9d700fea-1bf4-4bc4-a0ff-b0c3185e0e50 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedKAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužÄs 25 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja ŽibutÄ BudžienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto suinteresuoto asmens J. R., atstovaujamo advokato Vytauto Gusto, apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3787-920/2015 pagal pareiÅ¡kÄjo A. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. R., A. A.
Legislator headnote
AI generated9d700fea-1bf4-4bc4-a0ff-b0c3185e0e50 · Kauno apygardos teismas: R. psichinis sutrikimas yra tokio pobÅ«džio ar laipsnio, dÄl kurio jį bÅ«tina pripažinti neveiksniu, siekiant tinkamai užtikrinti jo elementarių buitinių poreikių ir kitokių interesų tenkinimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo J. R., atstovaujamas advokato Vytauto Gusto, praÅ¡Ä Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (b.l. 127-129).
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                CivilinÄ byla Nr. 2A-910-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00190-2015-8                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:(S)                                                                              2.2.1.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužÄs 25 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja ŽibutÄ BudžienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto suinteresuoto asmens J. R., atstovaujamo advokato Vytauto Gusto, apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3787-920/2015 pagal pareiÅ¡kÄjo A. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. R., A. A.
R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, dÄl A. A. R. pripažinimo neveiksniu.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄPareiÅ¡kÄjas A. R. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo tÄvÄ A. A. R. neveiksniu; paskirti pareiÅ¡kÄjÄ A. A. R. globÄju ir turto administratoriumi (b.l. 3-4). NurodÄ, kad 2014 m. kovÄ tÄvas patyrÄ insultÄ , taÄiau jau ir prieÅ¡ tai A. A. R. kurį laikÄ keistai elgÄsi, pradÄjo kaupti Å¡iukÅ¡les, jam pasireikÅ¡davo staigÅ«s pykÄio priepuoliai, pradÄjo be priežasties konfliktuoti su artimaisiais. 2014 m. birželio 6 d.
A. A. R. nustatytas specialusis nuolatinÄs slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis. DÄl savo ligos A. A. R. negali gyventi savarankiÅ¡kai, jo sveikatos bÅ«klÄ vis blogÄja, jis nesiorientuoja nei laike, nei aplinkoje, ne visada atpažįsta artimus žmones, labai sunkiai vaikÅ¡to, nesusitvarko higienos reikalų, negali tvarkyti socialinių ir finansinių klausimų, negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir jų valdyti, todÄl jam reikalinga nuolatinÄ slauga, priežiÅ«ra ir globa.Suinteresuotas asmuo J.
R. praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ atmesti (b.l. 43-45). NurodÄ, kad nors tÄvas 2014 m. kovo mÄnesį patyrÄ insultÄ , taÄiau bendraudamas su juo telefonu nepastebÄjo jokių tÄvo protinių sutrikimų ar elgesio ir kalbos neadekvatumo, ar kažkokios psichikos ligos simptomų. TÄvas pakankamai gerai orientuojasi laike ir aplinkoje. Vien fizinÄs sveikatos problemos nesuponuoja kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog jis turi psichinių sveikatos problemų, dÄl kurių negalÄtų suprasti savo veiksmų esmÄs ir (ar) jų valdyti.
Å iuo metu A. A. R. sveikatos bÅ«klÄ yra normali, įprasta senyvo amžiaus žmogui. Pripažinus pareiÅ¡kÄjo ir suinteresuoto asmens tÄvÄ neveiksniu bÅ«tų pažeistos jo teisÄs. TaÄiau, jei atlikus teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ vis dÄl to bÅ«tų nustatyta, jog A. A. R. serga psichine liga ir dÄl Å¡ios ligos pobÅ«džio negali suprasti savo veiksmų esmÄs ir juos valdyti, nesutinka, jog tÄvo globÄju ir turto administratoriumi bÅ«tų paskirtas pareiÅ¡kÄjas. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybÄs administracijos sveikatos apsaugos skyrius nurodÄ, kad nÄra pagrindo prieÅ¡tarauti pareiÅ¡kimo tenkinimui.II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄKauno apylinkÄs teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino â pripažino A. A. R. neveiksniu ir pradÄjo globos bylÄ (b.l. 113-118). Teismas nurodÄ, kad Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi A. A. R. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizÄ, o 2015 m. liepos 2 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinÄ teismo psichiatrijos ekspertizÄ. PakartotinÄs ambulatorinÄs teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamajam A.
A. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini), dÄl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmÄs ir jų valdyti, sprendžiant klausimus, susijusius su jam priklausanÄio turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Teismas sprendÄ, kad dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių aktai patvirtina pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, kad A. A. R. negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir jų valdyti, todÄl jam reikalinga nuolatinÄ slauga, priežiÅ«ra ir globa. Teismo posÄdžio metu A. A. R. atsakÄ Ä¯ keletÄ paprastų klausimų, taÄiau sudÄtingesnių klausimų esmÄs nesuprato, į juos neatsakÄ, todÄl teismas konstatavo, kad po pirmos ekspertizÄs kilusios abejonÄs dÄl ambulatorinÄs teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 2 ir 3 atsakymų yra visiÅ¡kai paneigtos.
Suinteresuoto asmens J. R. atsiliepime iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, kad A. A. R. yra pakankamai sveiko bei stabilaus proto, supranta savo veiksmus, turi tik fizinÄs sveikatos problemų, yra paneigtos nurodytų ekspertizių aktais, taip pat teismo posÄdžio metu apklausiant A. A. R., A. A. R. atstovÄs advokatÄs Kristinos MikolaitÄs teismo posÄdžio metu pateiktais paaiÅ¡kinimais, iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos Kauno miesto savivaldybÄs administracijos sveikatos apsaugos skyriaus atstovÄs paaiÅ¡kinimais.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. A. R. priklauso nekilnojamas turtas, taÄiau teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis negali suprasti ir valdyti savo veiksmų sprendžiant klausimus, susijusius su jam priklausanÄio turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Å i aplinkybÄ, o taip pat suinteresuoto asmens J. R. atstovų teismo posÄdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai apie blogas, netinkamas A. A. R. gyvenimo sÄ lygas jam priklausanÄioje namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats A.
A. R. negali rÅ«pintis ne tik jam priklausanÄiu turtu, Å¡io turto iÅ¡saugojimu, tinkamu valdymu ir naudojimu, bet ir savo paties buitinių gyvenimo sÄ lygų pagerinimu arba iÅ¡laikymu esamoje bÅ«klÄje. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti du bÅ«tini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis â asmens psichinÄ liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizÄs metu ir juridinis â psichinÄs ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalÄjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti, ir sprendÄ, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.
A. R. psichinis sutrikimas yra tokio pobÅ«džio ar laipsnio, dÄl kurio jį bÅ«tina pripažinti neveiksniu, siekiant tinkamai užtikrinti jo elementarių buitinių poreikių ir kitokių interesų tenkinimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo J. R., atstovaujamas advokato Vytauto Gusto, praÅ¡Ä Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (b.l. 127-129).
Apelianto nuomone, sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, pažeidÄ CPK 178, 185 straipsniuose reglamentuojamus įrodinÄjimo pareigos ir įrodymų vertinimo principus, bylÄ iÅ¡nagrinÄjo nepakankamai iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai. Teismas besÄ lygiÅ¡kai remdamasis ekspertizių iÅ¡vadomis nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ jų turinį. Tiek iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų, tiek iÅ¡ abiejų teismo psichiatrijos ekspertizÄs aktų negalima daryti visiÅ¡kai kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad A.
A. R. yra absoliuÄiai nesiorientuoja nei laike nei erdvÄje. Teismas sprendimÄ grindÄ vien tik neigiamo pobÅ«džio A. A. R. psichikos aspektais. PareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kime nurodÄ tik bendro pobÅ«džio sÄ lygas, detaliau aplinkybių neaiÅ¡kino ir nepateikÄ teismui jokių įrodymų, kurie galÄtų neabejotinai patvirtinti, kad egzistuoja bÅ«tinybÄ A. A. R. pripažinti neveiksniu dÄl jo interesų. Teisme A. A. R. prieÅ¡taravo, kad bÅ«tų pripažintas neveiksniu, taÄiau teismas nepagrįstai į šį jo norÄ neatsižvelgÄ.
Teismo iÅ¡vada, kad A. A. R. nesuprato paprastų klausimų, prieÅ¡tarauja faktinÄms aplinkybÄms, nustatytoms teismo posÄdžio metu. Teismas nepagrįstai rÄmÄsi A. A. R. valstybÄs skirtos atstovÄs advokatÄs MikolaitÄs pozicija, kad jos klientui bus geriau, jeigu teismas jį pripažins neveiksniu. Taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kimas dÄl A. A. R. pripažinimo neveiksniu turi bÅ«ti gražintas nagrinÄti iÅ¡ naujo, nes teisÄs aktų pakeitimai, įsigaliojÄ jau po skundžiamo sprendimo priÄmimo, iÅ¡ esmÄs keiÄia jo teisinÄ ir faktinÄ situacijÄ , todÄl, palikus skundžiamÄ teismo sprendimÄ tokį, koks yra priimtas, bÅ«tų pažeistos jo įstatymų saugomos teisÄs ir teisÄti interesai.
NagrinÄjant bylÄ iÅ¡ naujo, bÅ«tina nustatyti sritis, kuriose A. A. R. galÄtų bÅ«ti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir aiÅ¡kintis, ar tai apskritai yra bÅ«tina. Atsiliepime į suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjas A. R. praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas (b.l. 135-139). NurodÄ, kad apeliantas neteisingai interpretuoja ekspertizių aktų iÅ¡vadas ir nepateikÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A.
A. R. turi lengvesnio pobÅ«džio fizinÄ negaliÄ ar kitokį sveikatos sutrikimÄ , arba paneigtų abiejuose ekspertizÄs aktuose diagnozuotÄ ligÄ . Apeliacinio skundo argumentai dÄl netinkamo materialinÄs teisÄs normos CK 2.10 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo bei CPK 178, 185 straipsniuose reglamentuojamų įrodinÄjimo pareigos ir įrodymų vertinimo principų pažeidimo, yra aiÅ¡kiai nepagrįsti ir gali bÅ«ti traktuojami kaip piktnaudžiavimas teise į teisminÄ gynybÄ . Teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo ji bÅ«tų nagrinÄjama pagal pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu galiojusius įstatymus, o ne pagal tuos, kurie įstatymų nustatyta tvarka dar nebuvo paskelbti ir negaliojo.IV.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinÄs ir teisinÄs aplinkybÄs taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ . DÄl naujų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų.
Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atstovÄs advokatÄs Aidos MartinaitienÄs raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmÄs dÄstomos tos paÄios aplinkybÄs, kaip ir teismui pateiktame apeliaciniame skunde, todÄl sprÄstina pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepriimti (CPK 314 str.).NagrinÄjamoje byloje keliamas klausimas dÄl suinteresuoto asmens A. A. R. pripažinimo neveiksniu pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis darÄ iÅ¡vadÄ , kad A. A. R. psichinis sutrikimas yra tokio pobÅ«džio ir laipsnio, dÄl kurio jį bÅ«tina pripažinti neveiksniu, siekiant užtikrinti A.
A. R. elementarių buitinių poreikių ir kitokių interesų tenkinimÄ .Apeliantas teigia, kad Å¡iuo metu nÄra bÅ«tinybÄs pripažinti A. A. R. neveiksniu. O tuo atveju, jei tokia bÅ«tinybÄ apskritai yra, bÅ«tina nustatyti sritis, kuriose Algirdas A. R. galÄtų bÅ«ti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, kaip to reikalauja pasikeitÄs teisinis reglamentavimas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebÄjimÄ pasirÅ«pinti savimi, savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dÄl naudojimosi jam suteiktomis teisÄmis ir laisvÄmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybÄ teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globÄ .
Sprendžiant šį klausimÄ vienodai svarbÅ«s yra du veiksnumo vertinimo kriterijai, kurie turÄtų bÅ«ti taikomi integraliai, t.y. medicininis â asmens psichinÄ liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizÄs metu, ir juridinis â psichinÄs ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalÄjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d., Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 str.).
Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinÄs ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos paÄiam sau, taip pat eliminuoti realios grÄsmÄs, kad gali bÅ«ti padaryta esminÄs žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 str. 1 d.). Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , atsižvelgiant į proceso dÄl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam Å¡io asmens savarankiÅ¡kumui ir laisvei, byloje turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybÄs, siekiant teismui susidaryti objektyviÄ nuomonÄ apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, psichinÄ bÅ«klÄ bei gebÄjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto iÅ¡vados, kuri teismui nÄra privaloma (CPK 218 str.), tikrumÄ bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.
Neveiksniu ir globos reikalingu iÅ¡ esmÄs galÄtų bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinÄs sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinÄ ar proto negalia nuolat ir visiÅ¡kai apriboja galimybÄ jam orientuotis, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kam, paÄiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sutrikimai, dÄl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiÅ¡kia tokius sutrikimus, dÄl kurių pobÅ«džio ar masto tokius sutrikimus turinÄio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustaÄius Å¡iam asmeniui globos.NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 6 d.
A. A. R. nustatytas specialusis nuolatinÄs slaugos poreikis, taip pat didelių specialiųjų poreikių lygis (b.l. 6-10). 2014 m. liepos 29 d. jam iÅ¡duotas neįgaliojo pažymÄjimas (b.l. 8-9). Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi A. A. R. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizÄ (b.l. 29-30). Ä® bylÄ pateiktas Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. vasario 10-20 d. A. A. R. ambulatorinÄs teismo psichiatrijos ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40). MinÄtame ekspertizÄs akte, kad A.
A. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Ekspertas nurodÄ, kad A. A. R. pagal esamÄ psichinÄ bÅ«senÄ negali suprasti savo veiksmų esmÄs ir jų valdyti (2 kl.) ir kad pagal esamÄ psichinÄ bÅ«senÄ A. A. R. negali teismui duoti parodymus, atsakyti į klausimus (3 kl.).Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. rugsÄjo 9 d. â lapkriÄio 6 d. A. A. R. pakartotinÄs ambulatorinÄs teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų komisija davÄ iÅ¡vadÄ , kad tiriamajam A.
A. R. diagnozuojama (duomenys neskelbtini), dÄl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmÄs ir jų valdyti (b.l. 88-91). PažymÄtina, kad pripažinimas neveiksniu â tai procedÅ«ra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ socialiniais ir teisiniais padariniais iÅ¡ esmÄs prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir pilieÄio, eliminavimui iÅ¡ kitų visuomenÄs narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisÄ disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisÄ Ä¯ darbÄ , santuokÄ , teisÄ balsuoti, rinktis gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat teisÄ keiptis į teismÄ bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimÄ dÄl jo statuso peržiÅ«rÄjimo, o teismo paskirtas globÄjas ir (ar) turto administratorius neapibrÄžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymÄ , sprendžianÄiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.).
Iki 2016 m. sausio 1 d. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dÄl psichinÄs ligos arba silpnaprotystÄs negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Atkreiptinas dÄmesys, kad sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ net pagal buvusį iki 2016 m. sausio 1 d. teisinį reglamentavimÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienodai svarbÅ«s yra du veiksnumo vertinimo â medicininis ir teisinis â kriterijai, kurie turÄtų bÅ«ti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalÄjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi byloje atliktų ekspertizÄs akto iÅ¡vadomis, taÄiau kitų aplinkybių, lemianÄių ir patvirtinanÄių apelianto negalÄjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmų, nenagrinÄjo ir neanalizavo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad atsižvelgiant į proceso dÄl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam Å¡io asmens savarankiÅ¡kumui ir laisvei, byloje turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybÄs, siekiant teismui susidaryti objektyviÄ nuomonÄ apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, psichinÄ bÅ«klÄ bei gebÄjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mÄ ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto iÅ¡vados, kuri teismui nÄra privaloma (CPK 218 str.), tikrumÄ bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiÅ¡kia, kad vien tik medicininÄ diagnozÄ neturÄtų bÅ«ti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, bÅ«tina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebÄjimams, apie kuriuos teismas turÄtų sprÄsti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiÅ¡kinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų iÅ¡klausymo ir kt.PažymÄtina, jog vadovaujantis CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 473 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas sprendime turi nurodyti baigtinį sÄ raÅ¡Ä sriÄių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Nors sritys, kuriose asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas neveiksniu ar ribojamas jo veiksnumas, įstatyme nÄra apibrÄžtos, taÄiau toks pavyzdinis sÄ raÅ¡as yra pateiktas SocialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu patvirtintame Asmens gebÄjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraÅ¡e (10.1-10.2.6 p.). Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priÄmÄ sprendimÄ neatsižvelgÄs į nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeisiantį teisinį reglamentavimÄ , kuris panaikina visiÅ¡ko asmens neveiksnumo institutÄ .
Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi bÅ«ti peržiÅ«rÄti per dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinÄjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojanÄius civilinio proceso įstatymus.
Sprendžiant šį klausimÄ , teismas privalo iÅ¡tirti bylos aplinkybes (galimai skirti papildomÄ ekspertizÄ, surinkti kitus įrodymus, gauti socialinių darbuotojų iÅ¡vadas, kt.) ir sprendime nurodyti baigtinį sriÄių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sÄ raÅ¡Ä , nes asmuo pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias CK 2.10, 2.101, 2.11 straipsnių redakcijas neveiksniu gali bÅ«ti pripažintas tik tam tikrose srityse. Å ių trÅ«kumų nÄra galimybÄs iÅ¡taisyti apeliacinÄs instancijos teisme, todÄl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u t a r i a:Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄja                                                                                           ŽibutÄ BudžienÄ