiškėjoms V.

L., E. J., pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,suinteresuotiems asmenims G. Z., D. Z., VÄ® Registrų centro Utenos filialo atstovui Borisui Jakovlevui, Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Fallin,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. Z., V. L., E. J. ir R. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Z., G. Z., D. Z., VÄ® „Registrų centro Utenos filialas, Nacionalinės Žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybės administracija, ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai A. Z., V. L., E. J. ir R. D. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Z., G. Z., D. Z., VÄ® „Registrų centro Utenos filialas, Nacionalinės Žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Anykščių rajono savivaldybės administracija, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bÅ«tinÄ pastatų teisinei registracijai atlikti, kad pagal Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾inta K.

Z., L. ir B. Z., L. priklausanti sodyba: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kime nurodė, kad 1989 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo metu buvo svarstyta Z. K. ir Z. B. pareiÅ¡kimas dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) sugrÄ Å¾inimo.

Å iame susirinkime vienbalsiai buvo nutarta  pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir grÄ Å¾inti K. Z., L. ir B. Z., L. priklausančiÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini). 1993 m. rugsėjo 22 d. Anykščių rajono Svėdasų apylinkės virÅ¡aičio Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 5205 kv.m. žemės sklypas K. Z. ir B. Z. namų valdai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (tuomet buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). B. Z. mirė 2004 m. sausio 06 d. B. Z. santuokoje su L. Z. susilaukė trijų vaikų. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus T.- K.

Z., (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. Z. (po santuokos sudarymo-D.), o (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. Z..T. K. Z. su žmona J. Z., (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus G. Z., o (duomenys neskelbtini) dukros E. Z. (po santuokos sudarymo – J.). B. Z. sÅ«nus T. K. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o jo žmona L. Z. mirė (duomenys neskelbtini) . Po B. Z. mirties palikimÄ priėmė jo žmona L. Z., o po L. Z. mirties palikimÄ priėmė jos sÅ«nus A. Z.. K. Z. mirė (duomenys neskelbtini). K. Z. santuokoje su K.

Z. susilaukė dvejų vaikų. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Z. (po santuokos sudarymo – L.), o (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus L. Z.. Po K. Z. mirties palikimÄ priėmė jo žmona K. Z., o po K. Z. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimÄ pagal testamentÄ priėmė jos dukra V. L.. 1989 m. lapkričio 10 d. grÄ Å¾inus Å¡iÄ sodybÄ B. Z. ir K. Z. su Å¡eimomis iki savo mirties jÄ prižiÅ«rėjo, augino daržoves ir vaisius, o po jų mirties prižiÅ«rėjo jų Å¡eimų nariai. PareiÅ¡kėjai 2015 m. nutarė atlikti 16,8297 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Atlikus kadastrinius Å¡io sklypo matavimus paaiÅ¡kėjo, kad namų valdos žemė su pastatais nėra įtraukti į šį planÄ nors jie randasi bendrame sklype. Pradėjus aiÅ¡kintis, kodėl nebuvo į bendrÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯traukti ir pastatai, buvo paaiÅ¡kinta, kad jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjos E. J. ir V. L., kreipėsi į VÄ® Registrų centro Utenos filialÄ dėl nuosavybės teisių įregistravimo į gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).VÄ® Registrų centro Utenos filialo 2016-08-09 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimo” buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus atmesti.

Å iame sprendime nurodoma, kad „<...>PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai Å¡ioje dalyje yra atmestini ir dėl to, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. reikalavimus praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., Kadastro tvarkytojas atsisako įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę praÅ¡ymÄ , neturėjo teisės jį paduoti.

Kadangi pareiÅ¡kėjai nepateikė dokumentus patvirtinančius, kad jie yra K. Z. ir B. Z. paveldėjimo teisę priėmę asmenys, todėl jie yra vertintini kaip netinkami pareiÅ¡kėjai ir jų praÅ¡ymai Å¡ioje dalyje atmestini Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. pagrindu.PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai dalyje dėl nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ , Å¡ulinį ir pirtį įregistravimo yra atmestini dėl to, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. reikalavimus, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės (nuosavybės teisė) į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Kadangi gyvenamasis namas, Å¡ulinys ir pirtis nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, o įstatymai nenumato galimybės registruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįregistravus jo nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai dalyje dėl nuosavybės teisių įregistravimo atmestini Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p. pagrindu.“Gavę tokį sprendimÄ pareiÅ¡kėjai suprato, kad sprendimas yra teisingas, todėl nesinaudojo jiems suteikta teise, kur buvo nurodyta, kad „Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Centriniam registratoriui - Valstybės įmonei Registrų centrui (V.

Kudirkos g. 18-3, LT-03105 Vilnius) iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centriniam registratoriui paduoto skundo turinys ir forma turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.“Kadangi gyvenamojo namo ir kitų statinių teisinės registracijos atlikti kitu teisiniu pagrindu neturi galimybės, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, bÅ«tinas statinių teisinei registracijai atlikti, jog pagal 1989 m. lapkričio 10 d.

Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo nutarimÄ jie nuosavybės teise priklauso K. Z. ir B. Z.. Negalėdami kitokiu bÅ«du įregistruoti daiktinių teisių į aukščiau nurodytus pastatus, kreipiasi į teismÄ , nes Å¡io fakto nustatymas jiems sukurs turtinių teisių įregistravimÄ .Suinteresuotas asmuo L. Z. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo sutinka, patvirtina jame nurodytų faktų teisingumÄ .

Suinteresuoti asmenys D. Z. ir G. Z. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kime yra nepaminėta aplinkybė, kad D. Z. yra Tolvaldo K. Z. ir J. Z. duktė, tuo pačiu pareiÅ¡kėjos E. J. ir suinteresuoto asmens G. Z. sesuo. Su kitomis pareiÅ¡kėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Anykščių skyrius pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja.Suinteresuoti asmenys VÄ® „Registrų centro Utenos filialas, ir Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Janina Umbrasienė paaiÅ¡kino, kad 1989 m.

Aulelių susirinkimo metu buvo svarstyta K. ir B. Z. pareiÅ¡kimai, tuo metu nebuvo atlikta iki galo visa procedÅ«ra. Kaip įtaria pareiÅ¡kėjai, tiek K. Z., tiek B. Z., kada jiems grÄ Å¾ino sodybÄ , toje sodyboje jie nuolat bÅ«davo, dirbdavo, jÄ prižiÅ«rėjo. Problema iÅ¡kilo 2015 metais, kada jau paveldėtojai nutarė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad namų valdos žemė su pastatais nėra įtraukti į šį planÄ , nors jie randasi bendrame sklype.

Dėl pastatų teisinės registracijos buvo kreiptasi į VÄ® Registrų centro Utenos filialÄ dėl nuosavybės teisių įregistravimo, bet praÅ¡ymas buvo atmestas. Pradėjus aiÅ¡kintis paaiÅ¡kėjo, kad sprendimas yra teisingas, nes pareiÅ¡kėjai negalėjo pateikti statinių perdavimo aktų. Kitu keliu Å¡alys jau negali atlikti statinių teisinės registracijos, liko tik teisminiu keliu, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, bÅ«tinas statinių teisinei registracijai atlikti, jog pagal 1989 m. lapkričio 10 d.

Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo nutarimÄ jie nuosavybės teise priklauso K. Z. ir B. Z.. Po K. ir B. Z. mirties tuo turtu naudojosi paveldėtojai, įstatyminiai įpėdiniai, suinteresuoti asmenys ir pareiÅ¡kėjai, kaip savo asmeninį turtÄ , juo rÅ«pinasi, prižiÅ«ri. PraÅ¡o, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, bÅ«tinas statinių teisinei registracijai atlikti, jog pagal 1989 m. lapkričio 10 d. Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾inta K.

Z., L. ir B. Z., L. priklausanti sodyba: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o teismo iÅ¡ visumos dokumentų laikyti, kad statiniai – sodyba, kuria naudojosi kolÅ«kis, ir po to grÄ Å¾ino, priklausė K. Z. ir B. Z., tik neaiÅ¡ku kuriÄ sodybÄ , kadangi neidentifikuota buvo numeriu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja V.

L. paaiÅ¡kino, kad jos tėtis K. Z., o R. D. yra B. Z. dukra, todėl jos yra paveldėtojos, bet nebuvo viskas sutvarkyta. Nurodė, kad sodyba priklauso Z., nes ir ji pati yra gyvenusi ten, kai maža buvo, 1948-1950 laikotarpyje. Paskui atvažiavo į KaunÄ , ir tuomet ten gyveno ir mokėsi. Po to, kai tėvai iÅ¡važiavo, sodyboje pasiliko brolis J. Z. gyventi. Tuo metu, kai gyveno sodybÄ sudarė pagrindinis pastatas, Å¡ulinys, pirtelė ir molinis tvartas, bet kai iÅ¡ ten visi Z. iÅ¡važiavo, ten buvo kolÅ«kio kontora, nes gretimame (duomenys neskelbtini) gyvena jos dėdė ir teta, ten leisdavo vasaras.

O kai kolÅ«kio nebebuvo, dvi Å¡eimos gyveno tame pastate, ir sudegė tvartas, ir liko tik pamatai. Pirtelė apgriuvusi Å¡iai dienai, ir tas namas neypatingas, bet vasarÄ ten nuvažiuoja, yra didelis sodas. Kiek prisimena, apie 1989 m. pusseserei paskambino iÅ¡ Svėdasų seniÅ«nijos ir pasakė, kad dabar toks laikotarpis, kai galima susigrÄ Å¾inti. Tuomet pusseserė pranešė tėveliui, ir tuomet K.ir B. Z. ėmėsi veiksmų, tačiau ji tame procese nedalyvavo. VasarÄ organizuodavo Å¡eimų suvažiavimus sodyboje, bet pastoviai negyveno.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja R.

D. paaiÅ¡kino, kad kiek prisimena, kai prasidėjo visi pokyčiai, tuomet ji, jos tėvas B. Z. ir K. Z. važiavo į tÄ sodybÄ , apžiÅ«rėjo. Ji buvo baisiai apleista, apaugusi žolėm. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas P., kuri paskambino ir pranešė viskÄ . Tuomet K. ir B. Z. parašė praÅ¡ymÄ , kad grÄ Å¾intų tuos namus. Paskui kaip ji suprato, kad viskas buvo iÅ¡spręsta, viskas sugrÄ Å¾inta. Prasidėjo jų vasaros, užsiveisė didelį Å«kį, visas vasaras ten praleisdavo.

Tėvas atvažiuodavo dar bulvių ravėti. TurbÅ«t praleido tÄ laikÄ , kai reikėjo sutvarkyti dokumentus. Vėliau apsitvarkė namus, kÅ«drÄ valė, pievas Å¡ienavo, taip ir bėgo tas laikas. Kai brolis mirė, viskas ir nurimo. Suprato, kad reikia susitvarkyti, nors ta žemė buvo grÄ Å¾inta ir iÅ¡sidalino, o sklypas liko po namu, suprato, kad reikia viskÄ iki galo sutvarkyti. Kadangi ten nelabai tvarkinga Å¡eima gyveno, sudegino tvartÄ , nebeliko nieko toje sodyboje, tuomet paskambino, kad gali susigrÄ Å¾inti.

Kažkurį laikÄ jiems sutrukdė važinėti į sodybÄ blokados laikas, nes nebuvo benzino. Atsimena, kad kolÅ«kio pirmininkas buvo atvažiavęs, kalbėjosi. Suprato, kad Kajetonas ir B. Z. gavo sodybÄ , kuriÄ sudarė pagrindinis pastatas, Å¡ulinys, pirtelė, kÅ«dra, molinės sienos, kurių dabar jau nebėra, dar žemes matavo, esantys (duomenys neskelbtini).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja E. J. paaiÅ¡kino, kad kiek atsimena, tėvai visada sakydavo važiuojam į kaimÄ . PraktiÅ¡kai ji ten ir užaugo.

Bulvės, morkos, burokai bÅ«davo, didelis laukas, reikėjo dirbti. Ji visada suprato, kad tai jų kaimas, niekas neaiÅ¡kino tokių dalykų, ar įteisinta, ar ne. Tėtis tik prieÅ¡ mirtį pasakė, kad susitvarkytų, nes jis nepabaigė tvarkyti dokumentų. Dabar atėjo toks laikas, kad namas yra kritinės bÅ«klės. Viskas prasidėjo nuo to, kad reikėtų pasirenovuoti tÄ namÄ , ir tada pradėjo gilintis, vaikščioti po visas įstaigas, tačiau visur kaip į sienÄ . Kaime visi žino, kad tai jų sodyba.

Yra du žmonės, kurie atsimena, E.ir P.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. Z. paaiÅ¡kino, kad atsimena, kad pradėjo važinėti, tėvai nusivežė. Pradžioje nebuvo nei elektros, nei dujų, kokius du metus gyvendavo prie žibalinės lempos, su žvakėm, net nežino kokiais bÅ«dais pavyko įsivesti elektrÄ , nuo 1994 m. moka už elektrÄ . Tėvai buvo labai smarkiai užsiėmę. Net nebuvo tokių minčių, kad ne jų sodyba, kad kažkas nesutvarkyta. Tikrai ta sodyba griuvena, noras susitvarkyti yra, bet paaiÅ¡kėjo, kad neturi nuosavybės dokumentų.Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G.

Z. paaiÅ¡kino, kad tėvelis tÄ sodybÄ sutvarkė, buvo iÅ¡daužyti langai, kažkuriuo laikotarpiu stalius pagamino naujus rėmus, sutvarkė, įstiklino sodybÄ , ir stogas yra tėvelio tvarkytas. Didžiausias darbas ten Å¡ienavimas, Å¡itÄ darbÄ po tėvelio mirties perėmė, nes baisu, kad nesudegintų.Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Gerda Vaicekauskienė paaiÅ¡kino, kad pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad neprieÅ¡tarauja juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. 2004 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės B.

Z. ir J. Z. į 16,80 ha dydžio žemės sklype. Sprendimo 4 punkte įraÅ¡yta – B. Z. nuosavybės teisės į 53 arus bus atkurtos vėliau sutvarkius pastatų teisinę registracijÄ . Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje yra parengtas namų valdos žemės sklypo planas bei nustatyti kadastro duomenys. Susitvarkius žemės sklypo teisinę registracijÄ , žemės sklypo po pastatais naudojimas bus įteisintas, pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo nuostatas, bei Vyriausybės nutarimÄ Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas.

Taip pat pareiÅ¡kime nurodyta, kad 1993 m. rugsėjo 22 d. Anykščių rajono Svėdasų apylinkės virÅ¡aičio Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 5205 kv. m. žemės sklypas K. Z. ir B. Z. namų valdai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimÄ asmenims galėjo svarstyti ir dėl to priimti sprendimus tik apylinkės gyvenvietės, rajono taryba, todėl Svėdasų apylinkės virÅ¡aičio 1993 m. rugsėjo 22 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas priimtu netinkamo subjekto, todėl laikytinas neteisėtu.

Pagal LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų, galiojusio iki 1997-07-09, 18 straipsnį, piliečių praÅ¡ymus nagrinėjo apskrities valdytojas, jo įgaliotas padalinio vadovas arba LR Vyriausybės įgaliota ministerija. Piliečių praÅ¡ymus dėl gyvenamųjų namų nagrinėjo savivaldybės meras ar valstybės institucija, kurios reguliavimo sferai jie paskirti. Pagal Å¡iuo metu galiojančio LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, o atkurti nuosavybes teises į gyvenamuosius pastatus, jų dalis nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovas Borisas Jakovlevas paaiškino, kad svarbi aplinkybė yra ta, ar šie statiniai buvo registruoti ūkinėse knygose. Kadangi nėra išnaudota įstatyminė galimybė, registruoti statinius, pagal įrašus ūkinėse knygose, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, kaimo vietovėje gali būti registruojama, pagal pažymas, pagal įrašus ūkinėse knygose. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad buvo pateiktas Registrų centrui 1990 m. protokolo išrašas, ir klausimas ar šis dokumentas buvo registruotas ūkinėse knygose.

Jeigu buvo registruota, tuomet atsiranda galimybė registruoti ir nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos. IÅ¡ seniÅ«nijos iÅ¡duotos pažymos matyti, kad buvo iÅ¡duota pažymos ir jos buvo saugomos. Ankstesnių metų Å«kinės knygos buvo perduotos į Utenos apskrities archyvÄ , galimai ten yra įraÅ¡ai. Mano, kad Å¡ioje byloje yra suinteresuotas asmuo V. K., nes yra žemės sklypas, pagal pastatų kadastrinių matavimų bylÄ , pirtis yra bÅ«tent Å¡iame žemės sklype. Nustačius šį juridinį faktÄ , atsirastų teisės vienam iÅ¡ žemės sklypo bendrasavininkų.

Nėra aiÅ¡kus įstatyminis pagrindas, kaip kolÅ«kis tuo metu grÄ Å¾ino pastatus. Tikėtina, kad buvo atkurta nuosavybės teisė. Mano, kad protokolas nėra tinkamas dokumentas, turėtų bÅ«ti turto grÄ Å¾inimo aktas. Nes protokole nėra nurodyta kokiais pagrindais buvo grÄ Å¾inimas. Kitas svarbus momentas, kad tokiais atvejais bÅ«na sudaromas perdavimo aktas, kad tie daiktai buvo perduoti. Å is protokolinis sprendimas, neaiÅ¡ku kokio įstatymo pagrindu jiems buvo perduoti. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovė Asta Fallin paaiÅ¡kino, kad kaip ir minėjo Registrų centro atstovas yra specialus nutarimas 2003 m. kovo 3 d., Nr. 278, 2 ir 3 punkte nurodyta, kokie dokumentai yra pristatomi.

Minėto nutarimo 5 punktas nurodo, kad gali bÅ«ti pateikiam kiti dokumentai, iÅ¡ kurių turinio galima identifikuoti statinius, kad Å¡ie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m.. 11 punkte yra sÄ raÅ¡as dokumentų, kuris nėra baigtinis. 1988 m. gruodžio 27 d. Lietuvos ministrų tarybos nutarimas, Nr. 368, Å¡iame nutarime apraÅ¡yti du turtinių teisių gynimo bÅ«dai – turto grÄ Å¾inimas natÅ«ra ir jo vertės kompensavimas. KolÅ«kiai patys turėjo sugrÄ Å¾inti turtÄ asmenimis. Å is nutarimas galiojo iki 1992 m, todėl manytina, kad visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo protokolas laikomas dokumentu, įrodančiu nuosavybės teisės teisėtÄ pagrindÄ .

Visuotinis kolÅ«kiečių susirinkimas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus priėmė teisėtÄ sprendimÄ , sugrÄ Å¾inti sodybÄ , ir tai yra teisėtas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das, ir todėl nevisai sutinka su Registrų centro iÅ¡vada, kad pateikti dokumentai nepatvirtina K. Z. ir B. Z. nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ , Å¡ulinį ir pirtį. Kadangi dokumentai ne visiÅ¡kai tie pagrindiniai, o remiasi Å¡alutiniu dokumentu, atitinkamai nukreipia minėtas nutarimas. Jeigu valdytojai neturi pagrindinių nuosavybę reglamentuojančių dokumentų, jeigu trÅ«ksta bent vieno, tuomet turi kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo.

Juridiniam faktui nustatyti svarbūs ir kiti dokumentai, kurie rodo, kad K. Z., Liudviko ir B. Z. valdė ir naudojo tuos pastatus teisėtai. Tai rodo 1993 m. namų apskaitos byla, kurioje nurodyti statiniai: gyvenamasis namas, priestatas, šulinys, savininkais nurodyti minėti asmenys. Anykščių rajono apylinkės viršaitis potvarkiu buvo patvirtintas žemės sklypas namų valdai, prie pastatų, esančių Svedasų apylinkėje. Apskrities viršininko administracijos 2004 m. sprendimuose K. Z. ir B. Z. nurodyti savininkai, kiekvienam priklauso po ½ dalį į žemės sklypus, kuriuose yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.

Savivaldybės administracija net gi patikrino, ar minėti statiniai nėra įtraukti į kokius nors sÄ raÅ¡us, kurie neturi savininkų. Nurodo, kad neturi pagrindo ginčyti pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto įgijimo teisėtumo, paveldėjimo teisėtumo, ar valdymo teisėtumo. NeprieÅ¡tarauja, kad teismas tenkintų pareiÅ¡kimÄ . Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad jis pirmininkavo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje. Z. namas buvo kolÅ«kio teritorijoje. Kokiais pagrindais namas buvo kolÅ«kio teritorijoje, nežino, tik tiek žino, kad jis buvo kolÅ«kio balanse.

Pradėjus dirbti namas buvo apleistas, ir išėjus buvo toks pats. Jis dirbo 1989-1991 m. Žmonės parašė praÅ¡ymus, kad sugrÄ Å¾inti jiems priklausantį turtÄ . Vietiniai žmonės žinojo, nubalsavo ir viskas buvo grÄ Å¾inta. Visuotinio susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡as buvo iÅ¡duodamas. Perdavimo-priėmimo akto nebuvo. Ne vienas namas buvo grÄ Å¾intas, niekas ir nesikreipė. Kokie statiniai sudarė sodybÄ negalėtų pasakyti konkrečiai. Liudytoja A. P. paaiÅ¡kino, kad sodyba tikrai yra Z.

Å iuose namuose augo Å¡eÅ¡i vyrai Z.. Ten buvo namas, klėtis, tvartas, pirtis, sodas. Kai prasidėjo kolektyvizacija, Z. buvo labai kultÅ«ringi. Sakydavo, kad jie čia negalėjo gyventi, turėjo pasitraukti. Tada, kai jau buvo tuščia sodyba, tada buvo kolÅ«kio kontora, paskui buvo apylinkė, po kiek laiko įleido kolÅ«kis žmones gyventi. Gyveno kolÅ«kio buhalteris, tada sekretorė, pardavėja. Kol galiausiai paskutiniai sudegino tvartÄ . Tada buvo tuÅ¡ti namai, lyg tai kolÅ«kis norėjo juos parduoti.

Galvojo, kad reikia žmonėms praneÅ¡ti, kad galima susigrÄ Å¾inti. Nurodė, kad pranešė žmonėms, kad galima susigrÄ Å¾inti. Tada ir atvažiavo B. Z. ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Atvažiuodavo čia vasarÄ Z. su vaikais, pasisėdavo kÄ nors. Nežino, kaip čia buvo, kad tada ir nesusigrÄ Å¾ino. KolÅ«kis nusprendė grÄ Å¾inti sodybÄ . Pirmiausia sprendžia valdyba, o paskui visuotinis susirinkimas ir nieko daugiau nereikėjo. Dabar jau daug metų atvažiuoja. Dar prieÅ¡ nepriklausomybę atvažiuodavo.Liudytoja Z.

K. paaiÅ¡kino, kad pažįsta V. L., kartu ėjo į mokyklÄ . Vidos tėvai iÅ¡važiavo gyventi į KaunÄ , nes galvojo, kad juos gali iÅ¡vežti į SibirÄ , nes daug žemės turėjo. Vida atvažiuodavo pas gimines į gretimÄ kaimÄ . Žino, kad tikrai jų namai ten buvo. Senelių statyti namai. Paskui gyveno ten įvairÅ«s žmonės, kolÅ«kis įleisdavo. Tuose namuose niekas nebegyveno, tik atvažiuodavo jie vasarÄ pabÅ«ti. Ten yra gyvenamasis namas, ir dar kažkoks pastatas, medžiais apaugęs, nelabai matosi, kas ten dabar yra.

Nurodė, kad grįžo į kaimÄ maždaug 1993 m., jau tada jie atvažiuodavo į sodybÄ . Visi žinojo, kad čia yra Z. sodyba. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas nustato faktus nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę kreiptis į teismÄ dėl kitokių (nei nurodyta Å¡ios dalies 1 - 8 punktuose) juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.IÅ¡ VÄ® Registrų centro Utenos filialo 2016-08-09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo“ matyti, kad buvo iÅ¡nagrinėtas E. J. ir V.

L. praÅ¡ymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). bei bendrÄ jÄ dalinę K. Z. ir B. Z. nuosavybės teisę, ir Å¡ie pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai buvo atmesti, nurodant, kad praÅ¡ymÄ pateikę asmenys nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jie turi teisę kreiptis dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisės į juos registravimo, pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir jų negalima identifikuoti (b.l. 34-36).

PareiÅ¡kėjai teismui pateiktu pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo praÅ¡o nustatyti, kad pagal Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) K. Z., L. ir B. Z., L. buvo grÄ Å¾inta sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, Å¡ulinio ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini) tai yra jÄ identifikuoti, kadangi 1989-11-10 Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyti Å¡iÄ sodybÄ identifikuojantys duomenys (b. l. 6).Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nėra sprendžiamas klausimas dėl K.

Z. ir B. Z. nuosavybės teisės nustatymo į sodybÄ , nes pirma, toks reikalavimas nėra reiÅ¡kiamas, antra, kad K. Z., L. ir B. Z., L. buvo grÄ Å¾inta priklausanti sodyba (duomenys neskelbtini) patvirtina dokumentas – Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio 1990-09-13 protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).Taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teisme pareikÅ¡tas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).PareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, kad Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo sprendimu K.

Z., L. ir B. Z., L. buvo grÄ Å¾inta sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, Å¡ulinio ir pirties, ir esanti (duomenys neskelbtini), patvirtino suinteresuoti asmenys bei liudytojai. Teismo posėdžio metu apklausti asmenys – buvęs Aulelių kolÅ«kio pirmininkas A. S., buvusi Aulelių kolÅ«kio darbuotoja A. P., liudytoja Z. K. patvirtino, jog K. Z. ir B. Z. buvo sugrÄ Å¾inta jiems priklausiusi sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), bei nurodė, jog vietiniai žmonės žinojo, jog tai yra Z. sodyba, kuri jiems ir buvo sugrÄ Å¾inta.

SugrÄ Å¾inus Z. sodybÄ , jie jÄ tvarkė ir prižiÅ«rėjo. Teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimÄ Ä¯trauktų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos, VÄ® Registrų centro Utenos filialo ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai neprieÅ¡taravo dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Taigi teismas, iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjų ir suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiÅ¡kinimus daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ surinktų byloje įrodymų visumos pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pasitvirtino.

Tiek iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, suinteresuotų asmenų, tiek iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvusi sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, Å¡ulinio ir pirties, ir priklausiusi Z. Å¡eimai, yra ta pati sodyba, apie kuriÄ yra kalbama Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir kas yra užfiksuota 1990-09-13 Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio protokolo iÅ¡raÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai yra ta pati sodyba, kuriÄ sudaro: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).CPK 447 str.1 d. reikalauja pareiÅ¡kime nurodyti tikslÄ , kuriam nustatyti pateikiamas pareiÅ¡kimas.

Nurodžius tikslÄ , galima spręsti ar tokius tikslus praÅ¡omu nustatyti faktu bus galima pasiekti. PareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikalingas tam, kad bÅ«tų atlikta statinių teisinė registracija.Byloje susidarė 36,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (b.l. 2), kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Z., V. L., E. J. ir R. D. lygiomis dalimis po 9,06 Eur į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).             Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270, 444 - 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų A. Z., V. L., E. J. ir R. D. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pagal Anykščių rajono Aulelių kolÅ«kio visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo, įvykusio 1989-11-10 protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grÄ Å¾inta K. Z., L. ir B. Z., L. priklausanti sodyba: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).Faktas nustatytas statinių teisinei registracijai atlikti.Priteisti iÅ¡ A.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas – iÅ¡ kiekvieno po 9,06 Eur (devynis eurus 06 ct) iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Jolanta Gasparavičienė Â