2020-11-18 Nr. AB-21850-3-63-3-01950-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2384-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01950-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Agrovet“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. birželio 11 d. sprendimus Nr. VIA-SP4-44 ir VIA-SP4-45 (toliau – ir Skyriaus Sprendimai), kuriais su pareiškėju nutrauktos 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. sausio 26 d. sudarytos sutartys; 2) panaikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (9.8) I-5024 (toliau – ir VSDFV Sprendimas), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Skyriaus Sprendimų panaikinimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su Skyriumi 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. AD-36 (toliau – ir Sutartis Nr. AD-36), o 2018 m. sausio 26 d. valstybinio socialinio draudimo delspinigių už apdraustuosius išieškojimo laiko atidėjimo sutartį Nr. VLA-ST-1 (toliau – ir Sutartis Nr. VIA-ST-1) (toliau kartu – ir Sutartys). Sutartimis buvo sutarta dėl einamųjų įmokų mokėjimo ir buvo patvirtintas grafikas, kuriuo suderintos įsiskolinimo mokėtinos sumos ir nustatyti mokėtinų sumų terminai, tačiau Skyrius Sprendimais nutraukė šias sutartis. Nesutikdamas su Skyriaus Sprendimais, pareiškėjas juos apskundė VSDFV, kuri VSDFV sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sutarčių sudarymo metu buvo susitaręs su strateginiu partneriu ir sudaręs sutartį, kuria strateginis partneris siekia įsigyti mėsos įmonių verslo ar dalį (kontrolinį akcijų paketą), perfinansuoti ar išpirkti reikalavimo teises iš kreditorių ir kt., jei bendrovės veikla nebus nutraukta ir bus iškelta bendrovei restruktūrizavimo byla. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sutarčių su VSDFV sudarymo metu pagrįstai tikėjosi, jog bendrovei bus iškelta restruktūrizavimo byla ir strateginis investuotojas skirs investicijas, kurios bus panaudotos bendrovės turimų skolų perfinansavimui ar reikalavimų teisių iš kreditorių išpirkimui, ir bendrovė galės tinkamai vykdyti sutartyse patvirtiną grafiką ir mokėti einamąsias įmokas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjui iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas civilinę bylą grąžino iš naujo nagrinėti, o Klaipėdos apygardos teismas civilinę bylą Nr. eB2-812-265/2018 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinės iš naujo, todėl investicijų pritraukimo procesas objektyviai pareikalaus daugiau laiko nei buvo prognozuota. Pareiškėjas pažymėjo, jog tikėjosi, kad finansiniams srautams sureguliuoti laikotarpis, kuriam buvo prašoma atidėti įsiskolinimo sumokėjimo terminą, bus pakankamas, todėl neprašė jam suteikti maksimalų valstybinio socialinio draudimo įmokų atidėjimo terminą, kuris yra ketveri metai.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad turi būti siekiama išsaugoti šalių sutartinius santykius ir sutarties nutraukimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė, kuri turi būti taikoma tik tuomet, kai šių santykių nebėra galimybės išsaugoti. Pareiškėjo nuomone, Skyrius, nutraukdamas Sutartis, nepagrįstai neįvertino, kad bendrovė sudarytą Sutartį Nr. AD-36 vykdė atsakingai, mokėjo visas privalomąsias įmokas, dengė susidariusį įsiskolinimą iki pat 2018 m. balandžio 27 d. prašymo pakeisti Sutarčių sąlygas dėl mokėjimo termino atidėjimo pateikimo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas nurodė, kad sutarčių vykdymo principai įpareigoja sutarties šalis bendradarbiauti ir kooperuotis.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad, kai dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tapo sudėtinga vykdyti sutartimis grįstus įsipareigojimus, jis nedelsiant kreipėsi į Skyrių su prašymu pratęsti Sutarčių įvykdymo terminus. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo žinoti, jog nenumatytos aplinkybės turės esminę reikšmę bei įtaką pareiškėjo galimybėms vykdyti Sutartimis patvirtintus įsipareigojimus. Prašyme pareiškėjas prašė pakeisti Sutarčių sąlygas ir pratęsti įsiskolinimo mokėjimo grafiką papildomam laikotarpiui, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad VSDFV neturėjo pagrindo pratęsti sutarčių įvykdymo terminus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.223 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas teigė, kad bet kokia sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Pareiškėjas pateikė pasiūlymą pakeisti Sutarčių sąlygas, tačiau VSDFV priėmė sprendimą (2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (9.24) I-3436 „Dėl UAB „Agrovet“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties pratęsimo“) nesvarstyti pateikto prašymo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Sutartys buvo nutrauktos neišnagrinėjus bylos ir esant neįsiteisėjusiam nurodytam sprendimui. Pareiškėjas teigė, kad Skyrius negalėjo priimti sprendimų dėl Sutarčių nutraukimo, nes liko neįvertinos esminės aplinkybės, kurių pasikeitimas darė įtaką pareiškėjo galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjo nuomone, VSDFV Sprendimas priimtas pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes priimtas neatsižvelgus į Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą dėl VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (9.24) I-3436 „Dėl UAB „Agrovet“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties pratęsimo“.

6. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Skyrius nurodė, kad su pareiškėju 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė Sutartį Nr. AD-36, kuria iki 2018 m. liepos 31 d. atidėtas 120 683,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas, mokant pagal įmokų atidėjimo grafiką ir 2018 m. sausio 26 d. Sutartį Nr. VIA_ST-1, kuria iki 2018 m. liepos 31 d. atidėtas 7 832,67 Eur delspinigių įsiskolinimo sumokėjimas, mokant pagal delspinigių atidėjimo grafiką. Skyrius paaiškino, kad, įvertinęs tai, jog pareiškėjas nevykdė 2017 m. rugsėjo 8 d. Sutartyje Nr. AD-36 ir 2018 m. sausio 26 d. Sutartyje Nr. VIA_ST-1 numatytų sąlygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, nesumokėjo atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pagal skolos grąžinimo grafiką, Skyriaus Sprendimais nusprendė nutraukti pasirašytas Sutartis.

8. Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 19 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65, 80 punktais, nurodė, kad, bendrovei pažeidus socialinio draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, atsirado pagrindas nutraukti sutartis. Skyrius pažymėjo, kad nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama išvengti draudėjų piktnaudžiavimo atvejų, kai draudėjas įsipareigotų mokėti įmokų skolas, o vėliau visiškai ar iš dalies nevykdytų savo pirminio įsipareigojimo ir tęstų skolos mokėjimą ilgesniam laikui. Tai, kad dėl užsitęsusio restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir strateginio finansavimo nukėlimo pasikeitė pareiškėjo galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, teisinės reikšmės Skyriaus Sprendimų priėmimui neturėjo, nes teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškėjo ir atsakovo, reglamentuojami viešosios teisės normų, kuriose įtvirtintas principas, kad tai, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Skyrius atkreipė dėmesį į tai, kad VSDĮ sutarčių dėl įmokų atidėjimo pratęsimas nėra numatytas, taip pat nėra numatyta, kad atsakovas turi vadovautis CK ir pakeisti sutarties sąlygas.

9. Skyrius nurodė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo, todėl nesutiko su pareiškėju, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl VSDFV 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (9.24) I-3436 „Dėl UAB „Agrovet“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties pratęsimo“ turės tiesioginę įtaką sutarčių vykdymui.

10. Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

11. VSDFV paaiškino, kad pareiškėjas su Skyriumi sudarė Sutartį Nr. AD-36 ir Sutartį Nr. VIA-ST-1, kuriomis buvo sutarta dėl valstybinio socialinio draudimo įsiskolinimo, delspinigių ir palūkanų sumokėjimo, taip pat nustatytos kitos sąlygos, kurias pažeidus sutartis nutraukiama.

12. VSDFV nurodė, kad Skyriuje 2018 m. balandžio 27 d. gautas pareiškėjo Prašymas. VSDFV, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, nepratęsė įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo terminų, nes teisinis reguliavimas tokio pratęsimo nenumato. Pareiškėjas pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, todėl tuo pagrindu buvo nutrauktos sudarytos sutartys. VSDFV akcentavo, kad sudarydamas sutartis, pareiškėjas turėjo numatyti galimas rizikas dėl sutarčių neįvykdymo ir teisines pasekmes, numatytas Taisyklių 65 punkte, o ne tikėtis valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminų pratęsimo.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Agrovet“ skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Skyriaus Sprendimų, kuriais nutrauktos Sutartys ir VSDFV sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Skyriaus Sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

15. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

15.1. Vadovaujantis VSDFV 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. ĮAS-2-9, Skyrius su pareiškėju sudarė Sutartį Nr. AD-36, kuria iki 2018 m. liepos 31 d. atidėtas 120 683,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas, mokant pagal nustatytą įmokų atidėjimo grafiką.

15.2. Remdamasis VSDFV 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr.VIA_SP4-5, Skyrius su pareiškėju 2018 m. sausio 26 d. sudarė Sutartį Nr. VIA_ST-1, kuria iki 2018 m. liepos 31 d. buvo atidėtas 7 832,67 Eur delspinigių įsiskolinimo sumokėjimas, mokant pagal nustatytą delspinigių atidėjimo grafiką.

15.3. Skyrius 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-44, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nevykdė Sutartyje Nr. AD-36 numatytų sąlygų ir iki 2018 m. gegužės 15 d. nesumokėjo 9 114,33 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2018 m. balandžio mėn., iki 2018 m. balandžio 30 d. nesumokėjo 16 000 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2018 m. gegužės 31 d. nesumokėjo 17 000 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, nesumokėjo atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pagal skolos grąžinimo grafiką, vadovaudamasis Sutarties Nr. AD-36 5 punktu ir Taisyklių 65 punktu, nusprendė nutraukti Sutartį Nr. AD-36 ir priverstine tvarka išieškoti nesumokėtą 111 000 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius sumą ir 536,46 Eur palūkanų.

15.4. Skyrius 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-45, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nevykdė Sutartyje Nr. VIA_ST-1 numatytų sąlygų ir iki 2018 m. gegužės 15 d. nesumokėjo 9 114,33 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2018 m. balandžio mėn., t. y. nustatytu terminu nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, vadovaudamasis Sutarties Nr. VIA_ST-1 5 punktu ir Taisyklių 80 punktu, nusprendė nutraukti Sutartį Nr. VIA_ST-1 ir priverstine tvarka išieškoti nesumokėtą 5 932,67 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo delspinigių už apdraustuosius sumą ir 94,98 Eur palūkanų.

15.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Sprendimais, juos apskundė VSDFV, kuri VSDFV sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VSDĮ ir Taisyklės. Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas (VSDĮ 19 str. 3 d.; Taisyklių 65 p., 80 p.), taip pat įvertinęs bylos Sutarčių nuostatas ir bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė esminės Sutarčių sąlygas (Sutarčių 5 p.), nustatytus mokėjimo grafikus, todėl su pareiškėju teisėtai ir pagrįstai buvo nutrauktos Sutartys ir priverstine tvarka pradėtas vykdyti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas.

17. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Skyrius turėjo bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti visas pastangas, kad sutartys būtų išsaugotos, teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti numatyti teisės aktuose. Atsižvelgęs į tai, kad VSDĮ 19 straipsnio 3 dalyje, Taisyklių 65, 80 punktuose nustatyta, jog pažeidus socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas sudarytos sutartys yra nutraukiamos, teismas konstatavo, kad Skyrius teisėtai ir pagrįstai su pareiškėju sudarytas Sutartis nutraukė.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Skyrius negalėjo priimti sprendimų dėl sutarčių nutraukimo, nes teismui buvo apskųstas VSDFV 2018 m. birželio 8 d sprendimas Nr. (9.24) I-3436, kuriuo nesvarstytas pareiškėjo pateiktas pasiūlymas dėl sutarčių sąlygų pakeitimo laikytinas nepagrįstu, teismas nurodė, kad, esant nenuginčytam, teisėtam ir pagrįstam VSDFV sprendimui Nr. (9.24) I-3436, nėra pagrindo konstatuoti, jog jo apskundimas teisme turėjo kokią nors įtaką Skyriaus Sprendimams, ar kaip nors suvaržė pareiškėjo teises į gynybą.

III. 19. Pareiškėjas BUAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių, jog: iki Prašymo pateikimo dienos pareiškėjas buvo 100 proc. sumokėjęs visas Sutartyse numatytas įmokas bei paprašiusi sustabdyti įmokų pagal Sutartis vykdymą, o taip pat, kad pareiškėjas pateikė Prašymą, nepasibaigus Sutartyse mokėjimo grafike nustatytam terminui, todėl, esant faktiniam įmokų sustabdymui, nebuvo pagrindų konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė mokėjimo grafiką.

21. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad dar iki termino pabaigos, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas t. y. 2018 m. balandžio 27 d., pareiškėjas pateikė Prašymą, kuriuo iki Prašymo išnagrinėjimo dienos prašė leisti sustabdyti įmoku pagal Sutartis vykdymą.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad patys atsakovai pripažino faktą, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. įmokų pagal Sutartis vykdymas ir buvo faktiškai sustabdytas, dėl to nebuvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš UAB „Agrovet“. Skyrius 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (8.1E) SI-24360 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į Prašymą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) informavo bendrovę apie medžiagos pateikimą VSDFV dėl sprendimo priėmimo bei nurodė, kad apie priimtą sprendimą bendrovė bus informuota papildomai.

23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Skyriaus Sprendimai priimti įvertinus tai, kad pareiškėjas iki 2018 m. gegužės 15 d. nesumokėjo 9 114,33 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2018 m. balandžio 30 d. nesumokėjo 16 000,00 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, iki 2018 m. gegužės 31d. nesumokėjo 17 000 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, nesumokėjo atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pagal skolos grąžinimo grafiką. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas vertinimas, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 65 ir 80 punktus, Sutarčių 5 punktus bei valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, yra neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes įmokų pagal Sutartis vykdymas, kaip pripažino visos šalys, nuo 2018 m. balandžio 27 d. buvo faktiškai sustabdytas.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad iš Sutartyse numatyto įmokų išdėstymo grafiko akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė išnaudoti maksimalaus leistino termino, kuriam gali būti atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų į VSDF įsiskolinimo sumokėjimas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė svarbią aplinkybę, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį, svarstant pareiškėjo prašymą, VSDFV posėdyje, kuriame asmeniškai dalyvavo pareiškėjo atstovai, VSDFV nariai tvirtino, kad pareiškėjas grafike turėtų numatyti maksimaliai trumpą terminą įmokų sumokėjimus, nes jis turės galimybę kreiptis dėl termino pratęsimo, jeigu nustatytu grafiku jai taptų sudėtingiau mokėti Sutartyse suderintas sumas. Tačiau, susiklosčius būtent tokiai situacijai, priešingai nei tvirtino VSDFV nariai, pareiškėjui buvo užkirstas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, inicijuoti sudarytų Sutarčių sąlygų pakeitimą, pratęsiant įsiskolinimo sumokėjimo terminus.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, jei VSDĮ sutarčių dėl įmokų atidėjimo pratęsimas nėra numatytas, tai jis nėra galimas. Pareiškėjo įsitikinimu, Sutarties pratęsimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis tomis pačiomis įstatymo nuostatomis kaip ir Sutarties sudarymui (VSDĮ 19 str. 3 d.). VSDFV asmens prašymu priima sprendimą (Taisyklių 58 p.), kurio pagrindu nustatyta tvarka yra sudaroma sutartis.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas neprašė sudaryti naujos sutarties dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, o prašė pratęsti pasirašytų Sutarčių įvykdymo terminą, t. y. mokėjimo grafiką išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybinio socialinio draudimo įmokos gali būti atidedamos vieną kartą. Pareiškėjas neprašė atidėti dar kartą valstybinio socialinio draudimo įmokų, o prašė ilgesnio sumokėjimo termino bei prašymą pateikė, nepažeisdamas Sutarčių vykdymo grafiko, esant nenutrauktoms ir galiojančioms tarp šalių sudarytoms Sutartims. Pirmosios instancijos teismo nurodytas reglamentavimas turėtų būtų taikomas, jeigu sudaryta socialinio draudimo įmokų sumokėjimo sutartis iki prašymo pakeisti sutartį būtų buvusi nutraukta, o pareiškėjas, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui būtų pakartotinai kreipęsis su prašymu atidėti socialinio draudimo įmoką, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams neteisingai pritaikė teisės normas.

27. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, susijusius su sutarčių šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VAĮ nuostatas (3 str. 1 d. 1 p., 8 str. 1 d. ir 2 d.), todėl nepagrįstai sprendė, kad Skyriaus Sprendimai atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo dėl objektyvių priežasčių atidėti administracinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, paradoksalu tai, kad tą pačią dieną tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamos dvi bylos, tačiau, esant toms pačioms priežastims ir tai pačiai teismo sudėčiai, vieną administracinę bylą teismas atidėjo, o kitos ne. Pareiškėjo vertinimu, tokie kontraversiški veiksmai nesuderinami su teisės į tinkamą gynybą užtikrinimu.

30. VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. VSDFV, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu (VSDĮ 19 str. 3 d., Taisyklių 65 ir 80 p.), nurodo, kad aplinkybės, jog UAB „Agrovet“ Sutartis iki prašymo pateikimo dienos vykdė, kad pateikė Prašymą, nepasibaigus Sutarčių mokėjimo grafike nustatytam terminui, bei tai, kad sumokėjo ženklią sumą į VSDF biudžetą nuo Sutarčių sudarymo dienos, teisinės reikšmės Skyriaus Sprendimų priėmimui neturėjo. Pareiškėjui pažeidus socialinio draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, atsirado Taisyklių 65 ir 80 punktuose numatytas pagrindas nutraukti Sutartis. VSDFV sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė esmines Sutarčių sąlygas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 65, 80 punktais, teisėtai ir pagrįstai su ja nutrauktos Sutartys ir priverstine tvarka pradėtas vykdyti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas.

32. VSDFV nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad VSDFV ydingai interpretavo VAĮ nuostatas (3 str. 1 d. 1 p.), todėl padarė klaidingą išvadą, kad sutarčių dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimas reikštų viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribų peržengimą, nes pareiškėjas, sudarydamas Sutartis, prisiėmė sau atsakomybę ir riziką dėl šių Sutarčių neįvykdymo, t. y. sudarydamas minėtas Sutartis, UAB „Agrovet“ turėjo numatyti galimas rizikas dėl sutarčių neįvykdymo ir teisines pasekmes, numatytas Taisyklių 65 punkte, o ne tikėtis socialinio draudimo įmokų/delspinigių mokėjimo terminų nukėlimo.

33. VSDFV pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi CK 6.223 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog bet kokia sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VSDFV nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo santykius išsamiai reglamentuoja VSDĮ ir Taisyklės, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi CK normomis.

34. Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Skyrius atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą.

36. Skyrius papildomai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3) UAB „Agrovet“ iškelta bankroto byla, BUAB „Agrovet“ bankroto administratoriumi paskirtas Egidijus Jakubauskas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1114-553/2019 minėta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimų, kuriais nutrauktos Sutartys, ir VSDFV sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Skyriaus Sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė esminės sutarčių sąlygas (Sutarčių 5 p.), nustatytus mokėjimo grafikus, konstatavo, kad, vadovaujantis Taisyklių 65 ir 80 punktais, teisėtai ir pagrįstai su pareiškėju nutrauktos Sutartys ir priverstine tvarka pradėtas vykdyti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 65 ir 80 punktus, Sutarčių 5 punktus bei valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, yra neteisingas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes įmokų pagal Sutartis vykdymas, kaip pripažino visos šalys, nuo 2018 m. balandžio 27 d. buvo faktiškai sustabdytas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, jei VSDĮ sutarčių dėl įmokų atidėjimo pratęsimas nėra numatytas, tai jis nėra galimas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad sutarčių šalis turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.

40. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė tokių apskųstojo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių susiklostę santykiai reguliuojami viešosios teisės normų. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčą, privalo, be kita ko, nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės hierarchiją, inter alia (be kita ko) kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai aktai turi būti priimami remiantis įstatymais. Pareiga remtis įstatymais, be kita ko, reiškia ir viešojo administravimo subjekto pareigą veikti tik pagal įstatymų nustatytą kompetenciją. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-102-822/2019, nutartį Nr. AS-867-662/2016) Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui „galima atlikti tik tai, kas nustatyta įstatyme“, „neleidžiama daryti to, ko įstatymas nenumato“. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012). Pabrėžtina, kad VSDFV galėjo veikti tik tokiose ribose, kurias jam suteikia teisės aktai, reglamentuojantys jo veiklą – VSDĮ bei Taisyklės.

43. VSDĮ 19 straipsnyje ir Taisyklių 58 punkte numatyta galimybė draudėjui ir VSDFV vieną kartą sudaryti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutartį ir numatyti tokių įmokų mokėjimo grafiką. Teisės normos nenumato galimybės modifikuoti tokios sudarytos sutarties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1139-552/2020).

44. VSDĮ 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad VSDF, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į VSDF įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir VSDF administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo VSDF suma neviršija 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka.

45. Taisyklių 65 punkte nurodyta, jog, jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, VSDFV teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis. Pažeidęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos.

46. Pagal Taisyklių 80 punktą, pažeidus delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sutartį ar pagal Taisyklių 70 punktą priimtame sprendime nustatytas sąlygas, laiku nesumokėjus privalomųjų (einamųjų) socialinio draudimo įmokų, VSDFV teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti delspinigių išieškojimą ir priima sprendimą priverstine tvarka iš draudėjo išieškoti likusią nesumokėtą delspinigių dalį. Pažeidęs delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sąlygas, dėl delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią nesumokėtą delspinigių dalį priėmimo dienos.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas reglamentavimas turėtų būtų taikomas, jeigu sudaryta valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo sutartis būtų buvusi nutraukta, o šiuo atveju pareiškėjas prašė ilgesnio sumokėjimo termino bei prašymą pateikė nepažeidęs Sutarčių vykdymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu ir pažymi, kad, vertinant valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo teisinį reglamentavimą (VSDĮ ir Taisyklių nuostatas) yra apribota galimybė koreguoti sudarytą pirminę valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, pratęsti ar nukelti įmokų mokėjimą, todėl tai, kad, prašant pratęsti įmokų mokėjimo terminą, Sutartis buvo galiojanti ir nebuvo pasibaigusi, negalėjo turėti jokios įtakos Skyriaus Sprendimų priėmimui.

48. Apeliaciniame skunde minimi argumentai dėl ginčui taikytinų CK normų ar bendrųjų teisės principų pripažintini nepagrįstai, nes nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs viešosios teisės srityje, kuri visus šiuos santykius sureglamentavo viešosios teisės normomis, todėl šiuo atveju taikytinos tik tokiems teisiniams santykiams reguliuoti skirtos viešosios teisės normos ir viešosios teisės principai.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę sudaryti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutartį, tokios sutarties tinkamo vykdymo riziką perkėlė ūkio subjektui ir aiškiai nurodė sutarties nevykdymo pasekmes. Būtent pareiškėjas, tardamasis dėl sutarties sudarymo, sudarydamas sutartį bei įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, turėjo numatyti galimus finansinius sunkumus ir prašyti išdėstyti įsiskolinimo sumokėjimą ilgesniam laikotarpiui. Kartu atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų VSDF lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į VSDF ir jų išieškojimą, VSDF lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, privalo prižiūrėti, kad draudėjai nepiktnaudžiautų įmokų atidėjimo institutu. Būtent tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-650-552/2020).

50. Pasisakydama dėl skundžiamų sprendimų atitikimo VAĮ nuostatoms, teisėjų kolegija nurodo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Skyrius, įvertinęs faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 15.3 ir 15.4 p.), turėjo pareigą veikti pagal teisinį reguliavimą (VSDĮ 19 str. 3 d., Taisyklių 65 ir 80 p.), todėl pagrįstai nutraukė su pareiškėju sudarytas Sutartis. Įvertinus tai, kad Skyriaus Sprendimai priimti pagrįstai ir teisėtai, tinkamai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, be to, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti ir VSDFV Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Skyriaus Sprendimų panaikinimo.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja pagrįstų abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė