9d88a951-4da0-4327-9e55-e49c0055cbd7 · Kauno apygardos teismas

NrBylos Nr. 1S-150-582/2015Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00366-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. J. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 31 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir n u s t a t ė :

M. J. bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 6 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-05-21, pabaiga – 2017-08-21.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo M.

J. skundÄ dėl Komisijos 2014 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-414 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , sutikdamas su Komisijos padaryta iÅ¡vada, jog nėra pagrindo manyti, kad M. J. jau pasitaisė ir gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistasis M. J. skundžia VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad išsamūs Komisijos nutarimo apskundimo motyvai yra nurodyti nuteistojo skunde, paduotame Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuriame jis aiškiai išdėstė faktus dėl šio nutarimo nepagrįstumo. Komisija nepateikė jokių argumentų dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir nutarimo niekaip nepagrindė, jame net nėra motyvuojamosios dalies – iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė nutarimo dalis. Toks nutarimas, kuris nemotyvuotas, kaip tai numato BVK 164 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintų komisijos nuostatų 36.6 punkto reikalavimai, negali būti laikomas teisėtu ir privalo būti panaikintas.Skunde taip pat nurodoma, kad visi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai dėl M.

J. netaikytino lygtinio paleidimo (padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, padaryti drausminiai pažeidimai pataisos įstaigoje, nuteistojo arogantiÅ¡kas elgesys, tai, kad jis nedirbo, nesimokė) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, todėl ir skundžiama apylinkės teismo nutartis privalo bÅ«ti panaikinta. Nuteistojo nuomone, teismo argumentas dėl anksčiau padarytų nusikaltimų yra akivaizdus siekis bausti jį antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ . Taip pat pažymėtina, kad kitose Kauno apygardos teismo nutartyse (pvz., 1S-1006-479/2012, 1S-806-175/2011 ir kt.) yra nurodyta, kad padaryti sunkÅ«s nusikaltimai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.

Tas pats pasisakytina ir apie nuteistajam paskirtas drausmines nuobaudas, kurios jau negalioja ir asmuo laikomas neturinčių nuobaudų, kaip tai numato BVK 143 straipsnio 9 dalis. Nepagrįsti nutarties motyvai ir dėl to, kad M. J. kažkada nedirbo ir nesimokė. Be jokios abejonės, darbas ir mokymasis yra teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jokiu bÅ«du tai negali bÅ«ti prievole, o darbo neturėjimas ir nesimokymas negali bÅ«ti kriterijumi asmens diskriminavimui. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamos nutarties argumentas dėl jo arogantiÅ¡kumo apskritai negali bÅ«ti laikomas tinkamu motyvu teismui, kuris privalo bÅ«ti teisingas ir neÅ¡aliÅ¡kas.Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo M.

J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimÄ paleisti nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomÄ minėto straipsnio 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo iÅ¡vada, kad nuteistÄ jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ .Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ .

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos iÅ¡vados, kuriai esant nuteistÄ jį bÅ«tų galima lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės atsiliepime taip pat pritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.Skunde M.

J. akcentuoja, kad teismas neturėjo pagrindo iÅ¡ naujo vertinti padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio ir sunkumo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad į Å¡ias aplinkybes atsižvelgti teismÄ , svarstantį lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , įpareigoja įstatymas. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Be to, teismas turi vertinti, ne tik ar taikant lygtinį paleidimÄ nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesÄ , jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M.

J., bÅ«damas anksčiau penkis kartus teistas, Å¡iuo metu bausmę atlieka už pasikėsinimÄ apiplėšti ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Už tokio paties pobÅ«džio smurtinius nusikaltimus jis nuteistas ne pirmÄ kartÄ , jam taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kurio sÄ lygas jis pažeidė ir vėl nusikalto. Dėl padarytų nusikaltimų M. J. kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, savo elgesį nusikaltimo padaryme linkęs sumenkinti ir save pateisinti. Pataisos įstaigoje jis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų režimo reikalavimų – keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairius nustatytos tvarkos pažeidimus.

Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje nustatyta vidutinė, artima aukÅ¡tai – 95 balai pagal „OASys“ metodikÄ , rodo didesnį M. J. pavojingumo visuomenei laipsnį. Nuteistojo rizikÄ nusikalsti didina ankstesni nusikalstami veiksmai (smurtinio pobÅ«džio nusikaltimai sudaro jam bÅ«dingo nusikalstamo modelio dalį), iÅ¡silavinimo stoka, neigiama laisvėje esančių draugų įtaka (nusikaltimai padaryti veikiant su kitais nusikalstamÄ praeitį turinčiais asmenimis), taip pat emocinės problemos (perdėtas pasitikėjimas savimi, nesugebėjimas suprasti galimų savo paties požiÅ«rio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų) ir netinkamų elgesio modelių pasirinkimas (kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimÄ , neįvertina ankstesnio patyrimo, problemų sprendime linkęs labiau rÅ«pintis dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų).

Be to, psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nustatyta vidutinė ir nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika, kuri siejama su impulsų kontrolės, savivokos ir empatijos stoka. M. J. bÅ«dingas agresijos prieÅ¡ kitus naudojimas, nustatyta, kad jo smurtinis elgesys susijęs psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimu (nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo Å¡ių medžiagų, pataisos įstaigoje baustas už alkoholio vartojimÄ ), nors pats nuteistasis Å¡ias problemas neigia. Apie sÄ moningÄ nuteistojo elgesio kaitÄ teigiama linkme neleidžia spręsti ir tai, jog jis laikosi nusikalstamos subkultÅ«ros pažiÅ«rų pataisos įstaigoje.AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl nuteistojo asmenybės ir jo pavojingumo, taip pat įvertinęs padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumÄ , sutinka su Komisijos ir apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad M.

J. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 21 diena (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 3 mėnesiai), dar didelė. Nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymų, kad Å¡iuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimÄ , bÅ«tų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, tačiau tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikÅ¡mingas aplinkybes ir motyvuotai atmetė M.

J. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo M. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas             Dmitrijus Korsakovas