9d8f30bd-74e3-491e-bc33-4e12db672a29 · Panevėžio apygardos teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-581/2014                                               Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00530-2013-5                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.1;                       (S)             2.4.6.3.1;2.4.6.3.2                                                                                                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59                                              2014 m. birželio 18 d.                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija                                                    Panevėžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,            sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei R.

M., gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,            vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 155 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. pagrindu M. J. paskirtas bausmes subendrino jas apimant ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams.

BK 63 str. 1,3,9 d. pagrindu paskirtÄ bausmę subendrino su Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme iÅ¡ dalies jas sudėjo ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 5 mėnesiams.            Į atliktÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitė atliktÄ bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. nuo 2013-12-18 iki 2014-03-31.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                     M. J. nuteistas už tai, kad 2013-11-12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančiame bute, konflikto su sugyventine metu, tyčia delnu trenkdamas A. K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo sukėlė nukentėjusiajai – savo Å¡eimos narei - sugyventinei fizinį skausmÄ . Taip pat jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje A. K. kitų asmenų akivaizdoje iÅ¡vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, tuo jÄ vieÅ¡ai žodžiu užgauliai pažemino, t. y. jÄ Ä¯Å¾eidė.

Apeliaciniu skundu M. J. praÅ¡o perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d, o iÅ¡ BK 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad A. K. nebuvo jo sugyventinė, o tai kad jie turi bendrÄ vaikÄ , taip pat neįrodo, kad jų santykiai buvo artimi. Konflikto metu, kai A. K. atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, nematė, kad tame kambaryje buvo L. S.. Taip pat teigia, kad L. S. parodymus teisme davė A. K. naudai. Teismo posėdyje nuteistojo M. J. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė - apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M.

J. apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ . Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, sÄ raÅ¡as numatytas BPK 167 str. 1 d. ir 407 str.

BPK 167 str. 2 d. numatyta, jog jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ių veikų privalo bÅ«ti pradėtas prokuroro reikalavimu; 4 d. numatyta, jog jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , ar prokuroro reikalavimÄ , požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar reikalavimÄ .

Toks procesas gali vykti tik dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias atsakomybę numatančios BK specialiosios dalies straipsnyje yra prieraÅ¡as, formuluojamas kaip atskira tokio straipsnio dalis, kad už tÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas arba prokuroro reikalavimas. BK 155 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, kuriuo Å¡ioje byloje nuteistas M. J., yra nurodytas BPK 167 str. 1 d. BK 155 str. 3 d. numatyta, jog už Å¡iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas.

Taigi ikiteisminis tyrimas dėl BK 155 str. 1 d. numatytos veikos gali bÅ«ti pradėtas arba esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimui, arba prokuroro reikalavimu. Byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 str. 2 d. Byloje nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, dėl veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., iÅ¡dėstytos kaltinime. Dėl Å¡ios veikos nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ , tačiau dėl Å¡ios veikos apeliantui dar 2013-11-22 (b. l.

21) buvo pareikÅ¡ti įtarimai, kai pagal BPK 3 str. 1 d. 6 p. bei teismų praktikÄ taikant Å¡iÄ normÄ (kasacinė byla Nr. 2K-284/2008) baudžiamojo proceso eiga tokiu atveju negalima. Byloje esantis 2014-02-20 pavedimas Nr. 6-1-5687 (b. l. 100), negali bÅ«ti pripažintas prokuroro reikalavimu, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pagal BK 155 str. 1 d. jis visiÅ¡kai nemotyvuotas. Be to, atkeiptinas dėmesys, jog minėtas pavedimas suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės dėl baigiamųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų Å¡ioje byloje ir nemotyvuojant ikiteisminio tyrimo atlikimo pagal BK 155 str. 1 d., kaip to reikalauja BPK 30 str.Esant paminėtoms aplinkybėms bei vadovaujantis BPK 327 str. 1 p., Biržų rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nuosprendis Å¡ioje dalyje panaikintinas ir byla nutrauktina.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu neginčija pačios veikos faktinių aplinkybių, tai yra fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu fakto, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė savo Å¡eimos narei - sugyventinei, tai yra su veikos kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Viena iÅ¡ principinių baudžiamosios teisės nuostatų, įtvirtintų BK 2 str. 4 d., skelbia, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtÄ pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi bÅ«ti siejamas artimos giminystės ar Å¡eimyniniais santykiais. Ir Å¡is požymis turi bÅ«ti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nustatyta, jog 2013-11-12 M. J. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmÄ . Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nustatytų, smurto panaudojimo, aplinkybių neginčija, Å¡ioje dalyje savo kaltę pripažįsta.

Taigi Å¡iuo atveju nekyla abejonių, kad M. J. panaudojo fizinį smurtÄ A. K. atžvilgiu ir tokiuose jo veiksmuose yra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinę.Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar buvusių sugyventinių A. K. ir M. J. santykiai savo turiniu gali bÅ«ti priskiriami Å¡eimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieÅ¡ A. K. pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieÅ¡ Å¡eimos narį.

Å eimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dis, kuriems bÅ«dingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai, ir Å¡ie santykiai neturėtų bÅ«ti trumpalaikiai. Be to, Å¡eimos santykiams turėtų bÅ«ti bÅ«dingi ir bendri Å«kiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama Å¡eimos samprata. Å eimos egzistavimÄ lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡eima, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryÅ¡ius (Keegan v.

Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį. Be to, BPK 38 str. (Å eimos nariai) nustato, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Pažymėtina, kad Å¡eimos nario sÄ voka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sÄ sajos, aiÅ¡kinant Å¡eimos nario sÄ vokÄ bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieÅ¡ Å¡eimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti M. J. veikÄ iÅ¡ BK 140 str. 2 d. į 1 d., nurodė, jog M. J. su A. K. praeityje siejo artimi ryÅ¡iai, jie turi bendrÄ vaikÄ . Pirmosios instancijos teismo nuomone Å¡ių duomenų pakako padaryti iÅ¡vadai, kad A. J. ir A. K. siejo Å¡eimyniniai santykiai. Tačiau su tokiomis iÅ¡vadomis sutikti negalima, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinime inkriminuotÄ aplinkybę – kad buvo smurtauta prieÅ¡ Å¡eimos narę – buvusiÄ sugyventinę, pirmosios instancijos teismas pagrindė iÅ¡ esmės vien tuo, kad M.

J. ir A. K. turi bendrÄ vaikÄ , juos siejo artimi ryÅ¡iai. Kartu pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei proceso pirmosios instancijos teisme metu jokie duomenys apie proceso dalyvius siejančius ryÅ¡ius net nebuvo renkami.Nukentėjusioji A. K. nuo pat pradžių aiÅ¡kiai ir nuosekliai teigė, kad M. J. yra jos buvęs sugyventinis (b.l. 1, 27). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, M. J. posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis ir nukentėjusioji A. K. nėra sugyventiniai, o tai, kad turi bendrÄ vaikÄ , nereiÅ¡kia, kad jie yra sugyventiniai (b.l. 129).

Liudytoja L. S. parodė, kad M. J. su A. K. turi bendrÄ vaikÄ , jie praeitais metais kažkiek laiko gyveno kartu, o vėliau A. K. gyveno su liudytojos broliu ar dabar gyvena su broliu, nežino (b.l. 130). Taigi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų bylos duomenų A. K. ir M. J. turi bendrÄ vaikÄ , tačiau tai nėra neginčijamas įrodymas, jog M. J. su A. K. veda bendrÄ Å«kį, yra siejami ar praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, kitais artimais ryÅ¡iais. Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokurorė teismo posėdžio metu konstatavo, kad nukentėjusioji A.

K. ir M. J. yra buvę sugyventiniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. pavartotas smurtas A. K. atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieÅ¡ Å¡eimos narį BK 140 str. 2 d. prasme, kadangi nors jie kartu gyveno, turi vaikÄ , tačiau kaip jau minėta, jie veikos padarymo metu kartu negyveno, o baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad nuteistÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ sietų partnerystės (kaip Å¡i sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnyje) ar kiti ryÅ¡iai, ar duomenų pagrindžiančių faktÄ apie bendro Å«kio tvarkymÄ .

Akivaizdu, jog byloje esantys duomenys neleidžia teigti, apie juos siejančius Å¡eiminius santykius. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, M. J. nusikalstama veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Kolegija, skirdama bausmę už šį nusikaltimÄ , vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis. Nuteistasis padarė tyčinį nesunkų, baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau 2012-2013 laikotarpyje 5 kartus baustas administracine tvarka, niekur nedirba, praeityje teistas, teistumai neiÅ¡nykę.

Jis yra recidyvistas, kadangi, bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, dydžiu mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tačiau paskirtÄ bausmę bendrinant su Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant, galutinis bausmės dydis nesikeis, kadangi bausmės dydį iÅ¡ esmės lemia ankstesniu nuosprendžiu (Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendis) paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė yra nustatyta 2 m. 4 mėn. Pažymėtina, kad Biržų rajono apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje bendrindamas paskirtÄ bausmę su Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme iÅ¡ dalies jas sudėjo ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 m. 5 mėn., tačiau teismo nurodytas bausmių bendrinimo pagrindas, t.y.

BK 63 str. 1, 3, 9 d., o ne BK 63 str. 1, 4, 9 d. laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a: panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. pripažintas kaltu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį ir Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrino jas apimant ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį ir M.

J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140 straipsnį 2 dalį į BK 140 str. 1 d.M. J. už BK 140 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę trims mėnesiams. BK 63 str. 1,4,9 d. pagrindu paskirtÄ bausmę subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir M. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams 5 mėnesiams. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai:             Jolanta Raščiuvienė              Eligijus Gladutis                                                                                                                                                                                                               Pranas Šimkus