9d71b17c-454f-4eeb-af6c-52b371ce2bbc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1255-806/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07650-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6 (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei, kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, laiduotojui V.

D., vertėjai Helenai Žemaitel, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį. Teismas n u s t a t ė :

D. D. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o bÅ«tent: jis, 2019 m. vasario 23 d., apie 00.57 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ŠKODA Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilių etilo alkoholio).

Apklaustas teisme kaltinamasis D. D. parodė, kad 22 vasario vakare pas jį, D. D. atvažiavo draugas iÅ¡ V.. 7 val. vakaro jie gėrė degtinę 0,7 l, baigė gerti 12 val. vakare. Nežino, kas atsitiko, bet jis, D. D., nutarė nuvažiuoti nupirkti pavalgyti į picerijÄ . IÅ¡važiuojant iÅ¡ ,,I.“ nesuvaldė automobilio, numušė ženklÄ . IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nesuprato, kas įvyko. Jis, D. D. buvo girtas, todėl nutarė patraukti automobilį, kad jis netrukdytų kitiems. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė, kad nukrito valstybinis numeris, tada nuėjo ir jį paėmė.

Paskui pamatė, kad sprogo automobilio ratas. Pamatė, kad privažiavo pilka maÅ¡ina, vienas iÅ¡ žmonių iÅ¡lipo, paklausė, kas atsitiko, pamatė, kad jis, D. D., neblaivus ir iÅ¡kvietė policijÄ . Niekur nebėgo, keitė savo automobilio ratÄ . Greitai atvyko 3 ekipažai policijos, patikrino blaivumÄ , parodė alkotesteris 0,81 prom. Policija leido pabaigti keisti ratÄ ir palikti automobilį aikÅ¡telėje, kur ji niekam netrukdė, todėl jo nepaėmė į baudos aikÅ¡telę. Paskui nuvyko į med. įstaigÄ patikrinti blaivumo iÅ¡ kraujo, o po to į PK.

Su viskuo sutinka, pripažįsta kaltę ir labai gailisi. Ä®vykis jam padarė tokiÄ Ä¯takÄ , kad dabar jis iÅ¡viso atsisakė alkoholio. Niekada neturėjo problemų su alkoholiu, pirmÄ kartÄ sėdo už vairo neblaivus. Ir darbe turi problemų, nes į jo vietÄ jau rado kitÄ darbuotojÄ , kurį jis moko. Pasak D. D., jei praras teises, jis praras darbÄ , kurį labai sunkiai rado pagal specialybę. Su tėčiu kasdien susiskambina, jis turi ryšį su jo, D. D. profesija, pataria, padėjo užbaigti kolegijÄ ir patarė raÅ¡ant baigiamÄ jį darbÄ .

Taip, po įvykio su tėvu ilgai bendravo. Supranta, kÄ padarė. Jo, D. D. iÅ¡silavinimas techninis, mechaninių technologijų inžinierius. Dirba (duomenys neskelbtini). Tokios specialybės kaip jo, kitur nėra. (duomenys neskelbtini) labai brangios ir kitos įmonės negali jų įpirkti. Jam patinka darbas ir nenori jo keisti. Iki darbo vietos važinėja vienas autobusas per savaitę trečiadienį vakare ir į darbÄ negali kitaip ten nuvažiuoti. Å iai dienai automobilis jam nepriklauso, paimtas kreditas 3 metams, nuo 2018 rugsėjo. 177 eurų moka lizingÄ Ä¯ mėn. Turi kitų finansinių įsipareigojimų, nes dar paėmęs gerÄ televizorių su internetu, o kompiuterį atidavė tėvui.

Moka už nuomojamÄ vieno kambario butÄ 190 eurų ir komunalines paslaugas žiemÄ mokėjo 150 eurų. Alyginimas dabar 800 eurų per mėn. Liudytoju teisme apklaustas V. D. paaiÅ¡kino, kad jis praÅ¡o kaltinamÄ jį perduoti atsakomybėn pagal laidavimÄ . Dirba (duomenys neskelbtini). Yra aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, ir sÅ«nui rekomendavo Å¡iÄ specialybę. Turi Å¡eimÄ , sÅ«nų ir dukrÄ . SÅ«nus yra geras, nežino, kas atsitiko, dėl Å¡io įvykio pergyvena ir sÅ«nus pergyvena. Turėjo vienÄ administracinę nuobaudÄ 2015 m., nepastebėjo ženklo ir buvo nubaustas.

Vairuoja nuo 1985 m. Kitų KET nuobaudų neturėjęs. SÅ«nui įtakÄ gali padaryti, sÅ«nus geras, santykiai labai geri. Buvo rimtas pokalbis Å¡iuo klausimu. Jis iÅ¡ vaikystės darbÅ¡tus ir suprantantis. Nesupranta, kaip tai įvyko. Skambinasi kasdien, jis klauso jo ir motinos. Mano, kad yra autoritetas sÅ«nui. Pats negeria. Mano, kad tai vienkartinis įvykis, įsitikinęs, kad tai nepasikartos. Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamÄ jį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimÄ nutraukė. 2019-02-23, 2019-03-01 kaip įtariamasis apklaustas D.

D. parodė, kad pareikÅ¡to įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta pilnai. Skaito ir raÅ¡o lietuviÅ¡kai, vertėjas nereikalingas. 2019 m. vasario 22 d., apie 19 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje su draugu pradėjo gerti degtinę. Abu iÅ¡gėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. Degtinę baigė gerti apie 24 valandÄ ir su draugu nutarė nuvažiuoti nusipirkti picos. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl nutarė važiuoti vairuojamu automobiliu, nors buvo iÅ¡gėręs degtinės. Išėjęs iÅ¡ namų sėdo už automobilio Å koda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas šį automobilį nuvažiavo iki picerijos. Paėmęs picÄ , vairuodamas minėtÄ automobilį Å koda, nuvažiavo iki prekybos centro ,,I.“. Po to važiuodamas nuo prekybos centro ,,I.“ jis ketino įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ja važiuoti link namų. Tačiau privažiavus nuvažiavimo nuo ,,I." ir (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä , nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ . Po smÅ«gio jo automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje ties viduriu.

IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjęs automobilį pamatė, kad nukritęs valstybinio numerio ženklas ir prakirstas priekinis kairės pusės ratas. Kadangi po smÅ«gio jo automobilis stovėjo ties viduriu (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos dalies, todėl sėdo už automobilio Å koda vairo ir pavažiavo (duomenys neskelbtini) gatve apie 100 metrų į priekį ir sustabdęs automobilį aikÅ¡telėje prie Å¡aÅ¡lykinės pradėjo keisti automobilio ratÄ . Paskui jį važiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas sustojęs prie jo paklausė, ar nereikia pagalbos.

Å is vairuotojas paskambinęs iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie iÅ¡ karto davė jam alkotesteriu pasitikrinti blaivumÄ ir jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, pareigÅ«nų reikalavimus vykdė. Po to buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrÄ , kur buvo paimtas jo kraujas girtumo nustatymui. Automobilis Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o jis Å¡iuo automobiliu naudojosi nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio.

Šį automobilį jis nuomoja iÅ¡ įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)" ir moka iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ . Jis su įmone pasirašęs iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir po trijų metų Å¡is automobilis bus jo nuosavybe, kai baigs mokėti įmokas. Todėl registracijos liudijime jis įraÅ¡ytas kaip automobilio Å koda Octavia, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas. Dėl pareikÅ¡to įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi. (b. l. 32-33, 41-43). 2019-02-25 liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. K. parodė, kad 2019 m. vasario 23 d., apie 01 val., vairuodamas automobilį, važiavo Ž. gatve link prekybos centro ,,I." pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta, eismas nebuvo intensyvus.

Vairuojamu automobiliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko važiuoti link ,,I.“ ir netrukus iÅ¡girdo iÅ¡ nugaros cypiant stabdomo automobilio stabdžius, bei iÅ¡ karto iÅ¡girdo trenksmo garsÄ . Kadangi viskas vyko jam iÅ¡ nugaros, todėl kas vyko nematė, bet suprato, kad įvyko eismo įvykis. Pasukęs galvÄ Ä¯ Å¡onÄ , pamatė pakilusį dulkių ar dÅ«mų debesį bei pamatė, kad kažkoks automobilis atsitrenkė į kelio ženklÄ . Tai pamatęs jis apsuko vairuojamÄ automobilį ir pradėjo važiuoti atgal link eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, kuris sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti link Savanorių pr.

Artėdamas link Å¡io automobilio pamatė, kaip pro Å¡io automobilio vairuotojo duris iÅ¡lipo vairuotojas. Vairuotojas nuėjęs pasiėmė valstybinio numerio ženklÄ , sugrįžo atgal iki savo automobilio. Jis, privažiavęs prie automobilio Å koda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pasiteiravo, ar jam nereikia pagalbos. Jis iÅ¡ karto suprato, jog vairuotojas yra girtas, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti ir iÅ¡ bendros jo iÅ¡vaizdos matėsi, jog jis yra girtas. Vairuotojas sėdo atgal į automobilį Å koda ir pradėjo važiuoti juo toliau (duomenys neskelbtini) gatve link Savanorių pr. pusės. Jis taip pat sėdo į savo automobilį ir važiavo jam iÅ¡ paskos.

Automobilio Å koda vairuotojas automobilį sustabdė prie Å¡aÅ¡lykinės (duomenys neskelbtini) gatvėje ir su draugu pradėjo keisti priekinį deÅ¡inį ratÄ . Jis vėl sustojo prie jų, dar kartÄ pasiteiravo, ar nereikia pagalbos. Jam atsakė, kad pagalbos nereikia. Tuomet jis pasakęs, jog važiuoja, iÅ¡važiavo. Tuomet iÅ¡ karto paskambinęs pranešė apie eismo įvykį, apie apgadintÄ kelio ženklÄ ir apie galimai neblaivų vairuotojÄ , kuriam važiavo iÅ¡ paskos. Netrukus pamatė, kaip prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai.

Jis tuo metu jau buvo nuvažiavęs nuo automobilio Å koda, bet netrukus apsisuko ir grįžo į įvykio vietÄ . PareigÅ«nams jis patvirtino, jog prie automobilio Å koda stovėjęs vaikinas, kuris vilkėjo tamsius drabužius ir avėjo baltus kedus, buvo bÅ«tent automobilį Å koda vairavęs asmuo, nes jis gerai matė, kas po atsitrenkimo į kelio ženklÄ iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio Å koda vairuotojo vietos, bei po to tas pats asmuo vėl sėdo už automobilio Å koda vairo ir juo važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki sustojo aikÅ¡telėje prie Å¡aÅ¡lykinės, kur ir buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigÅ«nų.

PareigÅ«nai alkotesteriu patikrinę automobilio Å koda vairuotojui nustatė 1,81 promilių girtumÄ . Jis parašė paaiÅ¡kinimÄ ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Kiek matė automobilio Å koda vairuotojÄ jis po eismo įvykio alkoholio nevartojo. (b. l. 18-20).  2019-03-01 liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. M. parodė, kad 2019 m. vasario 23 d. pagal nustatytÄ grafikÄ patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. S. apie 01 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prieÅ¡ais parduotuvę ,,I.“ važiuoja automobilis Å koda, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus.

Reaguojant į šį praneÅ¡imÄ , važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prie baro ,, (duomenys neskelbtini)" pastebėjo stovintį minėtÄ automobilį Å koda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovėjo du vaikinai, kurie keitė automobilio priekinį kairį ratÄ . Vienas iÅ¡ vaikinų prisipažino, jog jis vairavo automobilį Å koda ir kliudė kelio ženklÄ . Pagal jo pateiktÄ vairuotojo pažymėjimÄ buvo nustatyta, kad automobilį Å koda vairavo D. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Bendraujant su vairuotoju D. D. nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti ir akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus. Netrukus prie jų privažiavo liudytojas, pranešęs apie galimai neblaivų automobilio vairuotojÄ , kuris patvirtino, kad matė, jog bÅ«tent vairuotoju prisistatęs asmuo D. D. vairavo automobilį Å KODA. Liudytojas vietoje parašė paaiÅ¡kinimÄ ir iÅ¡važiavo. Alkotesteriu vairuotojui D. D. buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas.

Su nustatytu girtumu vairuotojas sutiko. Po to vairuotojas D. D. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrÄ , kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui, o vėliau buvo pristatytas į Kelių policijos valdybÄ (b. l. 22-24). 2019-02-23 01:22:31 patikrinus įtariamojo D. D. blaivumÄ , nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. (b. l. 25-26) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A-1862/2019 (01) nurodyta, kad D. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilių etilo alkoholio (b. l. 35).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, valdytojas - D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l.

13) VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Škoda Octavia (2004-2013) (1Z) IZ kaina Lietuvoje su PVM 3390 Eur. (b. l.

14) Ä® bylÄ posėdžio metu pateikti duomenys, charakterizuojantys V. D., kuris praÅ¡o perduoti kaltinamÄ jį D. D. jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D.

D. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltę pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus detalizuoja, kartu ir kaltę dėl jam inkriminuotos teisei prieÅ¡ingos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo E. K. parodymai, policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kompetentingo specialisto iÅ¡vada dėl kaltinamojo neblaivumo laipsnio, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Veika padaryta tiesiogine tyčia, D. D. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. D. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas vidutinio girtumo bÅ«senos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamajame posėdyje V. D. prašė perduoti kaltinamÄ jį D. D. jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

D. D. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu V. D., D. D. tėvas, pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato. D. D. yra neteistas, administracine tvarka keletÄ kartų baustas už neÅ¡iurkščius nusižengimus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

D. D. dirbantis, remiantis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis, darbinėje ir visuomeninėje veikloje charakterizuojamas teigiamai. Tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡klausė programÄ apie alkoholio ir narkotikų žalÄ . Kaltinamasis savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiÅ¡kai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad D. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju D. D. laiduotuoju sutinka bÅ«ti jo tėvas V. D., kurį su kaltinamuoju sieja glaudÅ«s santykiai. Teismui pateiktame praÅ¡yme V. D. nurodė, kad D. D. jam prisipažino padaręs teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ , dėl poelgio labai iÅ¡gyvena. Pasak V. D., jis D. D. gali daryti ir daro tik teigiamÄ Ä¯takÄ . Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sÄ lygas, D. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo AptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ D. D. padarė naudodamasis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis Å¡ia teise. Atsižvelgus į D. D. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį, kartu į tai, kad savo kaltę jis visiÅ¡kai pripažino, posėdžio metu itin kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, dėl poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dirbantis ir norėtų iÅ¡saugoti darbo vietÄ , o nuvykimas į darbo vietÄ galimas tik su automobiliu, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka baustas už neÅ¡iurkščius nusižengimus, spręstina, kad toks neatsakingas poelgis veikiau buvo vienkartinis ir jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas lygus vieneriems metams.

Atsižvelgus į aktualiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai D. D. realiai suvaržyta galimybė naudotis teise vairuoti transporto priemones. 2019-02-23 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu (b. l.

54) jam skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. IÅ¡ pažymos apie kardomosios priemonės paskyrimÄ (b. l.

56) matyti, kad aktualus dokumentas paimtas tÄ pačiÄ dienÄ . Taigi, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2019-02-23. Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo. Automobilis, kurį vairavo D. D., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone. Taigi, minėta transporto priemonė Å¡iuo atveju atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ (BK 72 straipsnio 2 dalis). BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Atsižvelgus į tai, jog bylos duomenimis automobilis priklauso trečiajam asmeniui – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš D. D. (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo D. D., vertina jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nustatytÄ neblaivumo laipsnį, kartu kreipia dėmesį į kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgta sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. kad D. D. neteistas, administracine tvarka baustas už neÅ¡iurkščius nusižengimus, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, itin kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – iÅ¡klausė programÄ apie alkoholio ir narkotikų žalÄ , dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi finansinių įsipareigojimų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, į teismo iÅ¡vadÄ , kad aktualus D.

D. poelgis, vertinant jo asmenybę, veikiau yra negatyvi iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės – socialiai atsakingo jo gyvenimo bÅ«do. Atsižvelgtina ir tai, jog D. D. Å¡iuo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiÄ ja teise, kuri tam tikra apimtimi suvaržys jo teises – jis pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ negalės vairuoti automobilio. Pažymėtina ir tai, jog VÅ¡Ä® ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė D. D. vairuoto automobilio kaina su PVM – 3390 eurų, taigi, iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (nusprendus aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę taikyti pilna apimtimi), bÅ«tų iÅ¡ties didelė.

Atsižvelgtina į D. D. finansinę padėtį – dirba, turi finansinių įsipareigojimų. Vertinant anksčiau minėtų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pusės automobilio vertės, kurį neblaivus vairavo D. D., iÅ¡ieÅ¡kojimas, nesiekiant sumenkinti jo padarytos veikos pavojingumo bÅ«tų adekvati atsakomybės priemonė D. D. asmenybei, atitiktų teisingÄ vieÅ¡ojo intereso poreikį ir asmens teisių pusiausvyrÄ . Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo D.

D., vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2016-01-13 VÄ® ,,Regitra“ saugomas voke, byloje (prie bylos virÅ¡elio), perduotinas VÄ® „Regitra“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : D. D., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti.

Perduoti D. D. pagal laidavimÄ laiduotojui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. D. naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 23 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D.

D. transporto priemonės „ŠKODA Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pusę vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 1695 Eur (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus). KardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo D. D. pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, perduoti VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti D. D. ir V.

D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti D. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė