9d6f08f3-e52f-48a8-bfae-93fec5783848 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-473/2012Procesinis bylos Nr. 1-33-1-01183-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.5 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjai advokatui Antanui Lekstučiui,nuteistajam V.

J.,teismo medicinos ekspertui Giedriui Kisieliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 8 d., apie 8 val., bute, (duomenys neskelbtini), pamaitinęs kÅ«dikį – dukrÄ A. J., gim. 2011 m. balandžio 20 d., paėmė jÄ ant rankų, vartė, kad padėtų atsirÅ«gti. Kai duktė atsirÅ«go, dalį maisto atpylė ant jo, dukrÄ padėjo ant lovos. Dukrai pravirkus ir nenurimus, paėmė dukrÄ už pažastų, neprilaikydamas jos galvos, supo, besupdamas dėl neatsargumo trenkė dukters galvos deÅ¡inę pusę į Å¡alia buvusio kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ .

Taip A. J. padarė deÅ¡inio momenkaulio įspaustinį lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ â€“ sunkiÄ galvos traumÄ , dėl kurios kilo komplikacijos, nuo kurių mažametė A. J. 2011 m. liepos 15 d. 17.50 val. ligoninėje mirė.Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti – V. J. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje nustatytos mergaitės sužalojimo aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, o spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo kaltės formos, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ nuosprendį.Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi paskutiniais nuteistojo parodymais ir nemotyvuotai atmetė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pradžioje bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant V.

J. suėmimo klausimÄ . Pastarieji parodymai pagrindžia nuteistojo nusikalstamų veiksmų tyčinį pobÅ«dį, o sugretinus juos su kitais įrodymais, paneigia visas nuteistojo V. J. keltas versijas apie neatsargų elgesį prieÅ¡ mergaitę ir jos sužalojimo pobÅ«dį.Apeliantas teigia, jog nuteistasis viso proceso metu įvykio aplinkybes nurodė skirtingai, o parodymų pakeitimo priežastis aiÅ¡kino lakoniÅ¡kai, nelogiÅ¡kai ir neįtikinamai. 2011-07-08 V. J. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad pamaitinus vaikÄ Å¡is „ant mano peties biÅ¡kį atpylė ir pradėjo sunkiai kvėpuoti tai aÅ¡ paguldžiau į mÅ«sų lovÄ ir iÅ¡kviečiau greitosios pagalbos medikus <...> AÅ¡ vaiko nemuÅ¡iau“ (t. 2, b. l. 73). 2011-07-12 paaiÅ¡kinime jau nurodoma, kad dėl to, jog mergaitė ant jo atpylė, jis sužalojo mergaitę Å¡eÅ¡is karus supurtydamas lovoje (t. 2, b. l. 74). 2011-07-12 apklaustas kaip įtariamasis, V.

J. nurodė, kad labai susinervino dėl to, kad vaikas atpylė ir pradėjo verkti, todėl paėmęs vaikÄ už pažastų purtė, kokius 6 kartus trenkdamas visÄ jos kÅ«nÄ Ä¯ lovÄ . Pastebėjo, kad toje vietoje po kaldra buvo televizoriaus distancinio valdymo pultas (t. 2, b. l. 80-81). 2011-07-14 sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimÄ , nuteistasis ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiÅ¡kino, kad „aÅ¡ kai laikiau vaikÄ sukdamas pataikiau į stalo kampÄ . AÅ¡ tai padariau netyčia, nes per žemai jÄ laikiau.

Dar papurčiau jÄ lovoje. <...> AÅ¡ lenkdamasis trenkiau vaikÄ Ä¯ stalÄ ir po to paguldžiau į lovÄ . Kai trenkiau vaikÄ Ä¯ stalÄ po to dar papurčiau lovoje. Tai buvo netyčinis veiksmas“ (t. 2, b. l. 104-105). 2011-07-15 parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis nurodė, kad dukrai atpylus maisto jis „padėjo jÄ aukÅ¡tielninkÄ ant lovos arčiau kojų kraÅ¡to. A. J. pradėjus verkti paėmė jÄ ant rankų už pažastų ir bandydamas nuraminti, stovėdamas prie lovos kraÅ¡to kojÅ«galyje jÄ sÅ«pavo ir besÅ«puojant netyčia trenkė A.

J. galvÄ Ä¯ kairėje pusėje prie sienos stovinčio kompiuterio stalo briaunÄ â€œ. Protokole pažymima, kad tiksliau nurodyti kokiu bÅ«du tai įvyko, jis negalėjo (t. 2, b. l. 85-92). 2011-10-21 papildomai apklaustas apie savo veiksmus įvykio metu, V. J. nurodė, kad kompiuteriu nesinaudojo, o telefonu skambino I. P. (t. 2, b. l. 83). 2011-12-16 papildomos apklausos metu nuteistasis paaiÅ¡kino, kad pamaitinus mergaitę ir pasiguldžius jÄ ant peties, Å¡i atsirÅ«go ir maistelį atpylė. Vaikas neverkė, jis susinervinęs nebuvo.

VaikÄ norėjo paguldyti ant lovos ir tuo metu suvibravo telefonas, kuris buvo padėtas ant žurnalinio staliuko. Jis vaikÄ laikydamas paguldytÄ ant rankų sukosi pažiÅ«rėti telefono ir iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ ir suprato, kad į stalÄ sutrenkė vaiko galvytę. Vaikas pradėjo balti, traukti orÄ , todėl jį paguldė ant lovos. Telefonas buvo jo žmonos, numerio neatsimena, nes juo seniai nesinaudojo (t. 2, b. l. 94). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad Å¡iuo metu visko negali prisiminti.

„Kai dukrytę pamaitinau, ji Å¡iek tiek atpylė, tuo metu suvibravo telefonas ir aÅ¡ gal sukdamasis sutrenkiau galvytę į vaikiÅ¡kÄ lovÄ . AÅ¡ nebuvau supykęs. Vaiko galva atsitrenkė į vaiko lovelę. <...> Gruodžio 16 d. geriau prisiminiau. Pasilieku prie gruodžio 16 d. parodymų, kad galva trenkėsi į kompiuterinį stalÄ <...> Vaiko nepurčiau. Kai suvibravo telefonas, aÅ¡ stovėjau“ (t. 3, b. l. 32-33). Apeliantas atkreipia dėmesį, jog medikams (liudytojai L. S.) ir artimiesiems (žmonai A.

J., motinai), V. J. paaiÅ¡kino dar kitas vaiko sužalojimo aplinkybes, kad vaikas pats iÅ¡krito iÅ¡ lovos.Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog viso proceso metu nuteistojo parodymai kito, todėl akivaizdu, kad V. J. ieÅ¡kojo variantų pateisinti savo elgesį ir suÅ¡velninti atsakomybę. Nuteistojo parodymus apie tai, kad jis vaikÄ galėjo sužaloti Å¡iam atliejus ir sukantis prie suskambusio telefono, paneigė teismo medicinos ekspertas R. P. (t. 2, b. l. 85; t. 3, b. l. 50), kuris nurodė, kad toks sužalojimo mechanizmas neįmanomas, nes tuo metu, kai V.

J. sukosi, jis stovėjo, vaikas buvo tik atsirÅ«gęs, t. y. turėjo bÅ«ti vertikalioje padėtyje ir akivaizdu, kad vaiko galva turėtų bÅ«ti aukščiau nei 70 cm. aukÅ¡tyje nuo žemės, t. y. aukščiau, nei stalo aukÅ¡tis (t. 1, b. l. 121-124, t. 2, b. l. 85). Tokiame aukÅ¡tyje vaiko galvytė negalėjo bÅ«ti net ir vaikÄ laikant paguldytÄ ant rankų. Prokuroro nuomone, minėtÄ versijÄ paneigia ir nukentėjusiosios parodymai, kad tuo metu telefonu jie nesinaudojo, ji telefono nekraudavo, iÅ¡eidama ant staliuko telefono nematė (t. 3, b. l. 33).

Be to, pats nuteistasis paaiÅ¡kino, kad telefono numerio neprisimena, nes juo seniai nesinaudojo (t. 2, b. l. 94). Telefono vibravimo versija atsirado praėjus 5 mėnesiams nuo tyrimo pradžios ir iki 2011-12-16 apklausos V. J. apie suvibravusį telefonÄ niekada nenurodė, nors 2011-10-21 buvo apklaustas bÅ«tent apie veiksmus su kompiuteriu ir telefonu. Teismo iÅ¡vada, kad 2011-07-08 paaiÅ¡kinime V. J. norėjo nurodyti Å¡iÄ aplinkybę, nes yra iÅ¡brauktas žodis „SUSKAMBO“, yra nepagrįsta. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės netyrė, t. y. to nepaklausė pas nuteistÄ jį, neapklaustas ir pareigÅ«nas, kuriam buvo pateiktas paaiÅ¡kinimas, be to, nubrauktÄ Å¾odį sunku įskaityti.

Akivaizdžiai iÅ¡galvotas ir nuteistojo V. J. paaiÅ¡kinimas, kad 2011-07-12 parodymus protokole tyrėja užrašė sugalvojusi pati, jis to nesakė, tuo metu tylėjo, nes visuose procesiniuose veiksmuose su nuteistuoju, dalyvavo gynėjas. Be to, nesuprantama ir nepaaiÅ¡kinama, kaip iÅ¡sigandęs žmogus gali duoti save kaltinančius parodymus ir nurodyti, kad supykęs ant vaiko dėl to, kad jis atliejo ir verkė, vaikÄ purtė, t. y. smurtavo prieÅ¡ jį, jei tokių aplinkybių realiai nebuvo. Taip pat nesuprantama ir tai, kaip bÅ«damas sveiko proto, blaivus, normalios bÅ«senos (nesuirzęs, nepiktas) tėvas neatsimena ir negali paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du, laikydamas rankose, užgavo savo vaikÄ .

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu nenustatyta jokių nuteistojo suvokimo ar atminties sutrikimų, prieÅ¡ingai, užfiksuota, kad apie nusikalstamÄ veikÄ viskÄ atsimena (t. 2, b. l. 70-71). Prokuroro nuomone, esant tokioms aplinkybėms visos nuteistojo V. J. versijos apie tai, kaip jis galėjo sužaloti vaikÄ sukdamasis ir dėl neatsargumo jo galvÄ užkliudydamas už stalo, atmestinos.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuteistajam inkriminuojami veiksmai – vaiko vartymas ir purtimas yra įrodyti, jie neprieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms ir teismo medicinos eksperto R.

P. bei liudytojos L. S. paaiÅ¡kinimams. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis, nustatė, kad mergaitės galva buvo sužalota vienu poveikiu į kompiuterio stalÄ , tačiau vaiko purtimo faktÄ paneigė. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog A. J. gydžiusi gydytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad vienas iÅ¡ vaiko supurtimo požymių yra pakraujavimas į akių tinklainę, kas buvo nustatyta A. J., todėl vaikas galėjo bÅ«ti supurtytas (t. 3, b. l. 34), be to, teismo medicinos ekspertas R.

P. teisme paaiÅ¡kino, kad yra tikimybė, kad mergaitė buvo sukrėsta. Kaklo lūžimas nebÅ«tinas, nes tam reikalinga gan masyvi amplitudė. Purtant 2 mėnesių kÅ«dikį nebÅ«tinai turi susidaryti sukrėtimo sindromas (t. 3, b. l. 34).Todėl, prokuroro nuomone, iÅ¡tirtų ir teismo pripažintų įrodymais duomenų visuma patvirtina tai, kad V. J., turėdamas motyvÄ t. y. supykęs, kad pamaitintas kÅ«dikis, atpylė maistÄ ant jo, verkė ir nenurimo, smurtavo prieÅ¡ jÄ â€“ t. y. suėmė jÄ už pažastų, neprilaikydamas jos galvos, jÄ vartė, trenkdamas nukentėjusiosios galvÄ deÅ¡ine puse į Å¡alia buvusio kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ .

BÅ«tent nuteistajam stovint ir vartant vaikÄ , pastarojo galva atsitrenkė į aplinkos daiktÄ â€“ žemiau vaikÄ laikančio tėvo juosmens esantį kompiuterio stalo kraÅ¡tÄ . Po to, V. J. tęsė smurtinius veiksmus prieÅ¡ vaikÄ â€“ laikydamas jį už pažastų kelis kartus papurtė, A. J. atsitrenkiant į lovÄ . Nurodytų veiksmų visuma ir buvo mergaitei padarytų sužalojimų deÅ¡inio momenkaulio įspaustinio lūžimo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumuÅ¡imo – sunkios galvos traumos bei komplikacijų, nuo kurių mažametė A.

J. mirė, priežastimi.Apeliantas teigia, jog V. J. veiksmai netinkamai įvertinti kaip fizinis smurtas, be to, neįvertinta tai, kad nuteistasis smurto veiksmus atliko su 2 mėn. ir 18 d. kÅ«dikiu. Taip pat netinkamai atskleistas valinis kaltės momentas nuteistajam inkriminuojamÄ tyčiÄ vertinant kaip tiesioginę tyčiÄ nužudyti. Viso proceso metu V. J. pabrėždavo, kad mergaitę sužalojo netyčia. Tačiau akivaizdu, kad nuteistasis pateikia ne teisinį savo kaltės vertinimÄ , o gyvenimiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ apie savo veiksmų ir kilusių pasekmių suvokimÄ .

Akivaizdu, kad nuteistasis V. J. nenorėjo savo dukters mirties ir neturėjo jokio tikslo siekti tokių pasekmių. Prokuroras pažymi, kad V. J. ir nebuvo kaltinamas nužudęs savo mažametę dukrÄ tiesiogine tyčia. Apeliantas teigia, jog V. J. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistojo veiksmai – kÅ«dikio vartymas, purtimas į lovÄ , jau patys savaime laikytini fiziniu smurtu prieÅ¡ vaikÄ , o bet koks fizinis smurtavimas prieÅ¡ tokio amžiaus kÅ«dikį yra pavojingas kÅ«dikio gyvybei. V. J., apimtas pykčio, vartydamas 2 mėn. ir 18 d. kÅ«dikį nedidelėje patalpoje – kambaryje, kuriame yra gausu baldų ir kitų namų apyvokos reikmenų, suprato, kad vien staigÅ«s ir neadekvatÅ«s judesiai su tokio amžiaus kÅ«dikiu, o juo labiau galimybė jį užgauti, gali bÅ«ti pavojingi ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė, kad bet koks nepamatuotas poveikis kÅ«dikiui gali sukelti jam sunkias pasekmes ir net mirtį, nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau nuo tokių veiksmų nesusilaikė, juos atliko, o iÅ¡kvietęs greitosios medicinos pagalbos medikus, nutylėjo apie trauminį negalavimo pobÅ«dį ir vengė atsakomybės, ir tai rodo jo abejingumÄ galinčioms kilti pasekmėms.

Todėl V. J. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes, t. y. už nužudymÄ . Kadangi A. J. buvo nuteistojo dukra ir gyveno kartu su tėvu, pagal BK 248 straipsnio 2 dalį ji laikoma Å¡eimos nariu, be to, nusikaltimo metu jai buvo tik 2 mėn. ir 18 dienų, todėl V. J. nusikalstamus veiksmus atliko prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės mažametę, todėl V. J. veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skiriant nuteistajam bausmę, turi bÅ«ti atsižvegta į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, brutaliai smurtaujant prieÅ¡ bejėgį, niekuo neprasikaltusį 2 mėn. savo vaikÄ .

Byloje nenustatyta V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo teisinę padėtį Å¡velnina tai, kad jis veikė netiesiogine, staiga kilusia tyčia. Nors V. J. anksčiau neteistas, tačiau viso proceso metu neparodė kritinio požiÅ«rio į padarytÄ nusikaltimÄ , o prieÅ¡ingai, klaidino tyrimÄ ir teismÄ , įvykio metu niekur nedirbo, todėl praÅ¡o skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.Nukentėjusioji A. J. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistÄ jį V.

J. paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kad jis galėtų padėti iÅ¡laikyti jų trejų metų sÅ«nų. Nukentėjusioji nesutinka su prokuroro apeliaciniu skundu, mano, jog jame iÅ¡dėstytos aplinkybės yra neteisingos. V. J. yra daug kartų maitinęs savo vaikus, vaikai ne kartÄ po valgio yra atpylę, tačiau jos vyras (V. J.) dėl to niekada nėra parodęs susinervinimo. Jis labai mylėjo vaikus, A. J. sužaloti negalėjo.Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ , nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad padaryta neteisinga teismo iÅ¡vada nustatant V.

J. kaltės formÄ .Kaltės formos nustatymas turi ypatingÄ reikÅ¡mę kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas apibrėžia dvi kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad V. J. nužudė savo kÅ«dikį A. J. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 3 d.). tačiau pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai nebuvo pagrindo.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes, savo asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti. Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neiÅ¡vengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia, Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumÄ galimiems padariniams.

IÅ¡ esmės kaltininkui tas pats, tokių padarinių kils ar ne. Nors V. J. niekada neprisipažino norėjęs nužudyti kÅ«dikį, tačiau jo nuolat kintantys parodymai bei objektyviais duomenimis nustatytas V. J. elgesys visiÅ¡kai atitinka netiesioginės tyčios sampratÄ .IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog V. J. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo atėmė gyvybę A. J., nurodė tokias kÅ«dikio sužalojimo aplinkybes: pamaitinęs paėmė kÅ«dikį ant rankų, vartė, kad galėtų atsirÅ«gti, kai kÅ«dikis atsirÅ«go, dalį maisto atpylė ant jo, V.

J. padėjo kÅ«dikį ant lovos, kÅ«dikiui pravirkus ir nenurimus, paėmė už pažastų, neprilaikydamas galvos, supo, besupdamas dėl neatsargumo trenkė jos galvos deÅ¡inę pusę į Å¡alia buvusio kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ ir taip jai padarė mirtį sukėlusius galvos sužalojimus.V. J. pareikÅ¡tame kaltinime pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ , buvo nurodyta, kad V. J. supykęs, jog atpylė maistÄ ant jo, verkė ir nenurimo, jÄ suėmė už pažastų, neprilaikydamas jos galvos, jÄ vartė, trenkdamas nukentėjusiosios galvÄ deÅ¡ine puse į Å¡alia buvusio kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ , po to, laikydamas už pažastų kelis kartus papurtė A.

J. į lovÄ .Sugretinus kaltinimÄ ir nuosprendį matyti, kad Å¡iuose bylos procesiniuose dokumentuose vienodai nurodyta, kad prieÅ¡ mirtinai sužalodamas kÅ«dikį, V. J. suėmė jį už pažastų, neprilaikydamas kÅ«dikio galvelės. Toliau kaltinime nurodyta, kad laikydamas tokioje padėtyje kÅ«dikį vartė, trenkdamas jo galvÄ deÅ¡ine puse į Å¡alia esantį kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ , po to dar du kartus papurtė ir kÅ«dikis atsitrenkė į lovÄ . Tuo tarpu teismas nuosprendyje nurodė, kad V.

J. nevartė, o supo kÅ«dikį ir besupdamas dėl neatsargumo trenkė kÅ«dikio galvos deÅ¡inę pusę į Å¡alia esantį kompiuterio stalo kraÅ¡tÄ . Vienok, teismas nuosprendyje padarė sau prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nes nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, pasisakydamas dėl Å¡eÅ¡ių V. J. gynybos versijų, priėmė jo paskutinę, pateiktÄ teisiamajame posėdyje, kad kÅ«dikio galvÄ netyčia sužalojo į kompiuterinį stalÄ , kai sukosi pasižiÅ«rėti į suveikusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , ir Å¡iai versijai paremti nuosprendyje teismas plačiai iÅ¡dėstė savo samprotavimus ir spėjimus.

Tačiau sugretinus nuosprendyje iÅ¡dėstytas A. J. sužalojimo aplinkybes, kurias pats teismas pripažino įrodytomis, Å¡ios teismo aptartos, ten nėra. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pats ja nepatikėjo ir nepripažino esant įrodyta.Prokuroras visiÅ¡kai teisingai nurodo, kad apie A. J. sužalojimo aplinkybes nuteistasis viso bylos proceso metu pateikė iÅ¡ esmės skirtingus paaiÅ¡kinimus. Esminių prieÅ¡taravimų buvimÄ pripažino ir teismas. 2011-07-08 paaiÅ¡kinime V. J. nurodė, kad pamaitino mergaitę, ji atpylė ir tada pradėjo sunkiai kvėpuoti.

Mergaitę paguldė ant lovos, nemušė, mergaitė nukristi nuo lovos negalėjo, t. y. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad mergaitės bÅ«klės sutrikimai ne trauminio pobÅ«džio, o liguisti (t. 2, b. l. 73). 2011-07-12 paaiÅ¡kinime nurodė, kad mergaitę trenkė į lovÄ , nes ji po pamaitinimo atpylė, Å¡alia tos vietos ant lovos gulėjo distancinis pultas (t. 2, b. l. 74  ). 2011-07-12 apklausiamas kaip įtariamasis V. J. parodė, kad mergaitė atpylė jam ant peties, pradėjo verkti, dėl ko jis susinervino, pradėjo mergaitę purtyti, o po to metė į lovÄ (t. 2, b. l. 80-81). 2011-07-14 sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo klausimÄ teismo posėdyje V.

J. paaiÅ¡kino, kad kai laikė mergaitę, sukdamasis pataikė į stalo kampÄ , o po to papurtė lovoje (t. 2, b. l. 104-105). 2011-07-15 parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. parodė, kad supdamas mergaitę, kad Å¡i neverktų, trenkė jÄ Ä¯ stalÄ . Teismo medicinos ekspertas, kuris dalyvavo atliekant šį tyrimo veiksmÄ , paaiÅ¡kino, kad nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajai toks sužalojimas pasidaryti negalėjo. Sukantis ir supant vaikÄ , galva yra aukščiau nei stalo aukÅ¡tis (t. 2, b. l. 85-92).

Po 5 mėnesių, 2011-12-16, apklausiamas kaip įtariamas V. J. pateikė naujÄ versijÄ , jog jis dukrÄ vartė, kad Å¡i po maitinimo atsirÅ«gtų, ji atpylė, mergaitė neverkė, jis nesusinervino, prieÅ¡ingai nei nurodė 2011 m. liepos mėnesio apklausoje, tuo metu suvibravo ant stalelio buvęs telefonas, jis siekė to telefono ir iÅ¡girdo mergaitės galvos bumbtelėjimÄ Ä¯ stalÄ (t. 2, b. l. 94). Teisiamajame posėdyje V. J. vėl nurodė naujÄ aplinkybę, kad sukdamasis telefono sužalojo į lovytę, o teismui skelbiant bylos medžiagÄ , vėl paaiÅ¡kino, kad sužalojo į stalÄ (t. 3, b. l. 32-33).

Pažymėtina ir tai, kad medikams (liudytojai L. S.) ir artimiesiems (žmonai A. J.), motinai (S. J.), draugui (I. P.) A. J. paaiÅ¡kino dar kitas kÅ«dikio sužalojimo aplinkybes, kurios paneigtos specialistų iÅ¡vadomis, – kÅ«dikis pats iÅ¡krito iÅ¡ lovos. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje parodė, kad bekildamas iÅ¡ sėdimos padėties jis sužalojo vaikÄ . Vaikas gulėjo jam ant kairės rankos, bÅ«tent stodamasis jis kliudė vaiko galvÄ Ä¯ stalÄ . Tačiau teismo medicinos ekspertas G.

Kisielius išgirdęs tai, paaiškino, kad nuteistojo versija, jog nukentėjusiojo vaiko galvelė buvo sužalota gulimoje ant nugaros padėtyje, suduodant smūgius, atkrenta, nes tokiais atvejais paprastai susidaro galvos smegenų lokalūs sužalojimai toje vietoje, kurioje yra lūžis, ten būna didžiausi sužalojimai. Tokiu atveju kraujas išsilieja tiek po kietuoju, tiek virš kietojo galvos smegenų dangalo. Šiuo atveju sužalojimo mechanizmas yra kitoks – yra galvos smegenų sujudėjimas kaukolės ertmėje, kuris susidaro rotacinio judėjimo metu, tai yra nukentėjusiosios galva turėjo suktis.

Galvos sukimosi momentas atkrenta, jeigu galva yra fiksuota ant pavirÅ¡iaus arba jÄ laikant. Å iuo atveju galva turėjo bÅ«ti nelaikoma ir nefiksuota. Nuteistojo paaiÅ¡kinimas medicininiams duomenims prieÅ¡tarauja. Paskutinė naujai iÅ¡kelta nuteistojo versija, kad laikomo ant rankos kÅ«dikio galvelė atsitrenkė į stalo kraÅ¡tÄ , ekspertui yra neįtikėtina.Ankstesni V. J. parodymai apie tai, kad jis vaikÄ galėjo sužaloti Å¡iam stovėjus ir sukantis prie suskambusio telefono taip pat paneigti. TokiÄ sužalojimo galimybę paneigė V.

J. parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavęs ir apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas R. P. (t. 2, b. l. 85, t. 3, b. l. 50). Nurodytas sužalojimo mechanizmas neįmanomas, nes V. J. aiÅ¡kino, kad tuo metu kai jis sukosi, jis stovėjo, vaikas buvo tik atsirÅ«gęs (t. 3, b. l. 33), t. y. turėjo bÅ«ti vertikalioje padėtyje ir akivaizdu, kad vaiko galva turėtų bÅ«ti aukščiau, nei 70 cm aukÅ¡tyje nuo žemės, t. y. aukščiau nei stalo aukÅ¡tis (t. 1, b. l. 121-124, t. 2, b. l. 85). Tokiame aukÅ¡tyje vaiko galvytė negalėjo bÅ«ti net ir vaikÄ laikant paguldytÄ ant rankų.

Be to, V. J. versija, kad jis sukosi suskambusio telefono, paneigta nukentėjusiosios A. J. parodymais, kad tuo telefonu jie nesinaudojo, jo ji nekraudavo, ant staliuko iÅ¡eidama telefono nematė (t. 3, b. l. 33). Be to, ir pats nuteistasis V. J. aiÅ¡kino, kad to telefono numerio neprisimena, nes juo seniai nesinaudojo (t. 2, b. l. 94). Å i telefono suvibravimo versija atsirado praėjus 5 mėn. nuo tyrimo pradžios ir iki 2011-12-16 parodymų. V. J. apie suvibravusį telefonÄ niekada nenurodė, nors 2011-10-21 buvo apklausiamas bÅ«tent apie veiksmus su kompiuteriu ir telefonu.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroro teiginiais, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. J. 2011-07-08 paaiÅ¡kinime norėjo nurodyti Å¡iÄ aplinkybę, nes yra iÅ¡brauktas žodis ,,suskambo“. Apeliacinės instancijos teisme V. J. negalėjo nurodyti, kas priėmė iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimÄ ir kas iÅ¡braukė žodį. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paaiÅ¡kinimo turinys neatskleidžia tariamai suskambėjusio telefono versijos. Čia kalbama apie fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jo pobÅ«dį ir neapskaičiavimÄ savo jėgos.

Galima manyti, kad dėl panaudoto smurto net suskambo nukentėjusiosios galvytė, nes apie tokį garsÄ V. J. yra pasakęs keletoje apklausų (t. 2, b. l. 74). NenatÅ«ralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje nukentėjusiojo V. J. parodymai dėl esminių detalių skyrėsi. V. J. sakė neatsimenantis, kaip jis sužalojo vaikÄ , buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, tačiau iÅ¡ teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 85TSK-241/2011 matyti, kad V. J. mÄ stymas normalaus tempo, perkeltinę prasmę supranta, mÄ styme sutrikimų pagal formÄ ir turinį nenustatyta, intelektas atitinka iÅ¡silavinimÄ , atminties ir dėmesio sutrikimų nenustatyta.

Ekspertams pasakojo, kad viskÄ atsimena, gali paaiÅ¡kinti visas aplinkybes ir kad tai yra nelaimingo atsitikimo pasekmės. V. J. gan geros nuotaikos, miega (t. 2, b. l. 70-71). Ä®vertinus V. J. parodymus kitų surinktų bylos duomenų – nukentėjusiosios parodymų, specialistų iÅ¡vadų ir paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų kontekste, matyti, kad nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pradžioje, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiant jo suėmimo klausimÄ , atskleidžia kaltinime nurodytas fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ kÅ«dikį aplinkybes, t .y. kitas nei teismas nurodė nuosprendyje. 2011-07-12 apklausiamas tyrėjos, dalyvaujant gynėjai, V.

J. prisipažino smurtavęs prieÅ¡ kÅ«dikį. Kai atpylė jam ant peties, jis tebelaikė jÄ ant savo rankų, kai ji nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to pradėjo verkti, jis labai susinervino. Susinervino tik dėl to, kad ji pradėjo verkti, kitos priežasties nebuvo. Jis nebandęs jos nuraminti, paėmė už pažastų ir pradėjo purtyti, purtė visÄ jos kÅ«nÄ , trenkdamas kokius Å¡eÅ¡is visÄ jos kÅ«nÄ , tuo pačiu galvÄ , kai greitoji iÅ¡vežė dukrÄ Ä¯ ligoninę, jis paskambino žmonai ir pasakė, kad ji važiuotų į ligoninę, kur iÅ¡vežta duktė, jai nieko daugiau nesakė.

Tačiau žmona nieko neklausinėjo, pasakė, kad jį užmuš ir padėjo ragelį. Apie santykius šeimoje parodė, kad žmonos prisibijo, nes ji jam yra kandusi prieš savaitę laiko, dėl to, kad jai jis taip pat krimstelėjo į ausį. Ir šiaip yra jam užtrenkusi, bet žymės yra išnykusios. Todėl visi šie įvykiai ir toks gyvenimas jam labai įkyrėjo, veikė jo nervus, todėl jis ir nebesusilaikė ir taip pasielgė su vaiku (t. 2, b. l. 81). Be kita ko, nukentėjusiosios A.

J. nuomone, nuteistasis jai skirtÄ pyktį iÅ¡liejo ant dukters (t. 3, b. l. 29). NelogiÅ¡kas nuteistojo paaiÅ¡kinimas, kad 2011-07-12 parodymus protokole tyrėja užrašė sugalvojusi pati, jis to nesakė. Å iame tyrimo veiksme dalyvavo nuteistojo gynėja, protokole paraÅ¡yta, kad V. J. jį perskaitė, protokolÄ jis pasirašė. Dėl apklausos pastabų gynėja neturėjo. 2011-07-14 teismo posėdyje, apklausiamas teisėjos, V. J. parodė, kad žmona nori skirtis, iki Å¡io įvykio ji ruošėsi su juo skirtis.

Nukentėjusioji A. J. patvirtino, kad su V. J. norėjo skirtis ir jau iÅ¡siskyrė (t. 3, b. l. 21-30). V. J. parodė, kad jis, kai laikė vaikÄ , sukdamasis pataikė į stalo kampÄ . Dar papurtė jÄ lovoje. Neprilaikė jos galvelės. Jis lenkdamasis trenkė vaikÄ Ä¯ stalÄ ir po to paguldė į lovÄ . Kai trenkė vaikÄ Ä¯ stalÄ , po to dar papurtė. Tai buvo netyčinis veiksmas (t. 2, b. l. 104). Pastarieji parodymai pagrindžia nuteistojo V. J. nusikalstamų veiksmų tyčinį pobÅ«dį, o sugretinus su kitais įrodymais, paneigia visas jo keltas versijas apie neatsargų elgesį su kÅ«dikiu ir jo sužalojimo pobÅ«dį.

Å ie parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui yra duoti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir vertintini kaip įrodymai byloje. Be Å¡ių parodymų, kad V. J. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , pagrįsti pakanka kitų įrodymų: specialistų iÅ¡vadų ir apklausų, liudytojų (medikų) parodymų. Jų visuma patvirtina V. J. inkriminuojamus veiksmus, t. y. supykęs, kad pamaitintas kÅ«dikis – jo dukra A. J., gimusi 2011-04-20, atpylė maistÄ ant jo, verkė ir nenurimo, jo atžvilgiu smurtavo: jÄ suėmė už pažastų, neprilaikydamas jos galvos, jÄ vartė, trenkdamas nukentėjusiosios galvÄ deÅ¡ine puse į Å¡alia buvusio kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ .

V. J. stovint ir vartant vaikÄ , vaiko galva atsitrenkė į aplinkos daiktÄ â€“ žemiau vaikÄ laikomo tėvo juosmens esantį kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ . Po to, V. J. tęsė smurtinius veiksmus prieÅ¡ vaikÄ , jį laikydamas už pažastų kelis kartus papurtė A. J. atsitrenkiant į lovÄ . Prokuroras savo apeliaciniame skunde visiÅ¡kai pagrįstai teigia buvus tyčinę netiesioginę kaltę, nes ji įrodyta bylos duomenimis. Smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ . V. J. fizinis poveikis į 2 mėn. ir 18 dienų kÅ«dikio kÅ«nÄ (vartymas, purtymas, neprilaikant jos galvos) kaip fizinis smurtas teismo tinkamai neįvertintas.

Teismas teisingai nustatė, kad kÅ«dikio galva buvo sužalota vienu poveikiu į kompiuterio stalÄ . Apklausta kaip liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad vienas vaiko supurtymo požymių yra pakraujavimas į akių tinklainę. Teismo medicinos ekspertas R. P. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad yra tikimybė, kad kÅ«dikis buvo sukrėstas. Kitas teismo medicinos ekspertas G. Kisielius supurtymo galimybės kategoriÅ¡kai neatmetė. Be to jis paaiÅ¡kino, kad kaulo lūžiai, priklausomai nuo kaulo struktÅ«ros, paprastai padaromi didele jėga.

Nors viso bylos proceso metu A. J. aiÅ¡kino, kad kÅ«dikį sužalojo netyčia, tačiau akivaizdu, kad jis pateikė ne teisinį savo kaltės vertinimÄ , o gyvenimiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ apie savo veiksmus. Taigi, V. J. parodymuose teigė buvęs nesuinteresuotas, kad kiltų įstatyme numatytų pavojingų padarinių (kÅ«dikio mirties), tačiau nieko nedarė, kad tų padarinių nekiltų. Jis neatsisakė sumanyto poelgio ir pasirinko bÅ«tent tokį veikos bÅ«dÄ ir vietÄ , kai didelė tikimybė kilti pavojingiems padariniams.

Jo nenoras padarinių nepagrįstas jokiais objektyviai reikÅ¡mingais veiksmais ar tikėjimu objektyviomis aplinkybėmis, kurios turėtų užkirsti keliÄ Ä¯statyme numatytiems padariniams atsirasti. Netiesioginės tyčios kaltė numato absoliutų abejingumÄ galimų padarinių atžvilgiu. Nukentėjusiosios mirtis tapo neiÅ¡vengiama dėl to, kad nuteistasis apimtas pykčio, vartydamas 2 mėn. ir 18 dienų kÅ«dikį nedidelėje patalpoje – kambaryje, kuriame betarpiÅ¡kai prie jo yra gausu baldų ir kitų namų apyvokos reikmenų, suvokia, kad vien staigÅ«s, stiprÅ«s ir neadekvatÅ«s judesiai (laikant už pažastų, esant be jokio galvos apdangalo ir nefiksuotai galvai, kuri yra gyvybiÅ¡kai svarbi ir labiausiai pažeidžiama kÅ«no dalis) su tokio amžiaus kÅ«dikiu, ne tik gali užgauti, bet ir sukelti jam sunkius padarinius ir net mirtį, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau nuo minėtų veiksmų nesusilaikė, juos sÄ moningai atliko, o iÅ¡kvietęs greitosios medicinos pagalbos medikus, nutylėdamas apie trauminį negalavimo pobÅ«dį ir vengdamas savo atsakomybės, parodė abejingumÄ galimoms kilti pasekmėms.Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.) ir nuteistojo V.

J. veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ , kadangi A. J. buvo V. J. dukra ir gyveno kartu su tėvu, ji laikytina nuteistojo Å¡eimos nariu, nusikaltimo padarymo metu jai buvo 2 mėn. ir 18 dienų, todėl V. J. nusikalstamus veiksmus atliko prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės mažametį asmenį. Nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis keistina, pripažįstant įrodyta, jog V. J. tyčia nužudė mažametį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narį – vaikÄ : 2011 m. liepos 8 d. apie 08 val., bute, esančiame Baltijos pr. 11-42, Klaipėdos m., supykęs, kad pamaitintas kÅ«dikis – jo dukra A.

J., gim. 2011-04-20, atpylė maistÄ ant jo, verkė ir nenurimo, jÄ suėmė už pažastų, neprilaikydamas jos galvos, jÄ vartė, trenkdamas nukentėjusiosios galvÄ deÅ¡ine puse į Å¡alia buvusio kompiuterinio stalo kraÅ¡tÄ , po ko A. J. laikydamas už pažastų, kelis kartus papurtė, A. J. atsitrenkiant į lovÄ , ir padarė jai deÅ¡inio momenkaulio įspaustinį lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ â€“ sunkiÄ galvos traumÄ , dėl ko kilo komplikacijos, nuo kurių mažametė A.

J. 2011 m. liepos 15 d. 17.50 val. ligoninėje mirė.Skirdama bausmę nuteistajam V. J. už tyčinį nužudymÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus V. J. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į nepataisomas nusikaltimo pasekmes, kartu pažymint, kad Å¡i aplinkybė, palyginus su kitais nusikaltimais, kvalifikuojamais pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, yra iÅ¡skirtinė, nes nusikaltimas padarytas prieÅ¡ mažametę, vienok nepanaudojant jokio grėsmingo įrankio, esant netiesioginei tyčiai, spontaniÅ¡kai kilus staigiam pykčio proveržiui, nors tai ir nepateisina V.

J. poelgio. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija parenka laisvės atėmimo bausmę, artimesnę minimaliai, numatytai baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimÄ sankcijoje laisvės atėmimo bausmei.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti.Nuteistojo V.

J. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 132 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                              Albinas Bielskis                                                                               Linas Žukauskas