2025-03-12 Nr. AB-4392-3-61-3-07453-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-298-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07453-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S64484 (toliau – ir Sprendimas), sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje arba leisti pareiškėjui vykti į Europos Sąjungos ir Šengeno valstybes iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas taip pat prašė nustačius, jog terminas skundui paduoti praleistas, atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas nurodė, kad nėra gavęs Sprendimo nei elektroniniu paštu, nei gyvenamosios vietos adresu, nei per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (toliau – MIGRIS). Pareiškėjas yra gavęs tik pranešimą dėl priimto Sprendimo, ką patvirtina atsakovo raštas, kad pareiškėjui buvo išsiųstas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir pranešimas dėl priimto Sprendimo. Kadangi atsakovas neatsiuntė pareiškėjui skundžiamo Sprendimo, tai apribojo jo galimybes teikti skundą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis prieigos prie MIGRIS neturėjo, darbinosi Lietuvoje per įdarbinimo įmonę, kuri turėjo prieigą prie elektroninio pašto bei naudojantis tuo paštu galėjo jungtis prie MIGRIS sistemos. Pareiškėjas negali turėti Europos Sąjungoje galiojančio elektroninio parašo, todėl savarankiškai kreiptis į atsakovą dėl informacijos pateikimo negalėjo. Taigi, pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą Sprendimą tik tuo metu, kai jo atstovė pateikė prašymą atsakovui dėl Sprendimo pateikimo, be to, ir pats atsakovas rašte nurodė, jog Sprendimas nebuvo siunčiamas nei į MIGRIS paskyrą, nei elektroniniu paštu, o buvo siunčiamas tik pranešimas apie Sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog terminas skundui paduoti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą.

Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis Sprendimo negavo, o apie jį sužinojo tik tuomet, kai jo atstovė atsakovui pateikė prašymą, teismas nustatė, jog Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 24SD33118 nurodė, kad Migracijos departamentas M. A. B. išsiuntė 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 24S39454 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir 2024 m. vasario 28 d. pranešimą apie priimtą Sprendimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com bei per MIGRIS į jo MIGRIS paskyrą; užsienietis MIGRIS pranešimus perskaitė 2024 m. vasario 28 d. Iš teismui pateikto skundžiamo Sprendimo metaduomenų buvo nustatyta, jog Sprendimo registravimo data 2024 m. vasario 27 d.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti Migracijos departamento pateikta informacija, todėl darė išvadą, kad Migracijos departamentas informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą laiku, teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui nekilo abejonių, jog Migracijos departamentas pranešimą apie priimtą Sprendimą išsiuntė pareiškėjui priklausančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, taip pat į pareiškėjui priklausančią MIGRIS paskyrą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip MIGRIS paslaugų gavėjas, turėjo visas teises stebėti savo paskyrą, juo labiau, kad pagal Migracijos departamento duomenis pareiškėjas perskaitė pranešimą apie priimtą Sprendimą 2024 m. vasario 28 d. Buvo konstatuota, jog pareiškėjas apie priimtą Sprendimą sužinojo 2024 m. vasario 28 d., tačiau jis į teismą kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 18 d., t. y. ženkliai praleidęs Įstatymo nustatytą terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nevertintinos kaip svarbios ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę laiku paduoti teismui skundą. Sužinojus apie priimtą Sprendimą, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias laiku susirasti atstovą, kuris padėtų įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad įmonė, kurioje darbinosi pareiškėjas, turėjo prieigą prie jo elektorinio pašto bei MIGRIS sistemos, nešalino pareiškėjo pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir pačiam domėtis savo, kaip užsieniečio teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje.

Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl neatnaujino praleisto procesinio termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog pranešime dėl priimto skundžiamo Sprendimo rašoma, kad pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas iki šiol nėra jam įteiktas, todėl akivaizdu, kad atsakovas dviprasmiškai nurodo, jog Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo, tačiau Sprendimo neatsiunčia, taip pat ir nenurodo, kad Sprendimas siunčiamas nebus. Taip atsakovas užkerta kelią pareiškėjui įgyvendinti savo procesines teises.

Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad pareiškėjas laiku galėjo paduoti skundą, jam nebuvo užkirstas kelias laikus susirasti atstovą, pats turėjo domėtis savo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, kad Lietuvoje darbinosi ir prašymą atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo pateikė ne pats tiesiogiai, tačiau tai darė jo darbdavys. Pareiškėjas nurodo, kad elektroninis paštas yra sukurtas jo darbdavio, kuriuo pareiškėjas nesinaudoja, todėl darbdaviui neinformavus pareiškėjo laiku apie jam siųstą atsakovo pranešimą, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės laiku paduoti skundą dėl Sprendimo. Pažymėtina, kad nesant jokių problemų, pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo kreiptis ir tiesiogiai į atsakovą, kadangi nežinojo apie priimamus sprendimus, nežino Lietuvos Respublikos įstatymų.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo galimybę laiku apskųsti Sprendimą net ir tuo atveju, kai pats Sprendimas nėra siunčiamas. Jeigu pareiškėjas nuspręstų kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo, jo prašymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas elektroniniu parašu, galiojančiu Europos Sąjungoje. Pareiškėjas tokio parašo negali turėti, kadangi jis yra ne Europos Sąjungos pilietis ir jam taikomas draudimas atvykti.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl negalima atsakomybės perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo atsiuntimo, ieškoti teisininkų Lietuvoje ar imtis kitų veiksmų, kad laiku pateiktų skundą teismui.

Pareiškėjas pabrėžia, kad remiantis pranešimu pareiškėjui nebuvo žinomas Sprendimo turinys, kadangi pranešime nėra išdėstomi Sprendimo motyvai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta teigti, kad pareiškėjas pranešimu buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą ir tik dėl savo kaltės praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. A. B. skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Sprendimo, priimto 2024 m. vasario 27 d., panaikinimo kreipėsi praleidęs Įstatyme nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie Sprendimą informuotas pranešimu, kurį pareiškėjas perskaitė 2024 m. vasario 28 d., o tai neužkirto kelio pareiškėjui susirasti atstovą, elgtis rūpestingai ir laiku kreiptis į tesimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminą skundui paduoti jis praleido ne dėl savo kaltės, o todėl, kad jam Sprendimas nėra įteiktas. Vien pranešimo apie priimtą administracinį aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu supažindinimu su priimtu Sprendimu. Pareiškėjas pastebi, kad iš pranešimo turinio nėra žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, todėl apribota jo galimybė skunde nurodyti argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Taisykles, kurių 20 punktas nustato, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovės kartu su skundu pateiktą Migracijos departamento raštą, nurodė, kad apie ginčijamą 2024 m. vasario 27 d. Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas pranešimu, kuris pareiškėjui išsiųstas 2024 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) ir per MIGRIS, į pareiškėjo MIGRIS paskyrą, o užsienietis MIGRIS pranešimus perskaitė 2024 m. vasario 28 d. Teismas vertino, kad apie Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2024 m. vasario 28 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje yra pareiškėjo atstovės pateiktas Migracijos departamento raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjo atstovės 2024 m. gruodžio 17 d. kreipimąsi kartu pateikiant 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S39454 ir Sprendimo nuorašus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėtų administracinių aktų išsiuntimą pareiškėjui elektroniniu paštu ir / ar per MIGRIS, taip pat patvirtinančių Migracijos departamento nurodytą aplinkybę apie tai, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. perskaitė Migracijos departamento siųstus pranešimus.

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas pranešimu, tačiau byloje nėra šio įrodymo, t. y. teismas savo išvadą apie tinkamą pareiškėjo informavimą grindė byloje nesančiais įrodymais ir tiesiogiai jų neištyręs. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pridedamas pranešimas, tačiau kartu su skundu nepateiktas Migracijos departamento pranešimas ar kitas dokumentas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie priimtą Sprendimą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų kreipęsis į Migracijos departamentą, siekdamas išsiaiškinti su skundžiamo Sprendimo ar pranešimo išsiuntimu / įteikimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, t. y. nebuvo kreiptasi į Migracijos departamentą dėl visų duomenų, reikšmingų skundo priėmimo klausimui tinkamai išspręsti, pateikimo (ABTĮ 10 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje pranešimo apie priimtą Sprendimą ir pakankamų duomenų apie šio dokumento išsiuntimą (įteikimą) pareiškėjui, nebuvo faktinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą, t. y. jam buvo (turėjo būti) žinomi esminiai administracinio sprendimo elementai, ir nuo šios datos skaičiuoti termino kreiptis į teismą eigos pradžią.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius