Legislator Case Law & Legislation
2016-11-08 Nr. BB-4586-1-07-1-00501-2009-6 AI generated

2016-11-08 Nr. BB-4586-1-07-1-00501-2009-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2016-11-08 Nr. BB-4586-1-07-1-00501-2009-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – AB „A“ Ūkio valdymo direktorius ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. birželio 5 d. įvairiose Vilniaus miesto vietose, metu susitarė su UAB „B“ valdybos pirmininku D. S., kad jis, A. B., sudarys sąlygas ir padės pastarojo vadovaujamai bendrovei laimėti AB „A“ paskelbtą ir vykdomą keturiolikos automobilių pardavimo pirkimo konkursą, pritaikant konkurso sąlygas UAB „B“ parduodamų automobilių „Iveco“ techninėms charakteristikoms, o už tai D. S. tiesiogiai duos A. B. kyšį. 2009 m. birželio 16 d. įvykus automobilių pirkimo pardavimo konkursui, kurio nugalėtoju buvo paskelbta UAB „B“, su kuria AB „A“ 2009 m. liepos 30 d. pasirašė keturiolikos vienetų automobilių „Iveco Daily“, skirtų kilnojamiesiems (duomenys neskelbtini) įrengti, pirkimo pardavimo sutartį, jis, A. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2009 m. rugsėjo 3 d., apie 10.30 val., UAB „B“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš D. S. savo naudai priėmė 10 200 Eur (35 218,56 Lt) vertės kyšį.

Legislator headnote

AI generated

2016-11-08 Nr. BB-4586-1-07-1-00501-2009-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 2K-338-648/2016

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00501-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.1.;

1.2.19.3;

2.1.2.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,

nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Sigitui Židoniui,

išteisintųjų D. S. gynėjui ir juridinio asmens UAB „B“ atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu:

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, S. L. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija, Z. N. epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 225 straipsnio 3 dalį (S. M. epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija, D. R. epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 225 straipsnio 3 dalį (D. S. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, ši bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 150 MGL (19 500 Lt, 5647 Eur) bauda. Be to, teismas konfiskavo A. B. priklausančius 41 000 Lt (11 874,42 Eur).

D. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (3250 Lt, 941 Eur) dydžio įmoką ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Juridinis asmuo UAB „B“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį 4000 MGL (520 000 Lt, 150 602 Eur) bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeitė. Panaikino nuosprendžio dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (D. S. epizodas), dėl D. S. nuteisimo pagal 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), dėl juridinio asmens UAB „B“ nuteisimo pagal 20 straipsnį ir 227 straipsnio 2 dalį, ir A. B., D. S., juridinį asmenį UAB „B“ išteisino, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Be to, panaikino D. S. bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, o A. B. grąžino konfiskuotus 10 200 Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, S. L. epizodas), pagal 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija, Z. N. epizodas), pagal 225 straipsnio 3 dalį (S. M. epizodas), pagal 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija, D. R. epizodas), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir 150 MGL (19 500 Lt, 5647 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija), A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kita Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti Z. N. (Z. N.), J. B., juridinis asmuo UAB LTC, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, išteisintojo gynėjo ir juridinio asmens atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – AB „A“ Ūkio valdymo direktorius ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. birželio 5 d. įvairiose Vilniaus miesto vietose, metu susitarė su UAB „B“ valdybos pirmininku D. S., kad jis, A. B., sudarys sąlygas ir padės pastarojo vadovaujamai bendrovei laimėti AB „A“ paskelbtą ir vykdomą keturiolikos automobilių pardavimo pirkimo konkursą, pritaikant konkurso sąlygas UAB „B“ parduodamų automobilių „Iveco“ techninėms charakteristikoms, o už tai D. S. tiesiogiai duos A. B. kyšį. 2009 m. birželio 16 d. įvykus automobilių pirkimo pardavimo konkursui, kurio nugalėtoju buvo paskelbta UAB „B“, su kuria AB „A“ 2009 m. liepos 30 d. pasirašė keturiolikos vienetų automobilių „Iveco Daily“, skirtų kilnojamiesiems (duomenys neskelbtini) įrengti, pirkimo pardavimo sutartį, jis, A. B., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2009 m. rugsėjo 3 d., apie 10.30 val., UAB „B“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš D. S. savo naudai priėmė 10 200 Eur (35 218,56 Lt) vertės kyšį.

1.1. D. S. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „B“ valdybos pirmininkas (iki 2009 m. liepos 22 d.) bei UAB „B“ valdybos narys (nuo 2009 m. liepos 23 d.), nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. birželio 5 d. telefoninių pokalbių ir susitikimų metu susitarė su AB „A“ Ūkio valdymo direktoriumi ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininku A. B., kad šis sudarys sąlygas ir padės UAB „B“ laimėti keturiolikos automobilių pirkimo pardavimo konkursą, pritaikant konkurso sąlygas UAB „B“ parduodamų automobilių „Iveco“ techninėms charakteristikoms ir už tai D. S. pažadėjo tiesiogiai duoti A. B. ne mažesnės negu 250 MGL vertės kyšį. 2009 m. birželio 16 d. po įvykusio automobilių pirkimo pardavimo konkurso, kurio nugalėtoju buvo paskelbta UAB „B“ ir su kuria vėliau AB „A“ pasirašė keturiolikos vienetų automobilių „Iveco Daily“, skirtų kilnojamiems (duomenys neskelbtini) įrengti, pirkimo pardavimo sutartį, D. S., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2009 m. rugsėjo 3 d., apie 10.30 val., UAB „B“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. B. didesnį negu 250 MGL vertės kyšį – 10 200 Eur (35 218,56 Lt).

1.2. UAB „B“ nuteista už tai, kad, atstovaujama bendrovės valdybos pirmininko (iki 2009 m. liepos 22 d.) ir valdybos nario D. S., kuris (nuo 2009 m. liepos 23 d.), turėdamas teisę atstovauti UAB „B“ ir priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti bendrovės veiklą, turėdamas 26,74 proc. UAB „B“ akcijų, tyčia, veikdamas juridinio asmens – UAB „B“ – naudai, nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. birželio 5 d. telefoninių pokalbių ir susitikimų metu susitarė su valstybės tarnautoju – AB „A“ Ūkio valdymo direktoriumi ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku A. B., kad šis sudarys sąlygas ir padės UAB „B“ laimėti keturiolikos automobilių pirkimo pardavimo konkursą, pritaikant konkurso sąlygas UAB „B“ parduodamų automobilių „Iveco“ techninėms charakteristikoms, ir už tai D. S. pažadėjo tiesiogiai duoti A. B. ne mažesnį negu 250 MGL vertės kyšį. 2009 m. birželio 16 d. po įvykusio automobilių pirkimo pardavimo konkurso, kurio nugalėtoju buvo paskelbta UAB “B“ ir su kuria vėliau AB „A“ pasirašė keturiolikos vienetų automobilių „Iveco Daily“, skirtų kilnojamiems (duomenys neskelbtini) įrengti, pirkimo pardavimo sutartį, D. S., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2009 m. rugsėjo 3 d., apie 10.30 val., UAB „B“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė A. B. didesnį negu 250 MGL vertės kyšį – 10 200 Eur (35 218, 56 Lt).

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. B. yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau jų padarymo faktinės aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nėra susijusios.

1.4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai objektyvių ir įtikinamų A. B., D. S. ir juridinio asmens UAB „B“ kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl nepagrįstai juos nuteisė.

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Jovaiša prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį be pakeitimų.

2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, byloje surinktus įrodymus vertino paviršutiniškai, atskirai vienus nuo kitų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nesusiedamas į vieningą visumą, vertino liudytojų V. K., L. L., A. S., V. J., E. V., I.

S., V. V., E. J., N. K. parodymus, operatyvinių veiksmų protokolais užfiksuotus pokalbius tarp A. B. ir D. S., A. B. ir V. K., A. B. ir E. V., UAB „I“ direktoriaus A. G. raštą, A. B. asmens apžiūros, poėmio, daiktų apžiūros protokolus, AB „A“ dokumentus, susijusius su automobilių pirkimu bei jo vykdymu, ir kitus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip patvirtinančius A. B., D. S. ir UAB „B“ kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Itin didelę reikšmę šioje byloje vertinant byloje surinktų įrodymų visetą turi operatyvinių veiksmų protokolų duomenys, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos klaidingai įvertino nurodydamas, kad užfiksuoti pokalbiai ir jų metu išsakyti žodžiai nei tiesiogiai, nei užslėpta forma nepatvirtina kyšio davimo, priėmimo ar pažadėjimo aplinkybių.

Padarydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas iškraipė operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais užfiksuotų pokalbių turinį, nepagrindė savo vertinimo jokia rašytine bylos medžiaga. Palyginus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenis su kitais bylos duomenis, galima daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad A. B., D. S. ir šio atstovaujama UAB „B“ padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Netinkamai įvertinęs operatyvinių veiksmų protokolų duomenis, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip netikslius ir abejotinus įvertino liudytojo V.

K. parodymus, kad A. B. aiškiai rodė išankstinį palankumą „Iveco“ markės automobiliams, jam susidariusį įspūdį, kad atsakymą į „Mercedes-Benz“ įmonės pretenziją vietoje atsakymą parengti turėjusio A. B. parengė kažkas kitas, kad A. B. vieno iš pokalbių su juo metu minėjo, jog po konkurso už tai, kad UAB „B“ laimės AB „A“ organizuojamą automobilių pirkimo pardavimo konkursą, kiekvienas prisidėjęs prie konkurso, tarp jų ir pats V. K., gaus po 2000 Lt.

2.2. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, visus įrodymais pripažintus duomenis vertino ir atskirai ir palygindamas juos tarpusavyje, darė tai pagal savo vidinį įsitikinimą. Šios instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, ir nurodė, kuriais iš jų grindžiama kaltinamųjų kaltė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra tinkamai motyvuotas. Kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra priimtas iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Jovaišos kasacinis skundas atmetamas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, nesančių kasacinio nagrinėjimo dalyku (BPK 376 straipsnio 1 dalis)

4. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, patikrina, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir teisingu įstatymų taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

4.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma prokuroro kasacinio skundo teiginių yra suformuluoti kaip apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, kuriomis pripažinta, kad neįrodyta, jog nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. B. ir išteisintieji D. S. bei juridinis asmuo UAB „B“ padarė nusikalstamas veikas (numatytas atitinkamai BK 225 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje ir 227 straipsnio 2 dalyje), kritika. Kasaciniame skunde itin detaliai analizuojami ikiteisminio tyrimo metu nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. birželio 15 d. pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais užfiksuotų telefoninių pokalbių ir slapto sekimo metu fiksuotų vaizdo ir garso įrašų turinys, pasakytų žodžių prasmė, pateikiamos prokuroro interpretacijos, kaip pokalbių turinį turėjo vertinti bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pasisakoma dėl liudytojo V. K. duotų parodymų reikšmingumo ir, prokuroro nuomone, jo nurodytų aplinkybių apie 2000 litų atlygį kiekvienam prisidėjusiam prie konkurso organizavimo. Šie kasacinio skundo argumentai, susiję ne su teisės taikymo klausimais, o su įrodymų vertinimo pagrindu teismų padarytomis išvadomis, kurioms kasatorius nepritaria, taip pat su nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimu, pripažįstami nepatenkančiais į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakyta.

Dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo)

5. Pagrindinis kasacinio skundo teiginys yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. B., D. S. ir juridinį asmenį UAB „B“, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

5.1. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

5.2. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra tik formaliai išdėstyti byloje pateikti duomenys, tačiau iš esmės nepateiktas įrodymų vertinimas, kuris atitiktų konstatuotas aplinkybes, taip pat iš esmės neišdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai. Nors apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai nuosprendyje nenurodė, tačiau matyti, kad teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B., D. S. ir juridinio asmens UAB „B“ nuteisimo neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, šioje dalyje ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą – nuosprendyje atliko visapusišką įrodymų vertinimą, išdėstė motyvus ir išvadas.

5.3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą dėl AB „A“ iniciatyva vykusio transporto priemonių pirkimo konkurso eigos, nustatė, kad AB „A“ 2009 metais planavo įsigyti šešiolika transporto priemonių, tuo pagrindu AB „A“ generalinis direktorius E. V. įsakymais patvirtino prekių, darbų ir paslaugų pirkimo tvarkos aprašą, Viešojo pirkimo komisijos reglamentą, sudarė viešojo pirkimo komisiją transporto priemonių pirkimui atlikti ir šios komisijos pirmininku paskyrė AB „A“ Ūkio valdymo direktorių A. B. AB „A“ Transporto priemonių pirkimo komisija nutarė šį pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, buvo patvirtintos Transporto priemonių pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygos. 2009 m. gegužės 21 d. AB „A“ paskelbė automobilių pirkimo konkursą, nustatant galutinį pasiūlymų pateikimo terminą iki 2009 m. birželio 10 d., kuriame dalyvavo šešiolika bendrovių, iš kurių ir UAB „B“. Transporto priemonių pirkimo komisija 2009 m. birželio 2 d. posėdyje nutarė sustabdyti pirkimo procedūras kol bus išnagrinėtos UAB „Žibinto“ ir UAB „Silberauto“ pretenzijos. Šių įmonių pretenzijos buvo pripažintos iš dalies pagrįstomis ir AB „A“ generalinis direktorius 2009 m. birželio 8 d. įsakymu pakeitė Transporto priemonių pirkimo sąlygas, o A. B. 2009 m. birželio 9 d. raštu informavo potencialius pirkimo dalyvius apie tai, kad nukeliamas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2009 m. birželio 16 d. 2009 m. liepos 30 d. buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo trišalė sutartis tarp AB „L“, UAB „B“ ir „Swedbank lizingo“.

5.4. Šios faktinės teismo nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, tačiau prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad vykdant minėtą transporto priemonių pirkimo konkursą buvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios kyšininkavimo ir papirkimo sudėčių požymius, o apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. B., D. S. ir juridinį asmenį UAB „B“, bylos įrodymus vertino paviršutiniškai, atskirai vieną nuo kito, o ne kaip visumą, nesusiejo jų į vieną loginę visumą ir taip pažeidė minėtą BPK 20 straipsnio 5 dalį. Tokiais kasacinio skundo argumentais yra išreiškiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau jie nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinio proceso metu buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ar kitų procesinio įstatymo nuostatų pažeidimai.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą šioje dalyje, nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir įtikinamų A. B., D. S. ir juridinio asmens UAB „B“ kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertino: 1) A. B., D. S., juridinio asmens atstovo, kurie neigė kaltę, parodymus; 2) liudytojo V. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl galimai žadėto neteisėto atlygio (teismas juos įvertino kaip netikslius ir abejotinus, kurių nepagrindžia kiti patikimi bylos duomenys); 3) liudytojų L. L., A. S., V. J., E. V., I. S., V. V., E. J., N. K. parodymus (teismas padarė išvadą, kad šių liudytojų parodymai susiję su Transporto priemonių pirkimo konkurso rengimu ir vykdymu, tačiau nepatvirtino esminių inkriminuoto kaltinimo aplinkybių); 4) 2009 m. rugsėjo 3 d. poėmio, asmens kratos ir 2009 m. spalio 9 d. apžiūros protokolus (kur užfiksuotas A. B. ir D. S. susitikimas UAB „B“ patalpose, iš kurių išėjęs A. B. buvo sulaikytas ir pas jį rastas vokas su 10 200 Eur); 5) specialisto išvadą, kad ant vieno iš pas A. B. rasto ir paimto 50 eurų banknoto yra jo dešinės rankos delno pėdsakas, o D. S. rankų pirštų ir delno pėdsakų ant banknotų nerasta); 6) Viešųjų pirkimo tarnybos 2010 m. vasario 4 d. raštą ir 2010 m. balandžio 29 d. viešojo pirkimo procedūrų įvertinimą, kuriame nustatyti viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimai; 7) UAB „I“ direktoriaus A. G. raštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, padarė išvadą, kad įrodymų nepakanka konstatuoti, jog D. S. pažadėjo ir davė A. B. kyšį, o pastarasis jį savo naudai priėmė.

Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus tyrimo veiksmų atlikimo protokolus, kuriuose užfiksuoti nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. birželio 15 d. vykusių telefoninių pokalbių ir slapto sekimo metu fiksuotų vaizdo ir garso įrašų turinys, ir padarė išvadą, kad tie pokalbiai ir jų metu išsakyti žodžiai nei užslėpta forma, nei netiesiogiai nepatvirtina kyšio davimo, priėmimo ar pažadėjimo aplinkybių, o vien rastas vokas su 10 200 eurų pas A. B. akivaizdžiai nelaikytinas kaltės įrodymu, nes tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis, byloje privalo būti įrodyti ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.

5.6. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas aptariamoje dalyje trūkumų neturi. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nuosprendis dėl A. B., D. S. ir juridinio asmens UAB „B“ išteisinimo pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, kurie įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, o teismų išvados pagrįstos teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda

Artūras Pažarskis