Legislator Case Law & Legislation
9d700fea-1bf4-4bc4-a0ff-b0c3185e0e50 AI generated

9d700fea-1bf4-4bc4-a0ff-b0c3185e0e50 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9d700fea-1bf4-4bc4-a0ff-b0c3185e0e50
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 25 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto suinteresuoto asmens J. R., atstovaujamo advokato Vytauto Gusto, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3787-920/2015 pagal pareiÅ¡kėjo A. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. R., A. A.

Legislator headnote

AI generated

9d700fea-1bf4-4bc4-a0ff-b0c3185e0e50 · Kauno apygardos teismas: R. psichinis sutrikimas yra tokio pobÅ«džio ar laipsnio, dėl kurio jį bÅ«tina pripažinti neveiksniu, siekiant tinkamai užtikrinti jo elementarių buitinių poreikių ir kitokių interesų tenkinimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo J. R., atstovaujamas advokato Vytauto Gusto, prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b.l. 127-129).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                Civilinė byla Nr. 2A-910-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00190-2015-8                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:(S)                                                                              2.2.1.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 25 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto suinteresuoto asmens J. R., atstovaujamo advokato Vytauto Gusto, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3787-920/2015 pagal pareiÅ¡kėjo A. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. R., A. A.

R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, dėl A. A. R. pripažinimo neveiksniu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas A. R. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo tėvÄ A. A. R. neveiksniu; paskirti pareiÅ¡kėjÄ A. A. R. globėju ir turto administratoriumi (b.l. 3-4). Nurodė, kad 2014 m. kovÄ tėvas patyrė insultÄ , tačiau jau ir prieÅ¡ tai A. A. R. kurį laikÄ keistai elgėsi, pradėjo kaupti Å¡iukÅ¡les, jam pasireikÅ¡davo staigÅ«s pykčio priepuoliai, pradėjo be priežasties konfliktuoti su artimaisiais. 2014 m. birželio 6 d.

A. A. R. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis. Dėl savo ligos A. A. R. negali gyventi savarankiškai, jo sveikatos būklė vis blogėja, jis nesiorientuoja nei laike, nei aplinkoje, ne visada atpažįsta artimus žmones, labai sunkiai vaikšto, nesusitvarko higienos reikalų, negali tvarkyti socialinių ir finansinių klausimų, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jam reikalinga nuolatinė slauga, priežiūra ir globa.Suinteresuotas asmuo J.

R. prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti (b.l. 43-45). Nurodė, kad nors tėvas 2014 m. kovo mėnesį patyrė insultÄ , tačiau bendraudamas su juo telefonu nepastebėjo jokių tėvo protinių sutrikimų ar elgesio ir kalbos neadekvatumo, ar kažkokios psichikos ligos simptomų. Tėvas pakankamai gerai orientuojasi laike ir aplinkoje. Vien fizinės sveikatos problemos nesuponuoja kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog jis turi psichinių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti.

Å iuo metu A. A. R. sveikatos bÅ«klė yra normali, įprasta senyvo amžiaus žmogui. Pripažinus pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens tėvÄ neveiksniu bÅ«tų pažeistos jo teisės. Tačiau, jei atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę vis dėl to bÅ«tų nustatyta, jog A. A. R. serga psichine liga ir dėl Å¡ios ligos pobÅ«džio negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, nesutinka, jog tėvo globėju ir turto administratoriumi bÅ«tų paskirtas pareiÅ¡kėjas. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyrius nurodė, kad nėra pagrindo prieÅ¡tarauti pareiÅ¡kimo tenkinimui.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino – pripažino A. A. R. neveiksniu ir pradėjo globos bylÄ (b.l. 113-118). Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi A. A. R. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, o 2015 m. liepos 2 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Pakartotinės ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamajam A.

A. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, sprendžiant klausimus, susijusius su jam priklausančio turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Teismas sprendė, kad dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių aktai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad A. A. R. negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl jam reikalinga nuolatinė slauga, priežiÅ«ra ir globa. Teismo posėdžio metu A. A. R. atsakė į keletÄ paprastų klausimų, tačiau sudėtingesnių klausimų esmės nesuprato, į juos neatsakė, todėl teismas konstatavo, kad po pirmos ekspertizės kilusios abejonės dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 2 ir 3 atsakymų yra visiÅ¡kai paneigtos.

Suinteresuoto asmens J. R. atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad A. A. R. yra pakankamai sveiko bei stabilaus proto, supranta savo veiksmus, turi tik fizinės sveikatos problemų, yra paneigtos nurodytų ekspertizių aktais, taip pat teismo posėdžio metu apklausiant A. A. R., A. A. R. atstovės advokatės Kristinos Mikolaitės teismo posėdžio metu pateiktais paaiÅ¡kinimais, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. A. R. priklauso nekilnojamas turtas, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis negali suprasti ir valdyti savo veiksmų sprendžiant klausimus, susijusius su jam priklausančio turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Å i aplinkybė, o taip pat suinteresuoto asmens J. R. atstovų teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai apie blogas, netinkamas A. A. R. gyvenimo sÄ lygas jam priklausančioje namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats A.

A. R. negali rÅ«pintis ne tik jam priklausančiu turtu, Å¡io turto iÅ¡saugojimu, tinkamu valdymu ir naudojimu, bet ir savo paties buitinių gyvenimo sÄ lygų pagerinimu arba iÅ¡laikymu esamoje bÅ«klėje. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti du bÅ«tini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, ir sprendė, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

A. R. psichinis sutrikimas yra tokio pobÅ«džio ar laipsnio, dėl kurio jį bÅ«tina pripažinti neveiksniu, siekiant tinkamai užtikrinti jo elementarių buitinių poreikių ir kitokių interesų tenkinimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo J. R., atstovaujamas advokato Vytauto Gusto, prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b.l. 127-129).

Apelianto nuomone, sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose reglamentuojamus įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo principus, bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepakankamai iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai. Teismas besÄ lygiÅ¡kai remdamasis ekspertizių iÅ¡vadomis nepakankamai atsižvelgė į jų turinį. Tiek iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų, tiek iÅ¡ abiejų teismo psichiatrijos ekspertizės aktų negalima daryti visiÅ¡kai kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad A.

A. R. yra absoliučiai nesiorientuoja nei laike nei erdvėje. Teismas sprendimÄ grindė vien tik neigiamo pobÅ«džio A. A. R. psichikos aspektais. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė tik bendro pobÅ«džio sÄ lygas, detaliau aplinkybių neaiÅ¡kino ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų neabejotinai patvirtinti, kad egzistuoja bÅ«tinybė A. A. R. pripažinti neveiksniu dėl jo interesų. Teisme A. A. R. prieÅ¡taravo, kad bÅ«tų pripažintas neveiksniu, tačiau teismas nepagrįstai į šį jo norÄ neatsižvelgė.

Teismo iÅ¡vada, kad A. A. R. nesuprato paprastų klausimų, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms teismo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai rėmėsi A. A. R. valstybės skirtos atstovės advokatės Mikolaitės pozicija, kad jos klientui bus geriau, jeigu teismas jį pripažins neveiksniu. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kimas dėl A. A. R. pripažinimo neveiksniu turi bÅ«ti gražintas nagrinėti iÅ¡ naujo, nes teisės aktų pakeitimai, įsigalioję jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, iÅ¡ esmės keičia jo teisinę ir faktinę situacijÄ , todėl, palikus skundžiamÄ teismo sprendimÄ tokį, koks yra priimtas, bÅ«tų pažeistos jo įstatymų saugomos teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, bÅ«tina nustatyti sritis, kuriose A. A. R. galėtų bÅ«ti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir aiÅ¡kintis, ar tai apskritai yra bÅ«tina. Atsiliepime į suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas A. R. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (b.l. 135-139). Nurodė, kad apeliantas neteisingai interpretuoja ekspertizių aktų iÅ¡vadas ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A.

A. R. turi lengvesnio pobÅ«džio fizinę negaliÄ ar kitokį sveikatos sutrikimÄ , arba paneigtų abiejuose ekspertizės aktuose diagnozuotÄ ligÄ . Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normos CK 2.10 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo bei CPK 178, 185 straipsniuose reglamentuojamų įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo principų pažeidimo, yra aiÅ¡kiai nepagrįsti ir gali bÅ«ti traktuojami kaip piktnaudžiavimas teise į teisminę gynybÄ . Teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ji bÅ«tų nagrinėjama pagal pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu galiojusius įstatymus, o ne pagal tuos, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nebuvo paskelbti ir negaliojo.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Dėl naujų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų.

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atstovės advokatės Aidos Martinaitienės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės dėstomos tos pačios aplinkybės, kaip ir teismui pateiktame apeliaciniame skunde, todėl spręstina pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepriimti (CPK 314 str.).Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl suinteresuoto asmens A. A. R. pripažinimo neveiksniu pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis darė iÅ¡vadÄ , kad A. A. R. psichinis sutrikimas yra tokio pobÅ«džio ir laipsnio, dėl kurio jį bÅ«tina pripažinti neveiksniu, siekiant užtikrinti A.

A. R. elementarių buitinių poreikių ir kitokių interesų tenkinimÄ .Apeliantas teigia, kad Å¡iuo metu nėra bÅ«tinybės pripažinti A. A. R. neveiksniu. O tuo atveju, jei tokia bÅ«tinybė apskritai yra, bÅ«tina nustatyti sritis, kuriose Algirdas A. R. galėtų bÅ«ti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi, savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globÄ .

Sprendžiant šį klausimÄ vienodai svarbÅ«s yra du veiksnumo vertinimo kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai, t.y. medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d., Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 str.).

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam Å¡io asmens savarankiÅ¡kumui ir laisvei, byloje turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyviÄ nuomonę apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, psichinę bÅ«klę bei gebėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto iÅ¡vados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), tikrumÄ bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 6 d.

A. A. R. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat didelių specialiųjų poreikių lygis (b.l. 6-10). 2014 m. liepos 29 d. jam iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 8-9). Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi A. A. R. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (b.l. 29-30). Ä® bylÄ pateiktas Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. vasario 10-20 d. A. A. R. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40). Minėtame ekspertizės akte, kad A.

A. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Ekspertas nurodė, kad A. A. R. pagal esamÄ psichinę bÅ«senÄ negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (2 kl.) ir kad pagal esamÄ psichinę bÅ«senÄ A. A. R. negali teismui duoti parodymus, atsakyti į klausimus (3 kl.).Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. – lapkričio 6 d. A. A. R. pakartotinės ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų komisija davė iÅ¡vadÄ , kad tiriamajam A.

A. R. diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b.l. 88-91). Pažymėtina, kad pripažinimas neveiksniu – tai procedÅ«ra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ socialiniais ir teisiniais padariniais iÅ¡ esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iÅ¡ kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbÄ , santuokÄ , teisę balsuoti, rinktis gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat teisę keiptis į teismÄ bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimÄ dėl jo statuso peržiÅ«rėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymÄ , sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.).

Iki 2016 m. sausio 1 d. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ net pagal buvusį iki 2016 m. sausio 1 d. teisinį reglamentavimÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienodai svarbÅ«s yra du veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi byloje atliktų ekspertizės akto iÅ¡vadomis, tačiau kitų aplinkybių, lemiančių ir patvirtinančių apelianto negalėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmų, nenagrinėjo ir neanalizavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam Å¡io asmens savarankiÅ¡kumui ir laisvei, byloje turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyviÄ nuomonę apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, psichinę bÅ«klę bei gebėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto iÅ¡vados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), tikrumÄ bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiÅ¡kia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų bÅ«ti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, bÅ«tina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiÅ¡kinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų iÅ¡klausymo ir kt.Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 473 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas sprendime turi nurodyti baigtinį sÄ raÅ¡Ä sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Nors sritys, kuriose asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas neveiksniu ar ribojamas jo veiksnumas, įstatyme nėra apibrėžtos, tačiau toks pavyzdinis sÄ raÅ¡as yra pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu patvirtintame Asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraÅ¡e (10.1-10.2.6 p.). Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė sprendimÄ neatsižvelgęs į nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeisiantį teisinį reglamentavimÄ , kuris panaikina visiÅ¡ko asmens neveiksnumo institutÄ .

Teismas neatsižvelgė į 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Sprendžiant šį klausimÄ , teismas privalo iÅ¡tirti bylos aplinkybes (galimai skirti papildomÄ ekspertizę, surinkti kitus įrodymus, gauti socialinių darbuotojų iÅ¡vadas, kt.) ir sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sÄ raÅ¡Ä , nes asmuo pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias CK 2.10, 2.101, 2.11 straipsnių redakcijas neveiksniu gali bÅ«ti pripažintas tik tam tikrose srityse. Å ių trÅ«kumų nėra galimybės iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                           Žibutė Budžienė