9d6acdea-a032-4100-82aa-4c683a79ff3d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1031/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų V. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Svalbono klinika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2208-653/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokÅ¡to“ klinika ieÅ¡kinį atsakovams V.

S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Svalbono klinika“, dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Senojo bokÅ¡to“ klinika kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. S. ir UAB „Svalbono klinika“ ir parašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 722 994 Lt žalos, atsiradusios dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog atsakovų nesÄ Å¾iningas elgesys, iÅ¡ kurio kildinama turtinė žala, bei didelė reikalavimų suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl prašė areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nepakankant, areÅ¡tuoti jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ir pas trečiuosius asmenis. IeÅ¡kovo nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galutnis teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu; atsakovai gali imtis priemonių, kad iÅ¡vengti prievolių įvykdymo perleidžiant jiems priklausantį turtÄ , perkeliant jų veiklÄ ir gaunamas pajamas kitiems asmenims.

II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino ir 722 994 Lt sumai pirmiausia areÅ¡tavo atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant Å¡io turto, ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuotos atsakovų piniginės lėšos, priklausančios atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose.

Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, nėra. Tarp Å¡alių yra kilęs turtinis ginčas ir ieÅ¡kinio suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra didelė, todėl sprendė, kad tai padidina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo rizikÄ . Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė, kad atsakovai bÅ«tų pajėgÅ«s įvykdyti gal bÅ«t ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ ir sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali paslėpti jiems priklausantį turtÄ ar perleisti jį tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovai V. S. ir UAB „Svalbono klinika“ praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas pažymėjo, kad byloje atsakovais yra patraukti du asmenys, kurių atsakomybė yra solidari, todėl ieÅ¡kinio sumos dydis turi bÅ«ti vertinamas lyginant jį su abiejų atsakovų nuosavybės teise valdomo turto verte.Atsakovas V.

S. nurodė, kad preliminariais vertinimais jis turi turto už 2 497 000 Lt, o UAB „Svalbono klinika“ – už 1 030 855,54 Lt. Å iam teiginiui pagrįsti kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, preliminarų įmonės balansÄ ir kitus atsakovų gerÄ finansinę padėtį pagrindžiančius naujus įrodymus. Atsakovų turimo turto vertė net penkis kartus virÅ¡ija jiems reiÅ¡kiamo reikalavimo dydį, todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad dėl didelės ieÅ¡kinio sumos gal bÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtÄ gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.

DidžiÄ jÄ dalį atsakovų valdomo turto sudaro nekilnojamas turtas arba reikalavimo teisės į su ieÅ¡kovu artimais ryÅ¡iais susijusį asmenį (jos akcininkę), o tai paneigia greito ir už tinkamas kainas Å¡io turto perleidimo tretiesiems asmenims galimybę.Teismo iÅ¡vada, kad atsakovai turtÄ ketintų paslėpti yra nepagrįsta. Ginčas tarp atsakovų ir ieÅ¡kovo tęsiasi jau nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d., tačiau per šį laikotarpį, kol tarp Å¡alių vyksta įvairÅ«s teisminiai ginčai, atsakovai nesiėmė jokių veiksmų savo turtui paslėpti.

PrieÅ¡ingai, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ vykdė veiklÄ , užsiėmė profesine veikla, nuolat gerino ir gausino turimÄ turtÄ .IeÅ¡kovės nurodomi atsakovų atlikti gal bÅ«t nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai įvyko prieÅ¡ daugiau nei trejus metus, jie nebuvo ir nėra tęstinio pobÅ«džio, todėl vargu ar galėtų bÅ«ti pripažinti kaip neigiamai charakterizuojantys atsakovus. Teismas atliko tik formalų byloje esančių reikalavimų vertinimÄ , įsitikindamas jų patenkinimo galimumu, tačiau Å¡io savo sprendimo nemotyvavo.

Apeliantai kaip kliÅ«tį bylos nagrinėjimui nurodė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kadangi ieÅ¡kovas antrÄ kartÄ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas vertinti tas pačias aplinkybes, kurios yra tyrimo objektas kitoje teismo nagrinėjamoje byloje (2011-10-03 civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011); byla Å¡iuo metu nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Ieškovas reikalauja nepagrįstai didelių nuostolių, teigia, kad juos sudaro per dvejus veiklos metus (2010 m. ir 2011 m.) negautos pajamos iš antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo iš planuotų gauti pajamų atimant realiai gautų pajamų sumas, tačiau nepateikia duomenų, kokie yra/turėtų būti antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kaštai, kuriais turėtų būti mažinama pajamų suma, norint bent iš dalies nustatyti ieškovo planuoto praturtėjimo (t.y. grynojo pelno) apimtis.

Atsakovų preliminariais vertinimais ieÅ¡kovo negautų pajamų suma (vertinant taip, kaip jinai suprantama CK 6.249 str. 1 d. nuostatų prasme) galėtų sudaryti apie 128 183,20 Lt. Vertinant Å¡iÄ sumÄ su ieÅ¡kovo tariamai patirtomis tiesioginių nuostolių ir neturtinės žalos sumomis susidarytų 210 261,20 Lt (128 183,20 Lt + 72 078Lt + 10 000 Lt) dydžio galimų nuostolių suma, kuri, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, nelaikytina didele ir galinčia sÄ lygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Senojo bokÅ¡to“ klinika su atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmos instancijos teismo skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai:teismui pateikti atsakovo UAB „Svalbono klinika“ finansinės atskaitomybės duomenys, taip pat įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kinio sumÄ . Su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas pateikė papildomus įrodymus apie Å¡io atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, užtikrintus hipoteka.

Teismo padaryta išvada, kad ieškinio suma yra didelė, pagrįsta formuojama teismų praktika, prielaida, kad esant didelei ieškinio sumai, atsakovas gali vengti ar objektyviai negalėti įvykdyti teismo sprendimo, kuriam įvykdyti reikia didelių finansinių resursų. Iš atsakovų pateiktų finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų taip pat matyti dideli jų finansiniai įsipareigojimai. Be to, UAB „Svalbono klinika“ pateiktas balansas yra tik preliminarus ir dėl to negali turėti įrodomosios reikšmės. Iš ankstesnių metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ji dirbo nuostolingai – 2012 metų gale turėjo 133 376 Lt nepaskirstyto nuostolio.

Nėra duomenų per kiek laiko bendrovė sugebės Å¡iuos nuostolius kompensuoti. Su atskiruoju skundu atsakovai nepateikė jokių duomenų apie savo finansinius įsipareigojimus ir apie tinkamÄ jų vykdymÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Svalbono klinika“ turi banko paskolų, kurios užtikrintos hipoteka. Bendra įkeitimo suma 599 797 Lt, be palÅ«kanų. Å i suma laikytina didele ir gali virÅ¡yti ne bendrovės turimo turto vertę.Nepateikti duomenys apie V. S. gaunamas pajamas bei turimus įsiskolinimus ar kitus įsipareigojimus, todėl nėra prielaidų teigti, kad aplinkybė, jog Å¡ioje byloje yra du atsakovai, savaime sumažina iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo rizikÄ .Atsakovų teiginiai apie tai, kad jie nesiėmė ir nesiims jokių priemonių, kad paslėptų turtÄ , neatitinka tikrovės, kadangi po 2009 m. ginčų pradžios jie prisiėmė didelių kreditorinių įsipareigojimų ir atliko kitų veiksmų, kurių dėka iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jų turto tapo apsunkintas arba net neįmanomas.

Taip pat nuo 2010 m. liepos 2 d., 50 procentų įmonės akcijų akcininku tapo A. S., gyvenantis Vokietijoje. 2012 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡ A. S. dalį akcijų už jų nominaliÄ vertę nusipirko V. S. duktė E. S.. Tokiu bÅ«du V. S. netiesiogiai kartu su E. S. įgijo kontrolinį 69,79 procentų akcijų paketÄ , todėl, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. S. priklausančių vertybinių popierių, ieÅ¡kovui gali tekti ginčyti paminėtus sandorius, o tai apsunkins galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ .

Didelė tikimybė, kad panaÅ¡iais bÅ«dais V. S. gali perleisti ir likusius jam priklausančius vertybinius popierius bei kitÄ turtÄ ir taip pabloginti iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes.IeÅ¡kovo akcininkei Z. L., kaip giminaitei, atsitiktinai tapo žinoma, kad V. S. planuoja perleisti neįkeistus statinius ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Panaikinus pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, egzistuoja tikimybė, jog Å¡is turtas gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims arba kitaip suvaržytas, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto taptų apsunktinas ar neįmanomas.

IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi Å¡iuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar nepakanka.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Å i prezumpcija (ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ ), nėra absoliuti, todėl teismas jÄ taikydamas, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, taip pat paduodamas atskirÄ jį skundÄ , gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerÄ ) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

IeÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti žalÄ atsakovams reiÅ¡kia kaip solidariems skolininkams. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium. Be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.).

Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį keliems solidariÄ jÄ pareigÄ turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti iÅ¡ vieno ar abiejų atsakovų iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ , todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi bÅ«ti užtikrinta galimybė priteistÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kiekvieno skolininko atskirai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų suvaržoma įstatymo nustatyta ieÅ¡kovo pasirinkimo teisė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs atsakovui ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

IeÅ¡kinio sumÄ sudaro 722 994 Lt. Å i suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra didelė, galinti padidinti teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl sprendžiama, kad teismas turėjo teisinį pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.) bei, siekdamas kuo labiau suderinti Å¡alių interesus, pagrįstai laikėsi turtinių apribojimų taikymo eiliÅ¡kumo (ieÅ¡kinio sumos ribose areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, o tik nesant ar nepakankant tokio turto taikė piniginių lėšų areÅ¡tÄ ).Kaip minėta, atsakovai gali pateikti duomenis, įrodančius jų (gerÄ ) turtinę padėtį ir taip paneigti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo rizikos prezumpcijÄ dėl didelės reikalavimo sumos.

Atsakovai gerai savo turtinei padėčiai pagrįsti į bylÄ su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius, kad tiek V. S., tiek UAB „Svalbono klinika“ turi nekilnojamojo turto, kurio vertė virÅ¡ija atsakovams pareikÅ¡to reikalavimo dydį. Teismas atsižvelgia į atsakovų pateiktus duomenis apie jų turtinę ir finansinę padėtį tam tikru momentu, tačiau taip pat įvertina ir faktÄ , kad atsakovų turtinė padėtis vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis.

IÅ¡ pateiktų registro duomenų matyti, kad atsakovams priklausančio turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 1998-2010 metais, todėl jo pateikti duomenys neatspindi atsakovo tikrosios turtinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (2013 m.). IÅ¡ atsakovų pateiktų duomenų, matyti, kad, bendra V. S. priklausančio nekilnojamojo turto vertė - 730 584 Lt, tačiau disponavimo teisė Å¡iuo turtu yra suvaržyta, kadangi didžioji Å¡io turto dalis yra įkeista pagal kreditavimo sutartį, sudarytÄ su AB Å iaulių banku; banko nurodytas kredito likutis – 237 472 Lt.

IÅ¡ čia daroma iÅ¡vada, kad atsakovui priklausančio turto nepakaktų gal bÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti.Atsakovas remiasi Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, kuriuo V. S. įpareigotas ieÅ¡kovo akcininkei Z. L. parduoti 44 UAB „Senojo bokÅ¡to“ klinika paprastųjų vardinių akcijų, įvertintų 294 762 Lt, tačiau iÅ¡ nurodytų duomenų negalima spręsti, kad Å¡ios akcijos jau yra parduotos ir pinigai už akcijas realiai yra gauti. Apeliantai gerÄ savo turtinę padėtį įrodinėja UAB „Svalbono klinika“ preliminariu balansu už 2012 metus.

Å iame balanse nurodytas įmonės įstatinis kapitalas siekia 872 000 Lt, tačiau vien Å¡is faktas nepatvirtina, kad Å¡iuo turtu bendrovė realiai disponuoja. Ä®monės trumpalaikis turtas sudaro 345 939,54 Lt, tačiau iÅ¡ jo net 302 293,71 Lt per vienerius metus gautinos sumos, t. y. nurodytu turtu apeliantas Å¡iuo metu nedisponuoja, realios galimybės atgauti šį turtÄ nėra žinomos, todėl negalima teigti, kad balanso duomenys realiai paneigia objektyviÄ grėsmę, galinčiÄ atsirasti dėl bÅ«simo (gal bÅ«t palankaus ieÅ¡kovui) teismo sprendimo įvykdymo.Pabrėžtina, kad atsakovai pateiktame skunde nenurodo kaip faktiÅ¡kai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kokia apimtimi apriboja (suvaržo) jų veiklÄ .

Pažymima, kad apeliantams nėra kliūčių ateityje praÅ¡yti pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, pateikiant duomenis apie konkretų turtÄ , verte atitinkantį ieÅ¡kinio dydį, kurio areÅ¡tas mažiausiai suvaržytų apeliantų teises ar pan. (CPK 148 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, o jų taikymas nepažeidžia ieÅ¡kovo ir atsakovų interesų pusiausvyros.Apeliantų teiginys apie ginčų, nagrinėjamų teismuose, tapatumÄ , nėra Å¡ios apeliacijos dalykas.

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                            Nijolė PiÅ¡kinaitė