2020-03-25 Nr. AB-6054-3-61-3-04187-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-03-25 Nr. AB-6054-3-61-3-04187-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštas yra nemotyvuotas, tekstas surašytas nerišliai, dėstomi argumentai nenuoseklūs, sakinių struktūros nėra aiškios. Taip pat Rašte nėra teisinės motyvacijos. Atsakovas iš esmės nemotyvuodamas atmetė valdžios pripažintus kontrolinius matavimus, bylose pripažintus sprendimus ir kitų institucijų išvadas ir tuo pagrindu netenkino pareiškėjo prašymų.
Full text
Administracinė byla Nr. A-700-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04187-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas P. I. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių sudaryti su pareiškėju pirkimo-pardavimo sutartį dėl pareiškėjo P. V. ir G. V. valdomos žemės; 2) įpareigoti žemės pardavėją pakoreguoti žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 49SFN-2538-(14.49.104) (toliau – ir Raštas); 4) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-817 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 5) įpareigoti atsakovą nustatyta tvarka atsakyti į P. I. V. 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštas yra nemotyvuotas, tekstas surašytas nerišliai, dėstomi argumentai nenuoseklūs, sakinių struktūros nėra aiškios. Taip pat Rašte nėra teisinės motyvacijos. Atsakovas iš esmės nemotyvuodamas atmetė valdžios pripažintus kontrolinius matavimus, bylose pripažintus sprendimus ir kitų institucijų išvadas ir tuo pagrindu netenkino pareiškėjo prašymų.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Dėl reikalavimo pakoreguoti pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojimo su pareiškėju sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl I. P. V ir G. V. valdomo žemės sklypo, atsakovas nurodė, jog NŽT raštu ne kartą yra informavusi pareiškėją, kad norint tęsti žemės sklypo perdavimo procedūrą reikalinga pateikti mokėjimo liudijimą, kuriame būtų nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo 191,19 Lt už Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 28 d. įsakyme (toliau – ir Įsakymas) nustatytą viršplotį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104) pareiškėjui išsiuntė derinti valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SJN-457-(14.49.105) informavo pareiškėjo atstovę, kokie dokumentai turi būti pateikti norint suderinti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Apie reikalingus dokumentus pareiškėjas pakartotinai buvo informuotas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu. NŽT 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1SS-806-(7.5) iš esmės palaikė Vilniaus skyriaus poziciją bei pakartotinai suteikė informaciją dėl galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Duomenų apie suderintą pirkimo-pardavimo sutartį NŽT Vilniaus miesto skyriuje nėra.
5. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla dėl Įsakymo bei 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu dėl 341,3 kv. m žemės sklypo pardavimo, atitinkančio valdomo 3413/6670 žemės sklypo ploto dalį, pripažinimo prieštaraujančiais teisės aktams. Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 2-13946-599/2009 pareiškėjo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi Nr. 2A-824-115/2010. Taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5703-171/2014, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl pareiškėjo I. P. V. ir G. V. valdomo žemės sklypo. Pareiškėjo skundas buvo atmestas. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-795-858/2015.
6. Atsakovo nuomone, skunde pareikšti reikalavimai yra tapatūs, dėl kurių jau yra priimti teismo procesiniai sprendimai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 dalimi, bylą dėl skundo 1 ir 2 reikalavimų prašė nutraukti.
7. Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. 49ŽN-817 ir 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 49SFN-2538-(14.49.104.) panaikinimo atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte nurodytos tik faktinės aplinkybės ir juo pareiškėjui nenustatytos jokios teisės ir pareigos, todėl šis dokumentas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. NŽT skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 49SFN-2538-(14.49.104.) taip pat yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, o ne galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių sudaryti su pareiškėju pirkimo-pardavimo sutartį dėl pareiškėjo ir G. V. valdomos žemės; įpareigoti žemės pardavėją pakoreguoti žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 49SFN-2538-(14.49.104); panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-817, nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių nustatyta tvarka atsakyti į I. P. V. 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą atmetė.
9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5703-171/2014 pagal pareiškėjo skundą atsakovui NŽT Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. V.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas šioje byloje teismo prašė per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti su juo derinti namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio 668,64 kv. m dydžio žemės sklypo 325,7 kv. m ploto dalies pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir priimti sprendimą sklypo dalį parduoti. Kitu reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą nedelsiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl I. P. V. ir G. V. valdomos 325,7 kv. m žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, pakoregavus žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo projektą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje Nr. 2A-824-115/2010 ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 2-13946-599/2009 išdėstyta argumentacija. Šiose civilinėse bylose buvo išnagrinėtas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01, kuriuo suformuota pareiškėjo ketinama išpirkti žemės sklypo dalis, teisėtumas bei 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2005-703 teisinės registracijos teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino ketinamos pirkti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties projekto ir Įsakymo teisėtumą, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5703-171/2014 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5703-171/2014 įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. A-795-858/2015.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės pareiškė tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiu 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo Nr. I-5703-171/2014 sprendimu. Šioje byloje pareiškėjas jau buvo prašęs įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių sudaryti su pareiškėju ir G V. pirkimo-pardavimo sutartį dėl jų valdomos žemės dalies bei įpareigoti žemės pardavėją pakoreguoti žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjant šią administracinę bylą (Nr. I-1191-1063/2018) faktinė situacija nėra pasikeitusi, pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėju nėra sudaryta. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, jog yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (pareiškėjas, G. V. ir NŽT skyrius) ir dėl to paties dalyko (įpareigojimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutarties pakoregavimas), todėl yra pagrindas bylą šioje dalyje (skundo pirmasis ir antrasis reikalavimai) nutraukti.
11. Susipažinęs su Patikrinimo akto turiniu teismas nustatė, kad jame konstatuoti 2017 m. lapkričio 9 d. 9.00 val. atlikto patikrinimo rezultatai. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame pareiškėjui nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai), todėl teismas sprendė, kad jis nedaro tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nors Patikrinimo aktas surašytas viešojo administravimo subjekto vardu, tačiau juo pareiškėjui nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Patikrinimo aktą nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjo suformuluotas reikalavimas negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Atsižvelgęs į tai, dalį bylos dėl Patikrinimo akto panaikinimo teismas nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
12. Iš skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 49SFN-2538-(14.49.104) turinio matyti, kad jame nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjui, jame tik nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei priminta dėl galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, Rašte jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, nėra. Kadangi ginčijamas dokumentas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukelia pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, teismas bylos dalį Rašto panaikinimo taip pat nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
13. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą nustatyta tvarka atsakyti į I. P. V. 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą, teismas pažymėjo, jog į pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą atsakovas atsakė aukščiau aptartu informacinio pobūdžio 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 49SFN-2538-(14.49.104), kuris neskundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. pareiškime nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų (ko prašė institucijos), todėl atsakovas į pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą (atsižvelgiant į jo turinį) atsakė informacinio pobūdžio 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 49SFN-2538-(14.49.104), kuris, kaip nustatyta, negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nenustatęs pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas įpareigoti atsakovą pakartotinai atsakyti į pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III. 14. Pareiškėjas P. I. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
16. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
17. NŽT, susipažinusi su apeliaciniu skundu ir jį pagrindžiančiais argumentais, teigia, kad jie yra nemotyvuoti, deklaratyvūs, paremti trafaretiniais teiginiais ir materialiosios teisės normomis, kurios niekaip nesusijusios su ginčo faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei priėmė motyvuotą sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.
19. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pareikšti atsakovui reikalavimai sudaryti su juo ir G. V. pirkimo-pardavimo sutartį dėl jų valdomos žemės bei įpareigoti žemės pardavėją pakoreguoti žemės, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, yra buvę administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kurioje (byloje) dalyvavo tos pačios šalys (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5703-171/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-858/2015).
21. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad „Teismas nutraukia bylą: jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį“.
22. Aptartos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas lemia, kad pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti bylą dėl minėtų pareiškėjo reikalavimų, yra pagrįsta bei teisinga, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.
23. Kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 49SFN-2538-(14.49.104) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-817 nėra susiję su materialinių teisių gynyba, t. y., kad pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes abiem šiais dokumentais pareiškėjui buvo suteikta tik informacija apie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riboženklius, tvorų buvimo vietą ir pan., dėl ko teismo sprendimas nutraukti bylą ir šioje dalyje yra atitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kai byla nutraukiama, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
24. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę nustatyta tvarka atsakyti į I. P. V. 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą, tai iš 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 49SFN-2538-(14.49.104) matyti, kad šiuo raštu ir buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. pareiškimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. pareiškime nebuvo suformulavęs aiškių ir konkrečių reikalavimų šiai institucijai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.
25. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. I. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys