2023-06-21 Nr. AB-12484-3-61-3-01982-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-536-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01982-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK) prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. T4-37-(1.34) „Dėl pacientui A. D. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2021 m. vasario 12 d. ataskaitą Nr. D17-27-(1.27).

2. LAGK 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-248/03-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas skunde teismui, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti LAGK sprendimą, 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM), Tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (iki reorganizavimo – Laisvės atėmimo vietų ligoninė, toliau – ir LAVL) (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti solidariai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Pareiškėjas skundą teismui grindė šiais argumentais:

4.1. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) yra kalinamas nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Kalinimo metu pradėjo gesti dantys, todėl jis kreipėsi pagalbos į gydytojus-odontologus LAVL, tačiau jo sugedusius dantis išraudavo ir jų negydydavo. Kadangi odontologo niekas nekontroliuoja, jis kortelėje darydamas įrašus iškraipydavo tikrąją padėtį. Pareiškėjui pavyko išsireikalauti, kad (duomenys neskelbtini) dantį taisytų, o ne išrautų, kaip odontologas buvo nusprendęs. Dantis buvo sutaisytas 2021 m. rugsėjo 29 d., o nuo pirmojo kreipimosi 2018 m. lapkričio 15 d. pradėjo daugiau kaip 3 metai. Per 7 kalinimo metus jam buvo išrauta 12 dantų net nebandžius jų taisyti, nors didžiąją jų dalį buvo galima išsaugoti. Įkalinimo įstaigoje dirbantys odontologai piktnaudžiauja savo padėtimi ir tinkamai neatlieka savo pareigų.

4.2. LAVL ir Tarnyba nekontroliuoja Pravieniškių PN-AK dirbančių odontologų paslaugų kokybės. Tai patvirtina skundžiamas Įsakymas dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės. Tarnyba leidžia diskriminuoti Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis laisvėje esančių Lietuvos piliečių atžvilgiu, laikydamasi pozicijos, kad šie asmenys neverti, jog jiems būtų taisomi dantys, pakanka visus dantis išrauti. SAM viena iš pagrindinių funkcijų yra sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas visiems be išimties Lietuvos Respublikos gyventojams ir tų paslaugų kontrolė. SAM nekontroliuoja odontologinės pagalbos teikimo Pravieniškių PN-AK, neatlieka funkcijų šioje srityje bei diskriminuoja Pravieniškių PN-AK esančius nuteistuosius.

4.3. LAVL, Tarnyba ir SAM neužtikrino Pravieniškių PN-AK dirbančių odontologų teikiamų paslaugų kokybės, nevedė dantų taisymui nuperkamų priemonių panaudojimo kontrolės, ko pasėkoje buvo piktnaudžiaujama, dantys buvo išraunami vietoje to, kad būtų taisomi. Atsakovo neteisėti veiksmai ir neveikimas jam sukėlė neturtinę žalą kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Jo sveikatai buvo padaryta didžiulė žala. Jis turėjo kęsti skausmą, negalėjo valgyti, kramtyti. Didelę dalį dantų buvo galima sutvarkyti jų neraunant. Žalos jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovai būtų tinkamai vykdę savo funkcijas. Neturtinę žalą jis vertina po 1 000 Eur už kiekvieną išrautą ir negydytą dantį. Iš visų nurodytų įstaigų pareiškėjai prašo solidariai priteisti 12 000 Eur.

5. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą kildina iš jam galbūt netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios netinkamai teikiamos ilgą laiką. Objektyviai patikrinti faktą, ar pacientui yra teikiamos tinkamos ir savalaikės paslaugos, įmanoma tik atlikus teiktų (teikiamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, kurio metu įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas į Tarnybą su skundu kreipėsi 2020 m. rugpjūčio mėn., remiantis patikrinimo duomenimis, paskutinį kartą pacientui paslaugos buvo suteiktos 2020 m. vasario 3 d. Taigi, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi tada, kai žala jam jau galbūt buvo kilusi. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba negali būti atsakinga už žalą, kilusią pareiškėjui dėl odontologinių paslaugų teikimo.

5.2. Tarnyba nagrinėja pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu ir, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, nustato, ar paciento teisės buvo pažeistos ar ne. Tarnyba nustato pažeidimus ir skiria atitinkamas sankcijas, bet ji nėra ta įstaiga, kuri gali konstatuoti pacientui kilusios žalos faktą ar skirti kompensaciją. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra įtvirtintas žalos be kaltės modelis – pacientai, manantys, jog jiems dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų kilo žala, turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), veikiančią prie SAM. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientą teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Taigi, pareiškėjas, žalą kildinantis iš netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, turėtų kreiptis į Komisiją. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados nėra priklausomos nuo Tarnybos patikrinimo išvadų, kadangi ši komisija vadovaujasi būtent jos procesui nustatytais kriterijais.

5.3. Patikrinimo, kurio pagrindu pagal pareiškėjo skundą buvo priimta ataskaita bei Įsakymas, metu buvo vertinta pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 20 d.–2020 m. vasario 3 d. LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Ligoninės vidaus dokumentų reikalavimams. Pareiškėjas skunde Tarnybai nurodė, kad, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atliktas nė vienas jo dantų profilaktinis patikrinimas, nebuvo visiškai sugydytas nė vienas dantis, jie supūliuoja ir tenka juos šalinti. Pacientas skundėsi, kad jo (duomenys neskelbtini) dantis buvo pradėtas gydyti 2019 metų gegužės mėnesį, tačiau tų pačių metų gruodžio mėnesį dantis dar nebuvo baigtas gydyti, o 2020 metų sausio mėnesį jam buvo pasiūlyta šį dantį šalinti. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ataskaitoje konstatavo tam tikrus pažeidimus, už kuriuos LAVL įsakymu buvo skirtas įspėjimas. Tačiau konstatuoti pareiškėjo prašomą faktą, jog jam buvo taikoma netinkama gydymo taktika, Tarnyba neturėjo pagrindo. Tai, kad ne visi pareiškėjo pateikti prašymai buvo išspręsti taip, kaip jis to pageidavo ir tikėjosi, savaime nereiškia, kad Tarnybos Įsakymas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus byloje surinkus duomenis. Tam tikri dokumentų pildymo pažeidimai buvo nustatyti, ir už tai LAVL buvo skirta atitinkama poveikio priemonė.

5.4. Nėra duomenų, išskyrus subjektyvų pareiškėjo savo sveikatos būklės vertinimą, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo taikyta netinkama gydymo taktika. Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė keli tinkamas licencijas turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie nuosekliai konstatavo tas pačias pareiškėjo odontologines problemas. Pareiškėjui nebuvo ribojama teisė į gydymo paslaugas – jis daug kartų buvo apžiūrėtas ir gydytas. Tais atvejais, kai gydymo įstaigoje trūko atitinkamų priemonių, pareiškėjui buvo taikytas adekvatus laikinas gydymas ir skiriamas pakartotinis apsilankymas.

5.5. Pareiškėjas ne kartą pasirašytinai sutiko, jog jam būtų išrautas atitinkamas dantis, kitais atvejais (kai tai buvo įmanoma), dantis buvo paliktas ir buvo bandoma jį užgydyti. Tai, jog tam tikrais atvejais dantys vis dėlto buvo gydomi, patvirtina ir pats pareiškėjas. Net ir laisvėje esančių pacientų odontologinis gydymas, esant sudėtingiems atvejams, gali užtrukti. Pareiškėjo liudijimas apie (duomenys neskelbtini) danties gydymą iš esmės sutampa su pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje esančiais gydytojų įrašais, skiriasi tik situacijos vertinimas. Pareiškėjas daug kartų buvo konsultuotas skirtingų specialistų, kurie darė tas pačias išvadas. Pareiškėjo atvejį Tarnyboje nagrinėjo Tarnybos specialistė, turinti galiojančią odontologo licenciją bei kiti darbuotojai, turintys medicininį išsilavinimą.

6. Atstovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos, netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas turėtų kreiptis į Komisiją. Pareiškėjui, atvykus į LAVL jam visuomet buvo suteiktos paslaugos, gydymas, galimos indikacijos, tyrimų planas. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjas pasirašytinai sutikdavo su jam taikomu gydymu, o nesutinkant buvo taikomas gydymas. LAVL dirba kvalifikuoti medicinos specialistai turintys ir dirbantys pagal galiojančias licencijas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos suma.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas SAM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas SAM atsiliepime į skundą pažymėjo, kad:

7.1. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokį teisės aktą ar jo nuostatą SAM pažeidė, t. y. nėra aišku, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja SAM veiklą, buvo pažeistos, todėl pareiškėjo skundas SAM atžvilgiu yra nepagrįstas. Šiuo atveju nekvestionuojama tai, kad dantų praradimas sukelia nepatogumų, tačiau SAM neturi duomenų, kaip pacientas pats prižiūrėjo ir rūpinosi savo dantimis, kokios priežastys lėmė jų sugedimą, dėl kokių priežasčių pacientui teko šalinti dantis, kokia buvo jų būklė ir panašiai. Nėra pagrindo teigti, jog SAM prisidėjo prie to, kad pareiškėjui turėjo būti pašalinti dantys bei tai, kad dėl SAM veiksmų ar neveikimo pareiškėjas prarado dantis. SAM negali sutikti su tuo, kad dėl SAM atžvilgiu pareiškėjo išsakomų nepagrįstų skundų ir jo nurodomos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirasti negali. SAM veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodoma žala kilo dėl SAM neteisėtų veiksmų (neveikimo).

7.2. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Šiuo atveju pareiškėjo skundai iš esmės yra susiję dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl galbūt netinkamai teiktų odontologijos paslaugų.

7.3. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų stomatologo paslaugų suteikimo turėjo kreiptis į Komisiją, o, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.). Pareiškėjo atžvilgiu Komisija 2018 metais yra priėmusi sprendimą (2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 56-118), tačiau ne dėl dantų / odontologijos paslaugų, o dėl kitų sveikatos nusiskundimų. Dėl teismui pateiktame pareiškėjo skunde aprašomų aplinkybių, susijusių su odontologinių paslaugų teikimu, pareiškėjas į Komisiją nėra kreipęsis.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamai jam teiktų odontologijos paslaugų, kalint Pravieniškių PN-AK.

10. Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartimis, teismas pažymėjo, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams.

11. Įvertinęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad šis reglamentavimas reiškia, jog ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniame teisme.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl (ne)suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų iš esmės yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų, ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

13. Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, kuri būtų kilusi iš laisvės atėmimo vietų administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje, organizuojant bausmės vykdymą ir jį įgyvendinant. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovai atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovo atstovai nebūtų sudarę sąlygų pareiškėjui konsultuotis su medikais. Tuo tarpu atsakyti ABTĮ tvarka už medikų priimtus sprendimus pareiškėjo sveikatos klausimais laisvės atėmimo vietų administracija neturi pareigos, nes tai yra civilinė įstaigos atsakomybė dėl paciento teisų pažeidimo, taikoma CPK tvarka. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų viešo administravimo srityje bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

14. Kitus pareiškėjo ir atsakovo atstovų argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

III. 15. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo prašo priteisti iš atsakovų solidariai 12 000 Eur žalai atlyginti; jeigu teismas nuspręstų, kad žala buvo padaryta netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, prašo bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui; pagal CPK 30 straipsnio nuostatas, prašo bylą perduoti pagal jo gyvenamąją vietą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Nuo 2016 metų balandžio mėn. laisvės atėmimo bausmei atlikti jis buvo pristatytas į Pravieniškių PN-AK antrąjį sektorių. Iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos 2023 m. balandžio 6 d. pakaitomis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pirmajame, antrajame, trečiajame sektoriuose, taip pat LAVL, esančioje Pravieniškėse. Per visą kalinimo laikotarpį, t. y. 7 metus, jam gydytojai-odontologai pašalino 12 dantų, nepasiūlę ir nebandę jų taisyti, nors didžiąją jų dalį buvo galima sutaisyti, o vienas dantis buvo taisomas 3,5 metų. Nuėjus taisyti skaudančio danties, gydytojas dažniausiai pakeltu tonu pareikšdavo, kad danties nebėra, likę tik šaknys, nors būdavo tik mažas kariesas.

16.2. Kadangi laisvės atėmimo įstaiga yra uždara įstaiga, nuteistieji neturi galimybės kreiptis į laisvėje dirbantį odontologą, gauti objektyvų savo dantų aprašymą, po to kreiptis su skundais į LAVL ir Tarnybą. Nuteistajam apginti savo pažeistas teises ir gauti atlyginimą už jam kalinimo metu padarytą žalą yra neįmanoma, nors teismui pateikiami faktai akivaizdžiai rodo, kad nuteistojo teisės buvo pažeistos. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta skundo pateikimo, norint gauti priklausantį žalos atlyginimą, tvarka dėl specifinio pareiškėjo statuso (kalinys) yra neįgyvendinama ir atima iš pareiškėjo bet kokią galimybę gauti žalos atlyginimą už jo pažeistas teises.

16.3. Teismas sprendime iškraipė skundo ir skundo papildymo esmę, pateiktus faktus ir priėmė atsakovams palankų sprendimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad skundą nagrinėjo šališkas teismas. Žala jam buvo padaryta netinkamu nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūros paslaugų administravimu ir tai yra įrodyta teismui pateiktais įrodymais. Tačiau teismas, būdamas šališkas ir turėdamas išankstinį nusistatymą prieš nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę, padarė išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nors faktai rodo priešingai – buvo išrauta 12 dantų ir vienas dantis taisytas net 3,5 metų. Teismas tokiu sprendimu bando padėti valstybės institucijos ir pačiai valstybei išvengti atsakomybės už nuteistojo sveikatos žalojimą, kuris padarytas tiesiogine tyčia.

17. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas ir atstovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog Tarnybos atstovai atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad Tarnyba nebūtų sudariusi sąlygų pareiškėjui konsultuotis su medikais. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai viešojo administravimo srityje bei patirtos žalos faktas ir priežastinis ryšis, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pagrįstai atmestas.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas SAM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas SAM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėto tas pačias aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. išsako nusiskundimus dėl pareiškėjo 12 dantų gydymo, tačiau nepateikia argumentų, leidžiančių abejoti teismo sprendimu. SAM pritaria teismo sprendimo motyvams bei teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kurie įtakojo galbūt netinkamą paslaugų teikimą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad žalą galėjo įtakoti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tik tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir savo subjektyvią nuomonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. T4-37-(1.34) „Dėl pacientui A. D. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti LAGK 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-248/03-2021).

21. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas sprendime iškraipė skundo ir skundo papildymo esmę, pateiktus faktus ir priėmė atsakovams palankų sprendimą. Pareiškėjo teigimu, žala jam buvo padaryta netinkamu nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūros paslaugų administravimu ir tai yra įrodyta teismui pateiktais įrodymais, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

23. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

26. Nustatyta, kad byloje yra priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimai: 1) panaikinti LAGK sprendimą, 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos SAM, Tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti solidariai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 26–28, 91–92). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs kurio nors iš šių reikalavimų ir dėl to byla (jos dalis) būtų nutraukta.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildina iš netinkamai jam teiktų odontologijos paslaugų, kalint Pravieniškių PN-AK, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo apeliaciniame skunde, skunde ir patikslintame skunde nurodytų argumentų, pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su, jo nuomone, atsakovo atstovų netinkamu nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūros paslaugų administravimu bei kontrole. Kaip minėta, pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. T4-37-(1.34) „Dėl pacientui A. D. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė (konkrečių argumentų nepateikė). Todėl liko neišnagrinėti pareiškėjo argumentai, susiję su šio Įsakymo įvertinimu ir neturtinės žalos atlyginimu pareiškėjo nurodomu aspektu (dėl sveikatos priežiūros paslaugų administravimo bei kontrolės). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.

28. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

29. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė