9da0f5e7-5ad4-4bef-a9de-3209edbfaee1 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1247-1092/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06760-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.2.2.5; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

L. (V. L.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. L. (V. L.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „L.“ dėl juridinio asmens steigiamojo susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Laukininkų valda“, valstybės įmonė Registrų centras, L.

K., M. G., V. G., A. T., D. R., R. R., A. V., A. K. (A. K.), J. K. (J. K.), V. K., S. K. (S. K.), E. R., G. R., R. R., V. T., R. T., F. J., B. S., S. S. (S. S.), I. B., B. Š., D. Š., P. Š. (P. Š.), J. Š., R. G., Ž. Š., I. Š., L. G. (L. G.), A. B., O. A., L. B., V. B. (V. B.), A. B., M. R., N. S., I. R., K. N., L. K. (L. K.), V. G., A. J., G. S., E. S., A. Š. (A. Š.), M. P., H. P., M. P., I. P., A. D., N. P., I. D. (I. D.), A. V., L. E., V. T. (V. T.), J. R., L. E. C., J. K., B. A., I. S., D. B., A. B., N. A. (N. A.), S. A., I.

V., A. M. (A. M.), O. M., R. S., V. M. (V. M.), V. B. (V. B.), N. K., L. K., A. P. (A. P.), J. R., S. G., K. S. – F., I. Å ., N. P., V. G. (V. G.), J. Z., L. V., E. M., I. S., I. B., O. K., V. S., J. S., A. B., I. B., Ž. J., K. J., O. K. (O. K.), V. V., D. V., L. Č. (L. Č.), A. B.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. L. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas pripažinti daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „L.“ (toliau – ir atsakovė, bendrija) 2019 m. birželio 11 d. steigiamojo susirinkimo sprendimus negaliojančiais, nustatant, jog bendrija įsteigta neteisėtai, bei priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. birželio pradžioje daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės bendrame koridoriuje, buvo pakabintas skelbimas, jog 2019 m. birželio 11 d. 19:00 val. privačiame bute (duomenys neskelbtini), bus organizuojamas daugiabučio namo butų savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas. 2019 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovas į šį butÄ ir susirinkimÄ nebuvo įleistas, motyvuojant tuo, kad butas yra privati erdvė, o ieÅ¡kovas susirinkimo organizatoriams nepatinka.

Namo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“ atstovai taip pat nebuvo įleisti į steigiamÄ jį susirinkimÄ . Kadangi ieÅ¡kovas ir administruojančios įmonės atstovai į susirinkimÄ nebuvo įleisti, ieÅ¡kovas su administruojančios įmonės atstovais suprato, kad galbÅ«t susirinkimas bus vykdomas pažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatas, siekiant įsteigti bendrijÄ bet kokia kaina, todėl jie pasiliko prie susirinkimo vietos buto laiptinėje ir fiksavo (skaičiavo) į susirinkimÄ atvykstančius asmenis.

IeÅ¡kovo užfiksuotais duomenimis, į organizuojamÄ susirinkimÄ neatvyko bÅ«tinas butų ar kitų patalpų savininkų skaičius, bÅ«tinas bendrijai įsteigti, tačiau, gavus duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie įsteigtÄ bendrijÄ , steigiamojo susirinkimo protokole yra teigiama, kad pritariančiųjų bendrijos steigimui skaičius yra 39, taip pat pateikiami duomenys, kad susirinkime dalyvavo 39 patalpų ar butų savininkai (pagal pridedamÄ dalyvių sÄ raÅ¡Ä ). Susirinkime turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 37 butų ar patalpų bendrasavininkai (72/2), tačiau realiai tiek susirinkime nedalyvavo.

Prie dalyvių sÄ raÅ¡o 41 eilutėje nurodytas 41 buto savininkas L. E. C., tačiau jis į susirinkimÄ nebuvo atvykęs, o jo sutuoktinė (kuri atvyko į susirinkimÄ ) nurodė, kad jos sutuoktinis yra ligoninėje. 7, 18, 30, 39, 46 ir 70 buto nuosavybė yra dalinė ir kiekvienas butas priklauso 2 savininkams po ½ buto, tačiau susirinkime dalyvavo tik po vienÄ bendrasavininkÄ . Å ių butų bendrasavininkų susitarimai dėl balsavimo bÅ«tent už bendrijos steigimÄ ar kitus susirinkime spręstus klausimus nebuvo pateikti. 65 buto bendrasavininkas V.

S. pasirašė 2019 m. birželio 5 d. praÅ¡yme, kad jo interesai bÅ«tų atstovaujami UAB „Laukininkų valda“ atstovų, o tuo tarpu susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e pažymėta, kad susirinkime dalyvavo J. S. ir balsavo už bendrijos įsteigimÄ . IeÅ¡kovas mano, kad tarp Å¡ių bendrasavininkų susitarimo balsuoti už bendrijos steigimÄ ir kitus klausimus, nebuvo pasiekta, todėl tokio dalies buto bendrasavininko dalyvavimas susirinkime negali bÅ«ti skaičiuojamas. Nesant kvorumo, steigiamasis susirinkimas negalėjo įvykti, tačiau, iÅ¡ VÄ® Registrų centro gautų dokumentų, matyti, kad galimai susirinkimo metu buvo klastojami duomenys.

IeÅ¡kovas taip pat iÅ¡siaiÅ¡kino, kad 1 buto savininkė L. K. nedalyvavo steigiamajame susirinkime, tačiau ji tariamai pasirašė dalyvių sÄ raÅ¡e. Bendrijos steigimo iniciatoriai nesilaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBÄ®) 4 straipsnio 3, 5 ir 6 dalių, 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko galėjo bÅ«ti pažeista visų namo patalpų bendrasavininkų teisė dalyvauti susirinkime ir balsuoti, iÅ¡sakyti savo pozicijÄ siÅ«lomais spręsti klausimais.

3. Atsakovė DNSB „L.“ pateiktais atsiliepimais į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad namo butų savininkai buvo nepatenkinti UAB „Laukininkų valda“ teikiamomis paslaugomis, neaiÅ¡kiai priskaičiuojamais mokesčiais, nežinojo, kur naudojami jų pinigai ir pan., todėl nutarė pasinaudoti kita bendrojo naudojimo objektų valdymo forma – įsteigti daugiabučio namo bendrijÄ . Bendrijos steigimo iniciatoriumi buvo 42 buto savininkas J.

K.. 2019 m. gegužės 4-6 dienomis bendrijos steigimo iniciatorius kartu su 44 buto kaimyne, veikiančia pagal įgaliojimÄ , vykdė namo butų savininkų apklausÄ dėl bendrijos steigimo. Apklausus namo butų savininkus paaiÅ¡kėjo, kad bendrijos steigimui pritaria 38 butų savininkai, t. y. daugiau negu pusė butų savininkų. Buvo priimtas sprendimas organizuoti bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ . Bendrijos steigimo iniciatorius 2019 m. gegužės 7 d. patalpino informacijÄ apie Å¡aukiamÄ bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ namo skelbimų lentose. 2019 m. gegužės 15 d. visiems butų savininkams į paÅ¡to dėžutes buvo iÅ¡dalinti praneÅ¡imai apie vyksiantį steigiamÄ jį susirinkimÄ , įstatų projektas, darbotvarkė ir preliminari planuojamų įmokų sÄ mata.

Apie dokumentų iÅ¡dalinimÄ buvo suraÅ¡ytas aktas. 2019 m. gegužės 8 d. registruotu laiÅ¡ku buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas UAB „Laukininkų valda“ apie Å¡aukiamÄ bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ . PraneÅ¡imas taip pat buvo iÅ¡siųstas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. 2019 m. birželio 11 d. įvyko bendrijos steigiamasis susirinkimas. Steigimo iniciatoriai nusprendė organizuoti susirinkimÄ 44 bute, kadangi laiptinėje nebuvo kur atsisėsti ir buvo siekiama neleisti susirinkime dalyvauti esamam namo administratoriui UAB „Laukininkų valda“.

Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad kaimyniniuose namuose, kurie išėjo iÅ¡ minėto administratoriaus ir steigė bendrijas, namo administratorius klaidino gyventojus, kirÅ¡ino juos, filmavo ir visais įmanomais bÅ«dais stengėsi sužlugdyti bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ . Administratoriai savo veiksmais nuolat stengiasi sukliudyti butų savininkams įgyvendinti civilines teises, todėl buvo priimtas sprendimas neįleisti į susirinkimÄ namo administratoriaus atstovų, kurių buvo net 3 ar keturi.

IeÅ¡kovas su UAB „Laukininkų valda“ atstovais stovėjo prie 44 buto durų nuo maždaug 18.30 val. Prasidėjus registracijai minėtame bute jau buvo keli butų savininkai, kurie padėjo pasiruoÅ¡ti susirinkimui (sustatė suolus, iÅ¡stumdė baldus, paruošė registracijai stalÄ ir pan.). Susirinkimas vyko buto svetainėje. IeÅ¡kovas (gyventojų teigimu) elgėsi grubiai: neleido praeiti susirinkimo dalyviams, užsipuldinėjo juos ir pan. Taip pat buvo laikomos ir lauko durys. Jas galimai laikė vienas iÅ¡ UAB „Laukininkų valda“ darbuotojų.

Iniciatorius buvo priverstas stovėti pirmame aukÅ¡te ir įleisti gyventojus. Kiti kaimynai saugojo bendro koridoriaus duris. Steigiamojo susirinkimo dalyviai buvo registruojami dalyvių sÄ raÅ¡e ir bendrijos steigimo iniciatoriai butų savininkų registravimui naudojo pavyzdinę Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Dl-533 patvirtintÄ Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių registracijos formÄ . 1 buto savininkė pasirašė ne susirinkimo metu, bet susirinkimo iÅ¡vakarėse, kadangi ji turėjo dienÄ prieÅ¡ susirinkimÄ iÅ¡vykti į užsienį.

Ji buvo pareiÅ¡kusi steigimo iniciatoriams ir kaimynams savo valiÄ , kad pritaria bendrijos steigimui ir visiems sprendimams bei esant bÅ«tinybei gali patvirtinti tai teismui. 44 buto savininkę I. S. pagal notarinį įgaliojimÄ atstovavo mama M. G., kuri gyvena dukros bute, 55 buto savininkę K. S.-F. atstovavo jos tėvas J. S.. Buvo tikrinamas kiekvieno buto savininko asmens dokumentas, ar asmuo yra buto savininkas. L. E. C. buvo iÅ¡ vakaro parašęs raÅ¡tu, kad susirinkime dalyvaus sutuoktinė ir kad jie yra nusprendę pritarti bendrijos steigimui.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, bendrijos steigimui pritarė ir V. S., kuris nurodė, kad ieÅ¡kovas vaikščiojo po butus ir sakė gyventojams, kad reikia ir antram bendrasavininkui pasiraÅ¡yti dėl bendrijos steigimo. Todėl V. S. ir pasirašė neskaitęs už kÄ pasiraÅ¡o. IeÅ¡kovas yra surašęs suvestinę, kurioje, anot jo, užfiksavo visus asmenis, kurie buvo atėję į susirinkimÄ . Suvestinėje paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovas užfiksavo įeinančius ir iÅ¡einančius žmones į butÄ , tačiau, pažymėjo, kad jis jų nepažįsta ir pan.

IeÅ¡kovas pažino tik apie 20 kaimynų, kurių pavardes surašė. Jis nežino, kas buvo bute jam jau atėjus į susirinkimÄ ir kas pasiliko bute jau pasibaigus susirinkimui, todėl jis negali patvirtinti savo teiginių, kad susirinkime nebuvo kvorumo.

4. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, N. P., L. E., Ž. Å ., L. V., M. R., L. S., A. D., A. V., R. G., K. N., A. K., I. P., V. M., J. Å ., J. K., I. R., L. K., B. A., L. C., S. A., O. M., D. B., K. S., Ž. J., A. B., R. S., E. S., A. B., L. B., L. G., I. B., A. V., H. P., A. B., J. S., J. K., I. S., D. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį kuriuo prašė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ atmesti.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. K. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad norėjo, jog bÅ«tų įsteigta bendrija ir todėl nuomonę dėl bendrijos steigimo pareiÅ¡kė prieÅ¡ iÅ¡važiuodama į užsienį.

6. Tretieji asmenys UAB „Laukininkų valda“ ir Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. K. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. 98,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

8. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jis nebuvo informuotas apie bendrijos steigimÄ prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo dienos (2019 m. birželio 11 d.). 2019 m. gegužės 7 d. informacija apie Å¡aukiamÄ bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ buvo patalpinta namo skelbimų lentose. 2019 m. gegužės 15 d. visiems butų savininkams į paÅ¡to dėžutes buvo iÅ¡dalinti praneÅ¡imai apie vyksiantį steigiamÄ jį susirinkimÄ , įstatų projektas, darbotvarkė ir preliminari planuojamų įmokų sÄ mata.

Apie dokumentų iÅ¡dalinimÄ buvo suraÅ¡ytas aktas. Kad gavo praneÅ¡imÄ apie susirinkimÄ ir minėtus dokumentus patvirtino pats ieÅ¡kovas, pateikdamas praneÅ¡imo apie susirinkimÄ kopijÄ prie 2019 m. liepos 1 d. skundo Klaipėdos miesto savivaldybės Etikos komisijai. Be to, nei vienas daugiabučio namo buto savininkas tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad informacija apie organizuojamÄ susirinkimÄ nebuvo paskelbta arba buvo paskelbta pavėluotai. UAB „Laukininkų valda“ apie tai, kad ketinama steigti bendrijÄ , buvo informuota 2019 m. gegužės 7 d. iÅ¡siųstu praneÅ¡imu.

9. Teismas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad bendrijos steigiamajame susirinkime nebuvo kvorumo, kadangi keli dalyvavę asmenys neturėjo teisės balsuoti už visÄ turtinį vienetÄ kaip tokį, todėl bendrijos steigiamajame susirinkime nedalyvavo dauguma ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų. Remiantis DNSBÄ® 6 straipsnio 3 dalimi, bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, o balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vienÄ balsÄ , buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vienÄ balsÄ . Taigi ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad susirinkime dalyvavę A. M., D. B., I. P., G. S., J. Å ., Ž. Å ., L. B. ir J. K. neturėjo teisės balsuoti ar jų balsai neturėjo bÅ«ti skaičiuojami.

10. Teismas nustatė, kad pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2019 m. birželio 11 d., dalyvių sÄ raÅ¡Ä susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė namo 72 butų savininkų. IÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o matyti, kad susirinkime dalyvavo 39 asmenys, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad susirinkime tikrai dalyvavo 35 asmenys (kvorumÄ sudarė 37 asmenys), iÅ¡ jų trys, veikiantys pagal notarinį įgaliojimÄ (26, 44 ir 55, butai), ir savininkai butų Nr. 5, 6, 7, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 30, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 42,43, 44, 45, 46, 48, 49, 50, 55, 57, 60, 65, 66, 68, 70, 72. 1 -o buto savininkė L.

K., 23 -o buto savininkė A. B., 41 -o buto savininkas L. E. C. bei 72 -o buto savininkas A. B. dėl objektyvių priežasčių negalėdami dalyvauti susirinkime iÅ¡ anksto pritarė bendrijos steigimui savo paraÅ¡ais. Nors Å¡ie keturių butų savininkai realiai susirinkime nedalyvavo, tačiau jie buvo iÅ¡reiÅ¡kę iÅ¡ankstinę pozicijÄ dėl bendrijos steigimo ir yra patenkinti bendrijos įsteigimu.

11. Nors bendrijos steigimo susirinkime realiai nedalyvavo pakankamas skaičius savininkų ir esant abejonių dėl vieno ar kito balso pakankamumo (ieÅ¡kovo nuomone, nebuvo kvorumo), vien dėl Å¡ių nežymių pažeidimų, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo panaikinti bendrijos įkÅ«rimÄ . Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ pripažinti įsteigtÄ juridinį asmenį neteisėtu galima tik iÅ¡imtinais, įstatymo imperatyviai numatytais, atvejais ir tik tam tikram asmenų ratui. Å iuo metu yra 52 bendrijos nariai, t. y. didžioji dauguma namo bendrijos savininkų, todėl panaikinti ir vėl iÅ¡ naujo steigti bendrijÄ , bÅ«tų neracionalu, pareikalautų papildomų lėšų, taigi tai bÅ«tų ir neprotinga, ir neteisinga.

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovo pateiktas garso įrašų iÅ¡traukų stenogramas, vaizdo įraÅ¡us ir vaizdo įrašų iÅ¡traukų apraÅ¡ymÄ dėl Å¡ių įrodymų neatitikties patikimumo, vientisumo ir autentiÅ¡kumo reikalavimams. IeÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo daromas vientisas vaizdo ir garso įraÅ¡as. D. B., A. B. nurodė, kad ieÅ¡kovas uždavinėjo menamus klausimus, juos suformuluodamas taip, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų paranku gauti jam naudingus atsakymus, tai darė siekdamas sau palankių aplinkybių patvirtinimo ir pokalbis buvo iÅ¡provokuotas.

Teismas pažymėjo, kad garso ir vaizdo įraše nėra aiškiai ir tiksliai nurodamos konkrečios bylai reikšmingos aplinkybės, nepatvirtintas garso ir vaizdo įrašo vientisumas ir autentiškumas. Be to, garso ir vaizdo įraše užfiksuoti asmenys, įeinantys ir išeinantys iš buto Nr. 44, nepatvirtina jų dalyvavimo ar nedalyvavimo susirinkime momento, taip pat asmenys nėra identifikuoti, o tai, kad juos įvardija ieškovas, nelaikytina tinkamu asmenų tapatybės nustatymu. Šis vaizdo ir garso įrodymas niekaip nepatvirtina bute buvusių asmenų tapatybių ir jų skaičiaus.

Tai, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog jis suskaičiavo tiek įeinančius, tiek iÅ¡einančius iÅ¡ 44 buto asmenis, nepaneigia susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o ir teismo nustatytų aplinkybių, jog susirinkime dalyvavo nors ir ne visiÅ¡kai pakankamas skaičius savininkų, t. y. 35 iÅ¡ 37 bÅ«tinų, tačiau dar keturi savininkai buvo iÅ¡reiÅ¡kę aiÅ¡kiÄ pozicijÄ pritarti bendrijos įkÅ«rimui ir tai padarė dienÄ prieÅ¡ susirinkimÄ , turėdami objektyvias tam priežastis. III. Apeliacinio skundo argumentai 13.

IeÅ¡kovas V. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o teismo praneÅ¡ti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai apie galbÅ«t nusikalstamos veikos požymius, klastojant susirinkimo dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 13.1. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad 2019 m. birželio 11 d. bendrijos steigimo susirinkime realiai dalyvavo 35 iÅ¡ 72 butų savininkų ar jų įgaliotų asmenų, t. y. teismas pripažino, kad bÅ«tino kvorumo susirinkime nebuvo.

Todėl, ieškovo vertinimu, bet kokie sprendimai turėjo būti laikomi neteisėtais, tačiau teismas iš neteisės atsiradusius sprendimus įteisino, taip sudarydamas prielaidas neteisėtais veiksmais įteisinti sprendimus, kurie priimti net galbūt klastojant dokumentus. 13.2. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumento, jog susirinkimo metu galbūt buvo klastojami duomenys, nors konstatavo, kad susirinkimo protokole esantys duomenys apie dalyvavusius susirinkime asmenis yra klaidingi. 13.3. Nors teismas nustatė, kad susirinkime nedalyvavo pakankamas skaičius butų savininkų, tačiau nepagrįstai nurodė, kad vien dėl šių nežymių pažeidimų negalima panaikinti bendrijos įkūrimo.

Tokiu bÅ«du teismas skundžiamu sprendimu ne tik paneigė vienÄ iÅ¡ esminių teisės principų, kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, bet kartu įteisino ir toleravo galbÅ«t nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumentų klastojimÄ ir dėl Å¡ių aplinkybių ne tik nepasisakė sprendime, tačiau apie tai nepranešė prokurorui, tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsnio nuostatas. 13.4. IeÅ¡kovo vertinimu, teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo pateiktas garso įrašų iÅ¡traukų stenogramas, vaizdo įraÅ¡us ir vaizdo įrašų iÅ¡traukų apraÅ¡ymus.

Jeigu teismas bÅ«tų iÅ¡tyręs vaizdo medžiagÄ , bÅ«tų konstatavęs, kad iÅ¡ tiesų susirinkime dalyvavo ne 35 asmenys (kurie nesudaro kvorumo), bet daug mažiau žmonių. Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės 16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys dėl juridinio asmens steigiamojo susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. IeÅ¡kovo įsitikinimu, savininkų bendrija buvo įsteigta neteisėtai, nes bendrijos steigiamajame susirinkime nebuvo bÅ«tino kvorumo, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo byloje pateiktos garso įrašų iÅ¡traukų stenogramos, vaizdo įraÅ¡ai ir vaizdo įrašų iÅ¡traukų apraÅ¡ymai.

Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas, nors ir sutiko su ieškovo argumentais, kad bendrijos steigiamajame susirinkime nebuvo būtino kvorumo, tačiau nepagrįstai atsisakė panaikinti skundžiamus 2019 m. birželio 11 d. susirinkimo sprendimus, tokiu būdu įteisindamas neteisėtų ir galbūt suklastotų dokumentų pagrindu priimtus sprendimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

17. Ä®statymas DNSB apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kurio paskirtis – naudoti, valdyti, prižiÅ«rėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (DNSBÄ® 2 straipsnio 7 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ DNSB steigimas yra vienas iÅ¡ daugiabučio namo patalpų savininkų bÅ«dų įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisę į Å¡ia teise valdomÄ objektÄ â€“ bendrÄ jÄ savininkų nuosavybę daugiabučiame name.

Šį DNSB steigimo aspektÄ pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime (Žin., 2000, Nr. 110–3536). BÅ«tent tai ir atskleidžia DNSB steigimo esmę bei tikslÄ â€“ realizuoti savininkų teises valdyti ir naudoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl sprendžiant apie bendrijos įsteigimÄ konkrečiam turtui administruoti visuomet lemiamÄ reikÅ¡mę turi Å¡io konkretaus nekilnojamojo turto, kurį bendrijai pavedama administruoti, savininkų valia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2002).

18. Daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimas yra reglamentuotas DNSBÄ®, kurio 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. SprendimÄ steigti bendrijÄ priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas ar jų grupė, pastato statytojas ar jo įgaliotas atstovas, pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atstovas ar savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo (4 straipsnio 4 dalis).

Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sÄ raÅ¡Ä su Å¡ių savininkų paraÅ¡ais. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iÅ¡ anksto raÅ¡tu nepareiÅ¡kė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valiÄ pareikÅ¡ti raÅ¡tu bendrijos steigiamajame susirinkime (4 straipsnio 5 dalis). Pagal DNSBÄ® 6 straipsnio 1 dalį bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ Å¡aukia bendrijos steigimo iniciatorius.

Jis privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo dienos vieÅ¡ai praneÅ¡ti visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams apie bendrijos steigiamojo susirinkimo Å¡aukimÄ , nurodydamas bendrijos steigimo tikslÄ , susirinkimo vietÄ , datÄ ir laikÄ . Kartu su Å¡iuo praneÅ¡imu pateikiama bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų (6 straipsnio 2 dalis).

Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vienÄ balsÄ . Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vienÄ balsÄ (6 straipsnio 3 dalis).

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrijos steigimo iniciatoriai informacijÄ apie Å¡aukiamÄ bendrijos steigiamÄ jį susirinkimÄ 2019 m. gegužės 7 d. patalpino daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), skelbimų lentose. Be to, 2019 m. gegužės 15 d. visiems butų savininkams į paÅ¡to dėžutes buvo iÅ¡dalinti praneÅ¡imai apie vyksiantį steigiamÄ jį susirinkimÄ , įstatų projektas, darbotvarkė ir preliminari planuojamų įmokų sÄ mata. Taigi, bendrijos steigimo iniciatoriai tinkamai pranešė visiems butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams apie bendrijos steigiamojo susirinkimo Å¡aukimÄ .

20. Remiantis VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡u, daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 72 patalpų (butų) savininkai. Vadinasi, pagal DNSBÄ® 6 straipsnio 2 dalį steigiamajame susirinkime turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 37 patalpų (butų) savininkai. Pagal į bylÄ pateiktÄ bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡Ä savo paraÅ¡ais dalyvavimÄ steigiamajame susirinkime patvirtino 39 patalpų (butų) savininkai arba jų įgalioti asmenys. Steigiamojo susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e yra ne tik atitinkamų patalpų (butų) savininkų paraÅ¡ai, bet ir jų asmens dokumentų duomenys.

Tai liudija, kad 39 patalpų (butų) savininkai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dalyvauti bendrijos steigime. Savo valiÄ Ä¯steigti bendrijÄ ir sutikimÄ su steigiamajame susirinkime priimtais sprendimais 38 iÅ¡ minėtų asmenų iÅ¡reiÅ¡kė ir pateikdami atsiliepimus Å¡ioje byloje, praÅ¡ydami atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Be to, 39 butų savininkai dar iki susirinkimo buvo iÅ¡reiÅ¡kę pageidavimÄ steigti daugiabučio namo bendrijÄ .

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir apeliacinio skundo argumentu, kad ne visi 39 patalpų (butų) savininkai faktiÅ¡kai dalyvavo steigiamajame bendrijos susirinkime, vykusiame 2019 m. birželio 11 d. nuo 19 iki 21 val. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad visi minėti 39 asmenys pritarė bendrijos steigiamajame susirinkime priimtiems sprendimams. Byloje nėra įrodymų, kad kuris nors iÅ¡ anksčiau paminėtų asmenų bÅ«tų pareiÅ¡kęs prieÅ¡taravimÄ steigiamajame bendrijos susirinkime priimtiems sprendimams. Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, steigiamojo susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o netikslumai laikytini iÅ¡ esmės formaliais ir negali paneigti daugumos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų (butų) savininkų valios įsteigti bendrijÄ .

22. Anksčiau paminėtu aspektu, be kita ko, pasakytina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustačius juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindÄ , jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpÄ iÅ¡taisyti klaidoms, dėl kurių juridinio asmens įsteigimas pripažintinas neteisėtu. Vadinasi, juridinio asmens įsteigimas neturėtų bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu dėl formalių, ne esminių trÅ«kumų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kai veikiančio juridinio asmens likvidavimas dėl neteisėto jo įsteigimo yra galimas tik kaip kraÅ¡tutinė priemonė (lot.

– ultima ratio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Be to, vien formalÅ«s teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarkÄ , reikalavimų pažeidimai negali bÅ«ti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017, 30 p.).

24. Teisėjų kolegijos manymu, esant pakankamai aiÅ¡kiai daugiau kaip pusės daugiabučio namo Laukininkų g. 27, Klaipėdoje, patalpų (butų) savininkų valiai įsteigti bendrijÄ , jos įsteigimo pripažinimas neteisėtu bÅ«tų nesuderinamas su CK 2.114 straipsnio 3 dalimi, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pripažinus bendrijos įsteigimÄ neteisėtu vien formaliu pagrindu, bÅ«tų pažeisti daugumos patalpų (butų) savininkų interesai ir ignoruojama jų valia, nes bendrija turėtų bÅ«ti steigiama iÅ¡ naujo, o Å¡is procesas užtruktų, pareikalautų papildomų iÅ¡laidų, laiko ir trukdytų spręsti svarbius daugiabučio namo klausimus.

25. Dėl anksčiau paminėtų argumentų negalima sutikti su ieÅ¡kovu, kad nagrinėjamu atveju teismas leido iÅ¡ neteisės atsirasti teisei. Anksčiau paminėti teisės principai ir teisės normos nagrinėjamu atveju leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad net ir faktinis dalies bendrijos steigėjų nedalyvavimas steigiamajame bendrijos susirinkime, vykusiame 2019 m. birželio 11 d. nuo 19 iki 21 val., ir su tuo susiję netikslumai steigiamojo susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti DNSB steigiamojo susirinkimo sprendimus negaliojančiais, o bendrijos įsteigimÄ â€“ neteisėtu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo galbÅ«t netinkamai įvertintų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Å iuo aspektu pakanka pažymėti, kad nors ieÅ¡kovo pateiktoje vaizdo ir garso medžiagoje fiksuojami į butÄ , kuriame vyko steigiamasis bendrijos susirinkimas, įeinantys ir iÅ¡ jo iÅ¡einantys asmenys, tačiau įraÅ¡as nėra vientisas, o iÅ¡ atskirų įrašų negalima nustatyti asmenų tapatybės bei Å¡ie įrodymai negali patvirtinti ar paneigti aplinkybių, kad minėtame bute dar iki įrašų pradžios ar po jų pabaigos buvo ir kitų asmenų.

Be to, kaip minėta, ginčo daugiabučio namo patalpų (butų) savininkų daugumos valia įsteigti DNSB yra aiÅ¡ki iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų (steigiamojo susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o, byloje pateiktų atsiliepimų, parodymų teismo posėdžiuose) ir tai neleidžia pripažinti DNSB steigiamojo susirinkimo sprendimus negaliojančiais, o bendrijos įsteigimÄ â€“ neteisėtu.

27. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad Å¡iuo atveju teismas nagrinėjo ne baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl dokumentų klastojimo, o civilinę bylÄ dėl juridinio asmens steigimo metu priimtų sprendimų teisėtumo. Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėjo pareigos vertinti ir kvalifikuoti asmenų veiksmų baudžiamosios teisės požiÅ«riu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko vertinimÄ ir padarė iÅ¡vadas pagal civilines teisės normas ir principus. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.

Dėl teismo pareigos praneÅ¡ti prokurorui pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį 28. IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvavo mažiau butų savininkų ar jų įgaliotų asmenų nei nurodyta susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e, turėjo apie tai praneÅ¡ti prokurorui, o to nepadaręs – pažeidė CPK 300 straipsnio nuostatas. Todėl ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o praneÅ¡ti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai apie galbÅ«t nusikalstamos veikos požymius.

Teisėjų kolegija nutaria šio atsakovo prašymo netenkinti.

29. Remiantis CPK 299 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , padaro iÅ¡vadÄ , kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirÄ jÄ nutartį ir nusiunčia jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiÅ¡kėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje padarytas iÅ¡vadas dėl namo gyventojų valios įsteigti bendrijÄ , mano, kad Å¡ioje byloje nustatyti steigiamojo susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡o netikslumai nėra tokio pobÅ«džio, kad apie juos bÅ«tų bÅ«tina praneÅ¡ta prokurorui. Juolab kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam praneÅ¡ti apie daromÄ arba padarytÄ nuskalstamÄ veikÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas, manydamas, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne siekti perkelti tokio veikimo iniciatyvos teisę teismui.

Dėl bylos procesinės baigties 31. Kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė