Legislator Case Law & Legislation
9d9f8525-c896-4d74-b4b6-52eeaed1ce3e AI generated

9d9f8525-c896-4d74-b4b6-52eeaed1ce3e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 9d9f8525-c896-4d74-b4b6-52eeaed1ce3e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                      Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui SkrebiÅ¡kiui, gynėjui advokatui A. R., nukentėjusiosioms R. M., I. C., nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje  R.

Legislator headnote

AI generated

9d9f8525-c896-4d74-b4b6-52eeaed1ce3e · Panevėžio apygardos teismas: Ji A. K. pasakė, kad nevaikščiotų po kiemÄ , kol vyksta skyrybų procesas. Jie pradėjo jÄ kolioti. TÄ girdėjo vaikai. Ji pasakė, kad jie eitų iÅ¡ čia, eitų į garaÅ¾Ä ir baliavotų. Viskas tuo ir baigėsi. Paskambino mamai. Mama po pusvalandžio atvažiavo kartu su policija, bet kadangi kieme buvo ramu, policija iÅ¡važiavo. Jos sėdėjo namuose prie stalo. Kadangi R. C. turėjo raktÄ , tai atsirakino duris ir kartu su sugyventine bei jos vaiku įėjo į vidų. Jie atsisėdo ant sofos, liepė joms padaryti kavos, sakė, kad tuoj eis į miegamÄ jį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                   Baudž. byla Nr.1-21-72-2012                                                           Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00959-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.7.;1.1.8.7.9.;1.1.8.13.; 1.1.9.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.3.; 1.2.4.6.5.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.7. (S)                                                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                           N U O S P R E N D I S                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2012 m. rugsėjis 28 d.

                                                                      Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui SkrebiÅ¡kiui, gynėjui advokatui A. R., nukentėjusiosioms R. M., I. C., nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje  R.

C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., 138 str. 1 d.            Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t ė:

R. C. 2010-10-06 d., apie 19 val. 50 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, koridoriuje, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, sudavė du smÅ«gius rankomis sutuoktinei I. C. į veidÄ , jai nugriuvus bei netekus sÄ monės ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus spyrė jai į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai galvos veidinės dalies sumuÅ¡imÄ su kraujosruvomis akių vokuose ir minkÅ¡tuose audiniuose apie akiduobes, skruostų virÅ¡utinėse dalyse bei nosies nugarėlėje, kairiojo skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžimus, galvos smegenų sukrėtimÄ , dėl ko po virÅ¡utinio I.

C. žandikaulio lūžio pakito jo padėtis apatinio žandikaulio atžvilgiu, iÅ¡liko apatinio žandikaulio dislokacija į deÅ¡inę pusę davusi veido deformacijÄ ir sakandžio sutrikimÄ ir dėl to nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, bei vienÄ kartÄ koridoriuje spyrė R. M. į veidÄ , jai nugriuvus ir netekus sÄ monės, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai į galvos sritį bei į rankÄ , taip padarydamas R. M. muÅ¡tines kairės akiduobės virÅ¡utinio kraÅ¡to ir nosies nugarėlės žaizdas, lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , kairio stipinkaulio ir kairio alkÅ«nkaulio distalinio galo lūžimÄ , t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais veiksmais R.

C. tyčia nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatÄ , t.y. Å¡eimos nario - sutuoktinės I. C. ir R. M.. Kaltinamasis R. C. kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad apie metus laiko su I. C. gyveno atskirai. Ä®vykio dienÄ pas jį į garaÅ¾Ä atėjo D. ir L.. VirÅ¡ garažo yra kambarys ir jie ten gėrė arbatÄ , kavÄ . Vėliau pas jį atvažiavo draugė A. K.. Išėjo į kiemÄ parÅ«kyti. Prisistatė I. C.. Ji pradėjo juos visaip vadinti, rėkauti.

Ä®vyko konfliktas. Ji pribėgusi jam sudavė. Jie grįžo atgal į garaÅ¾Ä . Po kiek laiko jis nuėjo į namus. Kartu ėjo A. K. su savo sÅ«numi. Ten taip pat kilo konfliktas. I. C. su R. M. juos tarp durų pasitiko ir pradėjo ant jų pulti. Jos puolė ant A.. Jis nustÅ«mė R. M., po ko ji lyg pargriuvo. Po to matė, kaip I. C. sudavė K. į veidÄ , po ko ji nugriuvo. Jis jÄ pakėlė. Po to I. C. jam drėskė į veidÄ . Jis jÄ taip pat nustÅ«mė ir ji griuvo. I. C. smÅ«gių nesudavė, kojomis jos nespardė.

Kai griuvo, ji trenkėsi į plyteles, į sienÄ ir dėl to jai galėjo atsirasti sužalojimai. R. M. taip pat jokių smÅ«gių nesudavė, o jÄ tik pastÅ«mė. Negali pasakyti, ar nuo jo veiksmų nukentėjusioms atsirado tokie sužalojimai. Incidento metu jis nebuvo iÅ¡gėręs. Kambaryje virÅ¡ garažo alkoholio nevartojo. Incidento metu su nukentėjusiomis jo santykiai buvo nei blogi, nei geri. Kadangi buvo prasidėjęs skyrybų procesas, jis ten ir negyveno, o gyveno pas draugę. Tačiau garaže jis beveik kiekvienÄ dienÄ lankydavosi, nes ten jo kaip ir verslas buvo, jis taisė automobilius.

IncidentÄ inicijavo nukentėjusiosios. Mano, kad jos siekė, jog jis nesimatytų su vaikais. Pirmus sužalojimus jam ir jo draugei padarė nukentėjusiosios. Jis tik po to jas pastÅ«mė. Be kaltinamojo R. C. dalinio prisipažinimo nesunkiai sužalojus du asmenis t. y. savo žmonÄ ir žmonos motinÄ , jo kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais: Nukentėjusioji R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Ä®vykio dienÄ ji atvažiavo pas dukrÄ I. C.. BÅ«nant pas dukrÄ Ä¯ kambarį atėjo R. C. ir A.

K.. Jie atsisėdo ant sofos ir paprašė jiems padaryti kavos. Ji pasakė „R., tu čia negyveni ir mes tau kavos nedarysime, o tau, moteriÅ¡ke, nėra čia ko vaikščioti po tuos namus, kadangi jie yra neiÅ¡situokę“. Tada A. K. puolė prie mergaitės, jÄ apsikabino. Jai pasakė „ko tu čia tuos svetimus vaikus glėbesčiuoji, pasiÅ¡alink iÅ¡ tų namų“. Tuomet R. C. puolė ant jos, pasakė, kas tu čia tokia bÅ«si. Jam atsakė, kad po kol kas dar yra jo uoÅ¡vienė.

Jis griebė jÄ už plaukų ir trenkė į savo kelius. Ji prarado sÄ monę. Kai atgavo sÄ monę pamatė, kad klykia vaikai, prie jos kraujo klanas. Ji pradėjo verkti ir liepė vaikams kviesti greitÄ jÄ , policijÄ . Atvažiavo policija, greitoji. Jai labai skaudėjo rankÄ , buvo lūžę abu kaulai. Nežino kiek smÅ«gių jai buvo suduota, labai skaudėjo galvÄ , buvo prakirsta prie akies. Visus tuos sužalojimus padarė R. C.. Mano, kad kol ji buvo be sÄ monės nukritusi ant grindų, jÄ R. C. spardė.

Daugiau niekas to padaryti negalėjo, nes kambaryje daugiau nieko nebuvo. Jos dukrÄ taip pat R. C. sužalojo, nes daugiau nieko kambaryje nebuvo. Civilinį ieÅ¡kinį tiek turtinei 6778,29 Lt, tiek neturtinei 100 000 Lt žalai atlyginti palaiko. Nukentėjusioji I. C. parodė, kad jos santykiai su R. C. blogi, vyksta skyrybų procesas. Jis nuo 2010 sausio mėn. negyvena kartu su ja, o gyvena pas A. K.. Ä®vykio dienÄ grįžusi iÅ¡ darbo ėjo atsineÅ¡ti malkų ir matė kaip R. C. su A. K. išėjo iÅ¡ garažo.

Ji A. K. pasakė, kad nevaikščiotų po kiemÄ , kol vyksta skyrybų procesas. Jie pradėjo jÄ kolioti. TÄ girdėjo vaikai. Ji pasakė, kad jie eitų iÅ¡ čia, eitų į garaÅ¾Ä ir baliavotų. Viskas tuo ir baigėsi. Paskambino mamai. Mama po pusvalandžio atvažiavo kartu su policija, bet kadangi kieme buvo ramu, policija iÅ¡važiavo. Jos sėdėjo namuose prie stalo. Kadangi R. C. turėjo raktÄ , tai atsirakino duris ir kartu su sugyventine bei jos vaiku įėjo į vidų. Jie atsisėdo ant sofos, liepė joms padaryti kavos, sakė, kad tuoj eis į miegamÄ jį.

Vaikai tÄ girdėjo. Pasakė jiems, kad jokios kavos jiems nedarys ir į miegamÄ jį jie neis bei paprašė jų iÅ¡eiti. A. K. puolė prie jos dukros. Vaikai klykė. A. apsikabino jos dukrÄ per kaklÄ . Ji priėjusi paprašė jos patraukti rankas nuo vaiko, stengėsi jÄ atitraukti ir jautė, kaip jos ranka spaudžia dukros kaklÄ . Tuomet pakeltu balso tonu pasakė, kad nesmaugtų vaiko, kad jį paleistų. Tada priėjo mama ir R. C. jai trenkė. Matė, kaip R. C. paėmė mamai už plaukų ir trenkė jos galvÄ sau į kelius.

Tada R. C. priėjo prie jos ir jai trenkė kumščiu į deÅ¡inę kaktos sritį, po ko ji nukrito. Kai atsikėlė veidrodyje pamatė, kad kaktoje buvo didžiulis guzas. Po to pamatė, kaip mama nuo smÅ«gio nukrito ant žemės, kiek suprato ji buvo be sÄ monės. Tada R. C. puolė ant jos, trenkė rankomis, ji nukrito ant žemės, buvo be sÄ monės. Atgavusi sÄ monę matė, kaip R. C. spardė mamai į veido sritį, į smilkinį. Jai bandant atsikelti pajuto smÅ«gius batais į kairę pusę.

R. C. spyrė kokius 4-5 kartus, ji prarado sÄ monę. Atgavusi sÄ monę ji vėl pajuto smÅ«gius į smilkinio sritį ir vėl prarado sÄ monę. SÅ«nus iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ . Medikai suteikė pagalbÄ ir nuvežė jas į ligoninę. Ä®vykio metu R. C. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Savo parodymus I. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t., b. l. 29-30)Liudytoja R. J. parodė, kad yra I. C. draugė. Ji atvažiavo pas I. pasiimti dukros, kuriÄ ten buvo palikusi ir pamatė, kad yra greitoji, policija, kad greitoji iÅ¡veža I.

C. ir jos mamÄ Ä¯ ligoninę. Vaikai pasakė, kad tėtis sumušė močiutę ir mamÄ . Buvo įėjusi į namÄ , kambaryje ant žemės buvo pritaÅ¡kyta daug kraujo. Jos mergaitė visÄ tÄ Ä¯vykį matė, ji patyrė Å¡okÄ . Sakė, kad labai iÅ¡sigando, pasislėpė virtuvėje, bet matė, kaip R. C. spyrė I. mamai. C. pasakojo, kad jÄ K. smaugė, o mama su močiute jÄ gynė. Vaikai buvo labai iÅ¡sigandę, drebėjo, naktį nuolat verkė.Liudytoja A. K. parodė, kad su R. C. bendrauja, kartu gyvena, yra sugyventiniai.

I. C. jokio piktumo nejaučia. Po darbo su vaiku ten nuvažiavo, nes R. C. ten jos automobilį remontavo. Pas R. C. buvo atvykę jo draugai, jie sėdėjo, Å¡nekėjosi, gėrė kavÄ , arbatÄ . JÄ pamačiusi I. C. ėmė pulti, kolioti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Kai ji su R. C. atėjo į namo koridorių, pirmiausia pradėjo plÅ«stis ir pulti I. mama R.. R. C. jÄ Å¡iek tiek stumtelėjo, atitraukė jÄ nuo jos. Tada ant jos puolė I. ir sudavė jai į veidÄ . R. C. jÄ pakėlė, atstÅ«mė I. ir jie išėjo.

R. C. nemušė nei I., nei jos mamos. Ä® namÄ nuėjo pasidaryti kavos. Jokio konflikto nesiekė. Su K. C. nekontaktavo, nebuvo jos apsikabinusi, nesmaugė. Kai jie išėjo iÅ¡ namo, jokio kraujo ant grindų nebuvo, iÅ¡ kur kraujas atsirado, nežino. Nematė, kas galėjo sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ sias. Svetimų žmonių nebuvo.Liudytoja J. O. parodė, kad yra med. felčerė, nukentėjusios matytos. Buvo vakare iÅ¡kvietimas, kad Å¡eimyninis konfliktas, sumuÅ¡tos nukentėjusios. Atvykusi rado policijos pareigÅ«nus.

Įėjus į kambarį buvo klyksmas, verksmas. Buvo dvi nukentėjusios moterys, viena sėdėjo prie stalo, kita lygtai vaikščiojo, dar buvo trys vaikai ir dar viena moteris. Moterys buvo sumuÅ¡tos, susijaudinę, verkė. Vyresnei moteriÅ¡kei buvo lūžusi ranka. Nukentėjusios sakė, kad jas Å¡eimyninio konflikto metu sužalojo buvęs vyras, bei žentas. Vaikai buvo sujaudinti, verkė. Vyro nematė. Jai atrodo, kad jaunesnioji moteris pasakojo, jog jÄ sumušė buvęs vyras. Liudytojas S. S. parodė, kad jis pas R.

C. garaže remontuodavosi automobilį. Pernai garaže remontavosi automobilį, atvažiavo apie 17 val. Girdėjo, kad ten kažkas yra, ateidavo R., pasišnekėdavo, išeidavo. Paskui išgirdo, kaip pro duris praėjo I. C. kalbėdama telefonu, ji sakė necenzūrinius žodžius „kokios tai k... man čia nesivedžios“. Ji praėjo pro garažo duris. Ten garaže yra kambariukas, ji ten nuėjo, girdėjosi barniai, po to ji išėjo. Jis specialiai nesiklausė kas ten vyksta. Vėliau pasirodė policija, klausė, kas čia yra.

Kadangi visur buvo tylu, ramu, pasakė, kad nieko čia nėra. Vėliau atėjo R., matėsi jam ant veido įbrėžimai. Jis neklausė kas jam yra, pasiÅ«lė jam atsigerti alaus. Po kiek laiko jis pasakė „važiuojam į ligoninę“. Ligoninėje viskas pasidarė aiÅ¡kiau. Matė ligoninėje nukentėjusiÄ sias vežimėliuose, jų galvos buvo subintuotos. R. kažkiek buvo apdraskytas. Nepastebėjo, kad A. K. bÅ«tų sumuÅ¡ta. Nematė, kad R. bÅ«tų iÅ¡gėręs, alkoholio kvapas nuo jo nesklido.

Liudytojas J. M. parodė, kad dirba Kėdainių PK. Gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) vyksta Å¡eimyninis konfliktas. Prie namo buvo greitoji. Viduje kambaryje ant sofos gulėjo moteris, jos veidas buvo sumuÅ¡tas. Virtuvėje sėdėjo kita moteris, seselė jai bintavo rankÄ . Dar buvo draugė. Kolega apžiÅ«rinėjo įvykio vietÄ . Koridoriuje matėsi maži taÅ¡kiukai panašūs į kraujÄ . Po to važiavo į ligoninę, ten sutiko R. C.. Jis jį pažinojo iÅ¡ anksčiau. Jie jam girtumo netikrino, pristatė į komisariatÄ ir vėl važiavo į ligoninę, norėjo apklausti nukentėjusiÄ sias.

Nukentėjusiųjų neapsiklausė, nes jas iÅ¡vežė į KaunÄ . Name bÅ«nant, vyresnė moteris pasakė, kad atėjo buvęs žentas su drauge ir įvykus konfliktui jas primušė. Ten buvo trys vaikai. Ligoninėje R. C. buvo su savo drauge. Neprisimena, kÄ jis aiÅ¡kino, sakė, kad buvo konfliktas, kad susistumdė. R. C. pažįsta, nes su juo kartu po darbo žaisdavo futbolÄ . Nuo R. C. jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo iÅ¡gėręs. R. C. buvo perbrėžtas veidas, jo draugė sėdėjo vežimėlyje, bet sužalojimų nesimatė.Liudytojas V.

G. parodė, kad dirba Kėdainių PK. Gavo praneÅ¡imÄ ir kartu su J. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. esantį nuosavÄ namÄ , kuriame jau buvo medikų ekipaÅ¾Ä . VienÄ vyresnę moterį tvarstė virtuvėje, kita jaunesnė moteris gulėjo užsidengusi veidÄ . Namie dar buvo vaikai ir kažkokia moteris. Nuvyko į ligoninę, kur rado R. C.. Jį pristatė į budinčiÄ dalį. R. C. buvo apibrozdintu veidu, sakė, kad lygtai žmona įdrėskė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas.Liudytoja D.

K. parodė, kad dirba odontologe savo individualioje įmonėje. Jos pacientai yra visa C. Å¡eima. Lapkričio mėn. į jÄ kreipėsi I. C. ir paprašė, kad konstatuotų jos dabar esamÄ sukandimo ir žandikaulių padėtį, nurodė, kad turėjo traumÄ , kurios metu buvo sulaužyti žandikauliai. Kadangi ta trauma įvykusi seniau, viskas jau sugiję, tai ji nesigilino, kokia tai trauma buvo. ApžiÅ«ros metu pastebėjo, kad iÅ¡oriÅ¡kai smakras yra Å¡iek tiek deÅ¡iniau, o pagrindinis vertinimas buvo tai, kad sukandus dantis centrinė linija einanti tarp virÅ¡utinių priekinių dantų ir apatinių priekinių dantų normoje sutampa, o Å¡iuo atveju buvo pasislinkusi apatinio žandikaulio centrinė linija į deÅ¡inę pusę maždaug per 4 mm, tai buvo iÅ¡matuota liniuote.

Liudytoja N. L. parodė, kad ji matė, kaip I. mama sudavė A. į veidÄ ir moterys susistumdė. Tas susistumdymas vyko virtuvėje, ten grindys iÅ¡ plytelių ir galima pačiam netyčia nukristi. R. C. ten ginčijosi. Ji matė I. gulinčiÄ ant grindų, bet kaip ji nugriuvo, nematė, iÅ¡ karto po to išėjo. Incidento virtuvėje metu atrodo C. vaikai ten buvo. Kovo mėnesį turėjo insultÄ ir tikrai nebegali visko prisiminti, turi problemų su galva. Kai R. C. grįžo į garaÅ¾Ä , neklausinėjo jo kas įvyko.

R. C. buvo blaivus.Liudytojas S. D. parodė, kad nukentėjusiÄ sias pažįsta, bendravo. Nematė, kas ten vyko, nes buvo virÅ¡uje virÅ¡ garažo. Jis pats jokio konflikto nematė, sumuÅ¡tų nematė. Kad buvo konfliktas tarp R. C. ir jo žmonos jis sužinojo, kai atėjo jo draugė N. į viršų ir pasakė, kad ten konfliktavo. Ji daugiau nieko nepasakojo. Jiems bÅ«nant tame kambarėlyje, R. C. tai iÅ¡eidavo, tai grįždavo. Ten jie keturiese gėrė kavÄ , arbatÄ , alkoholinių gėrimų nebuvo.

Ä®vyko paprasčiausias Å¡eimyninis konfliktas. Jie susiginčijo, tai ne pirmas kartas. Apie tai kalbėjo su R. C., jis sakė, kad įvyko konfliktas, susiginčijo, stÅ«mė savo žmonÄ . Nepamena, kad bÅ«tų kÄ nors sakęs apie C. motinÄ . Liudytojas L. C. parodė, kad jis matė, kaip mamai ir močiutei tėtis koja spardė į veidÄ , į galvÄ ir į krÅ«tinę, daugiausia smÅ«gių buvo į galvÄ . Tėtis buvo iÅ¡gėręs, tai pajuto iÅ¡ kvapo. Tėtis jo neprašė apie tÄ Ä¯vykį nepasakoti.

Dabar su tėčiu santykiai geri. GreitÄ jÄ jis iÅ¡kvietė iÅ¡ močiutės telefono.Liudytoja K. C. parodė, kad kai tėvai susipyko, ji buvo namuose. Nenori nieko pasakoti, viskas yra suraÅ¡yta.Liudytoja K. J. parodė, kad tÄ vakarÄ ji buvo pas I.. Buvo ji, K., I., I. mama ir L.. Atėjo R. C. ir A. apsikabino K.. I. ir jos mama bandė patraukti A. nuo K.. Tada R. C. priėjo, pastÅ«mė I. bei I. mamÄ ir kartu pastÅ«mė L., nes jis stovėjo už jų ir L. galvÄ trenkė į žvakidę, kuri yra ant sienos.

Paskui viskas prasidėjo. Ji labai iÅ¡sigando ir nubėgo į virtuvę. Girdėjo kaip visi rėkė ir paskui nelabai atsimena, nes labai susijaudino. Atėjusi iÅ¡ virtuvės matė, kai R. spardė I. ir jos mamÄ . Matė I. ir jos mamÄ gulinčias ant žemės. Jos buvo sumuÅ¡tos.IÅ¡ 2010-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. G249/10(12) matyti, kad apžiÅ«rėjus R. C. rasti nudrėskimai kaktos ir deÅ¡inio skruosto srityse, kurie galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ 6-7 dienas, t.y. ir aplinkybėse nurodytu metu ir greičiausiai nagais, jam nudrėskimų padarymo metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (II t., b. l. 15, 16) IÅ¡ 2010-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. G250/10(12) matyti, kad I.

C. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, skruostų ir nosies nugarėlės srityje, kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso ir nosies kaulų lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, jie padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, objektyviai užsifiksavę trijų smūgių (kontaktų) požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau.

I. C. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b. l. 44-46)Iš 2010-12-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. EKG 67/10 (2) matyti, kad I. C. nustatytas galvos veidinės dalies sumušimas su kraujosruvomis akių vokuose ir minkštuose audiniuose apie akiduobes, skruostų viršutinėse dalyse bei nosies nugarėlėje, kairiojo skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas.

Pirmoje iÅ¡vadoje nustatyti I. C. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2010-10-06, veidinės dalies sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant nurodytoms sužalotoms veido dalims su kietu buku daiktu, tai galėjo bÅ«ti padaryta suduodant smÅ«gius kumÅ¡timis, arba kokiu nors kitu buku daiktu. I. C. sužalojimų lokalizacija abiejų akių, nosies ir kairiojo skruosto srityse nurodo, kad Å¡ie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis smÅ«giais, jai sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Sugijus kaulų lūžiams liko kauliniai rumbai. IÅ¡tyrus I. C. D. K. stomatologiniame kabinete 2010-12-02 nustatyta, kad po virÅ¡utinio žandikaulio lūžio pakito jo padėtis apatinio žandikaulio atžvilgiu. IÅ¡liko apatinio žandikaulio dislokacija į kairę pusę apie 0,4 cm, davusi veido deformacijÄ ir skandžio sutrikimÄ . KÅ«no (veido) subjaurojimo fakto nustatymas yra ne teismo medicinos, o teisėsaugos specialistų kompetencija. Apie neigiamas sužalojimų pasekmių paÅ¡alinimo galimybes galėtų pasakyti tik plastinės chirurgijos specialistai (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6,12 p.). (I t., b. l. 49, 50) IÅ¡ 2010-11-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. G270/10(12) matyti, kad R.

M. padaryti šie sužalojimai: muštinės kairės akiduobės viršutinio krašto ir nosies nugarėlės žaizdos, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio distalinio galo lūžimas. Sužalojamai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, objektyviai užsifiksavę dviejų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. R. M. sužalojimo metu buvo sukeltas fizinis skausmas, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I t., b. l. 76, 77)Iš 2010-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G248/10 (12) matyti, kad apžiūrėjus A.

K. rastos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto virÅ¡utinėje dalyje, kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos prieÅ¡ 6-7 dienas iki pažiÅ«rėjimo, t. y aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smÅ«gį kumščiu. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei buvo sukeltas fizinis skausmas. (I t., b. l. 97, 98)IÅ¡ 2010-10-06 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, kurio pirmo aukÅ¡to koridoriuje matyti rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . (I t., b. l. 4-10)IÅ¡ 2010-10-11 I.

C. apžiūros protokolo matyti, kad I. C. po abejomis akimis ir virš akių viršutiniuose vokuose yra poodinės kraujosruvos, kairėje vaido pusėje ties žandikauliu ir ant kaklo yra poodinės kraujosruvos, taip pat kraujosruva yra kaktos dešinėje pusėje. (I t., b. l. 15-17) Iš 2010-10-15 R. M. apžiūros protokolo matyti, kad jai yra sugipsuota kairė ranka, po abejomis akimis yra kraujosruvos, nosies viršutinėje dalyje dviejuose vietose matosi siūlės, kaktoje dešinėje pusėje ir ant kairio žando matosi kraujosruvos. (I t., b. l. 76-79)Iš 2011-01-19 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I.

C. pateikė 2010-08-22 ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo kopijÄ ir santuokos liudijimo kopijÄ . Dokumentai laikomi baudžiamojoje byloje. (I t., b. l. 21-27) IÅ¡ 2010-11-22 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. C. pateikė Å¡eÅ¡ias foto nuotraukas ir namų valdos panaudos sutarties kopijÄ . Nuotraukos ir dokumentas laikomas byloje (I t., b. l. 36-42) IÅ¡ 2011-01-27 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. K. pateikė I. C. ambulatorinės stomatologo įrašų kortelės kopijÄ ir 2010-12-02 D.

K. stomatologijos kabineto pažymos kopijÄ . (I t., b. l. 129-133)          Bylos nagrinėjimo teisme metu, paskyrus teismo medicinos ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo I. C., gavus ir susipažinus su ekspertizės aktu Nr. EKG 79(214)/12 01, iÅ¡klausius eksperto R. R. paaiÅ¡kinimus matyti, kad I. C. padaryti sužalojimai nėra konstatuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o veide atsiradę pokyčiai dėl padarytų sužalojimų, medicininiu požiÅ«riu negali bÅ«ti laikomi kaip nepataisomas veido subjaurojimas. (III t., b.l. 31-43)           Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.              Įstatymo nustatyta tvarka surinkti įrodymai visiÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad kaltinamasis R. C. 2010-10-06 savo namuose kilusio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ I. C. ir R. M. ir nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių, t. y. Å¡eimos nario - sutuoktinės I. C. ir R. M. (uoÅ¡vienės) sveikatÄ . Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų R. M. parodymai, kad R. C. griebė jÄ už plaukų ir trenkė į savo kelius, dėl ko ji prarado sÄ monę, o kai jÄ atgavo, prie jos buvo kraujo klanas, buvo prakirsta prie akies, labai skaudėjo galvÄ , lūžę rankos kaulai, mano, kad kol ji gulėjo be sÄ monės nukritusi ant grindų, jÄ R.

C. spardė, nes daugiau nieko kambaryje nebuvo; nukentėjusiosios I. C. parodymai, kad R. C. paėmė motinai už plaukų ir trenkė jos galvÄ sau į kelius, o po to priėjo prie jos ir jai trenkė kumščiu į deÅ¡inę kaktos sritį, po ko, ji nukrito, o kai atsikėlė, R. C. vėl puolė ant jos, trenkė rankomis, po ko ji vėl nukrito ant žemės ir prarado sÄ monę, o kai atgavo sÄ monę, matė, kaip jis spardo motinai į veido sritį, į smilkinį, tuomet jai bandant atsikelti, pajuto smÅ«gį į kairę pusę, R.

C. spyrė kokius 4-5 kartus, dėl ko ji vėl prarado sÄ monę, o kai jÄ atgavo, vėl pajuto smÅ«gius į smilkinio sritį ir dar kartÄ prarado sÄ monę; liudytojos J. O. parodymai, kad joms nukentėjusiosios sakė, jog jas sumušė buvęs vyras ir žentas; liudytojo J. M. parodymai, kad jam vyresnė moteris sakė, jog atėjo buvęs žentas su drauge ir įvykus konfliktui jas primušė; liudytojo L. C. parodymai, kad matė, kaip mamai ir močiutei tėtis koja spardė į veidÄ , į galvÄ ir į krÅ«tinę, daugiau smÅ«gių buvo į galvÄ ; liudytojos K.

J. parodymai, kad matė, kaip R. spardė I. ir jos mamÄ ; liudytojos R. J. parodymai, kad jai atvažiavus pas I. C. pasiimti dukros, vaikai sakė, kad tėtis sumušė močiutę ir mamÄ . Aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir tarpusavyje sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Fizinio smurto panaudojimo faktas bei nukentėjusiosioms nustatyti sveikatos sutrikdymo mastai patvirtinami nukentėjusiųjų apžiÅ«ros protokolais, specialistų iÅ¡vadomis bei specialisto R.

R. teisme duotais paaiškinimais. Kaltinamojo R. C. aiškinimai, kad jis nukentėjusiosioms I. C. ir R. M. jokių smūgių nesudavė, o jas tik pastūmė, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, nes prieštarauja pirmiau aptartiems nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams bei kitiems rašytiniams bylos įrodymams. Taip pat kritiškai vertintini A. K. parodymai, kad R. C. nemušė nei I., nei jos mamos, nes A. K. yra R. C. sugyventinė, todėl ji yra suinteresuota duoti R. C. palankius parodymus.

Taigi iÅ¡tyrus visus įrodymus nekyla jokių abejonių, kad nesunkius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiosioms padarė kaltinamasis R. C.. Nusikaltimas padarytas dviejų asmenų atžvilgiu, iÅ¡ kurių vienas artimas, todėl kaltinamojo R. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 5 p. Kaltinamojo R. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis Å¡iÄ aplinkybę neigia, teigdamas, kad jis jokio alkoholio nevartojo.

Tačiau tokie jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja nukentėjusiosios I. C. parodymams, kad įvykio metu R. C. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas; liudytojo J. M. parodymams, kad R. C. buvo iÅ¡gėręs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas; liudytojo V. G. parodymams, kad nuo R. C. jautėsi alkoholio kvapas. Be to, praėjus daugiau kaip dviem valandoms po smurto prieÅ¡ I. C. ir R. M. pavartojimo R. C. buvo nustatytas 0,25 promilės girtumas (II t., b. l. 79), kas patvirtina, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtÄ , apysunkį, smurtinį nusikaltimÄ . Nusikaltimas padarytas savo namuose dviejų asmenų atžvilgiu, iÅ¡ kurių vienas artimas, mažamečių vaikų akivaizdoje. R. C. teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas ATPK tvarka, įskaitant ir už tai, kad jis tuose pačiuose namuose vaikų akivaizdoje I. C. tampė už plaukų (II t., b. l. 56), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetai duomenų apie jį neturi (II t., b. l. 77), seniÅ«nija apie jo elgesį duomenų taip pat neturi, dirba.

Ä®vertinus pirmiau paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad R. C. skirtina sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė. Tačiau pirmiau aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti R. C. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ maksimaliam terminui ir paskyrus jam BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p. bei BK 75 str. 3 d. numatytas pareigas ir BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 9 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones.R. C. buvo sulaikytas 2011-10-06 (II t., b. l. 1), paleistas 2011-10-08 (II t., b. l. 2), todėl Å¡is laikas įskaitytinas į bausmės atlikimo laikÄ .Nukentėjusioji I.

C. pareiÅ¡kė 1879.37 Lt ieÅ¡kinį turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (I t., b. l. 61-63).Nukentėjusioji R. M. pareiÅ¡kė 6778.29 Lt ieÅ¡kinį turtinei ir 100 000 neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 61-63). Nukentėjusiosios turtinę žalÄ grindžia gydymo iÅ¡laidomis bei negautomis pajamomis nedarbingumo laikotarpiu. Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiÅ¡kai, nes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosioms buvo padaryta turtinė žala, jos turėjo gydymo iÅ¡laidų bei dėl nedarbingumo negavo pajamų.

Be to, civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti dokumentais bei yra protingo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.              Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R.

C. veiksmų nukentėjusiajai I. C. buvo padaryti nosies ir kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio komplekso lūžiai, veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, skruostų ir nosies nugarėlės srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusiajai R. M. dėl kaltinamojo R. C. veiksmų buvo padarytos muštinės kairės akiduobės viršutinio krašto ir nosies nugarėlės žaizdos, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio distalinio galo lūžimai.

Taigi akivaizdu, kad abi nukentėjusiosios dėl joms padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sukrėtimÄ bei emocinį stresÄ . Be to, jos pakankamai ilgÄ laikÄ gydėsi, vartojo vaistus bei jų abiejų teigimu, vaistus vartoja ir Å¡iuo metu, nes dar jaučia galvos skausmus, be jų negali užmigti. Todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl kaltinamojo R. C. veiksmų joms yra padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Neturtinės žalos atlyginimo dydis priteistinas nukentėjusiosioms atsižvelgus į Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus.

IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad I. C. po traumos iÅ¡liko veido deformacija ir asimetrija - apatinio žandikaulio dislokacija į deÅ¡inę pusę apie 0,4 cm., nosies deformacija. Rekomenduojama plastinė operacija. R. M. po buvusios traumos liko apsunkintas kvėpavimas per nosį, nosies deformacija, rekomenduotas operacinis gydymas – septoplastika. Po buvusios siÅ«tos žaizdos akies vidiniame kampe liko randas, trukdantis regėjimui. Dėl Å¡ios pasekmės paÅ¡alinimo galimybių pacientė nukreipta oftalmologo konsultacijai į LSMU akių klinikÄ .

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad žala atsirado dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų, į kaltinamojo R. C. turtinę padėtį - dirba, turi turto. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini. Valstybinė ligonių kasa prie SAM dėl nukentėjusiųjų I.

C. ir R. M. gydymo pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 8207,05 Lt sumai. (I t., b. l. 146 - 157), kuris tenkintinas visiÅ¡kai, nes nukentėjusiosios dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų buvo gydomos, Å¡ios iÅ¡laidos įrodytas pateiktais dokumentais ir yra realios. Vadovaudamasis BPK 297-308 str. teismas n u s p r e n d ė: R. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 3 p. 5 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems ) metams.Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 3 d., 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d.

R. C. paskirtos bausmės vykdymÄ Â atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jam pareigas – tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, iki 2014-10-01 atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ bei baudžiamojo poveikio priemones – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. C. ir R. M. bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme nuo 2011-10-06 iki 2011-10-08.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.           KardomÄ sias priemones:

įsipareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. C., raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (paso) paėmimÄ , panaikinti.            Priteisti iÅ¡ R. C. 1879,37 Lt turtinės ir 12 000 Lt neturtinės žalos I. C. naudai ir 6778,29Lt turtinės žalos ir 8 000 Lt neturtinės žalos R. M. naudai.            Priteisti iÅ¡ R. C. 8207,05 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos už nukentėjusiųjų I.

C. ir R. M. gydymÄ ligoninėje.          Priteisti iÅ¡ Raimundo C. I. C. 2500 Lt ir R. M. 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų bei 49,85 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.           Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos nuteistajam, o kitiems proceso dalyviams nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.              Teisėjas                                                                                                          Tomas Zdanavičius Â