Legislator Case Law & Legislation
9d9d6b04-10fc-48bb-b8f3-ef2ab53d3f04 AI generated

9d9d6b04-10fc-48bb-b8f3-ef2ab53d3f04 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9d9d6b04-10fc-48bb-b8f3-ef2ab53d3f04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3 854,84 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pagal 2014-05-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ UAB „Tralo“ pirko automobilį Renault Premium 420 už 11 000 Lt plius PVM (viso už 3 854,84 Eur).

Legislator headnote

AI generated

9d9d6b04-10fc-48bb-b8f3-ef2ab53d3f04 · Kauno apygardos teismas: Pagal šį principÄ bÅ«tent atsakovė UAB „Tralo“ turėjo įrodyti aplinkybę, kuriÄ grindžia savo atsikirtimuose, t. y. kad trečiasis asmuo J. J. turėjo įgaliojimÄ parduoti automobilį ir įmonės vardu gauti grynus pinigus už parduotÄ automobilį, o ne ieÅ¡kovė įrodyti, kad nebuvo iÅ¡davusi įgaliojimo. Tokiu bÅ«du teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ taip, kad ieÅ¡kovei teko įrodyti aplinkybės nebuvimÄ („neigiamÄ aplinkybę“).Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. vertino tik trečiųjų asmenų J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-2358-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01673-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.11.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BGV“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5601-800/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BGV“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tralo“, tretiesiems asmenims E. B., J.

J. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3 854,84 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pagal 2014-05-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ UAB „Tralo“ pirko automobilį Renault Premium 420 už 11 000 Lt plius PVM (viso už 3 854,84 Eur).

Atsakovė pagal sÄ skaitÄ nėra atsikaičiusi iki Å¡iol, mokėjimo terminai yra pradelsti. IeÅ¡kovė ne kartÄ ragino atsakovę apmokėti sÄ skaitÄ , o 2014-12-30 pateikė pretenzijÄ dėl skolos apmokėjimo ir paskutinį kartÄ paragino atsakovę geruoju apmokėti sÄ skaitÄ . Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Tralo“ ieÅ¡kovei UAB „BGV“ 3 854,84 Eur skolÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-02-03) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 43 Eur žyminį mokestį.

Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, teismui pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad ieÅ¡kovės UAB „BGV“ ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl preliminarus sprendimas naikintinas, o ieÅ¡kinys atmestinas. Nurodė, kad 2014-05-05 UAB „Tralo“ iÅ¡ UAB „BGV“ nupirko automobilį-vilkikÄ Renault Premium 420. Automobilį atsakovui perdavė ieÅ¡kovės UAB „BGV“ darbuotojas J. J., automobilį priėmė UAB „Tralo“ direktorė E. B.. Už perkamÄ automobilį UAB „Tralo“ visiÅ¡kai atsiskaitė tÄ pačiÄ dienÄ , iÅ¡ UAB „Tralo“ kasos iÅ¡mokėdama ir perduodama grynus pinigus UAB „BGV“ darbuotojui J.

J., perdavusiam automobilį. Automobilio perdavimo–priėmimo bei atsiskaitymo už perkamÄ automobilį aplinkybes patvirtina UAB „BGV“ iÅ¡raÅ¡yta 2014-05-05 PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei UAB „Tralo“ iÅ¡raÅ¡ytas 2014-05-05 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 016. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu 2015 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BGV“ atsakovei UAB „Tralo“ 700 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidas, o iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BGV“ – 6,10 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės UAB „BGV“ darbuotojas J. J., pasiraÅ¡ydamas kasos iÅ¡laidų orderyje, patvirtino, kad 13 310 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovės UAB „Tralo“ gavo. Šį faktÄ patvirtino ir pats trečiasis asmuo J. J., kuris nurodė, kad gautų iÅ¡ UAB „Tralo“ pinigų, paimtų kasos iÅ¡laidų orderio pagrindu, darbdaviui UAB „BGV“ neperdavė, į kasÄ pinigų neįnešė, nes darbdavys jam buvo skolingas. Automobilis parduotas UAB „Tralo“ buvo remontuojamas iÅ¡ jo asmeninių lėšų.

Tarp įmonės direktoriaus ir jo buvo susitarimas, kad jis apmokės už automobilio remontÄ , pardavus automobilį pelnÄ dalinsis. Visus įgaliojimus veikti įmonės vardu turėjo, nes pats surašė įgaliojimÄ , kurį direktorius V. B. pasirašė. IÅ¡eidamas iÅ¡ darbo visus dokumentus, taip pat ir įgaliojimÄ parduoti automobilį paliko UAB „BGV“ patalpose. Tarp jo ir įmonės direktoriaus V. B. kilo nesutarimai. V. B. buvo informuotas, kad pinigai už parduotÄ automobilį yra pas jį ir daugiau nei metus laiko jokių pretenzijų nebuvo gavęs. Dirbdamas įmonėje ne vienÄ kartÄ yra rašęs sÄ skaitas UAB „BGV“ vardu, o taip pat priėmęs grynus pinigus, tokia buvo nusistovėjusi praktika.

Buvusi įmonės UAB „Tralo“ direktorė E. B. patvirtino, kad iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡imti pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovės UAB „BGV“ darbuotojui J. J., kuris turėjo visus įgaliojimus, jokių abejonių nebuvo. IeÅ¡kovė teismui pateiktame 2015-05-18 raÅ¡te pranešė, kad pareigybės apraÅ¡ymų įmonėje nėra, nes jos nėra privalomos, įgaliojimų registracijos knyga įmonėje nevedama, o pagal 2012-12-05 įsakymÄ kasininko funkcijas įmonėje turėjo teisę atlikti direktorius V.

B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų įgaliojimo iÅ¡raÅ¡ymo J. J. negalimumÄ , nes įmonėje tokių dokumentų apskaita nėra vedama. Be to, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo J. J. neturėjo įgaliojimo parduoti automobilį. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, t. y. 2014-04-27 įgaliojimu, sprendė, kad ieÅ¡kovės UAB „BGV“ vadovas žinojo apie ketinimÄ parduoti automobilį ir tuo tikslu iÅ¡rašė įgaliojimÄ , kurio galiojimÄ nustatė iki 2014-07-01.

Praėjus vos 8 dienoms, automobilis buvo parduodamas UAB „Tralo“, kÄ patvirtina 2014-05-05 PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Jokių pretenzijų dėl „dingusio“ iÅ¡ įmonės teritorijos krovininio automobilio ieÅ¡kovė niekam nereiÅ¡kė. Teismas konstatavo, kad byloje pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės atstovo, o taip pat kasos iÅ¡laidų orderis, kurio pagrindu iÅ¡ atsakovės kasos iÅ¡imti pinigai, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ perduoti ieÅ¡kovės vadybininkui J. J., yra tinkami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė įvykdė prievolę atsiskaityti pagal sutartį.

Kadangi ieÅ¡kinį atmetė, teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „BGV“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, kadangi sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, paneigiančių įgaliojimo iÅ¡raÅ¡ymo J.

J. negalimumÄ , nes įmonėje tokių dokumentų apskaita nėra vedama. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo J. J. neturėjo įgaliojimo parduoti automobilį. Tačiau pagal CPK 178 str. Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, t. y. įrodyti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia.

Pagal šį principÄ bÅ«tent atsakovė UAB „Tralo“ turėjo įrodyti aplinkybę, kuriÄ grindžia savo atsikirtimuose, t. y. kad trečiasis asmuo J. J. turėjo įgaliojimÄ parduoti automobilį ir įmonės vardu gauti grynus pinigus už parduotÄ automobilį, o ne ieÅ¡kovė įrodyti, kad nebuvo iÅ¡davusi įgaliojimo. Tokiu bÅ«du teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ taip, kad ieÅ¡kovei teko įrodyti aplinkybės nebuvimÄ („neigiamÄ aplinkybę“).Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. vertino tik trečiųjų asmenų J.

J. ir E. B. paaiÅ¡kinimus, tačiau visiÅ¡kai nevertino nuoseklių ieÅ¡kovės atstovių paaiÅ¡kinimų, taip pat byloje ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, gautų iÅ¡ VÄ® Regitra. Nors tiek atsakovė, tiek tuo metu buvusi direktorė E. B. teigė, kad įgaliojimÄ trečiasis asmuo turėjo, tačiau įgaliojimo kopijos nepasiliko, nors tokiÄ pareigÄ turėjo pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punktÄ .

Taip pat tokio įgaliojimo kopija turėjo bÅ«ti palikta ir VÄ® Regitra, tačiau ji taip pat Å¡io įgaliojimo neturi. VÄ® Regitra pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe 2014-04-27 įgaliojimÄ , bet ne parduoti transporto priemonę, o užregistruoti transporto priemonę UAB „BGV“ bei iÅ¡imti laikinus numerius. Taigi nors teismas konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbuotojas J. J. kasos iÅ¡laidų orderyje pasiraÅ¡ydamas patvirtino, kad 13 310 litų sumÄ iÅ¡ atsakovės gavo, tačiau tokia teismo iÅ¡vada, nesant byloje jokių įrodymų, kad J.

J. buvo įgaliotas parduoti automobilį ir gauti pinigus, reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip tik tai, kad bÅ«tent atsakovė, iÅ¡mokėdama iÅ¡ savo kasos pinigus paÅ¡aliniam asmeniui, neturinčiam jokio įgaliojimo veikti ieÅ¡kovės vardu, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes.Teismas nepagrįstai nurodė, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog UAB „Tralo“ pinigus kasos iÅ¡laidų orderio pagrindu perdavė ieÅ¡kovės vardu veikusiam vadybininkui J. J., nepaneigia atsiskaitymo su Å¡ia įmone fakto.

Visų pirma, byloje nėra jokio įrodymo, kad J. J. turėjo teisę veikti įmonės vardu. Antra, kasos iÅ¡laidų orderis nėra pinigų sumokėjimÄ Ä¯rodantis dokumentas. Atsakovė bÅ«tų laikoma visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove tik turėdama ne tik savo iÅ¡siraÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį, bet ir ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ pinigų gavimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Tik ieÅ¡kovės iÅ¡duotas kasos dokumentas patvirtintų atsakovės atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove ir operacijos užbaigtumÄ , tačiau tokio dokumento ieÅ¡kovė niekada nėra iÅ¡davusi atsakovei, kadangi atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neginčija pačios automobilio pardavimo sutarties, tokiu bÅ«du patvirtindama, kad leidimÄ parduoti automobilį J.

J. buvo davusi. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti. Teismas, padaręs minėtÄ iÅ¡vadÄ , pažeidė ieÅ¡kovės dispozicijos teisę. IeÅ¡kovės pažeistos teisės tokiu bÅ«du, kurį pasirinko ieÅ¡kovė, yra gintinos, kadangi atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove. Todėl tai, kad ieÅ¡kovė neginčijo paties sandorio, nereiÅ¡kia, kad J.

J. turėjo įgaliojimÄ veikti įmonės vardu parduodant automobilį ir gauti pinigus bei kad atsakovė yra atsiskaičiusi.Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė ne nutartimi per 3 darbo dienas, kaip numato procesas, o priimtame sprendime. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo pateiktas 2015-07-27, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas ne vėliau kaip 2015-07-30 nutartimi, o ne sprendimu 2015-07-31. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė ne nutartimi, o 2015-07-31 sprendimu, todėl ieÅ¡kovei buvo užkirsta galimybė pasinaudoti apskundimo teise, tuo labiau, kad teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir iki įsiteisės atsakovės turtinė padėtis gali pasikeisti iÅ¡ esmės.Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė jokių įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais vadovaujantis atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Teismo sprendimas yra paremtas tik teiginiais, nenurodant jokio teisinio pagrindimo. Atsakovė UAB „Tralo“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nesutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, jog įgaliojimo buvimÄ atsakovė pagrindė trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, kadangi J. J. iÅ¡duotas įgaliojimas liko ieÅ¡kovės patalpose, J. J. su ieÅ¡kove nutraukus darbo santykius, todėl nei J.

J., nei E. B. negalėjo pateikti įgaliojimo. J. J. veikimÄ ieÅ¡kovės vardu ir atitinkamai įgaliojimų turėjimÄ taip pat patvirtina netiesioginiai įrodymai – 2014-05-05 ieÅ¡kovės sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ iÅ¡rašė ir pasirašė J. J.. Å ioje sÄ skaitoje faktÅ«roje J. J. nurodomas ginčo automobilio pardavėju ir tai patvirtina jo paties paraÅ¡as. J. J. įgaliojimus veikti ieÅ¡kovės vardu taipogi įrodo ir 2014-05-05 atsakovės kasos pajamų orderis, kuriame J. J. paraÅ¡u patvirtina, jog gavo Å¡alių sutartÄ pinigų sumÄ už parduodamÄ ginčo automobilį.

Laikinųjų numerių ginčo automobiliui išėmimas taip pat aiÅ¡kiai rodo ieÅ¡kovės ketinimÄ parduoti automobilį. Å ie ieÅ¡kovės veiksmai aiÅ¡kiai rodo, kad ieÅ¡kovė patį automobilio pardavimo faktÄ pripažino. Atsakovės nuomone, visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su įgaliojimo parduoti transporto priemonę (ne)turėjimu, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturėtų bÅ«ti vertinami, nes bylos nagrinėjimo dalykas – skolos priteisimas iÅ¡ atsakovės, o ne sandorio, kaip sudaryto neįgalioto asmens, nuginčijimas.

Aplinkybę, jog atsakovė su ieÅ¡kove atsiskaitė, patvirtino ir J. J. bei E. B.. Tai, jog atsiskaitant už parduotÄ ginčo automobilį iÅ¡raÅ¡ant apskaitos dokumentus galimai liko formalios klaidos, nepaneigia fakto, jog už nupirktÄ automobilį atsakovė su ieÅ¡kove atsiskaitė, pinigus perduodama ieÅ¡kovės darbuotojui. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovė ketino parduoti automobilį, patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė įsigijo automobilį, nors transporto veiklos faktiÅ¡kai nevykdo, įgaliojo darbuotojÄ J.

J., kuris, nors ir nėra įmonėje patvirtintos tvarkos, nustatančios, kas gali atlikti Å«kines – finansines operacijas (o taip pat iÅ¡raÅ¡omi įgaliojimai nėra registruojami), faktiÅ¡kai vykdo įmonėje finansines – Å«kines operacijas (priima grynus pinigus, atsiskaito grynaisiais pinigais), suteikia įgalinimus laikinai įregistruoti automobilį, iÅ¡imti laikinus numerius. Vėliau laikino registravimo terminuose automobilis parduodamas, iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, įmonės vardu veikiantis asmuo pinigus gauna, automobilis paimamas iÅ¡ aikÅ¡telės. Niekas automobilio nepasigedo, nesikreipė į policijÄ , nefiksavo automobilio dingimo fakto.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad automobilis parduotas neturint įgaliojimo, nesuderinus kainos ir t. t., ieÅ¡kinio dėl sandorio negaliojimo, kaip sudaryto neįgalioto asmens, nereiÅ¡kė, su PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta kaina sutiko, pretenzijos buvusiam darbuotojui J. J. nereiÅ¡kė, nors iÅ¡ dokumentų matyti, kad Å¡iÄ Å«kinę operacijÄ vykdė Å¡is darbuotojas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad pagal 2014 m. gegužės 5 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0000293 pardavėjas – ieÅ¡kovė UAB „BGV“ pardavė pirkėjui – atsakovei UAB „Tralo“ automobilį Renault Premium 420 už 13 310 Lt su PVM.

Å ioje sÄ skaitoje nurodyta, kad sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė ir automobilį perdavė J. J., o jį priėmė direktorė E. B.. BÅ«tent Å¡is dokumentas patvirtina tarp Å¡alių atsiradusius pirkimo–pardavimo santykius dėl nurodyto automobilio pardavimo, kurių ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčija ir bÅ«tent Å¡ia sÄ skaita faktÅ«ra grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos už parduotÄ automobilį priteisimo. Atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 016 patvirtina, kad atsakovė J.

J. iÅ¡ kasos iÅ¡davė 13 310 Lt, kurių gavimÄ jis patvirtino savo paraÅ¡u, atsakovė tai laiko atsiskaitymo už parduotÄ turtÄ Ä¯rodymu, o ieÅ¡kovė su tuo nesutinka, teigdama, kad J. J. veikė neturėdamas įgaliojimo atstovauti Å¡iuose santykiuose ieÅ¡kovės, nes tokio įgaliojimo nebuvo iÅ¡duota, todėl atsakovė, sumokėdama už parduotÄ turtÄ J. J., veikė savo rizika ir nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad yra nustatytas atsiskaitymo pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį faktas, su kuo nesutinka ieÅ¡kovė, teigdama, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai ir netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga tarp Å¡alių.

Dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vados, kad atsakovė yra atsiskaičiusi pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįstumo. Kaip nurodyta ieÅ¡kovė neneigia susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp Å¡alių, t. y. neneigia ir neginčija pirkimo–pardavimo sutarties, kuriÄ patvirtina nurodyta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, tik neigia, kad atsakovė yra įvykdžiusi atsiskaitymo prievolę, faktiÅ¡kai remdamasi LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009).Esminis klausimas Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra tas, ar byloje pateiktų įrodymų pagrindu buvo galima nustatyti faktÄ , jog atsakovė pagal sandorį yra atsiskaičiusi. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl atsiskaitymo fakto nustatymo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar atsakovė įvykdė prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaityti už parduotÄ transporto priemonę. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės pagrindimas ar jos nuginčijimas sudaro ginčo esmę. IeÅ¡kovės darbuotojo J. J. įgaliojimų parduodant transporto priemonę ir gaunant už tai atlygį turėjimas ar neturėjimas turi reikÅ¡mę vertinant, ar atsakovė prievolę atsiskaityti įvykdė tinkamai, t. y. ar prievolę įvykdė tinkamam asmeniui.

IeÅ¡kovės darbuotojo J. J. paraÅ¡as kasos iÅ¡laidų orderyje patvirtina, kad jis pinigus pagal pirkimo–pardavimo sutartį gavo. Tai patvirtino ir pats trečiasis asmuo J. J. bei trečiasis asmuo – atsakovės buvusi direktorė E. B.. Todėl pinigų perdavimo J. J. faktas buvo nustatytas pagrįstai. Nustačius šį faktÄ , vertintina, ar pagrįstai buvo nustatyta, kad prievolė buvo įvykdyta tinkamai. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvyksimo principai, t. y. prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Prievolė turi bÅ«ti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymÄ (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymÄ , laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymÄ arba faktiÅ¡kai gauna visÄ Ä¯vykdymÄ iÅ¡ to asmens (CK 6.44 straipsnio 2 dalis). Kadangi PVM sÄ skaita–faktÅ«ra ieÅ¡kovės buvo iÅ¡raÅ¡yta jos vadybininko J.

J. ir automobilį pagal šį sandorį atsakovei perdavė bÅ«tent Å¡is asmuo, o ieÅ¡kovė pirkimo–pardavimo sutarties neginčija, t. y. neneigia Å¡alių sutartinių santykių, galima pagrįstai teigti, kad J. J. Å¡iuose teisiniuose santykiuose buvo tinkamas ieÅ¡kovės atstovas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad J. J. veikė pagal įgaliojimÄ , nors jis nėra iÅ¡saugotas, o nustatyti jo buvimo faktÄ nėra galimybės, nes ieÅ¡kovė patvirtino, kad įgaliojimų apskaita įmonėje nevedama, pagrįstai atsižvelgė į paties J.

J. paaiÅ¡kinimus, kad jis turėjo visus įgaliojimus veikti įmonės vardu ir pats surašė sau įgaliojimÄ , kuris liko darbovietėje jam išėjus iÅ¡ darbo, taip pat ir trečiojo asmens E. B. paaiÅ¡kinimus, kad toks įgaliojimas sudarant sandorį buvo. Kad pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta ir atsiskaitymas įvyko su tinkamu atstovu, patvirtina ir J. J. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad, kad jis ne vienÄ kartÄ yra rašęs PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovės vardu ir ne kartÄ yra priėmęs pinigus, kas patvirtina tokiÄ nusistovėjusiÄ praktikÄ Ä¯monėje.

Netiesioginiu įrodymu, kad J. J. veikė bÅ«tent atstovaudamas ieÅ¡kovę, patvirtina ir ieÅ¡kovės 2014 m. balandžio 27 d. iÅ¡duotas įgaliojimas tam pačiam J. J. atstovauti bendrovę įregistruojant tÄ pačiÄ transporto priemonę bei iÅ¡imant jos valstybinius numerius ir VÄ® Regitra pateiktos 2014 m. balandžio 29 d. sÄ skaitos faktÅ«ros duomenys apie tai, kad bÅ«tent tas pats ieÅ¡kovės darbuotojas J. J. priėmė ieÅ¡kovės vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už valstybinio numerio ženklų iÅ¡davimÄ ir transporto priemonės įregistravimÄ , kas patvirtina nuolatinį J.

J. veikimÄ ieÅ¡kovės vardu įgyjant ir parduodant tÄ pačiÄ transporto priemonę. Todėl atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumÄ , labiau tikėtina, kad trečiais asmuo J. J. pirkimo–pardavimo santykiuose veikė kaip ieÅ¡kovės atstovas, turėdamas jos įgaliojimus, ypač, kai jis to neneigia, kaip neneigia ir gavęs pagal ginčo sandorį pinigus, tačiau pinigų ieÅ¡kovei neperdavė dėl kilusių nesutarimų su direktoriumi. IeÅ¡kovės nurodyti LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau Taisyklių) pažeidimai, nustatant, ar J.

J., priimdamas atsakovės įvykdytÄ prievolę – ­sumokėjimÄ už parduotÄ daiktÄ , veikė kaip ieÅ¡kovės atstovas, vertintini visų byloje pateiktų įrodymų visumos apimtyje. Nurodytų Taisyklių 6 punkte iÅ¡ tikrųjų yra nustatyta, kad kasininkas iÅ¡moka pinigus tik kasos iÅ¡laidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui. Jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal įgaliojimÄ , kasos iÅ¡laidų orderio tekste nurodomas (po faktiÅ¡ko pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotinio vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta.

Jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal mokėjimo žiniaraÅ¡tį, prieÅ¡ gavėjo paraÅ¡Ä kasininkas įraÅ¡o žodžius „Pagal įgaliojimÄ â€œ. Ä®statymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos iÅ¡laidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio. Atsakovės iÅ¡duotame kasos iÅ¡laidų orderyje yra visi bÅ«tini duomenys apie pinigus gavusį asmenį ir nurodyta, kad pinigai iÅ¡duoti bÅ«tent ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu. Tai, kad įgaliojimas nebuvo pridėtas prie kasos iÅ¡laidų orderio vertintina, kaip Å¡ių taisyklių pažeidimas, tačiau teismas, nustatydamas atsiskaitymo pagal sutartį faktÄ , turi vertinti visus įrodymus ir iÅ¡ įrodymų visumas, remdamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, byloje nustatyti tam tikras aplinkybes, Å¡iuo atveju prievolės atsiskaityti įvykdymo aplinkybes, o kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus.

Ä®galiojimo prie kasos iÅ¡laidų orderio nepasilikimas nėra vienintelis leistinas įrodymas nurodytai aplinkybei pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai, jog kasos iÅ¡laidų orderis nėra atsiskaitymÄ patvirtinantis dokumentas, nes nėra patvirtintas ieÅ¡kovės pinigų gavimo faktas, taip pat atmestini. IeÅ¡kovė Å¡iuos argumentus grindžia nurodytų Taisyklių 9 ir 10 punktais, kurie faktiÅ¡kai numato atskaitingo asmens veiksmus, atsikaitant už iÅ¡duotus ir gautus pinigus. Tačiau Å¡ie argumentai neturi jokios esminės ir tiesioginės reikÅ¡mės, nustatant sandorio Å¡alių prievolių (nagrinėjamu atsiskaitymo prievolės) įvykdymÄ .

Nurodytos teisės normos reglamentuoja Å«kio subjekto santykius su atskaitingais asmenimis t. y. savo darbuotojais, todėl jos taikytinos ieÅ¡kovės ir jos darbuotojo J. J. santykiams.  Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡sprendimo IeÅ¡kovė 2015-07-27 pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinio užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė 2015 m. liepos 31 d. sprendimu, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinį atmetus netikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantė nurodo, kad Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡spręstas, pažeidus įstatymo reikalavimÄ tokį praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas (CPK 147 straipsnio 1 dalis) ir praÅ¡ymas iÅ¡spręstas ne teismo nutartimi, o teismo sprendimu, kas užkerta keliÄ pasinaudoti apeliacijos teise. Å ie argumentai atmestini, kadangi tai neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, be to, iÅ¡sprendus klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimu nebuvo apribota ieÅ¡kovės apeliacijos teisė, nes ji ja pasinaudojo paduodama apeliacinį skundÄ .

Be to, ieÅ¡kovė, jei manė esant grėsmei jos turtiniams interesams, turėjo galimybę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir apeliacinės instancijos teismui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ , todėl jis nekeistinas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Todėl tenkintas atsakovės praÅ¡ymas priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinėje instancijos teisme turėtas atstovavimo iÅ¡laidas – 400 Eur, nes Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BGV“ (įmonės kodas 135992934) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tralo“ (įmonės kodas 3033003588) 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                      Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Leonas Jachimavičius                                                                                                           Virginija Lozoraitytė