2013-12-11 Nr. AB-9958-3-62-3-01574-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1065/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01574-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2;79.2(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. V. firmos, G. G. įmonės ir UAB „KKVK“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. V. ir G. G. įmonės UAB „KKVK“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai N. V. firma, G. G. įmonė ir UAB „KKVK“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami:

1) panaikinti 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.200)-R-4277 „Dėl 2009 m. sausio 5 d., keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-8 ir leidimo vežti keleivius 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų N. V. įmonei nepratęsimo“.

2) panaikinti 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.200)-R-4275 „Dėl 2009 m. sausio 5 d., keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-5 ir leidimo vežti keleivius 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų G. G. įmonei nepratęsimo“.

3) panaikinti 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.200)-R-4276 „Dėl 2009 m. sausio 28 d., keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-65 ir leidimo vežti keleivius 3-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų UAB „KVKK“ nepratęsimo“.

Skunde nurodė, kad nėra objektyvaus pagrindo, dėl kurio būtų galima nepratęsti vežimo sutarčių, nes per visą sutarčių galiojimo laiką pareiškėjams nebuvo surašytas nė vienas administracinių teisės pažeidimų protokolas už teisės normų, reglamentuojančių keleivių vežimą, pažeidimus. Pažymėjo, kad pareiškėjai yra smulkūs verslininkai, todėl nepratęsus jiems išduotų leidimų galiojimo terminų, jie netektų pajamų šaltinio.

II. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Nurodė, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Nurodė, kad pareiškėjų skundžiami atsakovo sprendimai yra tik procedūros dalis, kuriai pasibaigus priimami galutiniai sprendimai. Tokie sprendimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Tik priėmus galutinius sprendimus pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdami su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais, pareiškėjai šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinius sprendimus, kuomet būtų įvertinami ir tokie sprendimai, ir jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Tuo pačiu pagrindu atsisakytini priimti ir pareiškėjų išvestiniai reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo pratęsti N.V. įmonei leidimą vežti keleivius nustatytu 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu iki 2014 m. birželio 30 d., pratęsti G. G. įmonei leidimą vežti keleivius nustatytu 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu iki 2014 m. birželio 30 d. ir pratęsti UAB „KVKK“ leidimą vežti keleivius nustatytu 3-uoju maršrutinių taksi maršrutu iki 2014 m. birželio 30 d.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad ginčijamais Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimais iš esmės yra įgyvendinama keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkcija. Pažymi, kad keliamas ginčas yra susijęs su specialių kelių transporto sritį reglamentuojančių teisės aktų (Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Kelių transporto kodekso, Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintos Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos) nuostatų, reguliuojančių savivaldybių institucijų atliekamos keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkcijas vykdymą, taikymo sritis. Teigia, kad ginčas neperžengia viešojo administravimo srities ribų ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme, nes ginčijama valstybinio administravimo subjekto veikla atitinka ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti skundą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktu, kur numatyta, jog keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybių institucijos, valdydamos ir organizuodamos keleivių vežimą atlieka visuomeninę reikšmę turinčių kelių transporto paslaugų teikimo administravimą pagal kelių transporto sritį reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad tokia savivaldybių institucijų veikla iš esmės atitinka viešojo administravimo veiklos apibrėžimą, esantį ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

Nurodo, kad atsakovas netinkamai atliko jam pavestas viešojo administravimo funkcijas ir taip pažeidė teisingumo principo nuostatas. Pažymi, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus bei savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, todėl skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kurie mano, kad jų teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiami atsakovo sprendimai yra tik procedūros dalis, kuriai pasibaigus priimami galutiniai sprendimai, kad tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Ginčo teisnius santykius reglamentuoja Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminui, jis gali būti pratęsiamas, kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują (-us) leidimą (-us), jei pratęsti sutartį ir leidimą (-us) pageidaujantis vežėjas laikėsi šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta šių taisyklių 19-21 punktuose. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas nepratęsiamas, jei vežėjas nesilaikė šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Todėl darytina išvada, kad minėtų Taisyklių 22 punkte numatyta subjektinė vežėjo teisė pratęsti vežimo sutartis, jei šis tinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas.

Taisyklių 26 punkte nurodyta, kad apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti leidimo galiojimo termino pagal šių taisyklių 25 ir 22 punktų nuostatas kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Taisyklių 26 punktu, nurodo, kad sprendimas nepratęsti vežimo sutarties priimamas ne pasibaigus sutarčiai, o prieš tris mėnesius iki jos pabaigos. Tai lemia, kad vežėjo teisė reikalauti partęsti vežimo sutartį prasideda prieš tris mėnesius iki sutarties pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (33.200)-R-4277 „Dėl 2009 m. sausio 5 d., keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-8 ir leidimo vežti keleivius 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų N. V. įmonei nepratęsimo“, 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (33.200)-R-4275 „Dėl 2009 m. sausio 5 d., keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-5 ir leidimo vežti keleivius 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų G.G. įmonei nepratęsimo“ ir 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.200)-R-4276 „Dėl 2009 m. sausio 28 d., keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-65 ir leidimo vežti keleivius 3-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų UAB „KVKK“ nepratęsimo“ nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų yra nepagrįsta. Šiuo atveju skundžiami sprendimai turi tiesioginį poveikį pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjai tiesioginio reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pratęsti Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis skunde nesuformulavo, tačiau iš teismui pateikto skundo turinio galima spręsti, jog pareiškėjai siekia Kauno miesto Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis pratęsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą gali įpareigoti šalis patikslinti skundo reikalavimus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjų N. V. firmos, G. G. įmonės ir UAB „KKVK“ skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas