2025-09-17 Nr. CB-5181-2-55-3-00445-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3163

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00445-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 29 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pašalinti iš nepatikimų tiekėjų sąrašo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pripažino 2021 m. spalio 15 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SUT(CARGO)-371 nutraukimą neteisėtu; įpareigojo atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 99 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl pagrindo, susijusio su šalių sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SUT(CARGO)-371 vykdymu; atmetė atsakovės priešieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai padarė esminių materialiosios teisės normų pažeidimų, kadangi vertino, jog tiekėjo daromi sutarties pažeidimai nors ir buvo sistemingi ir esminiai, tačiau nesudarė realaus pagrindo užsakovui nutraukti sutartį dėl esminių jos pažeidimų, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 daliai. Tokiu būdu teismai visiškai nepagrįstai ir neproporcingai apribojo perkančiojo subjekto teisę tiekėją šalinti iš pirkimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, o kartu – ir įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą (PĮ 99 straipsnis). Toks teismų vertinimas turėjo esminės įtakos vieningai teismų praktikai ir bylos teisingam išsprendimui, kadangi teismai nepagrįstai vertino, jog atsakovė toleravo sistemingą sutarties terminų nesilaikymą ir dėl to prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

2. Teismai nepagrįstai peržengė savo kompetencijos ribas, faktiškai perimdami perkančiojo subjekto funkciją spręsti dėl tiekėjo patikimumo, jam sistemingai ir nuolat pažeidinėjant sutartį. Tokiais veiksmais buvo pažeistos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 8 dalies nuostatos, PĮ 99 straipsnis bei Direktyvos 2014/24/ES preambulės 101 konstatuojamoji dalis, suteikianti pirkimo vykdytojui teisę vertinti tiekėjo elgesį patikimumo kontekste. Perimdami šią diskreciją, teismai nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, paneigė nepatikimo tiekėjo instituto esmę bei nepagrįstai suvaržė perkančiojo subjekto išimtinę teisę.

3. Teismai nesutiko priimti atsakovės teiktų rašytinių paaiškinimų ir kartu su jais teikiamų įrodymų, nors jie buvo itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui – atsakovė teikė ekspertizės aktą, kuris patvirtino ieškovės teikiamų prekių nekokybiškumą, o kartu ir atsakovės priešieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo pagrįstumą. Atsakovės nuomone, priėmus papildomus įrodymus, ginčas tarp šalių galėtų būti išspręstas priešingai. Tokiu būdu teismai ne tik pažeidė CPK 181 ir 314 straipsnių, numatančių teismo galimybę spręsti dėl naujų įrodymų priėmimo, nuostatas, t. y., padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos sprendžiant įrodymų priimtinumo klausimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“ (j. a. k. 304977594) 2474 (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 8 d. AB „Swedbank“ banke, mokėjimo nurodymo Nr. B10020000075632025, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO64617.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas