9d8edf23-6205-4ebe-b0ae-de45d55565cf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-626/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30807-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Ritai Vaitiekūnienei, nuteistajai R.

B., gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui, iÅ¡teisintosios S. B. gynėjui advokatui Olegui Å ibkovui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 10 metų ir 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ R. B. įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2022 m. liepos 5 d. R. B. kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Å iuo nuosprendžiu S. B., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. R. B. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslÄ platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio, t. y.: ji, ne vėliau kaip 2021 m. spalio 17 d., Vilniaus miesto stoties rajone, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, į skolÄ už 1 200 eurų įgijo ne mažiau kaip 175,735 g narkotinės medžiagos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07452 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir kurias ji, pargabenusi namo – savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), neteisėtai juose laikė iki tol, kol 2021 m. spalio 19 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), dalį jų į skolÄ už 600 eurų iÅ¡platino G.

P. (kuris mirė 2022 m. vasario 18 d.), t. y. – 9,013 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,00405 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, o likusį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 166,722 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07047 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai laikė namuose – gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2021 m. spalio 19 d., apie 22.54 val., kratos atlikimo pas jÄ namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu ji savanoriÅ¡kai pateikė policijos pareigÅ«nams dalį narkotinių medžiagų – 30,203 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0129 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, o kitÄ dalį narkotinių medžiagų – 136,519 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis 0,05757 g kiekis grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, policijos pareigÅ«nai rado minėtame bute esančioje spintoje, įdėtas į tamsios spalvos kojinę.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistosios R. B. gynėjas advokatas P. Borkovskis apeliaciniame skunde praÅ¡o: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, perkvalifikuoti R. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 260 straipsnio 1 dalį, taikyti R. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir jai paskirti kuo Å¡velnesnę bausmę; 2) jeigu teismas neperkvalifikuos R. B. veikos, praÅ¡o taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirti nuteistajai Å¡velnesnę bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apelianto vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ nuosprendį, nes nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl iÅ¡samaus bei neÅ¡aliÅ¡ko visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, dėl ko nepagrįstai R. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas netinkamai vertino teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingÄ , akivaizdžiai per griežtÄ bausmę, nepagrįstai nepritaikė R.

B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tokiu bÅ«du neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2. BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014, Nr. 2K-561-511/2015, Nr. 2K-54-489/2017).

Å is požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant jį kaltinamajam nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimÄ ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį, bÅ«tina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis.

Ä®rodymai, patvirtinantys tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės. 2.3. Apelianto manymu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad R. B. tyčia nebuvo nukreipta bÅ«tent į disponavimÄ labai dideliu ar dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kad ji nesuvokė nei narkotinių medžiagų rÅ«Å¡ies, nei kiekio, nes R. B. narkotines medžiagas perdavęs asmuo jai aiÅ¡kino, kad milteliai yra stipriai maiÅ¡yti. 2.4.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendyje, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis vertino, kad R. B. nusipirko ne mažiau kaip 175,735 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta 0,07452 g grynos narkotinės medžiagos ‑ karfentanilio. Dalį ‑ 9,013 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis ‑ 0,00405 g grynos narkotinės medžiagos ‑ karfentanilio, iÅ¡platino į skolÄ , o kitÄ dalį ‑ ne mažiau kaip 166,722 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07047 g grynos medžiagos karfentanilio, laikė savo namuose, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykÄ . 2.5.

Apeliantas nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vadomis bei vertinimu. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas suabsoliutino R. B. charakterizuojančiÄ aplinkybę – tai, kad pastaroji anksčiau jau buvo teista už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuosprendyje yra nurodyta, kad „teismo vertinimu, R. B. disponavimas narkotinėmis medžiagomis praeityje, taip pat Å¡ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie R.

B. turėtÄ supratimÄ apie narkotinių medžiagų rÅ«Å¡is, pavadinimus, svorį. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajai bendrais bruožais buvo suvokiamas disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis“. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nei viena iÅ¡ byloje esančių faktinių aplinkybių nepatvirtina, kad R. B. žinotų apie jos disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, pavadinimÄ . PrieÅ¡ingai, bylos įrodymai tik patvirtina esamas abejones dėl tokio nuteistosios tariamo žinojimo. 2.6.

Kvalifikuodamas nuteistosios R. B. veikÄ , Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog „kaltinamoji teigia, kad nesuprato, jog disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kad ji nežinojo Å¡ių medžiagų rÅ«Å¡ies, asmuo, iÅ¡ kurio pirko narkotikus, sakė, kad tai „koksas“ ‑ kokainas, arba, galbÅ«t, tai galėjo bÅ«ti heroinas. Ji negalėjusi žinoti, kad jos perkamuose milteliuose bus karfentanilis ir kad Å¡ios medžiagos bus toks kiekis. Visgi, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ kaltinamosios R. B. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalis.

IÅ¡ esmės gynyba kelia klausimÄ , jog R. B. nežinojo narkotinės medžiagos rÅ«Å¡ies, t. y., kad nusipirko karfentanilį, teigiant, kad pirko kokainÄ , kurio kiekiai, nuo kurių kyla atsakomybė yra ženkliai didesni, nei karfentanilio ‑ nedidelis kiekis ‑ 0,00006 g, didelis kiekis ‑ 0,0006 g ir labai didelis kiekis ‑ 0,018 g, tuo tarpu, kokaino kiekiai, nuo kurių kyla atitinkamai dalyse baudžiamoji atsakomybė ‑ nedidelis kiekis ‑ 0,2 g, didelis kiekis – 20 g, labai didelis kiekis – 100 g, heroino ‑ nedidelis kiekis ‑ 0,02 g, didelis kiekis – 2 g ir labai didelis kiekis – 10 g“. 2.7.

Apeliantas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes ji neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Narkotinės medžiagos kiekis bendroje miltelių 175,735 g masėje yra itin nedidelis, tiktai ‑ 0,07452 g, t. y. nesudaro netgi vieno procento nuo bendro miltelių masės kiekio. 2021 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. IBPS-V-2529427-21 nebuvo nustatyta, su kokia medžiaga buvo sumaiÅ¡ytas karfentanilis (0,07452 g), tačiau tai nebuvo draudžiama, narkotinė ar psichotropinė medžiaga (t. 1, b. l. 131‑135).

Nuteistajai R. B. buvo paaiÅ¡kinta, kad tai yra „koksas“ (kokainas), o toks kiekis kokaino bendrojoje masėje įsigytų miltelių nesudaro netgi nedidelio kiekio (Rekomendacijos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 5¹ punktas). 2.8. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas savo iÅ¡vadÄ dėl tariamo R. B. suvokimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį grindžia nepakankamais ir nepatikimais įrodymais, prielaidomis bei spėlionėmis.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Esminė aplinkybė, kuria remiantis Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ dėl tariamo R. B. žinojimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, yra R. B. ankstesni teistumai už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. R. B., kaip yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, anksčiau buvo teista už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis keturis kartus pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Pasak apelianto, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes nei viena iš anksčiau R. B. padarytų nusikalstamų veikų nebuvo susijusi su disponavimu būtent narkotine medžiaga – karfentaniliu. Pavyzdžiui, paskutinis R. B. teistumas, t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį, buvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – heroinu. Aplinkybė, kad R. B. veika niekada anksčiau nebuvo susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – karfentaniliu, tik patvirtina, kad R.

B. anksčiau jokios patirties su Å¡ia narkotine medžiaga neturėjo. Taigi ankstesni R. B. teistumai niekaip negalėtų įtakoti jos tariamÄ supratimÄ , kad ji disponavo bÅ«tent narkotine medžiaga – karfentaniliu, o ne jokia kita narkotine medžiaga. 2.9. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojo K. S. parodymais. Tačiau vertinant Å¡iuos liudytojo parodymus, apeliantui nesuprantama, kokiu bÅ«du minėti parodymai patvirtina R. B. tariamÄ Å¾inojimÄ apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ liudytojo K. S. parodymų matyti, kad jis narkotines medžiagas iÅ¡ R. B. yra pirkęs 6‑7 kartus. Taip pat nurodė, kad Å¡iais laikais suvokiama, kad Lietuvoje heroino nėra; bÅ«davo turbÅ«t sintetinės kilmės medžiagos. Cheminės kilmės opiatas vadinamas fentanilis ‑ karfentanilis. Å ios medžiagos veikimo bÅ«das ir poveikis ‑ vartojimo bÅ«das priklauso nuo žmogaus. Opiatas veikia slopinančiai, yra nuskausminantis preparatas. Tai buvo balkÅ¡vi‑pilkÅ¡vi‑gelsvi milteliai.

R. B. nesakė kÄ parduoda, kad keičiasi narkotinės medžiagos sudėtis. Tik jis pats mano, kad iÅ¡ R. B. pirko karfentanilį. 2.10. Apklausos metu K. S. nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, kokias tiksliai narkotines medžiagas įsigydavo, t. y. ir pats K. S. tiksliai nežinojo, kokias bÅ«tent narkotines medžiagas įsigydavo ir vartodavo. Liudytojas nurodė, kad „pirkdamas, niekada nežinai, kokia medžiaga bus“. Be to, Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas liudytojo žodžius, kad pastarasis mano, kad iÅ¡ R.

B. pirko karfentanilį, panaudoja K. S. parodymus bÅ«tent tokiu apsektu, jog patvirtintų savo pasirinktÄ pozicijÄ , t. y. iÅ¡kreipia liudytojo žodžius, nes K. S. nurodė, kad „kokias medžiagas jis pirko, yra spėjimas, visiÅ¡kai niekada nežinai kÄ perki. Jis tiesiog spėjo. R. nesakė, kÄ parduoda, kad keičiasi narkotinės medžiagos sudėtis. Jis mano, kad pirko karfentanilį“. 2.11. Pasak apelianto, liudytojo K. S. parodymai jokiu bÅ«du nepatvirtina aplinkybės, kad R. B. žinojo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, todėl Vilniaus apygardos teismas be jokio pagrindo vertino K.

S. žodžius apie jo subjektyviÄ nuomonę, kad jis galėjo pirkti ir karfentanilį, neatsižvelgiant į parodymų kontekstÄ , kai liudytojas ne kartÄ paminėjo, kad nežinojo, kokios rÅ«Å¡ies narkotines medžiagas jis perka ir be jokio pagrindo vertino tokį subjektyvų liudytojo manymÄ kaip įrodymÄ byloje. 2.12. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir liudytojo E. S. parodymus. Liudytojas E. S. parodė, kad jis pats narkotikus vartoja su pertraukomis apie 10 metų. Jam yra tekę vartoti heroinÄ , bet senai, nes Lietuvoje nėra heroino; jis yra, bet sunku gauti.

Heroino ir karfentanilio kaina panaÅ¡i. Teko vartoti kokainÄ . Jis baltos spalvos. Vertinant Å¡iuos liudytojo parodymus tame kontekste, kokiame juos nurodo Vilniaus apygardos teismas – kaip aplinkybę, įrodančiÄ , kad R. B. žinojo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, apeliantui nesuprantama, kokiu atveju minėti E. S. parodymai galėtų turėti įtakos minėtai teismo iÅ¡vadai. Apeliantas pažymi, kad liudytojas E. S. parodė, kad „nematė, kÄ G. P. gavo už tuos pinigus“, t. y. liudytojas nežinojo, kokias bÅ«tent narkotines medžiagas G.

P. įsigijo įvykio dienÄ , todėl jo parodymai jokiu bÅ«du negali patvirtinti R. B. tariamÄ Å¾inojimÄ apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį. IÅ¡ liudytojo E. S. parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad heroino ir karfentanilio kaina nelegalioje rinkoje yra panaÅ¡i, t. y., kaina, už kuriÄ R. B. įsigijo arba iÅ¡platino narkotines medžiagas negalėjo įtakoti jos supratimÄ apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį. 2.13. Apygardos teismas nurodė, kad iÅ¡ specialistės Izoldos Žvironaitės paaiÅ¡kinimų matyti, kad milteliai, pagal specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ apraÅ¡ymÄ , buvo baltos spalvos.

Kai jie bÅ«na paimami nelegalioje apyvartoje, tai, kÄ gauna tyrimams, heroinas skiriasi nuo karfentanilio. Be to, teismas paminėjo narkotinės medžiagos – karfentanilio stiprų poveikį žmogaus organizmui. Tačiau, anot apelianto, kaip ir liudytojo E. S. parodymai, specialistės I. Žvironaitės paaiÅ¡kinimai nepatvirtina nagrinėjamÄ aplinkybę, kad R. B. žinojo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį. 2.14. Pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismas, vertindamas specialistės paaiÅ¡kinimus, paminėjo pastarosios žodžius, juos iÅ¡plėšdamas iÅ¡ konteksto, taip, kad specialistės paaiÅ¡kinimai patvirtintų teismo pasirinktÄ vertinimÄ : teismas paminėjo specialistės žodžius, kad „heroinas skiriasi nuo karfentanilio“.

Tačiau, baigdama šį sakinį, specialistė I. Žvironaitė nurodė, kad „čia jau reikia bÅ«ti specialistu“. PaaiÅ¡kinimuose specialistė I. Žvironaitė nurodė, kad: „kuo karfentanilis skiriasi nuo heroino iÅ¡oriÅ¡kai ‑ jei visiÅ¡kai grynos medžiagos, tai tiek heroinÄ , tiek karfentanilį iÅ¡oriÅ¡kai neatskirsi. Tai baltos spalvos milteliai. Kai jie bÅ«na paimami nelegalioje apyvartoje, tai, kÄ gauna tyrimams, heroinas skiriasi nuo karfentanilio. Juos skiria ir pagal spalvÄ , ir pagal visÄ tekstÅ«rÄ , bet čia jau reikia bÅ«ti specialistu“.

Taigi, specialistė I. Žvironaitė savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad iÅ¡oriÅ¡kai heroino ir karfentanilio neatskirsi, ir pažymėjo, kad tam, kad atskirti heroinÄ nuo karfentanilio reikia bÅ«ti specialistu. Ji patvirtino teismui, kad tyrimui gauti milteliai buvo baltos spalvos, kokainas irgi yra baltos spalvos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantas teigia, kad apygardos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad R. B. suvokė, jog jos įgyjamų narkotinių medžiagų veiklioji medžiaga bus ne kokainas ar heroinas ir bendrais bruožais suvokė Å¡ios įgyjamos medžiagos kiekį, suprato, kad įsigytos medžiagos kiekis turi pakankamai stiprų poveikį. 2.15.

Apelianto manymu, toks teismo vertinimas akivaizdžiai pažeidžia įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatÄ bei pažeidžia reikalavimÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti tik patikimais ir pakankamais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo įrodymų vertinimo matyti, kad R. B. tariamÄ Å¾inojimÄ apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį teismas grindžia jos ankstesniais teistumais bei, kaip nurodo teismas, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Tačiau Å¡ias faktines aplinkybes – liudytojo K. S. ir E. S. parodymus bei specialistės I. Žvironaitės paaiÅ¡kinimus – teismas vertino neiÅ¡samiai, norėdamas pagrįsti tik vienÄ savo iÅ¡ankstinę pozicijÄ . Anot apelianto, nei liudytojo K. S., nei liudytojo E. S. parodymai nepatvirtina R. B. suvokimo apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį. Specialistės I. Žvironaitės paaiÅ¡kinimai, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, patvirtina, kad atskirti heroinÄ nuo karfentanilio galėtų tik specialistas tyrimo metu, bet ne iÅ¡ matymo.

Pasisakant dėl narkotinių medžiagų kainos, kaip jau minėta, heroino ar kokaino ir karfentanilio kainos yra panaÅ¡ios, taigi, mokant tokiÄ pat pinigų sumÄ už heroinÄ ar kokainÄ R. B. įsigytų narkotinių medžiagų kiekis nesiektų didelio narkotinių medžiagų kiekio už tÄ pačiÄ pinigų sumÄ . Pasak apelianto, apygardos teismo iÅ¡vada dėl R. B. suvokimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį nėra pagrįsta patikimais, nuosekliais ir neprieÅ¡taringais įrodymais.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendyje, neturėdamas pakankamai įrodymų, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. suvokimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį bei kiekį. 2.16. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji R. B. nuosekliai aiÅ¡kino, kad nesuprato, jog disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kad ji nežinojo Å¡ių medžiagų rÅ«Å¡ies. Asmuo, iÅ¡ kurio gavo narkotikus, aiÅ¡kino jai, kad tai „koksas“ (kokainas), tai galėjo bÅ«ti ir heroinas.

Ji negalėjo žinoti, kad jos perkamuose milteliuose bus karfentanilis ir kad šios medžiagos bus labai didelis kiekis, nes pardavęs jai asmuo sakė, kad milteliai yra stipriai maišyti. Ji iš viso nežino netgi tokios narkotikų rūšies kaip karfentanilis, netgi nežino tokio žodžio reikšmės. Pati nevartoja. Turi būti įvertina ir tai, kad ji yra beraštė. 2.17. Anot apelianto, apygardos teismas nenustatė pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie galėtų paneigti R. B. aiškinimus.

Teismo argumentai, kad nuteistoji turėjo suvokti, kokiais narkotikais disponuoja, nes anksčiau ji buvo teista už analogiÅ¡kas veikas, nepatvirtina, bet paneigia tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , nes R. B. niekada anksčiau nebuvo teista už disponavimÄ bÅ«tent narkotine medžiaga – karfentaniliu. Liudytojas K. S. nurodė, kad nežinojo, kokias bÅ«tent narkotines medžiagas jis įsigijo. Liudytojas E. S. nurodė, kad nežino ir nematė, kokias narkotines medžiagas įvykio dienÄ Ä¯sigijo G. P., nežino, kaip atskirti narkotines medžiagas, nežino, kad fentanilis ir karfentanilis yra skirtingos narkotinės medžiagos.

Specialistė I. Žvironaitė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡oriÅ¡kai heroino nuo karfentanilio neatskirsi, juos atskirti gali tik specialistas tyrimo metu. Visos Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai padarytai teismo iÅ¡vadai, tik patvirtina, kad R. B. negalėjo suprasti, kokiomis bÅ«tent narkotinėmis medžiagomis ji disponavo. 2.18. Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rÅ«Å¡is, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

IÅ¡ R. B. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir aptartų bylos aplinkybių matyti, kad nors pastaroji ir suvokė, kad jos veiksmai yra susiję bÅ«tent su narkotinėmis medžiagomis, tačiau jų rÅ«Å¡ies tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, atsižlegiant į narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, taigi negalėjo žinoti ir to, kad disponuoja bÅ«tent labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Pažymėtina, kad narkotinė medžiaga nebuvo iÅ¡fasuota į didelį skaičių pakelių, lankstinukų (dozių) ‑ medžiaga buvo keliuose (keturiuose) paketėliuose.

IÅ¡ to kiekio (keturių paketėlių) nuteistoji taip pat negalėjo spręsti apie didelį ar labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Asmuo, perdavęs jai narkotines medžiagas, aiÅ¡kino, kad milteliuose jų kiekis yra itin nedidelis. Nuteistosios R. B. parodymus Å¡ioje dalyje patvirtina 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 131‑135). 2.19. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra nurodyta, kad BK 260 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu.

Tai priklauso nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų rÅ«Å¡ies. Tai reiÅ¡kia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, pavadinimÄ , yra nepakankamas pagrindas spręsti apie asmens supratimÄ , kokiu gi kiekiu narkotinėmis medžiagomis jis neteisėtai disponuoja. R. B. atveju, byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios tiksliai patvirtintų, kad jai bÅ«tų žinoma, kokiomis bÅ«tent narkotinėmis medžiagomis ji disponavo, jų rūšį ar pavadinimÄ , taigi ji negalėjo suvokti ir apie narkotinės medžiagos kiekį, todėl R. B. tyčia nebuvo nukreipta bÅ«tent į disponavimÄ dideliu ar labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, į kÄ teismas turėtų atsižvelgti, pakeisdamas R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei paskirdamas Å¡velnesnę bausmę.

3. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kas nulėmė neteisingos bausmės paskyrimÄ . Be to, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nepritaikė nuteistajai R. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apygardos teismas, skirdamas R. B. bausmę, pernelyg sureikÅ¡mino neigiamai jÄ charakterizuojančias aplinkybes, ypač tai, kad ji buvo teista. Neatsižvelgė į tai, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau 8 metai, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad anksčiau taikytos valstybės prievartos priemonės nepadarė R. B. jokio poveikio.

Teismas neįvertino, kad nuteistoji R. B. padėjo tyrimui iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ‑ savanoriÅ¡kai dalį narkotinių medžiagų (30,203 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0129 g karfentanilio) pati atidavė policijos pareigÅ«nams. Anot apelianto, tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta alternatyvi jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip ir tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistoji R. B. yra romų tautybės, nepaisant pakankamai jauno amžiaus (32 metų), ji yra beraÅ¡tė, įsidarbinti jai nepavykdavo. 3.1.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. 3.2.

Apeliantas pažymi, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

Apelianto manymu, Å¡iuo atveju paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, ypač atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus dėl labai didelio narkotinės medžiagos kiekio požymio taikymo. R. B. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimÄ bÅ«tent labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ji nežinojo, kokios rÅ«Å¡ies tai yra narkotinės medžiagos ir tikslaus jų kiekio. R. B. asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų tokios griežtos bausmės: iÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad nors nuteistoji ir buvo anksčiau teista už panaÅ¡ias nusikaltimas veikas, bet paskutinį kartÄ prieÅ¡ 8 metus, paskirtÄ bausmę atliko, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena kartu su Å¡eima, augina du nepilnamečius vaikus.

Ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo tyrimui iÅ¡aiÅ¡kinti šį nusikaltimÄ . Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju bausmės tikslas gali bÅ«ti pasiektas paskiriant R. B. žymiai Å¡velnesnę bausmę. Apygardos teismas tik formaliai vertino jos Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, nors R. B. siekis yra bÅ«ti kartu su savo vaikais, t. y. juos auklėti, rÅ«pintis ir ugdyti. Nuteistosios Å¡eimos santykiai ir socialiniai ryÅ¡iai, jos vaikų teisėtų interesų apsauga teismo nuosprendyje nėra paminėti. 3.3.

Bausmė ‑ ne tik teisinis institutas, bet ir svarbi socialinė priemonė. Tinkamas jų derinys padeda įgyvendinti pagrindinį bausmės tikslÄ â€“ perauklėti žmogų, grÄ Å¾inti jį į teisingÄ gyvenimo keliÄ . Nuo to, ar paskirtoji bausmė yra pagrįsta ir teisinga, priklauso jos bendrasis ir specialusis prevencinis vaidmuo. Neteisinga bausmė daro žalÄ ne tik nuteistajam, tačiau ir valstybei bei visuomenei. Turi bÅ«ti atsižvelgta ir į teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose pagal aplinkybes bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-249-895/2017, Nr. 2K-49-976/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-301-449/2018 ir kt.). 3.4.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepagrįstai, neturėdamas tam patikimų ir pakankamų įrodymų, vertino, kad R. B. suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, nepagrįstai netaikė R. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė jai aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, kuri nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, nes pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir neteisingas.

Apelianto nuomone, vertinant visas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bausmės tikslai R. B. atveju gali būti pasiekti ir skiriant jai švelnesnę bausmę.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. B. ir jos gynėjas, iÅ¡teisintosios S. B. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios R. B. gynėjo advokato P. Borkovskio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ neperžengdama paduoto apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys), konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistosios R. B. įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su disponavimu dideliu kiekiu narkotine medžiaga . Skirdamas bausmę nuteistajai už šį nusikaltimÄ ir paskirdamas 10 (deÅ¡imties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

6. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir iÅ¡samiai analizavo bei vertino visus byloje esančius, o ne vien tik kaltinimui palankius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis iÅ¡ esmės atitinka BPK 301–307 straipsniuose iÅ¡dėstytus nuosprendžio formai, turiniui, suraÅ¡ymo tvarkai keliamus reikalavimus.

7. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikytasi. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡analizavo, vertino įrodymų visumÄ , sugretindamas juos tarpusavyje, nustatydamas jų tarpusavio ryÅ¡ius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais bei iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl R. B. kaltės patvirtina bÅ«tent įrodymų visuma.

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumu. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog teismas atliko apelianto lÅ«kesčių neatitinkantį bylos įrodymų vertinimÄ : vadovavosi liudytojų K. S., E. S., specialistės I. Žvironaitės parodymais, ankstesniais R. B. teistumais už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ne taip, kaip nurodo apeliantas.

Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, rodančių teismo tendencingumÄ ar keliančių abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje 10. Nuteistosios R. B. gynėjas skunde iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl R. B. kaltės ir siekdamas paneigti R. B. tyčiÄ disponuojant labai dideliu ar dideliu kiekiu narkotine medžiaga, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad R. B. nesuvokė nei narkotinių medžiagų rÅ«Å¡ies, nei kiekio.

11. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. jÄ darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiÅ¡kia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-246-689/2019, 2K-119-689/2020, 2K-155-1073/2020).

Tam, kad bÅ«tų galima inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ . Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Ä®rodymai, patvirtinantys tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017, 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018, 2K-246-689/2019).

12. Nagrinėjamu atveju nuteistoji R. B. viso proceso metu savo kaltę pripažino, apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad inkriminuojamus narkotikus ji įsigijo už 1 200 Eur skolÄ iÅ¡ nepažįstamo asmens, kuris jai pasakė, kad tai yra narkotikai. Pasak nuteistÄ jÄ , tas asmuo jai pasiÅ«lė 100 g., medžiaga buvo baltame maiÅ¡e ir kojinėje, buvo vienoje vietoje, neiÅ¡fasuoti. Taip pat ji nurodė, kad, kai ji pirko tuos narkotikus, ji paklausė, kokie narkotikai, ir jai tas asmuo atsakė, kad balti kaip sniegas ir tenai daug narkotiko nėra, kad maiÅ¡o su kažkokiais vaistais.

Kaip paaiÅ¡kino nuteistoji, narkotikų pavadinimuose ji nieko nesupranta. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. spalio 20 d. R. B. parodė, kad namuose turėjo 170 g. narkotinių medžiagų – baltos spalvos miltelių, tačiau kas tai per narkotinė medžiaga, nežino, anksčiau narkotikų nevartojo, ji juos nusipirko iÅ¡ nepažįstamo asmens už 2000 Eur (t. 2, b. l. 186–188). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios R. B. apklausos, jos metu vėliau ji nurodė, kad 10 g. iÅ¡ turėtos namuose minėtos medžiagos – heroino – ji pardavė pažįstamas Giedriui už 600 Eur. 2021 m. gruodžio 10 d. apklausos metu ji jau nurodė, kad minėtam nepažįstamui žmogui, kurio įvardinti nenorinti dėl savo ir vaikų saugumo, bet su kuriuo iÅ¡ anksto susiskambindavo, už narkotikų įsigijimÄ ji sumokėjo ne 2000 Eur, o 200 Eur, likusius - 1000 Eur turėjo paduoti vėliau.

Å ios apklausos metu R. B. taip pat nurodė, kad žmogus, iÅ¡ kurio pirko minėtÄ narkotinę medžiagÄ , sakė, kad tai yra „koksas“ – baltas kaip sniegas. Anot R. B., ji nežino, kokia tai medžiaga vadinama „koksu“, nežino, ar tai heroinas, kokainas, amfetaminas, karfentanilis, taip pat nežino, kas tai per narkotikas karfentanilis (t. 3, b. l. 10–13). 2022 m. kovo 22 d. apklausos metu ji patvirtino savo duotus ankstesnius parodymus ir paaiÅ¡kino, kad ji nežinojo, kad minėta nupirkta narkotinė medžiaga – karfentanilis, jai pardavėjas sakė, kad tai yra koksas (kokainas) (t. 3, b. l. 22–24).

13. Sutiktina su apeliantu, kad nei liudytojo K. S., nei liudytojo E. S. parodymai tiesiogiai nepatvirtina R. B. suvokimo apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojų parodymais grindė aplinkybę, kad R. B. turi narkotinių medžiagų disponavimo patirtį ir supratimÄ apie narkotines medžiagas bei tai, kad pastaruoju metu nelegalioje narkotikų rinkoje heroinu neprekiaujama, o prekiaujama sintetinėmis medžiagomis, tarp kurių yra ir karfentanilis.

Kaip antai, teisme apklaustas liudytojas K. S., patvirtino, kad jis reguliariai pirkdavo iÅ¡ R. B. narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo pirkęs 6-7 kartus, mokėdavo nuo 60 iki 100 Eur, kad Lietuvoje 1 g. narkotinės medžiagos kainuoja 60 Eur, vienas „čekis“ (folijos lankstinukas) – 6 Eur. Taip pat Å¡is liudytojas nurodė, kad Lietuvoje heroino nebebÅ«na, bÅ«davo sintetinės medžiagos, bet kokias jis tiksliai įsigydavo, negali pasakyti. Pasak liudytojÄ , cheminės kilmės opiatas vadinamas Fentaniliu – karfentaniliu, pirkdamas, niekada nežinodavo, kokiÄ medžiagÄ nusipirks.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad narkotikus paskutinį kartÄ pirko 2021 m. spalio 17 d. ar 18 d., prieÅ¡ tai iÅ¡ R. B. telefono numerio gavęs žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jis gali pas jÄ atvažiuoti, nes pas jÄ atsirado naujas „geras“, iÅ¡ ko jis suprato, kad pas R. yra naujai atvežtos geros kokybės narkotinės ar psichotropinės medžiagos; susisiekus telefonu su R. dėl 20 dozių narkotinių medžiagų pirkimo, jis su ja susitarė, kad jis atvažiuos pas jÄ ir jam parduos tuos narkotikus R. mama (t. . , Liudytojas E. S. teisme taip pat patvirtino, kad jam yra tekę vartoti heroinÄ , tačiau seniai, nes Lietuvoje heroino nėra arba sunku gauti, kad heroino ir karfentanlio kaina panaÅ¡i.

Taigi, tiek liudytojas K. S., tiek E. S. patvirtino, kad Lietuvoje heroinu beveik niekas neprekiauja ir jį sunku gauti, kad heroino ir karfentanilio kaina yra panaÅ¡i. Å iuos jų parodymus patvirtino ir specialistės I. Žvironaitės, pateikusios į bylÄ 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 131–135), paaiÅ¡kinimas teismui, kad jos nustatyta medžiaga karfentanilis – pats stipriausias opioidas, kuri nelegalioje rinkoje yra vartojama kaip narkotinė medžiaga, kuri yra 10 000 kartų stipresnė už morfinÄ , 1000 kartų už heroinÄ ir 100 kartų už fentanilį.

Karfentanilis ir heroinas iÅ¡oriÅ¡kai nesiskiria – tai baltos spalvos milteliai. Kaip paaiÅ¡kino specialistė, kai jie bÅ«na paimami nelegalioje apyvartoje, tai heroinas skiriasi nuo karfentanilio pagal spalvÄ ir tekstÅ«rÄ , bet skirtumÄ gali pastebėti specialistas. Pasak specialistę, karfentanilis yra praktiÅ¡kai iÅ¡stÅ«męs heroinÄ iÅ¡ nelegalios rinkos ir heroino bÅ«na labai retai. Taip pat specialistė nurodė, kad kokaino spalva balta; kad tyrimui buvo pateikti baltos spalvos milteliai – karfentanilis.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, šie liudytojų K. S. ir E. S. parodymai, specialistės I. Žvironaitės paaiškinimai, paneigia nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad ji nežinojo, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir nežinojo šios medžiagos rūšies. Kaip minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies kvalifikacijai pakanka, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvoktų, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan.

Pažymėtina, kad pati R. B. pripažino, jog ji už 1 200 Eur įsigijo 100 g. narkotinės medžiagos, iš kurių G. P. buvo nupylusi apie 30 g. (ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad G. P. pardavė lygiai 10 g., pamatavusi šį kiekį elektroninėmis svarstyklėmis), už kuriuos pastarasis jai sumokėjo 20 Eur, o 600 Eur liko skolingas, tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad sulaikius G. P., pas jį buvo rasta 9,013 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,00405 g. grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio.

Bylos duomenimis, atlikus kratÄ R. B. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta iÅ¡ viso 166,722 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07047 g. grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio (iÅ¡ jų ji savanoriÅ¡kai pateikė – 30,203 g., kitÄ dalį – 136,519 g., buvo rasti spintoje, įdėti į kojinę), taigi, pagal parduotÄ G. P. ir namuose rastų narkotikų kiekį galima objektyviai spręsti, kad R. B. įsigijo iÅ¡ viso 175,735 g. Å¡ios narkotinės medžiagos. Visa tai rodo, kad R. B.

G. P. pardavė tik apie 10 g. už pakankamai didelę pinigų sumÄ (600 Eur), t. y. už pusę viso įsigyto kiekio (175,735 g.) kainos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog pagal tai, kokiÄ pinigų sumÄ ji sumokėjo (liko skolinga) už narkotines medžiagas ir už kokiÄ pardavė G. P., R. B. suvokė ir suprato, kad jos įsigytų narkotinių medžiagų kiekis negali bÅ«ti nedidelis ar net didelis. Nors pasak R. B., ji tiksliai nežinojo, kokia tai buvo narkotikų rÅ«Å¡is, teisėjų kolegija sprendžia, jog ji bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamomis – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurios turi pakankamai stiprų poveikį.

Teisėjų kolegija, vertindama R. B. tyčios turinį, taip pat atsižvelgia į jos ankstesnius keturis teistumus už nusikalstamų veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų (heroino) disponavimu, padarymÄ , kas rodo, kad ji turėjo pakankamai patirties disponuojant viena iÅ¡ stipresnių narkotinių medžiagų – heroinu, žinojo apie tokių narkotinių medžiagų rūšį, kiekį bei kainas.

15. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos ir teisingai vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, atskleidė R. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčiÄ disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Dėl bausmės 16. Nuteistosios R. B. gynėjas nesutinka su R. B. paskirta bausme už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui, individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bausmės skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmę, neprieÅ¡taraujančiÄ jos paskirčiai.

17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar Å¡velnumo aspektu galutinai įvertinamas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar suÅ¡velninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

18. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama laisvės atėmimu nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvus, kurių pagrindu R. B. paskyrė minimaliÄ sankcijoje nustatytÄ deÅ¡imties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apygardos teismas įvertino tai, kad ji padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, keliantį didelį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Bylos duomenimis, R. B. turi kriminalinę praeitį, ne karta teista už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis – heroinu, bÅ«tent 2013 m. gruodžio 16 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 48 MGL bauda, 2015 m. rugpjūčio 13 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams (bausmė subendrinta, paskirta galutinė 2 laisvės atėmimas 2 metams ir 48 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams), 2015 m. spalio 6 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 36 parų areÅ¡to bausme (bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 48 MGL bauda), 2016 m. sausio 18 d., pakeistas 2016 m. gegužės 2 d., pagal 260 straipsnio 1 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė subendrinta, paskirta galutinė – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, 2018 m. sausio 25 d. lygtinai paleista iÅ¡ pataisos namų).

NuteistÄ jÄ ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja jÄ kaip asmenybę, rodo, kad R. B. nesistengė keisti savo gyvenimo bÅ«do, jos asmenybės pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Nepaisant taikytų sankcijų, R. B. elgesys nesikeičia, prieÅ¡ingai – ji ir toliau renkasi nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Suvokdama gresiančiÄ atsakomybę už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bÅ«dama realiai atlikusi laisvės atėmimo bausmę pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, praėjus maždaug 3,6 metams po bausmės atlikimo (prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde – 8 metai) tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir padarė analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ â€“ disponavo dar didesniu kiekiu narkotine medžiaga, ir buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu.

Todėl teismas pagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama teista už tyčinį nusikaltimÄ ir turėdama neiÅ¡nykusį teistumÄ , t. y. bÅ«dama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nustatė ir R. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad savo kaltę pilnai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad R. B. turi Å¡eimÄ , augina du nepilnamečiu vaikus.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. minimaliÄ BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmę, skyrė jai per griežtÄ bausmę, nėra.

19. BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurios taikymo siekia apeliantas, įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022).

Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2022).

20. Nėra pagrindo sutikti su apelianto praÅ¡ymu dėl Å¡velnesnės, negu įtvirtinta įstatyme, bausmės R. B. skyrimo. Baudžiamojoje byloje sÄ lygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat nenustatyta ir jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistosios padarytÄ nusikaltimÄ ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad R. B. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų bÅ«ti skirta mažesnė ar kitos rÅ«Å¡ies, negu įstatyme numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Tai, kad nuteistoji augina du nepilnamečius vaikus, teismo buvo įvertinta individualizuojant jai bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį sankcijos ribose. Tai nelaikytina iÅ¡imtine aplinkybe. Jokių kitų aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas R. B. neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta.

21. Apeliacinio skundo argumentas, kad R. B. nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, yra nepagrįstas ir veikos pavojingumo vertinimo nekeičia. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyveno bute kartu su savo motina, pragyveno iÅ¡ už jos vaikus bei kaip bedarbė iÅ¡ Užimtumo tarnybos gaunamas pinigines iÅ¡mokas (per mėnesį gaudavo apie 700 Eur), bylos duomenimis kratos jos gyvenamojoje vietoje metu, buvo rasti, pasak R. B., 3 700 Eur, jos sutaupytų pinigų. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nuteistosios sunki materialinė padėtis negali pateisinti labai sunkaus, visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymÄ .

22. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio yra 0,018 g. Taigi, pagal rekomendacijas R. B. inkriminuotas disponuojamų narkotinės medžiagos - karfentanilio kiekis keturis kartus virÅ¡ijo nustatytÄ labai didelio kiekio ribÄ . Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimaliÄ bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ribÄ â€“ deÅ¡imt metų, įvertino, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir Å¡ios vertybės ginamos griežtomis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-511/2022).

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajai R. B. bausmės dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Ä®vertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikÅ¡mingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistosios veikos pavojingumÄ kaip daug mažesnį nei rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ , ar pripažinti, kad nuteistosios asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga.

24. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios R. B. gynėjo apeliacinio skundo, jis atmetamas visa apimtimi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios R. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Vitalija NorkÅ«naitė Aiva Survilienė Linas Å iukÅ¡ta