2022-01-10 Nr. AB-5791-4-52-3-00568-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1037-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00568-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) K. M. piliečiu prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Azad Shilani ir Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo ir laikino apgyvendinimo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Centre terminą iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. sustabdytame patikrinimui automobilyje vyko 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Visi 4 užsieniečiai buvo pasišalinę iš užsieniečių apgyvendinimo vietos. 2021 m. rugpjūčio 14 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai sprendimu Užsienietį laikinai sulaikė Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patikslino nurodytą datą iki 2021 m. lapkričio 13 d.

3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, buvo pasišalinęs iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos, todėl prašė pratęsti jam taikomo sulaikymo terminą. Užsienietis nebendradarbiavo, nepateikė savo dokumentų, buvo pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pabėgti iš Centro.

4. Užsienietis teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad nenori grįžti atgal. Pasišalino iš stovyklos, nes jam liepė grįžti į savo šalį, kurioje jam nesaugu, todėl išsigando. Dokumentai buvo atimti (duomenys neskelbtini) miške. Užsieniečio atstovas prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečiui sulaikymą Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. vasario 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdamas dokumentų, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, jis galėjo bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo. Sprendė, jog pripažinti išnykus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam sulaikymo pagrindui nebuvo pagrindo.

7. Teismas pažymėjo, jog iš teismui pateiktos medžiagos, nebuvo pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas. Nurodė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo, gali bandyti išvykti ir pasislėpti, todėl taikoma sulaikymo priemonė proporcinga. Teismas sprendė, jog skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – kiltų reali rizika nepasiekti siekiamų tikslų (išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvų, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti). Teismas Užsieniečio argumentus dėl pasišalinimo iš stovyklos priežasčių vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiančių byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindai Užsieniečiui nėra išnykę ar pasikeitę.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, jam gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taip užtikrinant jo buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarant jam sąlygas laisvai judėti.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39226 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė ir Migracijos departamento antroji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 13 d. jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11.2. Užsieniečiui neteisėtai, nelegaliai atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos ir sudarytos sąlygos gyventi užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, tačiau Užsienietis paliko jam suteiktą gyvenamąją vietą su tikslu išvykti iš šalies. Užsieniečio veiksmai rodo, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti.

11.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamento sprendimo įvykdymas įmanomas tik Užsienietį sulaikius. Jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog nesulaukęs galutinio sprendimo jis pasišalins iš Centro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo Centre – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro Teikimą nustatęs, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, jo asmens tapatybė nenustatyta, jis buvo apgyvendintas apgyvendinimo stovykloje, iš kurios pasišalino bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, galutinio įsiteisėjusio Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo jo atžvilgiu nebuvo, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

14. Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 3707-575/2018).

18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, šį sprendimą Užsienietis apskundė ir 2021 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamento antroji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija jo skundą atmetė kaip nepagrįstą, Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs, Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, apgyvendintas stovykloje iš jos pasišalino, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti Užsienietį, kuris nėra išnykęs.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (žr. nutarties 20 punktą), kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio įsiteisėjusio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu K. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius