2022-02-24 Nr. BB-1273-1-01-1-25276-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-138/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25276-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik nurodydamas tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai A. P. padaryti R. P. ginantis nuo nukentėjusiosios, tačiau netaikydamas BK 28 straipsnio, apibrėžiančio būtinąją gintį, ir tuo pačiu netaikydamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, numatančio baudžiamojo proceso vieną iš nutraukimo pagrindų, kai egzistuoja BPK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - BK 28 straipsnį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje įvardindamas R. P. veiksmus kaip gynybinius bei nurodydamas, kad tokiais veiksmais jis neturėjo tyčios sukelti fizinį skausmą sutuoktinei, klaidingai taikė tyčios požymį (BK 15 straipsnis) ir nepagrįstai R. P. veiksmų nekvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. birželio 27 d. epizodo) ir nepagrįstai jį išteisino. Be to, apeliacinės instancijos teismas įrodymus byloje vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje bei BPK 331 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, nes neįvertino dalies bylos duomenų ir nepateikė dėl jų teisinių argumentų, nukentėjusiosios A. P. parodymus skirtinguose epizoduose vertino skirtingai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, o atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, kad šio teismo priimtas nuosprendis, kuriuo buvo konstatuota, jog R. P. nepadarė veikos (2020 m. birželio 27 d. epizodas), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi skundas grindžiamas vien nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminių BPK pažeidimų buvimą. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių sprendžiant R. P. kaltės klausimą neteisingu vertinimu.

Pažymėtina, kad nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde argumentai dėl BK 28 straipsnio taikymo nebuvo nurodyti, prokuroras apeliacinės instancijos teisme taip pat nekėlė klausimo dėl būtinosios ginties situacijos buvimo kasatoriaus veiksmuose konfliktuojant su A. P. ir apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, tuo tarpu, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis