Legislator Case Law & Legislation
9d93f03a-78e6-4948-91ed-c9bbeefccf5d AI generated

9d93f03a-78e6-4948-91ed-c9bbeefccf5d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9d93f03a-78e6-4948-91ed-c9bbeefccf5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

            Civilinė byla Nr. e2A-819-881/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04920-2017-4                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.2.1; 3.2.6.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 3 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10883-861/2017 pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarties sÄ lygų ir reikalavimo vykdyti sutartį, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

9d93f03a-78e6-4948-91ed-c9bbeefccf5d · Vilniaus apygardos teismas: Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad inžineriniai tinklai, esantys ieÅ¡kovo žemės sklype, priklauso atsakovei ar kad jie yra beÅ¡eimininkiai, todėl atsakovė neturi prievolės prižiÅ«rėti jam nepriklausančių tinklų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Teismas taip pat nurodė, jog trečiasis asmuo pradėjo procedÅ«rÄ dėl ginčo inžinerinių tinklų pripažinimo beÅ¡eimininkiais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

            Civilinė byla Nr. e2A-819-881/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04920-2017-4                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.2.1; 3.2.6.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 3 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10883-861/2017 pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarties sÄ lygų ir reikalavimo vykdyti sutartį, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, n u s t a t ė :

                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. M. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės taikomas ieÅ¡kovui geriamojo vandens vartojimo sutarties sÄ lygas, pagal kurias atsakovė reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėti standartinėje sutartyje nenumatytÄ geriamojo vandens pardavimo mokestį, prižiÅ«rėti ieÅ¡kovui nepriklausantį vandentiekį nuo Å¡ulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieÅ¡kovo name įrengto apskaitos prietaiso, o su vartotoju nesuderinta atsakomybės riba yra Å¡ulinys Nr. (duomenys neskelbtini), nesÄ Å¾iningomis ir niekinėmis vartojimo sutarties sÄ lygomis, ir įpareigoti atsakovę vykdyti geriamojo vandens tiekimo į (duomenys neskelbtini) namÄ sutartį nenutrÅ«kstamai tiekiant geriamÄ jį vandenį ir prižiÅ«rint vandens tiekimo tinklus iki atsakovo atsakomybės ribos ties geriamojo vandens apskaitos prietaisu, įrengtu (duomenys neskelbtini) name.

Nurodė, kad 2016 m. liepos 7 d. atsakovė planine tvarka pakeitė vandens apskaitos prietaisÄ ieÅ¡kovui priklausančiame name, pažeisdama vandentiekio įvadÄ , nes po Å¡ių darbų prie namo sienos pradėjo veržtis vanduo, plaudamas namo pamatus. IeÅ¡kovui praneÅ¡us apie avarinę situacijÄ , atsakovė sustabdė vandens tiekimÄ Ä¯ ginčo namÄ . Atsakovė atsisakė paÅ¡alinti vandentiekio gedimÄ . Atsakovė žinojo apie avarinę vandentiekio bÅ«klę, tačiau nuo 2013 metų nesiėmė jokių veiksmų.

Atsakovės ir ieÅ¡kovo atsakomybės ribos ribojasi ties Å¡uliniu Nr. (duomenys neskelbtini), nors Å¡alys dėl to nėra susitarusios. Atsakovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad sutartis tarp Å¡alių nėra pasiraÅ¡yta. Atsakovė tinkamai ir laiku likvidavo 2016 m. rugsėjo 9 d. įvykusiÄ avarijÄ ir užtikrina nepertraukiamÄ geriamojo vandens tiekimÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas prižiÅ«rėti jo žemės sklype esančius tinklus yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad tinklai priklauso atsakovei.

IeÅ¡kovui taikoma vandens pardavimo kaina yra pagrįsta, tai patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. liepos 28 d. nutarime Nr. O3-640. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo iÅ¡duota pažyma dėl namo prijungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos lauko tinklų pagal projektÄ ir techninių sÄ lygų reikalavimus ir namo statytoja O. A. K. sudarė vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį, kuria bÅ«tų peržiÅ«rėtos eksploatacijos ribos.

Prašė priimti sprendimÄ atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei atsiliepime nurodytas aplinkybes. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ nenutrÅ«kstamai tiekti geriamÄ jį vandenį į ieÅ¡kovui priklausantį namÄ bei prižiÅ«rėti geriamojo vandens tiekimo tinklus iki ieÅ¡kovui priklausančiame name įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nurodė, kad tarp Å¡alių nėra kilęs ginčas dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo. Teigė, kad atsakovė privalo užtikrinti vandens tiekimÄ ieÅ¡kovui, prižiÅ«rėti infrastruktÅ«rÄ .            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014 m. sausio 24 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimÄ dėl vandentiekio vamzdžio priežiÅ«ros. 2013 ir 2016 metais ieÅ¡kovo name įvyko avarijos, kurias atsakovė paÅ¡alino. 2017 m. sausio 3 d.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė nutarimÄ Nr. O3-2 dėl reikalavimo mokėti geriamojo vandens pardavimo kainÄ . Teismas nurodė, jog geriamasis vanduo ieÅ¡kovui tiekiamas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ 28 punktu, kuris numato, kad, jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybes teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teises aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybes teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, turi teisę iÅ¡leisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta.

Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčijo, kad sutartis tarp Å¡alių nėra sudaryta ir kad turi bÅ«ti taikomos Standartinės sutarties sÄ lygos.IeÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykiai grindžiami Sutarties standartinėmis sÄ lygomis. Sutarties standartinių sÄ lygų 43 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas apskaičiuoja vadovaudamiesi Metodika. Vadovaujantis Vandens tiekimo įstatymo 34 straipsnio 18 dalimi atsakovė visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams privalo tiekti geriamÄ jį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sÄ lygomis ir kainomis.

Pardavimo kaina yra sudėtinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dalis ir yra pagrįsta Å¡ios veiklos vykdymo bÅ«tinosiomis sÄ naudomis. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, taikydama ieÅ¡kovui pardavimo kainÄ , kuri yra vienoda visiems vartotojams, elgėsi sÄ Å¾iningai ir tinkamai.IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovę nepertraukiamai tiekti geriamÄ jį vandenį į ieÅ¡kovui priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Pasak ieÅ¡kovo, kelis kartus buvo nutrauktas geriamojo vandens tiekimas dėl įvykusių vandentiekio avarijų.

Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija, kad vandens tiekimas buvo sustabdytas dėl įvykusių avarijų, tačiau ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovas avarijos padarinius turėjo Å¡alinti greičiau ar kitaip užtikrinti geriamojo vandens tiekimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog geriamojo vandens tiekimas Å¡iuo atveju buvo sustabdytas teisėtai dėl įvykusių avarijų. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo argumentai dėl avarijos padarinių Å¡alinimo trukmės ar bÅ«dų bÅ«tų aktualÅ«s sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau Å¡iuo atveju jos nėra praÅ¡oma priteisit, todėl plačiau dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė.

Teismas nurodė, kad papildomas įpareigojimas nepertraukiamai tiekti vandenį ieÅ¡kovui nesukeltų teisinių padarinių, nes tokia atsakovės prievolė jau yra įtvirtinta Vandens tiekimo įstatyme bei Sutarties standartinėje sÄ lygose, todėl šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė. Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimÄ , abi Å¡alys privalo prižiÅ«rėti jiems nuosavybės teise priklausančiÄ infrastruktÅ«rÄ , o atsakovė privalo prižiÅ«rėti ir beÅ¡eimininkę infrastruktÅ«rÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad inžineriniai tinklai, esantys ieÅ¡kovo žemės sklype, priklauso atsakovei ar kad jie yra beÅ¡eimininkiai, todėl atsakovė neturi prievolės prižiÅ«rėti jam nepriklausančių tinklų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Teismas taip pat nurodė, jog trečiasis asmuo pradėjo procedÅ«rÄ dėl ginčo inžinerinių tinklų pripažinimo beÅ¡eimininkiais.

Tinklus pripažinus beÅ¡eimininkiais, atsakovui kils pareiga juos prižiÅ«rėti vadovaujantis Vandens tiekimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas P. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Be to, apeliantas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodikos“ patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 6 punktas, kuriame nurodyta, kad pardavimo kaina – tai kaina, mokama už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimo paslaugas abonentams – apskaitos prietaisui, vartotojams – butui, daugiabučio namo įvadui ir vartotojams, gyvenantiems individualiame name – apskaitos prietaisui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ pakeitimo 49 punktui, kuris nustato, kad abonentai ir vartotojai už sunaudotÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis, ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektÄ geriamÄ jį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita, tiek, tiek vandens pardavimo mokestis nėra nustatomas pagal skaitiklio rodmenis.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-2013, iÅ¡aiÅ¡kino, kad vieÅ¡asis vandens tiekėjas turi pareigÄ naudoti visas numatytas teisines priemones, tarp kurių Naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 7.4 punkte nustatyta teisė remontuoti abonentui priklausančius įrengimus. Toks vieÅ¡osios paslaugos (geriamojo vandens tiekimo) teisinis reglamentavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamÄ Å¡ios paslaugos teikimÄ .

VieÅ¡osios funkcijos vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, nesilaikant Å¡ios funkcijos įgyvendinimÄ reglamentuojančių vieÅ¡osios teisės normų reikalavimų, reikÅ¡tų netinkamÄ Å¡ios funkcijos – vandens nepertraukiamo tiekimo – vykdymÄ ir vandens vartotojų teisių pažeidimÄ . VieÅ¡asis vandens tiekėjas turi veikti aktyviai ir sudaryti atitinkamus susitarimus savo iÅ¡imtinei pareigai vykdyti, o nesant susitarimų – veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Å iai pareigai vykdyti, be kitų veiksmų, vieÅ¡asis tiekėjas turi vykdyti vandens tiekimo sistemos priežiÅ«rÄ taip, kad gedimai bÅ«tų paÅ¡alinti kiek įmanoma greičiau nepriklausomai, kieno nuosavybei jie priklauso.

Tokiais atvejais, kai vieÅ¡asis vandens tiekėjas nėra sudaręs sutarties dėl abonentui priklausančios vandens tiekimo objektų infrastruktÅ«ros naudojimo, o abonentas neužtikrina jam priklausančių įrenginių priežiÅ«ros, vandens tiekimo įrenginių priklausomybė reikÅ¡minga remonto sÄ naudoms apmokėti, o ne pareigai, kas turėtų vykdyti remontÄ , nustatyti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio l dalis numato, kad abonentas – tai fizinis arba juridinis asmuo, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, kuriÄ eksploatuoja vandens tiekėjas.

Å io straipsnio 18 dalis numato, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo sutartyje nurodyta vandens tiekimo infrastruktÅ«ros vieta, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį abonentui (vartotojui). Jei raÅ¡ytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi bÅ«ti įrengtas vandens apskaitos. Remdamasi formaliu reguliavimu, atsakovė, net du kartus įvykus vandentiekio avarijai, ir toliau atsisako remontuoti vamzdynÄ , o avarinės bÅ«klės vamzdis iki ieÅ¡kovo namo iki Å¡iol nėra pakeistas, kelia grėsmę namo saugumui, sukelia vandens tiekimo nutraukimus.

Tokia padėtis, kai vandens tiekėjas atsisako prižiÅ«rėti naudojamÄ vandentiekį, pažeidžia vartotojo, kuriam minėtas vandentiekis nepriklauso, teises ir todėl sutarties sÄ lygos, atleidžiančios vandens tiekėjÄ nuo prievolės prižiÅ«rėti naudojamÄ vandentiekį ir leidžiančios tiekimo riba laikyti už kelių Å¡imtų metrų nuo ieÅ¡kovo namo esantį Å¡ulinį Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikytinos nesÄ Å¾iningomis. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. gegužės 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 sukÅ«rė teisinį precedentÄ , kuriuo pažymėjo, kad vartojimo sutarčių sÄ lygos, nustatančios, kad vanduo tiekiamas ne iki gyventojų butų, o tik iki eksploatacijos ribų, yra nesÄ Å¾iningos vartotojų, t. y. butų savininkų, atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis).

Galutinis vandens tiekimo taÅ¡kas turi bÅ«ti konkretus butas. Sutartyse vartojama sÄ voka „eksploatacijos riba“ Å¡iuo atveju reiÅ¡kia ne galutinio tiekimo taÅ¡kÄ , bet tiekimo tinklų nuosavybės teisės ir tinklų priežiÅ«ros atribojimÄ , t. y. kiekviena sutarties Å¡alis yra atsakingÄ už jai nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimo tinklų eksploatavimÄ ir priežiÅ«rÄ . Vandens, kaip prekės, perdavimo prasme, tiekėjas yra atsakingas, kad perkamas vanduo pakliÅ«tų pirkėjui nepriklausomai nuo to, kieno – pardavėjo ar pirkėjo – tinklais jis yra perduodamas.

Atsižvelgdama į tai, Komisija 2014 m. sausio 24 d. Nr. 10-65 sprendime pažymėjo, kad geriamasis vanduo iki galutinio vartotojo gali bÅ«ti tiekiamas geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti skirtingiems asmenims, tačiau vandens tiekėjui iÅ¡lieka pareiga tiekti kokybės ir saugos reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį iki tiekimo ir vartojimo ribos. Kadangi tarp vartotojo ir UAB „Vilniaus vandenys“ raÅ¡ytinė sutartis nesudaryta, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikoma vieta, kurioje yra ar turi bÅ«ti įrengtas vandens apskaitos prietaisas.

IÅ¡ ginčo medžiagoje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė tiekia geriamÄ jį vandenį namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vartotojams lauko vandentiekio linija, kuri neperduota UAB „Vilniaus vandenys“, o taip pat neįregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe bei nėra registruota kitų asmenų vardu. Ä®vertinus tai, konstatuotina, kad nėra iÅ¡spręstas minėtų tinklų nuosavybės klausimas ir todėl nagrinėjamo ginčo atveju svarbus atsakomybės už geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę ir jo priežiÅ«ros organizavimÄ klausimas.

InfrastruktÅ«ros naudojimo klausimai spręstini Vilniaus miesto savivaldybėje, ir kaip pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, esant minėtų namų gyventojų iniciatyvai Vilniaus miesto savivaldybė gali imtis veiksmų perimti minėtus tinklus ir perduoti UAB „Vilniaus vandenys“. IeÅ¡kovo ir atsakovės ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2014 m. sausio 24 d. Nr. 10-65 sprendime konstatavo, jog vartotojo reikalavimas, kad bendrovė užtikrintų patikimÄ geriamojo vandens tiekimÄ iki geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir pakeistų geriamojo vandens tiekimo vamzdį iki įvadinio vandens apskaitos prietaiso, t. y. užtikrintų vamzdžių nuo Å¡ulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki vartotojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso techninę bÅ«klę, yra pagrįstas.

Nepaisant to, geriamojo vandens tiekėjas iki Å¡iol nepagrįstai ieÅ¡kovui kaip vartotojui taiko sÄ lygas, kurios nėra numatytos vartojimo sutartyje pagal standartines sÄ lygas ir joms net prieÅ¡tarauja. Atsakovė nepagrįstai taiko sÄ lygas, jog ieÅ¡kovas privalo ne tik savo lėšomis likviduoti vandentiekio avarijÄ , įvykusiÄ atsakovės atsakomybės ribose iki vandens apskaitos prietaiso, bet prižiÅ«rėti ieÅ¡kovui nepriklausantį 1979 m. įrengtÄ vandentiekį nuo Å¡ulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki apskaitos prietaiso, taip pat nepagrįstai mano, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės atsakomybės riba yra Å¡ulinys Nr. (duomenys neskelbtini), nors dėl Å¡ių sÄ lygų bylos Å¡alys nėra susitarusios ir todėl Å¡ios atsakovės taikomos ieÅ¡kovui sÄ lygos pripažintinos nesÄ Å¾iningomis vartojimo sutarties sÄ lygomis, o atsakovė įpareigotina vykdyti geriamojo vandens tiekimo į (duomenys neskelbtini) namÄ sutartį pagal standartines sÄ lygas nenutrÅ«kstamai tiekiant geriamÄ jį vandenį ir prižiÅ«rint vandens tiekimo tinklus iki atsakovės atsakomybės ribos ties geriamojo vandens apskaitos prietaisu, įrengtu (duomenys neskelbtini) name.

Taip pat ieÅ¡kovas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad atsakovė turi teisę ieÅ¡kovui taikyti vandens pardavimo mokestį, kuris nėra apskaičiuojamas pagal vandens apskaitos prietaisus, todėl prieÅ¡tarauja standartinėms sutarties sÄ lygoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ pakeitimo, kurių 49 punktas nustato, kad abonentai ir vartotojai už sunaudotÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis, taip pat prieÅ¡tarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektÄ geriamÄ jį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita, o Å¡io įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja vandens kainos nustatymÄ , tačiau atsakovė ieÅ¡kovui taiko vandens pardavimo abonentinį mokestį, kuris nėra numatytas ieÅ¡kovo ir atsakovės vandens tiekimo ir vartojimo sutartyje pagal standartines sÄ lygas, pagal kurias vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektÄ geriamÄ jį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, mokėdami nustatytÄ kainÄ , į kuriÄ Ä¯eina visos vandens tiekimo sÄ naudos.14.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo visas faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad ginčo infrastruktÅ«ra nepriklauso atsakovei nuosavybės teise, atsakovė jos nevaldo ir kitais pagrindais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta vieÅ¡ojo vandens tiekėjo pareiga, užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ .

Geriamojo vandens įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę, jo priežiÅ«ros organizavimÄ ir remontÄ . Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto priežiÅ«ra ir remontas atliekami infrastruktÅ«ros objekto savininko lėšomis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 38.1. punkte numatyta, kad abonentai ir (ar) vartotojai turi Å¡ias pareigas: remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginius, pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius.

Tai reiÅ¡kia, kad pareigÄ prižiÅ«rėti infrastruktÅ«rÄ Ä¯statymų leidėjas paskirsto abiem Å¡ių paslaugų Å¡alims. Atsakovės pareigÄ užtikrinti nepertraukiamÄ geriamojo vandens tiekimÄ numato teisės aktai, tačiau taip pat teisės aktai numato sÄ lygas, kurioms esant vandens tiekimas vartotojams gali laikinai nutrÅ«kti. Sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 32.3. punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali nutraukti, sustabdyti geriamojo vandens tiekimÄ ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ abonentui ir vartotojui kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ bÅ«tina sustabdyti siekiant iÅ¡vengti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros avarijos arba Å¡iÄ avarijÄ likviduoti.

Å iuo atveju paslaugų teikimas ieÅ¡kovui buvo nutrÅ«kęs dėl avarijos tinkle. Atsakovė likvidavo avarijÄ ginčo tinkluose ir geriamojo vandens tiekimas ieÅ¡kovui buvo atnaujintas, tačiau atsakovė negali užtikrinti, kad avarija neįvyks ateityje, dėl kurios geriamojo vandens tiekimas laikinai bÅ«tų sustabdytas. Geriamasis vanduo ieÅ¡kovui dabar yra tiekiamas, įvykus avarijai bÅ«tų Å¡alinami avarijos padariniai ir bÅ«tų atnaujintas vandens tiekimas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad vanduo iki jo namo (duomenys neskelbtini) yra tiekiamas tinklais, kurie priklauso savivaldybei, nes nėra įregistruoti trečiųjų asmenų vardu. Minėti tinklai nėra registruoti VÄ® „Registrų centre“ Nekilnojamo turto registre ir tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad tinklai priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Ginčo tinklai yra pakloti ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, todėl jis kaip, žemės sklypo savininkas, gali turėti daugiausiai informacijos apie tinklų statytojÄ , kuris ir bÅ«tų atsakingas už tinklų priežiÅ«rÄ . Kol tinklų nuosavybės teisė nėra registruota arba jie nėra pripažinti beÅ¡eimininkiais, pareiga prižiÅ«rėti tinklus atsakovei nekyla. Vilniaus apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad pardavimo kaina yra sudėtinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dalis ir yra pagrįsta Å¡ios veiklos vykdymo bÅ«tinosiomis sÄ naudomis, todėl atsakovė, taikydama ieÅ¡kovui pardavimo kainÄ , kuri taikoma vienodai visiems vartotojams, elgiasi sÄ Å¾iningai ir tinkamai.

Pardavimo kaina nustatyta 2014 m. liepos 28 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-640 ir taikoma visiems paslaugų vartotojams vienodai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės remiasi aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, kuriomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įtvirtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę, jo priežiÅ«ros organizavimÄ ir remontÄ . Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto priežiÅ«ra ir remontas atliekami infrastruktÅ«ros objekto savininko lėšomis (Ä®statymo 16 straipsnio 15 dalis).

Statybos ir urbanistikos ministerijos (1990-1998 m.) 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklės numato, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimÄ , avarijų likvidavimÄ bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir iÅ¡vadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, prieÅ¡gaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimÄ , vandens kokybę juose atsako abonentas (Taisyklių 4.2 p.).

Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės įtvirtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę, jo priežiÅ«ros organizavimÄ ir remontÄ . Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto priežiÅ«ra ir remontas atliekami infrastruktÅ«ros objekto savininko lėšomis (Taisyklių 11 punktas).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiÅ«rėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomÄ ir (arba) naudojamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , beÅ¡eimininkę infrastruktÅ«rÄ , kitÄ valdomÄ turtÄ , reikalingÄ geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui; nepertraukiamai tiekti geriamÄ jį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinėse sÄ lygose, kituose geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (ar) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo su abonentais sudarytose geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osiose sutartyse (Ä®statymo 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vandens tiekimo nutraukimas ar laikinas tiekimo sustabdymas negali bÅ«ti teisėtas, jeigu jis negrindžiamas tais pagrindais ir tvarka, kurie nustatyti teisės aktuose. Pareiga tiekti vandenį reiÅ¡kia, kad vanduo turi bÅ«ti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktÅ«ros objektai. VieÅ¡osios funkcijos vykdymo nustatymas daiktinės teisės nuostatomis, nesilaikant Å¡ios funkcijos įgyvendinimÄ reglamentuojančių vieÅ¡osios teisės normų reikalavimų, reikÅ¡tų netinkamÄ Å¡ios funkcijos – vandens nepertraukiamo tiekimo – vykdymÄ ir vandens vartotojų teisių pažeidimÄ .

VieÅ¡asis vandens tiekėjas turi veikti aktyviai ir sudaryti atitinkamus susitarimus savo iÅ¡imtinei pareigai vykdyti, o nesant susitarimų – veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Å iai pareigai vykdyti, be kitų veiksmų, vieÅ¡asis tiekėjas turi vykdyti vandens tiekimo sistemos priežiÅ«rÄ taip, kad gedimai bÅ«tų paÅ¡alinti kiek įmanoma greičiau nepriklausomai kieno nuosavybei jie priklauso. Tokiais atvejais, kai vieÅ¡asis vandens tiekėjas nėra sudaręs sutarties dėl abonentui priklausančios vandens tiekimo objektų infrastruktÅ«ros naudojimo, o abonentas neužtikrina jam priklausančių įrenginių priežiÅ«ros, vandens tiekimo įrenginių priklausomybė reikÅ¡minga remonto sÄ naudoms apmokėti, o ne pareigai, kas turėtų vykdyti remontÄ , nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas ir jų aiÅ¡kinimÄ Lietuvos Aukščiausiame Teisme, matyti, kad geriamojo vandens tiekėjo pareiga prižiÅ«rėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ yra sietina ne su Å¡ios infrastruktÅ«ros valdymu nuosavybės teise, bet su pareigos užtikrinti nepertraukiamÄ vandens tiekimÄ Ä¯gyvendinimu. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o pripažinti atsakovės taikomas geriamojo vandens vartojimo sutarties sÄ lygas, pagal kurias atsakovė reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėti standartinėje sutartyje nenumatytÄ geriamojo vandens pardavimo mokestį, nesÄ Å¾iningomis vartotojo atžvilgiu.

Å iuo klausimu, Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, gali bÅ«ti aktualus paties ieÅ¡kovo pateiktas 2017 m. sausio 3 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. 03-2 „Dėl vartojimo ginčo tarp P. M. ir UAB „Vilniaus vandenys“ nagrinėjimo“, kuriuo nutarta pareiÅ¡kėjo P. M. reikalavimÄ Ä¯pareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ netaikyti jam pardavimo kainos (abonentinio mokesčio) atmesti kaip nepagrįstÄ . Komisija konstatavo, kad UAB „Vilniaus vandenys“, taikydama P. M. pardavimo kainÄ â€“ 1,09 Eur apskaitos prietaisui per mėn. su PVM, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių teikiamų paslaugų taikymo tvarkÄ , reikalavimų.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl geriamojo vandens vartojimo sutarties sÄ lygų teisėtumo, pareigos prižiÅ«rėti vandentiekio infrastruktÅ«rÄ bei tinkamo pareigų, užtikrinant nepertraukiamÄ geriamojo vandens tiekimÄ , vykdymo.

Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodikos“, kuria patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymas, 6 punktas, kuriame nurodyta, kad pardavimo kaina – tai kaina, mokama už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimo paslaugas abonentams – apskaitos prietaisui, vartotojams – butui, daugiabučio namo įvadui ir vartotojams, gyvenantiems individualiame name – apskaitos prietaisui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“ pakeitimo 49 punktui, kuris nustato, kad abonentai ir vartotojai už sunaudotÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis, ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektÄ geriamÄ jį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita, tiek, kiek vandens pardavimo mokestis nėra nustatomas pagal skaitiklio rodmenis.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ apeliantas niekaip neargumentuoja.Antra, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog Å¡ioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar tarp geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir jų apskaičiavimo tvarkÄ skirtingiems vartotojams reglamentuojančių teisės aktų neegzistuoja prieÅ¡taravimai, nes Å¡i tvarka ir juos nustatantys teisės aktai yra aiÅ¡kÅ«s. Dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovui taikomo geriamojo vandens pardavimo mokestį neteisėtu Byloje nėra ginčo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nėra pasiraÅ¡ytos geriamojo vandens tiekimo sutarties. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, geriamasis vanduo ieÅ¡kovui tiekiamas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų patvirtinimo“, 28 punktu, kuris numato, kad, jeigu asmuo nėra pasirašęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybes teise priklausantys ar kitaip jo valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teises aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybes teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, turi teisę iÅ¡leisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta.

Standartinės sutarties sÄ lygų 43 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas apskaičiuoja vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 ,,Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodikos“ patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Vandens tiekimo įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje įtvirtinta, kad vieÅ¡asis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamÄ jį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sÄ lygomis ir kainomis.Vandens tiekimo įstatymo 34 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sÄ naudas, gali bÅ«ti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietÄ , tiekimo ir vartojimo ribÄ , vartojimo sezoniÅ¡kumÄ , iÅ¡leidžiamÄ terÅ¡alų kieki, pobÅ«dį ir koncentracijÄ .

Taigi vieÅ¡asis vandens tiekėjas turi pareigÄ visiems tos pačios kategorijos vartotojams ir abonentams geriamÄ jį vandenį tiekti tomis pačiomis sÄ lygomis ir kainomis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 patvirtintos Metodikos 6 punkte nustatyta, jog pardavimo kaina – tai kaina, mokama už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugÄ pardavimo paslaugas abonentams – apskaitos prietaisui, vartotojams – butui, daugiabučio namo įvadui ir vartotojams, gyvenantiems individualiame name – apskaitos prietaisui.

Ä® pardavimo kainÄ Ä¯skaičiuojamos pardavimo tarnybos darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, geriamojo vandens apskaitos prietaisų nusidėvėjimo, įrengimo, technines priežiÅ«ros, keitimo, metrologines patikros, remonto, sutarčių sudarymo, sutarčių parengimo ir pateikimo bei kitos bÅ«tinosios sÄ naudos (pardavimo tarnybos ilgalaikio turto nusidėvėjimas, paslaugos ir darbai pagal sutartis, transportas, kuras, ryÅ¡ių paslaugos, elektros energija), susijusios su vandens pardavimu.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pažymėjo, kad pardavimo kaina nėra papildomas mokestis už teikiamas paslaugas. Pardavimo kaina yra sudėtinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dalis ir yra pagrįsta veiklos vykdymo bÅ«tinosiomis sÄ naudomis.Taigi įvertinus egzistuojantį teisinį reglamentavimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė taiko netinkamus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainius, ar taiko netinkamÄ kainos apskaičiavimo metodÄ .Kita vertus, 2017 m. sausio 3 d.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-2 „Dėl vartojimo ginčo tarp P. M. ir UAB „Vilniaus vandenys“ nagrinėjimo“, atmetė pareiÅ¡kėjo P. M. reikalavimÄ Ä¯pareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ netaikyti jam pardavimo kainos (abonentinio mokesčio) kaip nepagrįstÄ . Komisija konstatavo, kad UAB „Vilniaus vandenys“, taikydama P. M. pardavimo kainÄ â€“ 1,09 Eur apskaitos prietaisui per mėn. su PVM, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių teikiamų paslaugų taikymo tvarkÄ , reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę prižiÅ«rėti ieÅ¡kovui nepriklausančiÄ vandentiekio infrastruktÅ«ros dalį Byloje nėra ginčo, jog vadovaujantis Vandens tiekimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (atsakovė) privalo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiÅ«rėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomÄ ir (arba) naudojamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , beÅ¡eimininkę infrastruktÅ«rÄ , kitÄ valdomÄ turtÄ , reikalingÄ geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė tiekia geriamÄ jį vandenį namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vartotojams lauko vandentiekio linija, kuri neperduota UAB „Vilniaus vandenys“, o taip pat neįregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe bei nėra registruota kitų asmenų vardu.Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo procedÅ«rÄ dėl ginčo inžinierinių tinklų pripažinimo beÅ¡eimininkiais, todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, tinklus pripažinus beÅ¡eimininkiais, atsakovei kils pareiga juos prižiÅ«rėti, tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos esamu metu prižiÅ«rėti naudojamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , nes tokia pareiga atsakovei kyla jau minėto Vandens tiekimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Taigi aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso ginčo infrastruktÅ«ra, t. y. vamzdžiai nuo Å¡ulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieÅ¡kovo name įrengto apskaitos prietaiso, nėra reikÅ¡minga sprendžiant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovės įpareigojimo prižiÅ«rėti ginčo infrastruktÅ«rÄ , nes, kaip jau buvo minėta, pareiga prižiÅ«rėti naudojamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ atsakovei kyla Vandens tiekimo įstatymo pagrindu.

Kita vertus, aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso ginčo infrastruktÅ«ra, bÅ«tų reikÅ¡minga tik sprendžiant klausimÄ , kas turėtų atlikti jos remonto ar keitimo darbus, tačiau Å¡is ginčas nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, todėl plačiau neanalizuojamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡asis vandens tiekėjas turi pareigÄ naudotis visomis numatytomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių ir Naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 7.4 punkte nustatyta teisė remontuoti abonentui priklausančius įrengimus.

Toks vieÅ¡osios paslaugos (geriamojo vandens tiekimo) teisinis reglamentavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamÄ Å¡ios paslaugos teikimÄ . VieÅ¡asis vandens tiekėjas turi veikti aktyviai ir sudaryti atitinkamus susitarimus savo iÅ¡imtinei pareigai vykdyti, o nesant susitarimų – veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Å iai pareigai vykdyti, be kitų veiksmų, vieÅ¡asis tiekėjas turi vykdyti vandens tiekimo sistemos priežiÅ«rÄ taip, kad gedimai bÅ«tų paÅ¡alinti kiek įmanoma greičiau nepriklausomai, kieno nuosavybei jie priklauso.

Tokiais atvejais, kai vieÅ¡asis vandens tiekėjas nėra sudaręs sutarties dėl abonentui priklausančios vandens tiekimo objektų infrastruktÅ«ros naudojimo, o abonentas neužtikrina jam priklausančių įrenginių priežiÅ«ros, vandens tiekimo įrenginių priklausomybė reikÅ¡minga remonto sÄ naudoms apmokėti, o ne pareigai, kas turėtų vykdyti remontÄ , nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-2013). Taigi, nors apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, jog remdamasi formaliu reguliavimu, atsakovė, net du kartus įvykus vandentiekio avarijai, ir toliau atsisako remontuoti vamzdynÄ , o avarinės bÅ«klės vamzdis iki ieÅ¡kovo namo iki Å¡iol nėra pakeistas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė turi pareigÄ prižiÅ«rėti infrastruktÅ«rÄ , tačiau ne pareigÄ pakeisti vamzdį, kuris, beje, yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Kita vertus, vien aplinkybė, kad vamzdis yra senas, ir kartai kyla vandentiekio avarijos, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovė netinkamai vykdo naudojamos vandentiekio infrastruktÅ«ros priežiÅ«rÄ . Tai, kad atsakovė prižiÅ«ri naudojamÄ infrastruktÅ«rÄ , rodo vandentiekyje įvykusių gedimų Å¡alinimas. Nors apeliantas įrodinėja, kad atsakovė neoperatyviai Å¡alino vandentiekio avarijos padarinius, Å¡ioje byloje, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo dėl jam kilusios žalos, susijusios su nesavalaikiu geriamojo vandens tiekimo atstatymu, atlyginimo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių apelianto argumentų plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę nepertraukiamai tiekti geriamÄ jį vandenį Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (iÅ¡skyrus pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų.Vadovaujantis Vandens tiekimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (atsakovas) privalo nepertraukiamai tiekti geriamÄ jį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinėse sÄ lygose, kituose geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (ar) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo su abonentais sudarytose geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osiose sutartyse.Taigi, nors atsakovės pareigÄ užtikrinti nepertraukiamÄ geriamojo vandens tiekimÄ numato teisės aktai, tačiau taip pat teisės aktai numato sÄ lygas, kurioms esant vandens tiekimas vartotojams gali laikinai nutrÅ«kti.

Sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 32.3. punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali nutraukti, sustabdyti geriamojo vandens tiekimÄ ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ abonentui ir vartotojui, kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ bÅ«tina sustabdyti siekiant iÅ¡vengti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros avarijos arba Å¡iÄ avarijÄ likviduoti. Kadangi geriamojo vandens paslaugų teikimas ieÅ¡kovui buvo nutrÅ«kęs dėl avarijos infrastruktÅ«roje, atsakovė likvidavo avarijÄ ginčo tinkluose, o geriamojo vandens tiekimas ieÅ¡kovui buvo atnaujintas, Å¡iuo metu geriamasis vanduo ieÅ¡kovui taip pat yra tiekiamas, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai atlieka jai teisės aktais nustatytas funkcijas nepertraukiamai tiekti geriamÄ jį vandenį, laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                    Vilija Mikuckienė                                                                                        Laima Ribokaitė                        Tomas Venckus