9d7cb042-210c-4b01-bf92-0db8a34ebd6e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1656-522/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31133-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 17 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui, kaltinamajam M.

V., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, laiduotojui E. S. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: M. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : M. V. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. M. V. 2018 m. birželio 30 d., apie 15.40 val., I. Å einiaus g., Å irvintose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,22 prom. etilo alkoholio.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad tuo metu jo gyvenime buvo dvi sunkios savaitės, kadangi su žmona nutarė galutinai įforminti skyrybas. Jis iš vakaro (2018-06-29) vartojo alkoholį. Kadangi žmona nepakenčia jo girto, jis nutarė važiuoti į viešbutį Širvintose. Ar sėsdamas už vairo jis jautėsi apsvaigęs bei kaip atvažiavo į Širvintas, jis neprisimena. Vairuodamas neblaivus, jis pasielgė kvailai ir jam dėl to gėda.

Po Å¡io įvykio davęs parodymus, jis tris savaites gydėsi privačioje klinikoje Ąžuolyno g., Vilniuje, kad stabilizuotų savo emocinę bÅ«senÄ . Jis pripažįsta, kad reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, tačiau pats yra ne kartÄ jas pažeidęs. Å irvintų rajone jis gyvena sodyboje kiekvienais metais nuo gegužės iki spalio mėnesio. Darbo reikalais jis važiuodavo į Vilnių 1-2 kartus per savaitę. Automobilis Honda S 2000 yra kabrioletas, ilgÄ laikÄ neremontuotas, pasidėvėjęs. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad jis vertas 5700 Eur.

Nuo 2017 m. gruodžio 20 d. jis alkoholio visai nevartojo. Jo pajamas sudaro apie 1000 Eur per mėnesį. Su E. A. jie pažįstami 20 metų. Jis jam yra ne kartÄ gyvenime padėjęs, pvz. kuriant verslÄ , taip pat sunkiais momentais gyvenime. Jie bendrauja Å¡eimomis, yra bičiuliai. Jo bendrovei pradėjus dirbti nuostolingai, E. S. A. jį įdarbino. E. S. A. jam yra autoritetas, daro gerÄ Ä¯takÄ . Jie dažnai bendrauja telefonu, susitinka pora kartų per savaitę. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo J. Z. 2018 m. birželio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad minėtÄ dienÄ , 15.45 val., dirbant kartu su tyrėju N. J. ir vyriausiÄ ja patrule J. S. tarnybiniu automobiliu, iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Å irvintose, nuo parduotuvės „Maxima“ link autobusų stoties nuvažiavo raudonos spalvos kabrioletas Honda, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus.

Nuvykus į vietÄ I. Å einiaus g. 19, Å irvintose, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie parduotuvės „Maxima“, buvo pastebėtas stovintis automobilis Honda S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Nustatė, kad tai M. V.. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas vidutinis (2.30 promilės) girtumo laipsnis. Nuvykus į Å irvintų ligoninės priimamÄ jį M. V. davė kraujo mėginį tyrimui. M. V. pripažino, kad bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį ir pats už vairo atvažiavo į Å irvintas.

Vairavimo faktÄ raÅ¡tiÅ¡kai paliudijo aikÅ¡telėje buvusi D. D.. Automobilis Honda S 2000 buvo nuvežtas į UAB „Dovydo transportas“ aikÅ¡telę, esančiÄ Zibalų g. 18, Å irvintose (b. l. 4). Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 30 d., apie 15.40 val., automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „Maxima” Å irvintose. BÅ«nant automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ji pamatė raudonos spalvos automobilį, iÅ¡ kurio sunkiai iÅ¡lipo vyras ir ėjo prie bankomatų.

Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Tai pastebėjusi, ji nedelsiant paskambino Nr. 112. Pastovėjęs prie bankomato, vyras grįžo prie automobilio ir sėdo į vairuotojo vietÄ . Jis automobiliu iÅ¡ aikÅ¡telės nuvažiavo į prieÅ¡ais esančiÄ autobusų stoties teritorijÄ . Ä® stoties teritorijÄ jis įvažiavo pro vadinamos „plytos” ženklÄ . Stoties aikÅ¡telėje automobilis pastovėjo ne daugiau kaip tris minutes ir nuvažiavo į aikÅ¡telę prie „Lelijos” pastato, kuriame yra kavinė ir vieÅ¡butis.

Netrukus automobilis vėl atvažiavo į aikÅ¡telę prie parduotuvės „Maxima”. Tuomet vyras iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo ir už vairo sėdėjo tol, kol prie jo privažiavo Å irvintų policijos pareigÅ«nai. Vyras automobilyje kažkÄ gėrė. Automobilį vairavusio vyro ji nepažįsta (b. l. 45-46). Alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Alcotest“ 6810“ iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad 2018 m. birželio 30 d., 16.01 val., M. V. nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 5). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 6501/2018 (01) konstatuota, kad M.

V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 12). 2018 m. birželio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); padarytos nuotraukos (b. l. 14-19). Automobilio HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime Nr. C 453694 nurodyta, kad automobilio savininkas yra UAB „Lukrecijos reklama“ (b. l. 20). VšĮ „Emprikis“ pažymoje nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės, HONDA S 2000, vertė su PVM Lietuvos Respublikoje yra 9 210 Eur (b. l. 41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus 2018 m. liepos 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl automobilio HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo patyrė 67,52 Eur iÅ¡laidas (b. l. 27). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 10 d. nutarimu, automobilis HONDA S 2000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas automobilio savininko UAB „Lukrecijos reklama“, įgaliotam asmeniui (b. l. 39).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 – ojo skyriaus prokuroro D. Dambrausko 2018 m. liepos 2 d. nutarimu, M. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų, vairuotojo pažymėjimo Nr. R1129585, paėmimas (b. l. 77). Dėl veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno J. Z. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), liudytojos D. D. parodymais (b.l. 45-46), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 22), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 14-19), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 5), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad M.

V. kraujyje nustatyta 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 12). Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas E. S. A. praÅ¡ymas perduoti jo atsakomybei kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ , esant galimybei be užstato.

Jis praÅ¡yme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo vaikystės, jau apie 30 metų. Jis gerai pažįsta jo Å¡eimos narius, žino jų Å¡eimos istorijÄ , finansus. Jų Å¡eimos draugauja, vaikai kartu studijavo užsienyje. M. V. dirba jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, todėl jie dažnai susitinka. Jis, kaip M. V. darbdavys ir Å¡eimos draugas, gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi jų tarpusavio santykiai paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu.

Be to, jis dirba psichologinį darbÄ versle, todėl ir dėl to gali paveikti kaltinamÄ jį. Jis pats yra neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis paaiÅ¡kino, kad M. V. negeria nuolatos, o tik kartÄ ar du per metus. Tai jo bėda, priklausomybė. Kaltinamasis yra protingas, turi valios ir jėgų atsilaikyti prieÅ¡ alkoholį, sprendžia problemas. Å is įvykis tik atsitiktinumas. Kaltinamojo veikÄ jis pats vertina kritiÅ¡kai, nurodo, kad alkoholis ir vairavimas nesuderinami, dėl to M. V. jau iÅ¡sakė savo pastabas.

Jis mano, kad gali kaltinamajam padėti ir jį paveikti be užstato, sutiktų su simboliniu užstatu. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei, pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad M. V. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,50 promilės alkoholio, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sÄ lygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, M. V. Å¡iÄ sÄ lygÄ atitinka, nes jis neteistas, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau tik už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo baustas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (b. l. 49), dirba (b. l. 50), turi Å¡eimÄ .

Kaltinamasis psichiatrinio gydymo įskaitoje ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje įraÅ¡ytas, kadangi pats gydosi privačiai (b. l. 70). Tai rodo, kad jis sprendžia savo problemas, jas supranta ir vertina kritiÅ¡kai. Teismo posėdyje M. V. nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistinÄ elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoÅ¡irdumÄ leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad M.

V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės praÅ¡o jo draugas ir darbdavys E. S. A.. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo vaikystės apie 30 metų, jie bendrauja Å¡eimomis, kartu dirba, dažnai bendrauja.

Jis yra įsitikinęs, kad galės daryti jam teigiamÄ poveikį, kadangi jis kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis jo klauso, gerbia jo nuomonę. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotojas E. S. A. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba M. V., direktorius, charakterizuojamas teigiamai. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis kritiÅ¡kai vertina M. V. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jis galės daryti M.

V. teigiamÄ Ä¯takÄ , nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryÅ¡ius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sÄ lygas, M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ydamas perduoti asmenį pagal laidavimÄ su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatÄ .

Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos. IÅ¡ paminėto spręstina, kad dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam asmeniui.

Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų bÅ«ti skiriamas atsižvelgus į laiduotojÄ ir nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. PadarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ padariusį asmenį ir laiduotojÄ apibÅ«dinančių aplinkybių visuma Å¡iuo konkrečiu atveju sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad nors kaltininkas padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realiÄ grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

Juo labiau, kad kaltinamasis bÅ«damas neblaivus važinėjosi mieste Å¡alia prekybos centro dienos metu, kur lankosi daug žmonių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis nuo 2015 m. privačiai lankosi pas psichoterapeutÄ dėl jam nustatytos depresijos (b. l. 60). Taigi kaltinamasis net ir gydydamasis depresijÄ , leidžia sau kelis kartus per metus piktnaudžiauti alkoholiu, nors žino, kad tai nėra suderinama su jo sveikatos bÅ«kle. Vertinant laiduotojo asmenines savybes, pažymėtina tai, kad jis yra ilgametis kaltinamojo draugas ir darbdavys.

Kaltinamajam jis yra autoritetas, kurio nuomonę jis iÅ¡klauso ir į jÄ atsižvelgia. IÅ¡ darbovietės pateiktos laiduotojo charakteristikos matyti, kad jis iÅ¡siskiria principingumu ir reiklumu sau ir kitiems, yra pavyzdys kolektyvui, atsidavęs ir kÅ«rybingas visuomeninkas. Tačiau vien tai, kad laiduotojas yra geras kaltinamojo draugas ir pavyzdingas darbuotojas, nėra pakankama tam, kad laidavimas bÅ«tų skiriamas be užstato. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas E. S. A. nurodė, kad yra pasiryžęs padėti kaltinamajam, teikti jam psichologinę ir moralinę pagalbÄ tam, kad jį teigiamai paveiktų ir Å¡is daugiau nenusikalstų, tačiau nesutiko mokėti užstato, nurodęs, kad jam reikia pagalvoti.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad laiduotojas nėra visiÅ¡kai garantuotas, kad vien savo jėgomis ir psichologiniais gebėjimais jam pavyks sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimÄ su 2000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytÄ valstybės ir draugo bei laiduotojo pasitikėjimÄ , tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, kad Å¡is padarytų tinkamas iÅ¡vadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumÄ ir neteisėtumÄ .

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis yra 28 kartus baustas administracine tvarka už įvairius, nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau kartu pažymi, kad vien padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo skirti laidavimÄ su užstatu. Padaryti administraciniai pažeidimai tik rodo didesnį asmens pavojingumÄ . Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gauna maždaug 1000 Eur pajamas per mėnesį, o laiduotojas – 2000 Eur pajamas per mėnesį.

Taigi 2000 Eur užstato dydis nėra per didelis ir atitinka jo turtinę padėtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas iÅ¡vadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , taip pat, jog galima bÅ«tų vertinti, kad laiduotojas, iÅ¡ties daro jam teigiamÄ Ä¯takÄ , skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,22 girtumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Skirti ilgesnio termino specialiosios teisės atėmimÄ , teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo, kadangi kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, praeityje kaltinamasis nėra padaręs analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų. NusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo ne tik iÅ¡vengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ taikymas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. V. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , atsižvelgiant į tai, kad tokios veikos pavojingumas tiesiogiai susijęs su rizika, kad nuo jos gali nukentėti žmonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis priklauso UAB „Lukrecijos reklama“. Teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad UAB „Lukrecijos reklama“ turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 2000 Eur užstatu, kad kaltinamajam paskirta 40 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sprendžia, kad automobilio Honda S 2000, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, todėl jis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas UAB „Lukrecijos reklama“. Prokuroras taip pat prašė priteisti 67,52 Eur iÅ¡laidas už automobilio Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimÄ ir saugojimÄ . Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso iÅ¡laidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos, o taip pat ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas UAB „Dovydo transportas“ ir ten saugomas, išlaidas dėl šio automobilio nuvežimo patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo E. S. A. atsakomybei su 2000 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui E. S. A., kad 2000 eurų užstatÄ jis turi įneÅ¡ti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sÄ skaitÄ Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančiÄ AB SEB banke. Užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti M.

V. baudžiamojo poveikio priemones – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas. IÅ¡ M. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariato naudai priteisti 67,52 Eur proceso iÅ¡laidų.

M. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. M. V. vairuotojo pažymėjimÄ nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Automobilį Honda S 2000, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti UAB „Lukrecijos reklama“. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėja Irina Serafin