2021-03-31 Nr. AB-7164-3-61-3-02802-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-643-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02802-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Likus“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Likus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-427(AG-343/04-2019); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-339007 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą pašalinti padarytą pažeidimą – priimti naują sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog visi deklaruoti laukai buvo prižiūrimi taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjas jokių pažeidimų neatliko. Visuose laukuose augo juodieji serbentai, jie nebuvo išnykę. Nei atsakovas, nei Komisija nevertino, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo nustatytas nei viename iš laukų serbentų uogynų sunykimo atvejis – užfiksuota, kad visuose laukuose auga serbentai. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo vertintas, dėl jo netgi nepasisakyta.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad tarpueiliai buvo savalaikiai šienaujami, o uogienojai genami (apkarpomos negyvos krūmelių dalys), siekiant uogynus išsaugoti. Taisyklių 8.5 punkte nustatytas reikalavimas uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, nušienauti ne mažiau kaip kartą per metus iki rugpjūčio mėnesio 1 d. Agentūros Kokybės skyriaus vyriausioji specialistė nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. atliko paraiškos duomenų patikrą vietoje. Iki Taisyklėse nustatyto termino (2018 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nušienauti tarpueiliai. Iki patikrinimo dienos, per mėnesį laiko, tarpueiliai galėjo šiek tiek ataugti, tačiau vien iš fotonuotraukų matosi, kad tarpueiliai buvo šienaujami ir tai daroma sistemingai, uogynai nebuvo apaugę pievomis.

4. Pareiškėjo teigimu, juodųjų serbentų krūmų negyvos dalys, kaip ir reikalaujama Taisyklių 8.6 punkte, buvo apkarpytos (dėl sausros), uogynai šienaujami niekada nebuvo, todėl Komisijos sprendimo išvada, jog juodųjų serbentų uogynai (toliau – ir JSU) buvo šienaujami vientisai, nepagrįsta. Taisyklėse (aktualioje redakcijoje, galiojusioje nuo 2018 m. balandžio 12 d.) nenustatyta, iki kada nudžiūvę stiebai turi būti nukarpyti, todėl jeigu jie po jų apkarpymo iki patikrinimo dėl sausros nudžiūvo dar labiau, tai negali būti laikoma pažeidimu. Pareiškėjas dėjo visas maksimalias pastangas tam, kad uogynai būtų tinkamai prižiūrimi, genėjo juos tokiu dažnumu, kad uogienojai išliktų. Juodųjų serbentų krūmų negyvos dalys buvo tinkamai apkarpytos, tačiau JSU nebuvo sunaikinti ar sunykę, dėl ko negalėjo būti konstatuotas netinkamo deklaravimo ar kitokio pažeidimo atvejis.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija vienareikšmiškai vadovavosi patikrinimo aktu, tačiau nebuvo atsižvelgta, kad patikrinimą vietoje atliko vyriausioji specialistė, kuri nėra įgijusi reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos, dėl to vizualiai vertindama deklaruotus laukus galėjo nesuprasti, kaip turi atrodyti JSU laukai, kaip jie turi būti prižiūrimi priklausomai nuo sezono, laikotarpio ir meteorologinių sąlygų, todėl klaidingai konstatavo pažeidimus. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra netinkamai atlikusi patikrą vietoje ir padariusi neteisingas išvadas, netinkamai pritaikė Taisyklių nuostatas ir nepagrįstai, pareiškėjui nusprendė neskirti paramos dėl 7 iš 8 laukų bei pritaikyti sankcijas dėl neteisingo deklaravimo. Be to, patikrinimas atliktas neprofesionaliai, užfiksuoti pažeidimai yra menami, jie neatsispindi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Komisija nepasisakė ir dėl to, kad patikrinimo metu buvo konstatuota, jog dvejuose laukuose auga žiemkenčių javai, tuo tarpu jie nebuvo niekada sėjami ir auginami, javų nematyti ir iš fotonuotraukų.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad juodieji serbentai nudžiūvo dėl 2018 metais buvusios sausros – krūmų dalys buvo karpomos dėl 2018 metų vasarą kilusios sausros. Tai nelaikoma serbentų uogynų naikinimu ar netinkama priežiūra, kaip nurodoma patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime. Komisijos išvados, kad sausra tarpueilių šienavimui ir nudžiūvusių ūglių karpymui įtakos nedaro, nepagrįstos ir nelogiškos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Ši aplinkybė, net ir sunykus JSU, naikintų pareiškėjo atsakomybę dėl žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų pažeidimo (netinkamo deklaravimo) bei išsaugotų teisę į išmoką, konstatuojant, kad būtent dėl meteorologinių sąlygų pareiškėjas negalėjo išsaugoti JSU ir visa apimtimi vykdyti įsipareigojimų. Pareiškėjas informavo Agentūrą apie nenugalimą jėgą (force majeure),kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nepagrįstai buvo nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 56.7 punkto pažeidimas dėl nenuimto ar ypatingai mažo derliaus. Sertifikavimo įstaiga pareiškėjo auginamų JSU neįvardijo kaip „ypatingai mažas derlius“ ar „nenuimtas derlius“, be to, kaip minėta, pareiškėjo laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos. Taigi net ir nustačius, kad derlius ypatingai mažas, sankcijos pareiškėjui negalėjo būti taikomos.

8. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Agentūra paaiškino, kad tikrintoja, vizualiai apžiūrėjusi laukus, nustatė, jog penkiuose pareiškėjo deklaruotuose JSU laukuose visame plote serbentų sodinukai yra arba išnykę, arba nudžiūvę, arba su pažeistomis dalimis, aiškiai matyti, kad dalis augalų (sodinukų) nupjauti, ataugę netaisyklingais ūgliais, dėl to turi negyvų krūmų dalių, kurios nepašalintos. Visi aukščiau paminėti laukai buvo nušienauti vientisai, nepaliktos vagos, neišskirti tarpueiliai. Todėl visas laukų plotas buvo įvertintas neigiamai.

10. Agentūra pažymėjo, kad patikrinimo metu darytose nuotraukose nurodyta pažeidimo fiksavimo data yra 2018 m. rugsėjo 26 d., o tai paneigė pareiškėjo teiginį, kad negyvi sodinukai ar jų dalys šalinamos rudenį, nes nuotraukose aiškiai matyti, kad laukuose esantys negyvi sodinukai ar jų dalys yra nepašalinti. Faktas, jog negyvi sodinukai ar jų dalys yra pašalinti po patikrinimo vietoje atlikimo, nesudarė pagrindo nesivadovauti patikrinimo vietoje metu nustatytais pažeidimais, nes kaip buvo nurodyta anksčiau, pareiškėjas, pateikdamas 2018 m. birželio 1 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 18-1012394164-A1-1 (toliau – ir 2018 m. paraiška), įsipareigojo laikytis Taisyklių 8 punkte nurodytų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų ir tinkamai juos vykdyti.

11. Agentūra nurodė, kad tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas – jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose ir kokie pažeidimai buvo nustatyti patikrinimo vietoje dieną.

12. Nesutikdama su skundo argumentais, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl nenugalimo jėgos, Agentūra nurodė, kad pareiškėjas institucijai iki patikros vietoje dienos nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog laukuose pažeidimai atsirado dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių bei neinformavo, kad negalės tinkamai laikytis Taisyklių 8.6 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus. Pareiškėjas nuo 2018 m. paraiškos pateikimo dienos (2018 m. birželio 1 d.) turėjo pakankamai laiko, beveik tris mėnesius, kad galėtų tinkamai įvykdyti Taisyklių 8.6 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus reikalavimus ir pašalinti iš laukų negyvus sodinukus ar jų dalis. Komisija sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad negyvi sodinukai ar jų liekanos buvo pašalintos.

13. Agentūros įsitikinimu, negali būti vertinamas pareiškėjo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadangi jame laukų būklė užfiksuota po Agentūros atlikto patikrinimo. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ išduotame Sertifikato Nr. SER-NK-18-0073 priede Nr. NUS-NK-18-0075 yra nurodyta, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose esantys JSU įvertinti kaip ypatingai mažas derlius, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi šiais duomenimis ir AGRO taisyklių 56.7 punktu, neskyrė einamaisiais metais pareiškėjo laukams paramos.

14. Teismo posėdyje Agentūros atstovė papildomai paaiškino, jog pareiškėjui sankcijos pritaikytos iš esmės už netinkamą JSU priežiūrą – šienavimą be tarpueilių ir sodinukų negenėjimą. Pareiškėjo deklaruotų laukų patikrą atlikusi specialistė paaiškino, kad pirmą kartą atliekant patikrą nuotraukos nebuvo darytos, antrą kartą surašyta patikrinimo atskaita ir darytos nuotraukos, specialių reikalavimų tarpueilių šienavimui nėra.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Likus“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-427(AG-343/04-2019), Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3390077 ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2018 m. Paraišką.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai 2018 m. birželio 1 d. pateikė paraišką, kurioje deklaravo 47,95 ha JSU; pareiškėjas Agentūrai pateikė 2018 m. liepos 4 d. prašymą dėl paraiškos duomenų pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti pateiktos paraiškos duomenis, nes atsisakė paramos už dalį deklaruotų laukų, todėl patikslintas deklaruotas plotas sudarė 38,47 ha JSU.

17. Byloje buvo nustatyta, kad Agentūra, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo 38,47 ha serbentų plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, jaunojo ūkininko išmoka, dėl Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimų nesilaikymo nustatė faktinį plotą 3,52 ha, sumažino išmoką 1,5 nustatyto skirtumo dalimi; išmoka už pirmuosius hektarus deklaruotas 30 ha, dėl Taisyklių 8.6 papunkčio nesilaikymo (faktinis nustatytas plotas – 3,52 ha) mokama už apskaičiuotą 3,52 ha plotą sumažintą 1,5 nustatyto skirtumo dalimi; susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte (dėl Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimo pažeidimo deklaruotas 38,47 plotas sumažėjo ir nustatytas faktinis plotas yra 3,52 ha), vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) 19 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 93 punktu, nemokama, taip pat taikoma papildoma nuobauda – paramos mažinimas už 34,95 ha plotą paramai už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse (dėl nustatyto Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimo faktinis nustatytas plotas yra 0 ha), todėl nemokama parama už šią priemonę.

18. Teismas nustatė, kad Agentūra skundžiamu sprendimu dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pareiškėjui skyrė 175,44 Eur galutinę paramą (skundžiamas sprendimas medžiagoje, b. l. 136-140). Įvertinęs skundžiamą Agentūros sprendimą (b. l. 136–140), teismas pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruotų laukų reikšmė yra 38,47 ha ir išvardijo pareiškėjui skirtas, Sprendimo lentelėje nurodytas sankcijas, taip pat nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir MPŪV taisyklės), AGRO taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklėmis.

19. Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi Taisyklių 99 punktu ir pažymėjo, kad jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš taisyklių 8 ir 12–14 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriose nustatytas pažeidimas) yra neteisingas deklaravimo atvejis. Vadovaudamasis Taisyklių 3.19 ir 3.31 papunkčiais, teismas pažymėjo, kad tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjui neteisingai deklaruotas plotas buvo konstatuotas ne todėl, kad laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, bet dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimo. Pažymima, kad Taisyklių (taikoma paraiškos pateikimo metu galiojusi redakcija) 8.5 punkte buvo nustatyta, kad sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės; sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai <...> JSU <...>), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.; Taisyklių 8.6 punkte nustatyta, kad soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

21. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad buvo nustatytas daugiau nei 3 proc. arba du hektarai remiamo ploto tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis.

22. Pažymėjęs, kad Agentūra atsako už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, teismas nurodė, kad patikros vietoje atlikimas yra išimtinė Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija, tačiau tai nepaneigia Agentūros pareigos, sprendžiant dėl konkrečių reikalavimų laikymosi ar nesilaikymo ir išmokų ir sankcijų (ne)skyrimo, atsižvelgti ir į kitų įstaigų, institucijų, dalyvaujančių patikrų ar laukų priežiūros sistemoje, duomenis.

23. Byloje buvo nustatyta, kad Agentūra 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 dienomis atliko pareiškėjo deklaruotų plotų patikrą vietoje, Agentūra 2018 m. spalio 12 d. pranešimu Nr. 50325 apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus informavo pareiškėją, pateikdama patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 18-1012394164-D4-1 (toliau – ir patikros ataskaita) kopiją. Teismas iš Komisijos bylos Nr. AG-343/04-2019 nustatė, kad pareiškėjo deklaruotų laukų patikrinimas nepozityvus, nustatyti neatitikimai dėl 7 (iš 8) juodųjų serbentų uogynų laukų, kuriuose nustatyta, jog JSU yra išnykę bei nepašalintos negyvų medžių bei krūmų dalys, deklaruoti neteisingi pasėlio kodai.

Nustatyti neatitikimai buvo fiksuojami du kartus per 2018 metų sezoną, tačiau vaizdinė medžiaga (fotonuotraukos) pateiktos iš antrojo tikrinimo; 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (JSU) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (JSU) buvo nustatyti neatitikimai, todėl buvo plečiama patikrinimo imtis ir 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinti visi paraiškoje deklaruoti laukai; patikrinimo metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (JSU) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (JSU) vietoje JSU yra pasėti bei sudygę žiemkenčių javai, šie laukai buvo tikrinami Agentūros 2017 metų paraiškų etape bei 2018 m. kovo 29 d. tikrinimo metu nustatyta, kad šiuose laukuose buvo nukultų javų ražienos (nebuvo JSU);

KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (JSU), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (JSU), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. I (JSU), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 visame laukų plote JSU yra arba išnykę, arba nudžiūvę, arba su pažeistomis dalimis (galimai vientiso šienavimo padarinys); augalų pažeidimai įvertinti apžiūrint augalų dalis, aiškiai matomi požymiai, jog dalis augalų buvo nupjauti, ataugę netaisyklingais ūgliais, dėl šios priežasties turi negyvų krūmų dalių, kurios yra nepašalintos, dalis augalų neišleidę jokių ūglių bei žuvę; patikros metu vizualiai įvertinta, jog tokie augalų pažeidimai galėjo atsirasti dėl šienavimo ir konstatuota, kad laukai yra nušienauti vientisai, nepaliktos vagos, neišskirti tarpueiliai; visas laukų plotas yra įvertintas neigiamai, nes aukščiau paminėtos priežastys plyti visame laukų plote; vienintelis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 įvertintas pozityviai, jame JSU uogynų būklė yra tinkama, augalai auga tankiai susodinti, neturi mechaninių pažeidimų, laukas išskirtas į vagas ir tarpueilius, tarpueiliai yra nušienauti.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tarpueiliai buvo nušienauti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., uogienojai genami (apkarpomos negyvos krūmelių dalys), siekiant uogynus išsaugoti, tarpueiliai galėjo šiek tiek ataugti, bei pateikiamą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas pažymėjo, kad pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali paneigti Agentūros specialistų surinktų duomenų. Teismas nurodė, kad byloje yra ir ginčo ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo žinomas Agentūrai VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokolas su priedais, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 31 d. (paskutinę termino nušienauti tinkamai laukus dieną) specialistas, tikrinęs laukus, atskirai įvertinęs kiekvieną lauką pagal kontrolinį numerį, nustatė, kad tarpueiliai šienaujami. Teismo vertinimu, ši taip pat specialių žinių turinčio asmens išvada, visiškai priešinga Agentūros išvadai, liko nepaneigta ir ginčo teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas sprendė, kad Agentūra nepašalino abejonių dėl savo išvadų, padarytų 2018 m. rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pabaigoje apie netinkamą laukų šienavimą iki 2018 m. liepos 31 d.

25. Pažymėdamas, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, taikomos poveikio priemonės motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.), teismas nurodė, jog pareiškėjui pritaikyta ženkli sankcija ir paskirta ilgalaikė sankcija, todėl negali būti paliktos abejonės dėl viešojo administravimo subjekto padarytų išvadų ir pritaikytų sankcijų nepagrįstumo. Teismas nurodė nepritariantis Komisijos padarytai išvadai, kad laukai, kuriuose nustatyti pažeidimai, buvo šienaujami ne tarpueiliuose, o vientisai. Teismo vertinimu, patikros metu fiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimų galimą nesilaikymą patikros metu, tačiau tai, kad 2018 m. rugsėjo pabaigoje darytose nuotraukose pareiškėjo uogynai apaugę žolėmis, nesudarė pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl tarpueilių tinkamo nenušienavimo iki Taisyklėse nurodyto termino (2018 m. liepos 31 d.), esant būtent šiai datai nepaneigtai kito specialisto išvadai, jog tarpueiliai šienaujami.

26. Teismas nurodė, kad siekiant, jog paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, Agentūra turėtų iš naujo, pasinaudojant specialiomis žiniomis ar tarpinstituciniu bendradarbiavimu, įvertinti duomenis apie pareiškėjo laukus ir atitiktį paramos gavimo reikalavimams, deklaravimo (ne)tinkamumą, pašalinant atsiradusius prieštaravimus dėl teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

27. Vadovaudamasis Taisyklių 93 punkto ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio nuostatomis, teismas darė išvadą, kad neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto, o laukų tinkamumą paramai gauti pagal specialų reguliavimą turi įvertinti Agentūra, nustatydama pagrindus išmokoms ir sankcijomis taikyti ar netaikyti, taip pat apibrėždama jų apimtį. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl JSU tankio aptariamuose laukuose ir šios faktinės aplinkybės reikšmės sprendžiant dėl 2018 m. Paraiškos bei laukų vertinimo kaip tinkamų paramai už uogynus gauti. Nesant pagal esamą teisinį reguliavimą nustatytos konkrečios sodinukų genėjimo datos, liko nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog rudenį sodinukai ir yra genimi patikrinimo ataskaita surašyta tik rudens pradžioje, rugsėjo mėn. pabaigoje, todėl būtinas papildomas argumentavimas ir dėl šios faktinės aplinkybės, jei jos pagrindu skiriama sankcija.

28. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis atleistinas nuo įsipareigojimų vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Teismo vertinimu, Taisyklių 97 punkto nustatyta tvarka pareiškėjas Agentūrai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priežastis, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė Taisyklių 8.5 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, todėl Agentūra turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie nenugalimuos jėgos aplinkybių atsiradimą. Teismas nurodė, kad tokių aplinkybių nepateikta ir teismui. Be to, VšĮ „Ekoagros“ išduotame Sertifikato Nr. SER-NK-18-0073 priede Nr. NUS-NK-18-0075 nurodyta, kad pareiškėjo deklaruotuose laukuose esantys JSU įvertinti kaip ypatingai mažas derlius, kas nesuponavo nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo einamaisiais metais.

III. 29. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30. Agentūros teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, nes teismas savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjui neteisingo deklaravimo pažeidimas nustatytas ne todėl, kad laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, o dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime pats nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. paraiškai skundžiamu 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu sankcijos taikomos už patikrinimo metu nustatytus Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimus, t. y. už tai, kad pareiškėjas nepašalino negyvų vaiskrūmių ar jų liekanų iš juodųjų serbentų laukų.

31. Atsižvelgiant į tai, Agentūrai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Agentūra nepagrįstai konstatavo Taisyklių 8.5 punkto reikalavimų (jame nustatomas sodų ir uogynų tarpueilių šienavimo terminas) pažeidimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo laukuose nustatyti pažeidimai yra aiškiai nurodyti patikrinimo vietoje ataskaitoje (teigiamai atsakyta į klausimą, ar visuose uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva, žolė nušienauta iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.), Agentūros sprendime taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sankcijos 2018 m. paraiškai taikomos už Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimus, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

32. Agentūra akcentuoja, kad tikrintoja vizualiai apžiūrėjusi laukus, nustatė Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimą, tačiau nekonstatavo, kad pareiškėjo laukuose nustatytas Taisyklių 8.5 papunkčio reikalavimas. Patikrinimo metu darytose nuotraukose nurodyta pažeidimo fiksavimo data yra 2018 m. rugsėjo 26 d., o nuotraukose aiškiai matyti, kad laukuose esantys negyvi sodinukai ar jų dalys yra nepašalinti.

33. Agentūra pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad patikrinimo vietoje metu Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimas būtų užfiksuotas netinkamai, o Agentūra pritaikydama sankcijas, negalėjo remtis patikrinimo rezultatais. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvada dėl tarpueilių nušienavimų yra priešinga Agentūros išvadai.

34. Agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog skundžiamajame sprendime nepasisakyta dėl JSU tankio aptariamuose laukuose ir šios faktinės aplinkybės reikšmės. Taisyklių 8 punkte nurodyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, kurių pareiškėjai privalo laikytis ir kokius veiksmus atlikti. Būtent už Taisyklių 8 punkte įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų tinkamą vykdymą ir yra atsakinga Agentūra, kuri pagal jai suteiktą kompetenciją atlieka patikras / patikrinimus vietoje. Nei Taisyklių 8 punkte, nei kituose Taisyklių punktuose nėra nurodyta, kad Agentūra, vertindama Taisyklių 8 punkte įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų tinkamą vykdymą, privalo tikrinti deklaruojamo pasėlio tankį. Agentūros nuomone, priimdama skundžiamą sprendimą, ji neprivalėjo patikrinti deklaruotų juodųjų serbentų krūmynų tankio.

35. Agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant nustatytos konkrečios sodinukų genėjimo datos, nepaneigti pareiškėjo argumentai, kad rudenį sodinukai yra tinkamai genami. Agentūra pabrėžia, kad nuo paraiškos pateikimo pareiškėjas turėjo laikytis Taisyklių 8.6 punkto reikalavimų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas informavo Agentūrą, kad negalės laikytis įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

36. Agentūros vertinimu, šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nustatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymo, kad po Agentūros atliktos patikros pašalino negyvus sodinukus ar jų dalis. Agentūros nuomone, reikalavimas pašalinti negyvus vaiskrūmius ar jų liekanas turi būti įvykdytas iki Taisyklių 8.5 punkte nustatytų terminų (iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.). Agentūra prie apeliacinio skundo prideda Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 21R-398 (AG-330/01-2019).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-339007, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 8.6 papunktį, jog soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas, bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21R-427(AG-343/04-2019), kuriame pareiškėjo skundas atmestas, o Agentūros Sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Paminėtina, kad pareiškėjas tiek Agentūros, tiek Komisijos sprendimus ginčijo dėl to, jog, jo manymu, pirmiausia buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjo vertinimu, jis nepadarė jokių pažeidimų, nes JSU tarpueiliai buvo savalaikiai šienaujami, o uogienojai genami (apkarpomos negyvos krūmelių dalys), siekiant uogynus išsaugoti. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra ir Komisija vadovavosi patikrinimo aktu, tačiau neatsižvelgė, jog patikrinimą vietoje atliko Agentūros vyriausioji specialistė, kuri nėra įgijusi reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos, jog patikra atlikta netinkamai, neatsižvelgė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo nustatytas nei viename iš laukų serbentų uogynų sunykimo atvejis, taip pat pateikė argumentus apie nenugalimą jėgą (force majeure) – 2018 metų vasarą kilusią sausrą, nurodė, kad nepagrįstai buvo nustatytas AGRO taisyklių 56.7 punkto pažeidimas dėl nenuimto ar ypatingai mažo derliaus.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Likus“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-427(AG-343/04-2019), Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3390077 ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2018 m. Paraišką (žr. šio teismo sprendimo 15 punktą). Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus apie nenugalimą jėgą (force majeure), taip pat nurodė, jog pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali savaime paneigti Agentūros specialistų surinktų duomenų (Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-17-1494 faktinės aplinkybės buvo konstatuotos 2017 m. gruodžio 23 d., protokolas baigtas rašyti 2017 m. gruodžio 28 d., o patikra atlikta 2018 m. rugpjūčio pabaigoje ir 2018 m. rugsėjo pabaigoje). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui neteisingai deklaruotas plotas konstatuotas ne todėl, kad laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, bet dėl to, jog pareiškėja nesilaikė Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimo, jog soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra ir ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo žinomas Agentūrai VšĮ „Ekoagros“ Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokolas Nr. PAG-NK-18-0151 su priedais, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 31 d. (paskutinę termino nušienauti tinkamai laukus dieną) specialistas, tikrinęs laukus, atskirai detaliai įvertinęs kiekvieną lauką pagal kontrolinį numerį, nustatė, kad „tarpueiliai šienaujami“, kad ši taip pat specialių žinių turinčio asmens išvada, visiškai priešinga Agentūros specialistės išvadai, nepaneigta ir neišklaidytos abejonės dėl jos ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl Agentūra nepašalino abejonių dėl savo išvadų, padarytų 2018 m. rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pabaigoje (fiksuota foto) apie netinkamą laukų šienavimą iki 2018 m. liepos 31 d.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Agentūra apeliaciniame skunde pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad patikrinimo vietoje metu Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimas būtų užfiksuotas netinkamai, o Agentūra pritaikydama sankcijas, negalėjo remtis patikrinimo rezultatais. Agentūros teigimu, atsižvelgiant į tai, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvada dėl tarpueilių nušienavimų yra priešinga Agentūros išvadai.

42. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje. byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

43. Teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali savaime paneigti Agentūros specialistų surinktų duomenų (Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-17-1494 faktinės aplinkybės buvo konstatuotos 2017 m. gruodžio 23 d., protokolas baigtas rašyti 2017 m. gruodžio 28 d., o patikra atlikta 2018 m. rugpjūčio pabaigoje ir 2018 m. rugsėjo pabaigoje). Vadinasi, patikros duomenys yra pareiškėjo nenuginčyti, patikrą atlikusios Agentūros tarnautojos kvalifikacija pareiškėjo nepaneigta, o pirmosios instancijos teismas laikė Agentūros patikros duomenis nustatytais, tačiau prieštaringais dėl priešingos minėtiems duomenims VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvados apie tarpueilių nušienavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvados apie JSU tarpueilių nušienavimą paminėtos Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimo protokole Nr. PAG-NK-18-0151, kuriame pareiškėjo laukai tikrinti vadovaujantis visiškai kitais kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 3D-524 patvirtintose Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakyme Nr. 3D-308 patvirtintose Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų specifikacijose, negu numatytais Taisyklėse. Todėl VšĮ „Ekoagros“ specialisto išvados apie tarpueilių nušienavimą šioje byloje neįrodo bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Atitinkamai, nepaneigus Agentūros patikros duomenų, nustatytų Paraiškos patikros vietoje/Nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 18-1012394164-D4-1 su priedais, nėra teisinio pagrindo paneigti Agentūros padarytą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 8.6 papunktį, jog soduose ir uogynuose būtina iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas.

44. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais Agentūros teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad Agentūra, esą, privalėjo atlikti JSU tankio patikras, nėra pagrįsti teisės normomis. Nei Taisyklių 8 punkte, nei kituose Taisyklių punktuose nėra nurodyta, kad Agentūra, vertindama Taisyklių 8 punkte įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų tinkamą vykdymą, privalo tikrinti deklaruojamo pasėlio tankį.

45. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad, Taisyklių 8.6 papunktyje nesant nustatytos konkrečios sodinukų genėjimo datos, nepaneigti pareiškėjo argumentai, kad rudenį sodinukai yra tinkamai genami, nors kartu pažymėjo, kad patikros metu fiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino Taisyklių 8.6 punkto reikalavimų galimą nesilaikymą patikros metu (žr. teismo sprendimo 25 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis sisteminiu ir teisėkūros subjekto tikslų aiškinimo metodais, reikalavimas pašalinti negyvus vaiskrūmius ar jų liekanas, numatytas Taisyklių 8.6 papunktyje, turi būti įvykdytas iki Taisyklių 8.5 papunktyje nustatytų terminų (iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.) (žr. šio sprendimo 3 punktą), t. y. kartu vykdant ir JSU tarpueilių šienavimo darbus. Teisėkūros subjekto tikslus, nustatytus Taisyklių 8.6 papunktyje, patvirtina detalesnis teisinis reguliavimas, nustatytas Taisyklių 6.5 papunktyje (2018 m. gruodžio 27 d. redakcija), kuriame įtvirtinta, jog sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, reikia nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad 2018 m. rudenį būtų pašalinęs negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas, t. y. nepaneigė Agentūros patikros, atliktos 2018 m. rugpjūčio pabaigoje ir 2018 m. rugsėjo pabaigoje, rezultatų. Vadinasi, Agentūros Sprendime Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimas konstatuotas tinkamai.

46. Teisinių argumentų, nurodytų šio sprendimo 41–45 punktuose, pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, to pasėkoje netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Likus“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė