9d877f63-c9ee-409a-8bde-ffd1f9523922 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1960-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09101-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. K., A. K., R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. K., R. K., A. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo ir pagal atsakovų S. K., A. K. ir R. K. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. B. dėl įkeldinimo į namų valdÄ ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. B. (anksčiau buvusi pavardė K.) 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė nustatyti jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , pagal jos užsakymu Valstybės įmonės registrų centras parengtÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ ir ieÅ¡kovės pageidaujamÄ naudojimosi statiniais tvarkÄ .

2. Atsakovai su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinę prašė: įkeldinti atsakovus į namų valdÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti atsakovų praÅ¡omÄ naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu ir pastatais, pagal atsakovų užsakymu parengus UAB „Kaunas RealEstate“ projektus.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovų 2020 m. birželio 5 d. sudarytÄ taikos sutartį (patikslintÄ ), kuria, be kita ko, ieÅ¡kovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. Taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų. Å alys susitarė, kad D. B. pažeidus Å¡iame punkte nustatytÄ terminÄ , D. B. privalo sumokėti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. po 25 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (Taikos sutarties 3 punktas).

4. Atsakovai 2020 m. spalio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punkto. PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kovė D. B. nevykdo nurodytos nutarties dalies.

5. Atsakovė D. B. 2020 m. spalio 15 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų atstovo praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, kuriame nurodė, kad su praÅ¡ymu nesutinka. Pažymėjo, kad teismo patvirtintos sutarties punktas yra įvykdytas taikos sutartyje nurodytu terminu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovų S. K., A. K., R. K. praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo netenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovams yra įrengta atskira patalpa gyvenamajame name, verandoje atidalinta patalpa, įrengtas įėjimas, įstatytos duris. Å ias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Taip pat, ieÅ¡kovė pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. R. K. raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad pagal teismo patvirtintos nutarties 3 punktÄ jis rado įrengtÄ patalpÄ .

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovams pateikus praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, prie praÅ¡ymo nepateikta jokių įrodymų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nėra įvykdyta, nėra vykdoma ir praleistas 3 punkte numatytas terminas šį punktÄ Ä¯vykdyti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu atsakovai S. K., A. K., R. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį bei grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui klausimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo spręsti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino taikos sutarties sÄ lygos tekstÄ , neiÅ¡tyrė visų taikos sÄ lygų vykdymo (ar nevykdymo) aplinkybių, todėl klaidingai vertino pateiktus įrodymus, esant teisiniams neaiÅ¡kumas (taip pat ir taikos sutarties sÄ lygų interpretavimo) nepasinaudojo teismo diskrecijos teise praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nagrinėti teismo posėdyje, ir to pasėkoje nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 9.2.

Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, jog patalpa neatitinka Taikos sutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų dėl jos atitikimo teisės aktams, reglamentuojantiems gyvenamosioms patalpoms taikomų privalomų techninių ir saugos reikalavimų, patalpa neatitinka gyvenamosioms patalpoms taikomų higienos normų. Apie tai, kad patalpos įrengimas neatitinka susitarimo sÄ lygų nurodė ir atsakovas R. K., pasiraÅ¡ydamas ant 2020 m. rugsėjo 30 d. patalpų perdavimo-priėmimo akto. 9.3. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs konstatavimu fakto, kad taikos sutartyje nurodyta naujai suformuota patalpa buvo perduota atsakovams laiku, t.y., nepažeidžiant sutartyje nustatyto termino, tačiau nevertinęs sÄ lygos dėl patalpos atitikimo gyvenamosioms patalpoms taikomų reikalavimų pagal galiojančius teisės aktus, nepakankamai iÅ¡tyrė teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties vykdymo pasekmes ir to pasėkoje nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ atsakovams.

10. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Atsakovų teiginiai, kad jiems atidalinta patalpa yra netinkama gyventi ir neatitinka techninių, higienos reikalavimų ir sanitarinių normų yra tik paskata pasigerinti savo gyvenimo sÄ lygas, bet jie neturi teisinio pagrindo reikalauti to iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes iÅ¡ byloje pateiktų VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o akivaizdu, jog Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini) yra tik minimali infrastruktÅ«rÄ - į sodybÄ atvesta elektros energija.

Name nėra vandentiekio - ieÅ¡kovai vandenį semia iÅ¡ kieme esančio Å¡ulinio. Kanalizacijos taip pat nėra - ieÅ¡kovės Å¡eima pasistačiusi tualetÄ lauke ir juo naudojasi visais metų laikais. Name Å¡ildymas kietu kuru iÅ¡ krosnies. Tokias sÄ lygas įgijo tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai. 10.2. Atsakovų atskirojo skundo teiginiai, jog jiems perduotoje gyvenamojoje patalpoje yra iÅ¡plėšta prieÅ¡ tai ten buvusi Å¡ildymo sistema, panaikinti visi elektros instaliacijos elementai (laidai, jungikliai, kiÅ¡tukiniai lizdai) nepagrįsti: jokios Å¡ildymo įrangos atsakovams atidalintoje patalpos dalyje nebuvo.

Name yra centrinis krosninis Å¡ildymas, kÅ«renamas iÅ¡ krosnies ieÅ¡kovei naudotis priskirtoje patalpoje. Namo didžiajame kambaryje buvo radiatorius, tačiau Å¡iÄ kambario dalį atitvėrus naudotis atsakovams, radiatorius liko kambario dalyje, atitekusioje naudotis ieÅ¡kovei - ten, kur buvo ir iki kambario atidalinimo. Be to, kaip jau minėta, centrinis Å¡ildymas yra vykdomas ir finansuojamas ieÅ¡kovės - ji neįsipareigojo teikti elektrÄ ir Å¡ilumÄ Ä¯ atsakovams priklausančiÄ patalpÄ . Atitverdami atsakovams naudotis patalpÄ pagal parengtÄ planÄ , ieÅ¡kovė siekė ateityje iÅ¡vengti bendrų su atsakovais sÄ sajų, tuo pačiu ir konfliktų, todėl elektros laidus perkėlė į jai naudotis skirtas patalpas.

Tokiu bÅ«du atsakovai gali realizuoti savo teises pirkti elektros energijÄ iÅ¡ tiekėjo. 10.3. Å alys ginÄÄ dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡sprendė kaip pagrindu pasinaudodami naudojimosi tvarka pagal V. J. parengtÄ vieno buto gyvenamojo namo bendraturčių naudojimo tvarkos pasiÅ«lymÄ , kuris yra taikos sutarties Priedas Nr.

2. Å iame dokumente nėra numatyta Å¡ildymo, vandentiekio, elektros sistemų ir kitų komunikacijų įvedimas į namÄ , juo labiau į atsakovams naudotis atidalintÄ priskirtÄ patalpÄ , todėl atsakovų teiginiai, jog ieÅ¡kovė privalėjo jiems įrengti patalpÄ su visais komunaliniais patogumais, nepagrįsta. 10.4. IeÅ¡kovės įsitikinimu ji įvykdė visus prisiimtus taikos sutartimi įsipareigojimus. Teigia, jog atsakovų nepagrįstas reikalavimas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ reiÅ¡kia jų siekį tęsti nesibaigiančius konfliktus tarp Å¡alių.

Atsakovai atskirajame skunde nėra nurodę, kokius konkrečius reikalavimus, jų nuomone, ieÅ¡kovė privalo įvykdyti, kaip įsivaizduoja perduodamÄ jiems patalpÄ , kaip įsivaizduoja higienos normų jiems užtikrinimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų prijungimo 12. Atsakovai 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomo įrodymo prijungimo, kuriuo praÅ¡oma prijungti prie bylos UAB „Skena“ 2020 m. lapkričio 3 d. aktÄ Nr. 20-11/01 dėl patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nekokybiÅ¡kai atliktų statybinių darbų pataisymo sÄ naudų nustatymo ir vadovautis juo, sprendžiant atsakovų atskirojo skundo reikalavimus.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Jeigu nauji įrodymai bÅ«tini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali bÅ«ti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų atskirojo skundo argumentus bei ieÅ¡kovės atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima atsakovų pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Dėl atskirojo skundo esmės 14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas atsakovų praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. IÅ¡ byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės ir atsakovų 2020 m. birželio 5 d. sudarytÄ taikos sutartį (patikslintÄ ), kuria, be kita ko, ieÅ¡kovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų.

Å alys susitarė, kad D. B. pažeidus Å¡iame punkte nustatytÄ terminÄ , D. B. privalo sumokėti atsakovams S. K., R. K. ir A. K. po 25 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (taikos sutarties 3 punktas). Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d. Atsakovai pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal Å¡alių sudarytÄ ir teismo patvirtintÄ taikos sutartį, t. y. ieÅ¡kovei neįvykdžius taikos sutarties 3 punkto.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų, matyti, kad atsakovams yra įrengta atskira patalpa gyvenamajame name, verandoje atidalinta patalpa, įrengtas įėjimas, įstatytos duris, o šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos, sprendė, kad atsakovų prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d.

R. K. raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktÄ jis rado įrengtÄ patalpÄ , o atsakovai pateikdami praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, prie praÅ¡ymo nepateikė jokių įrodymų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nėra įvykdyta, nėra vykdoma ir praleistas 3 punkte numatytas terminas šį punktÄ Ä¯vykdyti. Atsakovai (toliau ir – apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, jog patalpa neatitinka taikos sutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų dėl jos atitikimo teisės aktams, reglamentuojantiems gyvenamosioms patalpoms taikomų privalomų techninių ir saugos reikalavimų.

Tai pat neįvertino, kad patalpa neatitinka gyvenamosioms patalpoms taikomų higienos normų. Teigia, jog apie tai, kad patalpos įrengimas neatitinka susitarimo sÄ lygų nurodė ir atsakovas R. K., pasiraÅ¡ydamas 2020 m. rugsėjo 30 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ , tačiau teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galiÄ (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties Å¡aliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos Å¡alies (kreditoriaus) praÅ¡ymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

Kai Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų bÅ«du sudaro taikos sutartį ir teismas Å¡iÄ patvirtina, sutartis įgyja res judicata galiÄ (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

18. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė ir atsakovai tarp jų iÅ¡kilusį teisminį ginÄÄ dėl įkeldinimo į namų valdÄ ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo iÅ¡sprendė sudarydami taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir yra vykdytinas dokumentas.

19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota Å¡alis gali kreiptis į bylÄ iÅ¡nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ; teismas, iÅ¡tyręs Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sÄ lygų vykdymÄ , dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba atsisako jį iÅ¡duoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ , taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sÄ lygos, dėl kurių vykdymo praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , yra aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos ir gali bÅ«ti priverstinai vykdomos.

Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, Å¡alys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raÅ¡tas pagal tokias sÄ lygas negali bÅ«ti iÅ¡duodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ , pirmiausia reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sÄ lygos neįvykdytos / nevykdomos ir ar jos gali bÅ«ti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

20. Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ atsakovai pareiÅ¡kė, vadovaudamasi taikos sutarties 3 punktu, teigdami, kad ieÅ¡kovė nevykdo patvirtintos taikos sutarties 3 punkto. Atskirajame skunde atsakovai teigia, jog neneigia, kad taikos sutarties 3 punkto dalis dėl ieÅ¡kovės įsipareigojimo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas buvo įvykdyta, tačiau teigia, jog nebuvo įvykdyta taikos sutarties 3 punkto dalis dėl ieÅ¡kovės įsipareigojimo užtikrinti, kad gyvenamoji patalpa privalomai bÅ«ti įrengta laikantis tokioms gyvenamosioms patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė teigia, kad yra tinkamai įvykdžiusi taikos sutarties 3 punktÄ . Nurodo, jog pagal V. J. parengtÄ vieno buto gyvenamojo namo bendraturčių naudojimo tvarkos pasiÅ«lymÄ , kuriuo Å¡alys vadovavosi sudarydamos taikos sutartį, nėra numatyta Å¡ildymo, vandentiekio, elektros sistemų ir kitų komunikacijų įvedimo į namÄ , juo labiau į atsakovams naudotis atidalintÄ priskirtÄ patalpÄ , todėl atsakovų teiginiai, jog ieÅ¡kovė privalėjo jiems įrengti patalpÄ su visais komunaliniais patogumais, nepagrįsta.

21. Pažymėtina, kad ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų, buvo nustatyta ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal UAB „Kaunas RealEstate“ 2020 m. gegužės 15 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , o ginčo gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka pagal V.

J. parengtÄ vieno buto gyvenamojo namo bendraturčių naudojimo tvarkos pasiÅ«lymÄ . Teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu ieÅ¡kovė D. B. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengti S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų. Å alys susitarė, kad D. B. pažeidus Å¡iame punkte nustatytÄ terminÄ , D.

B. privalo sumokėti S. K., R. K. ir A. K. po 25 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

22. IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateikto 2020 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡to matyti, kad atsakovas R. K. atvykęs į ginčo gyvenamÄ jį namÄ 2020 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu patvirtino, jog atsakovams priskirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos įrengtos, tačiau be pilno remonto. Byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė taikos sutarties 3 punkte nustatytu terminu t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. savo rizika ir savo lėšomis įrengė S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas, nėra. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju byloje esantys duomenys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo rizika ir savo lėšomis įrengė S. K., R. K. ir A. K. taikos sutarties 2.2 punkte atitenkančias 16,71 m2 ir 3,42 m2 patalpas per taikos sutartimi nustatytÄ terminÄ .

23. Pagal Lietuvos higienos normÄ HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ gyvenamosios patalpos – bute įrengti kambariai, taip pat atskiri kambariai, įrengti gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (namuose). Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punkto nuostatos, Å¡alys tiesiogiai nesusitarė dėl gyvenamųjų patalpų, dėl kurių įrengimo tinkamumo kyla ginčas, statybos baigtumo lygio (detaliai nenurodė, kokius gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus ieÅ¡kovė turi atlikti).

Å alys tik nurodė, kad ieÅ¡kovė patalpas turi įrengti, laikantis tokioms gyvenamosios patalpoms ir jų įrengimui taikomų teisės aktų reikalavimų, tačiau konkrečių teisės aktų taip pat nenurodė. Nesant taikos sutartyje susitarimo pagal kokiÄ tvarkÄ atsakovams priskirtos naudotis gyvenamosios patalpos turėjo bÅ«ti įrengtos t. y. kokius gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus ieÅ¡kovė turėjo atlikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp Å¡alių kyla ginčas dėl taikos sutarties sÄ lygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sÄ lygas Å¡alys supranta skirtingai, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes aiÅ¡kiai nebuvo suderinta Å¡alių valia, t. y.

Å¡alys nebuvo susitarusios kokia tvarka ieÅ¡kovė įsipareigojo įrengti atsakovams priskirtas naudotis gyvenamÄ sias patalpas.

24. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir į tai, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, Å¡alys jas supranta skirtingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, Å¡alys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raÅ¡tas pagal tokias sÄ lygas negali bÅ«ti iÅ¡duodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė Å¡alies praÅ¡ymu peržiÅ«rėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė vykdomojo raÅ¡to pagal teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutarties iÅ¡davimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį iÅ¡duoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam jo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 27. Netenkinus atsakovų atskirojo skundo, yra pagrindas ieškovės D. B. naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokama 50 procentų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas).

IÅ¡ bylÄ pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad valstybė, apmokant ieÅ¡kovei suteiktas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme turėjo 189,00 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro užmokestis advokatui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, iÅ¡ atsakovų valstybės naudai priteisima 94,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ kiekvieno po 31,50 Eur sumÄ ), turėtų apeliacinės instancijos teisme.

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 31,50 Eur sumÄ turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas