2020-05-27 Nr. AB-10568-3-61-3-00271-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-2059-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00271-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2019 m. sausio 15 d. jis dažnai buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, o konvojavimo metu buvo pažeidžiamos jo teisės, daromas neigiamas poveikis sveikatai. Pareiškėjas teigė, kad jam nustatytas 75 proc. nedarbingumas ir specialiųjų poreikių buvimas: nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikiai. Automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas nepritaikyti pervežti asmenis su negalia. Jam nebuvo suteikiama pagalba nusinešti daiktus. Dėl judėjimo negalios jam tai daryti fiziškai sunku, todėl negalėjo su savimi pasiimti būtinų daiktų. Į automobilius buvo sunku įlipti, turėjo ropoti iki paskirtos sėdimos vietos. Tai sukeldavo kitiems asmenims juoką ir pašaipą, o jam – orumo pažeminimą. Automobilio sėdynės buvo kieto pagrindo ir stačiai išlenktos, o jam reikia gulsčių sėdynių, kitu atveju jį pradeda kamuoti skausmai, kurie nepraeina net keletą savaičių. Dėl kietos sėdynės ir nepatogaus sėdėjimo atsirasdavo pragulos. Konvojavimo metu negalėjo atlikti gamtinių reikalų, teko dėvėti sauskelnes, kurios permirkdavo, todėl drabužiai buvo šlapi. Tam, kad to išvengtų šlapinosi visų akivaizdoje į plastikinius indus. Tokios konvojavimo sąlygos, trunkančios tris valandas, buvo žeminančios. Konvojavimo metu negalėjo pasiimti jam gyvybiškai būtino invalido vežimėlio, nes automobilyje nebuvo vietos jam padėti. Pareiškėjo nurodė, jog jei konvojavimo automobilis nepritaikytas neįgaliųjų pervežimui, jam turėjo skirti kitą automobilį, kadangi jam nustatytas specialus transporto priemonės išlaidų kompensacijos poreikis. Asmens byloje, kuri konvojuojama kartu su juo, nurodyta, kad turi sveikatos problemų, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgdavo, nors ir vizualiai jo negalia buvo matoma. Pareiškėjas teigė, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba) nesivadovavo Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 98 ir 99 punktų nuostatomis, todėl pareiškėjas kentė fizinį skausmą, dvasinę kančią, diskomfortą, orumo pažeminimą ir pan.

3. Atsakovo Lietuvos vlstybės atstovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius, neatitinkančius Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių, nedetalizavo jo galimai pažeistų teisių konkretaus konvojavimo įvykio metu. Pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu bei prielaidomis apie asmens konvojavimą, todėl vertintini kritiškai ir atmestini.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tarnyba nekaupia bei nesistemina informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Atsakovo atstovas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui prašant jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės, atsižvelgdamos į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą. Pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais, ant konvojuojamojo asmens bylos pažymos turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi, ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį bei režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas bei neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas, palydovas. Gydytojo (bendruomenės slaugytojo), kaip specialisto, atžyma, kad konvojuojamasis, dėl sveikatos būklės, gali vykti planiniu konvojumi turi imperatyvų pobūdį konvojaus viršininkui. Nesant asmens sveikatos priežiūros specialisto išvados, įrašytos konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, konvojuojamieji konvojuojami planiniu konvojumi bendra tvarka. Asmens bylos pažymos saugomos asmens byloje, kuri yra įstaigoje, kurios žinioje yra suimtasis ar nuteistasis asmuo. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismui pateiktose Asmens bylų pažymų kopijose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas, dėl sveikatos būklės, gali vykti planiniu konvojumi ir nenurodytos jo konvojavimo specifinės sąlygos.

7. Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodyti patirti nepatogumai, fizinis ir psichologinis diskomfortas, išgyvenimai yra nulemti ne jo teisių pažeidimo, o baudžiamojo persekiojimo bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo specifiškumo bei taikomų apribojimų. Pareiškėjo pateikti duomenys dėl jo sveikatos nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su konvojavimo sąlygomis, pareiškėjas nenurodė nei kada konkrečiai konvojavimo metu buvo sutrikusi jo sveikata, nei, kad šiuo pagrindu kreipėsi medicininės pagalbos, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl netinkamo konvojavimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo konvojavimas planiniu konvojumi dėl jo sveikatos būklės specialiuoju transportu būtų neįmanomas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas aptarė valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neturtinės žalos konstatavimo aspektu, analizavo Konvojavimo taisykles ir pažymėjo, kad sprendimus, susijusius su asmenų konvojavimu, perdavimo planiniam konvojui pagal kompetenciją priima Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai, Tarnyba tokių funkcijų nevykdo. Planinis konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka, jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės išskirtinės sąlygos, paminėtos institucijos priima sprendimus, atsižvelgdamos į Konvojavimo taisyklių 216 punktą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą), kada jį konvojavo Tarnybos pareigūnai, skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų. Teismas nurodė, kad Asmens bylų pažymų kopijose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas, dėl sveikatos būklės, gali vykti planiniu konvojumi ir nenurodytos jo konvojavimo specifinės sąlygos, minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir Tarnybos atstovas, kuris taip pat nurodė, kad pareiškėjas konvojavimo metu naudojosi ramentais.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo konvojaus metu konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, į kuriuos turi būti reaguojama Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad neturi duomenų, jog Tarnybos pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu.

12. Teismas nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes tarnybinėje dokumentacijoje užfiksuota, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.

13. Teismas nusprendė, jog Tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl žalos atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtuose medicininiuose dokumentuose pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nulemti Tarnybos, jos pareigūnų veiksmų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas traumą patyrė dar būdamas laisvėje, o Tarnyba privalėjo vykdyti gydytojų įrašus, kad pareiškėjas gali būti konvojuojamas.

III. 14. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas nebuvo objektyvus, skundžiamas sprendimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis teisės aktams, faktinės aplinkybės vertintos paviršutiniškai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jį konvojuojant ant asmens bylos esančiame lape pareiškėjas nurodydavo, kad vykti negali, t. y. papildomai paaiškindavo, kad turi sveikatos problemų, ir teigia, kad dėl netinkamo konvojavimo rašė ne vieną skundą atsakovo atstovui.

16. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino jo sveikatos būklės (turi ligos sukeltų tuštinimosi, šlapinimosi problemų), neatsižvelgė į tai, kad jis bendra tvarka negalėjo būti konvojuojamas pagal Konvojavimo taisyklių nuostatas ir neatsižvelgė į byloje esančius duomenis (nedarbingumo lygio nustatymo, specialiųjų poreikių nustatymo, transporto kompensavimo pažymų, kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad jis pats negali apsitarnauti, reikalinga slauga ir priežiūra), o visa tai ir lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

17. Atsakovo atstovas Tarnyba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, klaidinančiomis ir neatitinkančiomis objektyvių faktinių aplinkybių, kartu nepateikdamas jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo apeliacinio skundo reikalavimą. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstais kaltinimais pozicionuoja save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimą atlyginti tariamai padarytą neturtinę žalą vertina kaip galimai nesąžiningą norą pasipelnyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Tarnybos veiksmų, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2019 m. sausio 15 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų konvojavimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad Tarnybos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

24. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad konvojuojamo asmens byla turi būti užklijuotame pakete, ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, patvirtinta Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos vadovybės parašu ir antspaudu (63 p.). Prie asmens bylos pažymos turi būti priklijuota konvojuojamojo nuotrauka ir, be kitų duomenų, turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti (64.11 p.).

Konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma yra pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius (95.1 p.). Konvojuojamojo asmens bylos pažyma surašoma aiškiai, netrumpinant žodžių. Ant šios pažymos priklijuojama konvojuojamojo nuotrauka ir padaromi reikalingi įrašai (97 p.). Konvojuoti, be kita ko, nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas (98.2 p.); taip pat neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas (98.3 p.).

Be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje (99.4 p.). Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis šių reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų (103.1 p.); nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų (103.2 p.); nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (103.3 p.); konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu (103.4 p.); konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (103.5 p.); nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (103.6 p.); sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103.7 p.).

Kiti konvojuojamieji konvojuojami atskirai tik tuo atveju, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje (104 p.).

25. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad asmenų konvojavimo pagrindas – konvojuojamojo asmens byla bei asmens bylos pažyma, o nepriimti įprastinėmis sąlygomis konvojuoti asmens konvojaus pareigūnai gali tik konkrečiais Konvojavimo taisyklėse aiškiai apibrėžtais atvejais, t. y. kai konvojuojamasis yra ligonis, kurio konvojavimas dėl sveikatos būklės neleistinas arba ligonis, dėl kurio sveikatos būklės su juo privalo vykti sveikatos priežiūros specialistas, turintis priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, ir kai tokio specialisto nėra (konvojuojamojo asmens bylos pažymoje turi būti tai patvirtinanti asmens sveikatos priežiūros specialisto išvada), taip pat kai konvojuojamasis yra neįgalusis, kuriam vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Visi šie atvejai turi būti atskirai pažymėti (aprašyti) Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos išduotoje konvojuojamo asmens bylos pažymoje. Konvojavimo taisyklėse yra pateiktas baigtinis tokių atvejų sąrašas. Konvojuojamo asmens bylos pažymoje visais atvejais nurodoma gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamo sveikatą ir, jei reikia, nurodomos sveikatos problemos (ypatybės), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti tokio asmens konvojavimo metu.

26. Nagrinėjmu atveju dokumentuose, pagal kuriuos konvojus sprendė, ar gali konvojuoti pareiškėją, gydytojas nebuvo nurodęs, kad pareiškėjas turi jo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų sveikatos (tuštinimosi, šlapinimosi) problemų. Byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į konvojų vyko būdamas neįgaliojo vežimėlyje ar, kad jam vaikštant buvo reikalingas palydovas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas su ramentais. Pareiškėjo Asmens bylos pažymose įrašų apie ypatingą pareiškėjo sveikatos būklę, kokius nors veiklos apribojimus ar visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti pareiškėjo konvojavimo metu, nėra. Pastebėtina, kad nors daugelyje Asmens bylos pažymų specialioje grafoje „konvojuojamojo įrašas, ar turi nusiskundimų dėl sveikatos būklės“ pareiškėjas pasirašė nenurodydamas jokių pageidavimų ar nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės, tačiau byloje yra Asmens bylos pažymų, kurių minėtoje specialioje grafoje pareiškėjas nurodė turintis nusiskundimų dėl sveikatos būklės, kurių plačiau nedetalizavo (I t., b. l. 27, 85, 102, 112, 117, 123, 128, 158), arba apsiribojo komentaru „Dėl ramentų vaikščiojimo“ (I t., b. l. 107). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia abstraktaus pobūdžio pareiškėjo pateikta informacija nesudaro pagrindo abejoti gydytojų įrašų apie tai, kad pareiškėjas gali vykti etapu, teisingumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo Asmens bylos pažymose visą ginčo laikotarpį nebuvo jokių įrašų apie kokias nors būtinas specialiąsias jo sveikatos būklės nulemtas etapavimo sąlygas, todėl Tarnybos pareigūnai neturėjo pagrindo jo nepriimti konvojuoti įprastine tvarka ir jo nekonvojuoti.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog rašė skundus dėl netinkamo konvojavimo atsakovo atstovui, tačiau detaliau nepaaiškino kada, kam bei dėl kokių konkrečiai nusiskundimų tai darė (ar teikė atskirus skundus (prašymus), ar išdėstė pastabas kelionės žiniaraštyje, Asmens bylos pažymoje). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl specialiai jam nepritaikytų konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu kreipėsi į Tarnybą, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų nurodęs, jog negali vykti konvojuoti skirtomis transporto priemonėmis, reiškė nesutikimus dėl įrašų Asmens bylos pažymose apie tai, kad pareiškėjas gali vykti konvojuoti asmenis skirtomis transporto priemonėmis. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad konvojaus pareigūnai nereaguodavo į jo nusiskundimus, nepripažintini pagrįstais.

28. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad Tarnyba, ginčo laikotarpiu pareiškėją konvujuodama įprastomis konvojaus transporto priemonėmis, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė