2013-07-11 Nr. AB-3550-3-62-3-00809-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1009/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00809-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugpjūčio 16 d. (pagal gavimo datą) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-9), kurį patikslino (b. l. 20-25), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius; atsakovas) 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (9.1)SMT-1170); 2) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų paskirta motinystės pašalpa nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d.; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (11.1)1-4532 „Dėl motinystės pašalpos”; 4) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių paskirti motinystės pašalpą nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d.; 5) priteisti iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus delspinigius – 6 procentus metinių palūkanų nuo neišmokėtos sumos nuo 2011 m. spalio 4 d. iki neišmokėtos sumos išmokėjimo dienos; 6) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir 2011 m. spalio 13 d. gavo atsakymą, kad neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatų ir pašalpa jai nebus suteikta. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, kuri 2011 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakymą, kad skundo netenkina, kadangi pareiškėjai negali būti taikomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai) 38.4 punktas, nes pareiškėja, kreipdamasi į teritorinį VSDFV skyrių, nepateikė mokslo baigimo dokumento.

Tačiau pareiškėja teigė, kad pateikdama pažymas, ji įrodė, jog nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje ir studijas baigė. Pareiškėja apskundė VSDFV sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu įpareigojo VSDFV Alytaus skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo. VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas vėl buvo neigiamas ir VSDFV pareiškėjos skundo taip pat netenkino. Pareiškėja nurodė, jog pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punktą jai priklauso motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d., kadangi reikiamo stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi dieninėse studijose.

Minėtose teisės normose įtvirtinta moters teisė gauti motinystės pašalpą, iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo, siejama su šiomis sąlygomis:

1) amžiumi iki 26 metų;

2) mokymusi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose;

3) ne didesne nei 3 mėnesių pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tapimo apdraustuoju asmeniu. Nors studijas aukštojoje mokykloje pareiškėja baigė ir diplomą gavo 2012 m. birželio 20 d., tačiau atsakovui yra pateikusi pakankamai dokumentų, įrodančių, kad reikiamo stažo neįgijo būtent dėl to, kad mokėsi pagal dieninę studijų formą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Pažymėjo, jog minėtuose teisės aktuose nėra nurodyta jokių kitokių kriterijų, kiek turėtų trukti studijos, ar jos turi būti nepertraukiamos ir pan.

Pareiškėjos nuomone, nurodytuose teisės aktų normose reikšminga tai, kad asmuo neturėjo galimybės įgyti stažo dėl priežasties, kuri teisės aktuose įtvirtinta kaip būtina sąlyga, apsprendžianti teisę gauti motinystės pašalpą, t.y. mokymasis dieninėse studijose. Nurodytuose teisės aktuose akcentuojama tai, kad turi būti pagrįsta ir įrodyta priežastis, dėl ko neįgytas reikiamas stažas, šiuo atveju, dėl mokymosi dieninėse studijose. Reikalavimas pateikti mokslo baigimo dokumentą aukščiau minėtuose teisės aktuose grindžiamas ne būtinumu įrodyti įgytą kvalifikaciją, o kaip dokumentas, kuriame nurodyta mokslo baigimo data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas iki tapimo apdraustuoju asmeniu.

Teigė, jog skundžiami sprendimai nepagrįsti, nes prieštarauja minėtų aktų reikalavimams. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai).

Neleistina, kad valstybės paramos šeimai teikimas būtų susietas su tokiomis aplinkybėmis (sąlygomis), kurios dirbtinai apsunkintų šios paramos gavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-340/2010; 2010 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-777/2010, 2011 m. gegužes 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1417/2011), kad įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas.

Tam, kad asmuo įgytų teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtintas reikalavimas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu, o tuo atveju, jei šios įstatymo normos sąlygas atitinkantis asmuo įsidarbina anksčiau, negu jam įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis diplomas, ši aplinkybė negali būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos pagal šį įstatymo straipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. administracinėje byloje Nr. I-2698-171/2011 išaiškino, kad tokia situacija, kai praktiškai baigęs dienines studijas ir operatyviai įsidarbinęs asmuo turėtų mažesnes socialines garantijas už tą, kuris apdraustuoju tapo tik po to, kai oficialiai gavo kvalifikaciją ir mokslo laipsnį liudijantį pažymėjimą – diplomą, neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų. Teismai privalo vadovautis suformuota praktika analogiškose bylose.

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 31-34) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad motinystės pašalpos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsniu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38 punktu, pagal kuriuos teisę gauti motinystės pašalpą turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir reikiamo 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Šiuo atveju būtina atitikti visas teisės normose įtvirtintas sąlygas. Asmenys, kuriems stažo reikalavimas netaikomas, kreipdamiesi dėl motinystės pašalpos skyrimo turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą (Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 55 p.). Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kurio 51 straipsnio 1 dalis nustato, jog baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas).

Pareiškėja, kreipdamasi dėl motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, mokslo baigimą įrodančio dokumento – diplomo nepateikė, nes aukštojo mokslo studijų nebuvo baigusi. Tai įrodo Vilniaus universiteto tarptautinės verslo mokyklos 2011 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie studijas Nr. 7849, kurioje pažymėta, kad pareiškėjos studijos nutrauktos dėl nepažangumo direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. I-S-358. Nors šio skundo nagrinėjimo metu pareiškėja jau yra gavusi mokslo baigimą įrodantį dokumentą (Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos bakalauro diplomas išduotas 2012 m. birželio 20 d.), tačiau teisės į motinystės pašalpą atsiradimo metu, t.y. 2011 m. spalio 4 d. pareiškėja šio dokumento dar neturėjo, taigi neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte nurodytų sąlygų.

Pareiškėjai negalėjo būti taikomos nuostatos dėl stažo nereikalavimo skiriant motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Teigė, kad pareiškėjos skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėse bylose aiškinant ir taikant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas pagal faktines ir teisines aplinkybes nėra tapati pareiškėjos atvejui, kadangi pareiškėja ne tik įsidarbino iki mokslų baigimo, bet nėštumo ir gimdymo atostogų taip pat buvo išleista dar iki mokslų baigimo bei mokslų baigimą įrodančio dokumento gavimo.

Tuo tarpu pareiškėjos paminėtose administracinėse bylose apdraustosioms nėštumo ir gimdymo atostogos prasidėjo po mokslų baigimo, gavus mokslo baigimą įrodantį dokumentą. Todėl nurodytose bylose suformuota teismų praktika negali būti vadovaujamasi priimant sprendimą dėl motinystės pašalpos skyrimo pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl pažeistų jos konstitucinių teisių į motinystės pašalpą, pažeistų laiduojamų šeimos teisių ir garantijų, pažeisto teisėtų lūkesčių principo, buvo nepagrįsti.

Pareiškėja, žinodama, kad neatitinka Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatyme bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtintų būtinų sąlygų, ji neturėjo pagrindo tikėtis valstybės paramos gavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 53-57) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (9.1) SMTM-1170 ir VSDFV 2012 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (11.1)1-4532 teisėtumo. Ginčijamais sprendimais buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d., nes pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte nustatytų sąlygų, t. y. nebuvo baigusi studijų. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja neturi įgijusi ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, numatyto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3 punkte motinystės pašalpai gauti. Pareiškėja teigė, kad ji atitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kadangi turėjo ne daugiau kaip 26 metus ir reikalaujamo stažo neįgijo, nes mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje.

Teismas atsižvelgė į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų normas.

Byloje nustatė, kad pareiškėja 2011 m. spalio 5 d., kreipimosi dėl motinystės pašalpos laikotarpiu, nebuvo įgijusi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, tačiau jos nebuvo baigusi (b. l. 40, 49-51). Nurodytą aplinkybę patvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos bakalauro diplomas B Nr. 0511295, išduotas 2012 m. birželio 20 d. (b. l. 49-51). Taip pat Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos 2011 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 7849 nurodyta, kad pareiškėja nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, tačiau studijų šioje mokykloje nebaigė, studijos šios įstaigos direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. I-S-358 buvo nutrauktos dėl nepažangumo (b. l. 48). Pareiškėja nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 4 d. dirbo UAB „Darimus“ (b. l. 38). Nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d. pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos (b. l. 38, 42). Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėja bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje baigė 2012 m. birželio 20 d., t. y. po nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo (b. l. 38, 49-51).

Teismas nurodė, kad ginčo atveju, pareiškėja Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos studijų nebuvo baigusi. Dėl šios priežasties pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte nurodytų sąlygų visumos, t.y. reikalavimo asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo (pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą) pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu, kuris moka ir už jį mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2414/2012, aiškindamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte numatytas sąlygas pažymėjo, kad įstatymo leidėjo numatyta teisė gauti motinystės pašalpą neįgijus reikiamo stažo, siejama su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėja neatitiko minėtose teisės normose nurodytų sąlygų visumos, todėl jos atžvilgiu šios nuostatos ir motinystės pašalpa negalėjo būti paskirta. Teismas pažymėjo, jog skunde ir paaiškinime pareiškėjos nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos: Nr.: A756-340/2010; A502-777/2010; A146-1417/2011, neatitiko faktinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika minėtose bylose šiai bylai netaikytina.

Nebuvo nustatyta, kad nemokant pareiškėjai motinystės pašalpos buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos. Byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo ribojama teisė gauti motinystės pašalpą ar kitaip būtų apsunkintas valstybės paramos teikimas. Konstitucinis Teismas konstitucinėje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje nėra nustatyti kokie nors paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikimo pagrindai, sąlygos, terminai, dydžiai. Tai, laikydamasis Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti įstatymų leidėjas. Įstatymais reguliuojant paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius būtina paisyti visuomenės ir valstybės išgalių. Šioje srityje įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas).

Teismas nurodė, kad skundžiami sprendimai pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimti viešojo administravimo subjektų apibrėžtos kompetencijos ribose, todėl pagal savo formą ir turinį visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Todėl teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti skundžiamus sprendimus bei įpareigoti atsakovą paskirti pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d. bei priteisti jai delspinigius.

III. Pareiškėja A. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 60-62), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (9.1)SMT-1170; 2) VSDFV 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4532 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos”; 3) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių priimti naują sprendimą, juo paskirti pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d.; 4) priteisti iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus delspinigius – 6 procentus metinių palūkanų nuo neišmokėtos sumos nuo 2011 m. spalio 4 d. iki neišmokėtos sumos išmokėjimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodo, kad kreipimosi į VSDFV Alytaus skyrių metu atitiko visas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3 punkte nurodytas sąlygas, nes: 1) teisės gauti motinystės pašalpą atsiradimo metu pareiškėjai buvo 21 m.; 2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyto stažo iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo, nes nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. mokėsi pagal dieninę studijų formą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Studijas šioje aukštojoje mokykloje baigė ir diplomą gavo 2012 m. birželio 20 d.; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos iki tampant apdraustuoju asmeniu neviršija 3 mėnesių, nes 2011 m. gegužės 9 d. įsidarbino UAB „Darimus“.

Teigia, kad nors pareiškėjos skunde išdėstytos faktinės aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo nurodytųjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A502-777/2010, A756-304/2010, bet teismo išaiškinimas, jog įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas, visiškai atitinka ir pareiškėjos situaciją. Pareiškėja mano, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kurti naują precedentą ar nukrypti nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 70-71) prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, jau išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą.

Papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų Nr. A756-304/2010, A502-777/2010, A146-1417/2011 faktinės ir teisinės aplinkybės, aiškinant ir taikant Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra tapačios pareiškėjos atveju, kadangi A. B. ne tik įsidarbino iki mokslų baigimo, bet nėštumo ir gimdymo atostogų metu taip pat buvo išleista dar iki mokslų baigimo bei mokslų baigimą įrodančio dokumento gavimo. O paminėtose administracinėse bylose apdraustosioms nėštumo ir gimdymo atostogos prasidėjo po mokslų baigimo, gavus mokslo baigimą įrodantį dokumentą. Todėl šiose bylose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika negali būti vadovaujamasi priimant sprendimą dėl motinystės pašalpos skyrimo A. B..

Kadangi pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte nustatytų sąlygų, jai buvo taikytini Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3 punktas. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y. iki 2011 m. spalio 4 d., yra 4 mėnesiai 26 dienos (pareiškėja UAB „Darimus“ pradėjo dirbti 2011 m. gegužės 9 d.). Taigi, pareiškėja neatitiko ir šiose normose įtvirtintų sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 73-74) prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad kreipimosi dėl motinystės pašalpos skyrimo momentu pareiškėja reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo nebuvo įgijusi dėl to, kad mokėsi aukštojoje mokykloje, tačiau jos nebuvo baigusi ir neturėjo mokslo baigimą įrodančio dokumento. Taigi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkto nuostatos negali būti taikomos, kadangi pareiškėja neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog diplomą pareiškėja gavo tik 2012 m. birželio 20 d., tai jai nesuteikė teisės gauti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A756-304/2010, A502-777/2010 faktinės aplinkybės skiriasi, o teismo išaiškinimas neatitinka pareiškėjos situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2012 m. gegužes 24 d. sprendimo Nr. (9.1) SMTM-1170 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (11.1)1-4532, kuriais buvo atsisakyta skirti pareiškėjai A. B. motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d., teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Alytaus skyrius 2012 m. gegužes 24 d. sprendimu Nr. (9.1) SMTM-1170 ir VSDFV 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (11.1)1-4532 nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos dėl to, kad ji neturėjo įgijusi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, kaip to reikalauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3 punktas. Pareiškėja taip pat neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkte nustatytų sąlygų. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtus VSDFV Alytaus skyriaus ir VSDFV sprendimus bei įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d., priteisiant 6 proc. metinių palūkanų nuo neišmokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino, spręsdamas, kad skundžiami sprendimai buvo pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (b. l. 48). 2012 m. birželio 20 d. ji gavo bakalauro diplomą Nr. 0511295 (b. l. 49). Pareiškėja nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 4 d. dirbo UAB „Darimus“ (b. l. 38). Nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d. jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos (b. l. 38). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad prašymo skirti motinystės pašalpą pateikimo metu, t. y. 2011 m. spalio 5 d., pareiškėja dar nebuvo baigusi studijų, kadangi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos baigimą patvirtinantį bakalauro diplomą ji gavo tik 2012 m. birželio 20 d.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-71 redakcija) nustato bendrąją taisyklę, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja neturėjo įgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog jai šis stažo reikalavimas ir neturėtų būti taikomas. Todėl nagrinėtinas klausimas tik dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitikimo.

Nagrinėjamam ginčui aktualus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-1244 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nustato išimtį iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

Minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (bylai aktuali 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 765 redakcija), kurie reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tvarką, 38.3 ir 38.4 punktus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog motinystės pašalpą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, galima gauti esant šių sąlygų visumai: 1) amžiumi iki 26 metų; 2) šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas stažas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios nebuvo įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tampant apdraustuoju asmeniu neturi viršyti 3 mėnesių. Pareiškėja prašymo skirti motinystės pašalpą pateikimo metu atitiko 1 ir 2 sąlygas. Tačiau 3-ioji sąlyga negalėjo būti patenkinta. 3 mėnesių terminas yra siejamas su mokslo pabaigos data. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nėštumo ir gimdymo atostogų pirmą dieną – 2011 m. spalio 4 d. – pareiškėja dar nebuvo baigusi studijų, taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma 3-iosios sąlygos atitiktis. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis galėtų būti taikoma tik jei pareiškėjos situacija atitiktų visas šioje teisės normoje numatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju 3-ioji nurodyta sąlyga negali būti pripažinta patenkinta, kitų sąlygų atitikimas nėra pakankamas.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis siejama su reikiamo socialinio draudimo stažo neįgijimu dėl tos priežasties, kad asmuo mokėsi (studijavo) atitinkamose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, tačiau mokslą yra baigęs ir tapo apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokymosi pabaigos. Minėta, pirmąją nėštumo ir gimdymo atostogų dieną pareiškėja nebuvo baigusi mokslų. Tai įrodo Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos pažyma apie studijas (b. l. 48), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos studijos 2011 m. liepos 1 d. buvo nutrauktos dėl nepažangumo, taip pat 2012 m. birželio 20 d. išduotas bakalauro diplomas (b. l. 49), kuriame nurodyta, jog pareiškėja 2012 metais baigė tarptautinio verslo studijų programą ir jai buvo suteiktas vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnis. Taigi, pareiškėja studijas baigė tik 2012 metais, todėl 2011 m. spalio 4 d., t. y. nėštumo ir gimdymo atostogų pradžioje, pareiškėja dar negalėjo atitikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kadangi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punkto nuostatos atitinka numatytąsias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra tenkinamos ir šioje normoje nurodytos sąlygos.

Teisėjų kolegija pastebi, jog skundo nagrinėjimo metu pareiškėja jau yra gavusi bakalauro diplomą ir jis yra pateiktas teismui. Tačiau reikalavimas turėti šį dokumentą yra sietinas su teisės į motinystės pašalpą atsiradimo momentu – data, kai prasidėjo nėštumo ir gimdymo atostogos. Todėl negalima pripažinti, kad vėliau gautas diplomas galėtų suteikti pareiškėjai teisę į motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. vasario 6 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A756-304/2010, A502-777/2010, A146-1417/2011 suformuota praktika neatitinka nagrinėjamu atveju esančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jomis remtis šioje byloje. Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose buvo keliamas klausimas, ar turi būti skiriama motinystės pašalpa, jei asmuo įsidarbina anksčiau, nei jam įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis diplomas. Tačiau šiuo atveju priežastis, dėl kurios nebuvo paskirta motinystės pašalpa, buvo ne įsidarbinimo momentas, o tai, kad pareiškėja nėštumo ir gimdymo atostogų metu dar nebuvo baigusi mokslų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visose pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytose administracinėse bylose pareiškėjų nėštumo ir gimdymo atostogos prasidėjo jau turint mokslų baigimo diplomą. Todėl konstatuotina, jog esminės aplinkybės, lemiančios šios bylos baigtį, nebuvo tapačios pareiškėjos nurodytose ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju bylų faktinės aplinkybės skiriasi, taigi, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas būtų įpareigotas vadovautis pareiškėjos nurodytomis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis minėtose bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Alytaus skyrius ir VSDFV savo sprendimuose pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai nėra pagrindo skirti motinystės pašalpą, nes ji neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų. Taigi, skundžiami sprendimai buvo pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimti viešojo administravimo subjektų apibrėžtos kompetencijos ribose, todėl pagal savo formą ir turinį visiškai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo ir nepanaikino šių skundžiamų sprendimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo naikinti jo sprendimo. Dėl išdėstytų priežasčių Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjos apeliacinį skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius