9d642e9d-e010-412f-a6c3-1714f73bf6a8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-449/2016Teismo proceso Nr. 1-31-1-01590-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                        1.2.14.3.1., 1.2.4.2.9. (S)                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Daivos Pranytės – Zalieckienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Dariui Čaplikui, Linai Beinarytei,gynėjui Algimantui Juciui, nuteistajam J.

D.,nukentėjusiesiems L. J., R. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. D. gynėjo Algimanto Jucio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. nuteistas:pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 284 str. 1 d. 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, J.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.IÅ¡ J. D. priteista 352,76 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. J. ir 1215,04 Eur gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. D. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ .J. D. 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., parke prie „X“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užpuolė nukentėjusiuosius L. J. ir R. B., sudavė Å¡iems smÅ«gius į galvas ir L. J. padarė galvos sumuÅ¡imÄ ir muÅ¡tinę žaizdÄ ant kairio antakio, poodinę kraujosruvÄ ant kairiojo smilkinio, kaukolės pamato kaulų lūžimÄ kairėje vidurinės daubos pusėje, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, o R.

B. sukėlė fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ : L. J. 200 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žS“, IMEIXXXX, su 18 Lt vertės SIM kortele ir 1 000 Lt vertės vestuvinį žiedÄ bei R. B. 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žN“, IMEI YYYY, su 20 Lt vertės SIM kortele, iÅ¡ viso pagrobė 1 338 Lt vertės svetimo turto.J. D. taip pat nuteistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .J. D. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , kai 2011 m. gruodžio 17 d., apie 01.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo „K“, esančio (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms, pradėjo konfliktuoti su A.

P. (A. P.) ir tyčia peiliu smogė jam ne mažiau kaip du kartus į nugarÄ bei padarė dvi durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje nugariniame pavirÅ¡iuje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ . Nuteistojo J. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Jo nuomone, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė esminius baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimus.   Skunde gynėjas nurodo, kad įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ bei teisminio nagrinėjimo metu J.

D. dėl kaltinimų pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. jau buvo iÅ¡siskyręs su savo drauge R. M.. Apie 21.30 val. išėjo iÅ¡ savo namų pasivaikščioti, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apie 21.35 val. prie parduotuvės „A“, esančios (duomenys neskelbtini) , pamatė gatve link jo bėgančius du nepažįstamus vaikinus. Vienas jų buvo apie 25 m. amžiaus, apie 175 cm Å«gio, dėvėjo tamsiÄ striukę, kitas – apie 170-173 cm Å«gio, stambesnis už pirmÄ jį, apsirengęs tamsia striuke, su gobtuvu ant galvos.

Pirmasis J. D. grubiai paklausė, ar jis turi rÅ«kyti ir jis padavė pakelį cigarečių. Antrasis paklausė, ar jis turi pinigų. Atsakius, kad truputį turi, antrasis parodė telefonÄ â€žS“ ir pasakė, kad parduoda už 50 Lt. J. D. neapžiÅ«rėjęs nupirko telefonÄ už 48 ar 49 Lt. Taip pat nuteistasis parodė, kad galbÅ«t 2011 m. spalio viduryje, jis buvo pasiskolinęs R. M. telefonÄ â€žN“, nes savo neturėjo. TelefonÄ R. M. jam perdavė (duomenys neskelbtini) rajone. Maždaug po savaitės telefonas jam iÅ¡krito iÅ¡ rankų ir sudužus ekranui sugedo.

Nupirkęs telefonÄ jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) namÄ ir ten sutikęs R. M. telefonÄ jai atidavė vietoj sudaužyto. Su M. S. jie nebuvo draugai, tik apsikeitė telefonų numeriais, kartais susitikdavo. Skunde nurodomi ir nukentėjusiųjų L. J. bei R. B. parodymai. Nukentėjusysis L. J. parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21 val., jis su draugu R. B. pėsčiųjų taku per parkÄ â€žÄ„G“ ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, netoli futbolo stadiono, ir pajuto smÅ«gį į pakaušį bei neteko sÄ monės. Atsibudo, kai prie jo jau buvo medikai.

IÅ¡ jo buvo pagrobtas 200 Lt vertės telefonas „S“ su 18 Lt vertės abonentine kortele ir nuo deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to numautas 1 000 Lt vertės auksinis vestuvinis žiedas. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21 val., jis su L. J. ėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini) namÄ . Einant per „ĄG“ prie futbolo stadiono iÅ¡girdo žingsnius. Atsisuko pažiÅ«rėti ir gavo smÅ«gį į kairę galvos pusę bei neteko sÄ monės. Matė, kad pribėgo du apie 18-20 metų vaikinai, kurių vienas buvo aukÅ¡tesnis.

L. J. gulėjo ant žemės be sÄ monės. IÅ¡ jo buvo pagrobtas 100 Lt vertės telefonas „N“ su 20 Lt vertės SIM kortele. Liudytojas E. L. parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., su žmona eidamas per „ĄG“ pamatė, kad eina du vyriÅ¡kiai, o kiti du, jiems iÅ¡ paskos. VyriÅ¡kiai susimušė. Du iÅ¡ jų nugriuvo ant žemės. Vienas iÅ¡ stovinčių pasilenkė prie nugriuvusio, jį apieÅ¡kojo ir su kitu stovinčiu nubėgo. Å is liudytojas apklausiamas teisme parodė, kad užpuolikai buvo žemesnio Å«gio nei jis.

Teismo salėje J. D. ūgis buvo sulygintas su šio liudytojo ūgiu. Akivaizdžiai matėsi, kad liudytojas yra žemesnis. Liudytojas patvirtino, kad J. D. negalėjo būti vienu iš užpuolikų. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Gynėjo nuomone, teismo išvados dėl J. D. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytoja A. L. parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., ji su vyru ėjo per „ĄG“, matė priekyje einančius keturis vyrus, du ėjo priekyje, kiti du iš paskos.

Vėliau Å¡ie vyrai susimušė, du nugriuvo ant žemės, bet vienas tuoj atsistojo. Gulintį spardė du vyrai. Ji suÅ¡uko, kad kvies policijÄ , tuomet spardę vyrai pabėgo. Priėjus arčiau, stovintis vyriÅ¡kis pasakė, kad juos užpuolė ir iÅ¡ draugo pagrobė telefonÄ . Ant žemės gulinčiam vyrui iÅ¡ kairės ausies bėgo kraujas. Ji paskambino telefonu Nr. 112. Liudytoja R. M. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje, vakare, apie 21 val., pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs girtas J.

D., su kuriuo maždaug po 10 min. susikivirčijo. J. D. trenkė į sienÄ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žN“ ir Å¡is sudužo. Jis pasakė, kad namuose turi kitÄ telefonÄ ir tuoj atneÅ¡. Išėjęs apie 21.15 val., maždaug po valandos, t. y. apie 22 val., J. D. jai atnešė telefonÄ â€žS“. IÅ¡ kur gavo telefonÄ , nesakė. Taip pat liudytoja parodė, kad J. D. bendravo su M. S.. J. D. įprastai su savimi turėdavo iki 20 Lt grynų pinigų, nes pajamų neturėjo, jį iÅ¡laikė mama.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2011 m. jos dukra R. M. bendravo su J. D.. Jai yra žinoma, kad 2011 m. lapkričio pradžioje J. D. sugadino dukters telefonÄ . Dukra sakė, kad jis telefonÄ sudaužė ir tÄ patį vakarÄ atnešė kitÄ . Liudytojas M. S. parodė, kad nieko nežino apie J. D. 2011 m. lapkričio 4 d. įvykdytÄ plėšimÄ . Taip pat J. D. jam nėra pasakojęs apie sudaužytÄ merginos telefonÄ .  Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 36/12 nurodyti L. J. nustatyti sužalojimai. Nukentėjusysis traumÄ galėjo patirti paveikus kairę galvos pusę kietu buku daiktu.

L. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Gynėjo nuomone, Å¡iais įrodymais nenustatyta, kad J. D. buvo įvykio vietoje ir padarė šį jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Teismas rėmėsi tik prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas nuosprendyje nurodė, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolu nustatyta, jog telefoninio pokalbio metu J. D. praÅ¡o R. M. prisiminti, kÄ ji kalbėjo apklausos metu ir bando derinti parodymus. Gynėjo manymu, teismas negalėjo remtis Å¡iais duomenimis, nes telefoninis įraÅ¡as nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme pateiktas nebuvo, t. y. teismas rėmėsi nepatikrintais duomenimis.

Apeliantas skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendį byloje Nr. 1A-70/2008, kuriame nurodyta, kad reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, nes sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais bÅ«dais gauta informacija. Ä®rodymai, surinkti atliekant operatyvinę veiklÄ , yra vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir bet kokie kiti įrodymai, tačiau atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų specifikÄ .

Faktinių duomenų, surinktų atliekant operatyvinę veiklÄ , kaip įrodymų Å¡altinio, specifikÄ lemia tai, kad tie duomenys tam, kad bÅ«tų leistini įrodymai baudžiamajame procese, jie turi atitikti BPK 20 straipsnio ir Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, 3.1.5, 3.1.8. punktais.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad J. D. prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teisminio nagrinėjimo metu jis susitaikė su nukentėjusiuoju A. P., atlygino padarytÄ Å¾alÄ , taip pat savanoriÅ¡kai sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo A. P. gydymo iÅ¡laidas. Nukentėjusysis prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ J. D. nutraukti, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nevertino. Be to, gynėjas nurodo, kad J. D. 2011 m. gegužės 2 d.

– 2011 m. gegužės 4 d. dirbo UAB „KP“. Nuteistajam 2007 m. nustatytos diagnozės: Å«mi stresinė reakcija bei socializuotas elgesio sutrikimas.    Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį iÅ¡ dalies pakeisti ir J. D. pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. l d. iÅ¡teisinti. Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis J. D. praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo argumentus dėl J. D. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais nenustatyta, jog J. D. buvo įvykio vietoje ir padarė Å¡ias nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, teismas negalėjo remtis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolu, nes telefoninis įraÅ¡as pateiktas nebuvo. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5, 3.1.8. punktuose nurodytų reikalavimų.

Todėl apeliaciniame skunde praÅ¡oma J. D. pagal BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. iÅ¡teisinti. Skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., nurodoma tik tiek, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo praÅ¡ymo J. D. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, tačiau praÅ¡ymas keisti ir Å¡iÄ nuosprendžio dalį neiÅ¡dėstytas.Teisėjų kolegija visus apeliacinio skundo argumentus ir apelianto praÅ¡ymus atmeta, nes jie nepagrįsti ir paneigti teisme iÅ¡nagrinėtais ir nuosprendyje iÅ¡dėstytais, aptartais bei įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, griežtai laikantis BPK reikalavimų teisingai iÅ¡sprendė bylos duomenų pripažinimo įrodymais klausimus, o duomenis, pripažintus įrodymais, taip pat ir jų visumÄ Ä¯vertino tinkamai bei pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis J. D. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.Kad J. D. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , taip pat, kad Å¡io plėšimo metu dėl savanaudiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam L.

J., patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti įrodymai, tai – nukentėjusiųjų L. J. ir R. B., liudytojų A. ir E. L., R. M., A. M. parodymai, nukentėjusiojo L. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir suvestinė bei kiti teisme išnagrinėti bylos duomenys.Nuteistasis J. D. kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. neprisipažino. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), o seneliai gyveno (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 4 d. buvo pas senelius, papietavo ir apie 18.00 val. išėjo į namus.

Apie 19.00 val. kioske nusipirko alaus butelį ir iÅ¡gėrė. Grįžo namo ir daugiau alkoholio nevartojo. Apie 21.30 val. išėjo iÅ¡ namų ir ėjo link prekybos centro „A“ R. gatve, nes tikėjosi sutikti pažįstamų. Prie parduotuvės „P“ R. gatvėje pamatė du siluetus, atbėgančius link jo. Vienas sustojo prie taksi automobilio, kitas pribėgo prie jo ir paklausė: „Ar turi rÅ«kyti?“. Tada pribėgo antras vyriÅ¡kis ir paklausė: „Ar turi pinigų?“ bei pasakė, kad turi telefonÄ už 50 Lt.

Jam seneliai buvo davę 50 Lt, todėl iÅ¡ jų nupirko telefonÄ . Vaikinai atbėgo nuo P. K. gatvės, vienas buvo apsirengęs medžiaginę striukę su gobtuvu, abu vilkėjo tamsias aprangas. Vienas vaikinas buvo ant galvos užsismaukęs gobtuvÄ , kitas – ne. Ties parduotuve esančio devynaukščio laiptinėje jis sutiko R.. Padavė jai tÄ telefonÄ , nes jos telefonÄ buvo sudaužęs. Kai bendravo su R., pametė savo telefonÄ , todėl ji paskolino jam nenaudojamÄ telefonÄ . BÅ«nant pas močiutę telefonas iÅ¡krito ir sudužo ekranas, todėl liko skolingas telefonÄ .

Negali tiksliai pasakyti, bet nuo telefono iÅ¡kritimo iki kito telefono nupirkimo galėjo praeiti savaitė. Tai negalėjo bÅ«ti ta pati diena. Teisme, perskaičius prie 2014 m. rugsėjo 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo esančiÄ 2014 m. rugpjūčio 13 d. pokalbių suvestinę (2 t., 86-89 b.l.), nuteistasis J. D. parodė, kad rugpjūčio 13 d. kalbėjosi su R., norėjo susitikti, sužinoti, kÄ ji kalbėjo, kaip jis jai tÄ telefonÄ padavė.

R. nežinojo, iÅ¡ kur jis gavo tÄ telefonÄ . IÅ¡ teisme perskaitytų ankstesnių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad pirmosios apklausos metu nuteistasis J. D. kaltu neprisipažino ir iÅ¡ viso atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į pateiktus klausimus (2 t., 65-66 b.l.). BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. D. kaltu taip pat neprisipažino. Jis parodė, kad pirko telefonÄ , bet nusikaltimo nepadarė. TÄ vakarÄ išėjo iÅ¡ namų pasivaikščioti ir ėjo link prekybos centro „A“.

Prie jo pribėgo du vaikinai, kurie buvo tamsiai apsirengę, užsidėję kapiÅ¡onus. Tie vaikinai bėgo prie taksi automobilio, kuris buvo prie parduotuvės, vienas iÅ¡ vaikinų priėjo prie jo ir paprašė cigarečių, po to priėjo antras vaikinas ir pasiÅ«lė pirkti mobilųjį telefonÄ . Jis pasimetė ir nusipirko telefonÄ už 50 Lt. Pinigų turėjo, nes tÄ dienÄ buvo pas močiutę ir ji jam davė pinigų. Nusipirkęs telefonÄ Ä—jo į tÄ vietÄ , kurioje visada susitikdavo su draugais, ir pamatė R.

M.. Ji sėdėjo ant laiptų ir verkė. Jai padavė tÄ telefonÄ , nes buvo skolingas irgi telefonÄ . Jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ R. M. telefonÄ , nes ji turėjo nenaudojamÄ . Šį telefonÄ pas senelius laiptinėje sudaužė maždaug prieÅ¡ savaitę iki jai paduodant tÄ nupirktÄ telefonÄ . Apeliacinės instancijos teisme taip pat perskaičius 2014 m. rugpjūčio 13 d. pokalbių suvestinę (2 t., 86-87 b.l.), nuteistasis J. D. parodė, kad skambino R. M. ir klausė, kÄ ji prikalbėjo, nežinojo, kokius parodymus ji davė.

Tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko jai skambino – jos pasiilgo. Nuteistasis parodė ir tai, kad jis pas R. M. tÄ vakarÄ namuose nėra buvęs, tÄ telefonÄ jai padavė prie parduotuvės, bÅ«tent ten, kur visada susitikdavo su draugais. Apeliacinės instancijos teisme perskaičius raÅ¡tus apie telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ (1 t., 165-177 b.l.), nuteistasis parodė, kad parkas, parduotuvė ir R. M. gyvenamoji vieta yra beveik vienoje vietoje, todėl jo mobilusis telefonas galėjo bÅ«ti prisijungęs prie tos celės. Nors nuteistasis J.

D. buvęs įvykio vietoje ir padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., kategoriÅ¡kai neigia, jo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina kiti iÅ¡nagrinėti įrodymai. Tai, kad nuteistasis apie 21 val. 30 min. buvo bÅ«tent įvykio vietoje – parke „AG“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir padarė nurodytus nusikaltimus, patvirtina iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Liudytoja R. M. teisme parodė, kad 2011 m. ji draugavo su J. D.. IÅ¡ pykčio jis sudaužė jos telefonÄ ir atnešė kitÄ telefonÄ bei paaiÅ¡kino, kad šį telefonÄ paėmė iÅ¡ namų, turėjo užsilikusį.

Ar padavė namuose, ar kitoje vietoje, neprisimena. TÄ telefonÄ pardavė lombarde, nes reikėjo pinigų. IÅ¡ bendrų pažįstamų sužinojo, kad J. D. paleistas, bet 2014 m. su juo susitikusi nebuvo. Neprisimena, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. telefonu bÅ«tų kalbėjusi su J. D.. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios apklausos metu R. M. parodė, kad 2011 m. artimai bendravo su J. D.. 2011 m. lapkričio mėn. pačioje pradžioje, apie 21.00 val., pas jÄ Ä¯ namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo girtas J.

D.. Ji namuose buvo viena. Maždaug po 10 min. jie susikivirčijo ir J. D. į sienÄ trenkė jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žN“ ir Å¡is sudužo. J. D. pasakė, kad namuose turi kitÄ telefonÄ , kurį tuoj atneÅ¡. IÅ¡ jos namų jis išėjo apie 21.15 val. ir maždaug po valandos, t. y. po 22.00 val., į savo mamos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ji gavo žinutę „iÅ¡eik“. Ji suprato, kad jÄ kviečia J., nes, kai ji pamesdavo savo telefonÄ , jis jai raÅ¡ydavo žinutes į mamos telefonÄ .

Ji išėjo į laukÄ ir prie namo laiptinės pamatė stovintį J. D., kuris jai padavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žS“. Å is mobilusis telefonas buvo juodos spalvos korpusu, nenaujas, mygtukinis, be kroviklio. IÅ¡ kur jis gavo šį telefonÄ , nesakė. Su juo pakalbėjo apie 10–15 min. ir nuėjo į namus. Namuose į šį telefonÄ Ä¯sidėjo savo SIM kortelę. 2011 m. gruodžio 26 d. šį telefonÄ â€žS“ užstatė lombarde savo vardu už 40 Lt. J. D. tuo metu niekur nedirbo ir nesimokė, jį iÅ¡laikė mama (1 t., 91-93 b.l.).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. dar kartÄ parodė apie tokias pačias įvykio aplinkybes, tačiau papildomai parodė apie tai, kad J. D. išėjus iÅ¡ jos namų, maždaug po pusvalandžio, apie 21.15 val., grįžo jos motina. Tiksliai neatsimena, ar tÄ pačiÄ dienÄ , ar kitÄ dienÄ motinai papasakojo, kad J. D. sugadino jos telefonÄ . Taip pat parodė, kad atneÅ¡tÄ â€žS“ telefonÄ matė pirmÄ kartÄ , anksčiau J. D. Å¡iuo telefonu nesinaudojo. J. D. telefono numeris tuo metu buvo XXXXX, bet jis dažnai keitė SIM korteles (1 t., 94–96 b.l. ).

Teisme perskaičius Å¡iuos ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos R. M. parodymus, liudytoja paaiÅ¡kino, kad neprisimena savo duotų parodymų, tačiau Å¡ie parodymai suraÅ¡yti iÅ¡ jos žodžių. Teisme perskaičius 2014 m. rugpjūčio 13 d. pokalbių suvestinę (2 t., 85, 86-89 b.l.), liudytoja parodė, kad neprisimena, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. bÅ«tų kalbėjusi su J. D.. Su juo 2014 m. galbÅ«t bendravo socialiniame tinklalapyje „F“. Liudytoja neprisiminė, ar susiraÅ¡inėjimo metu nuteistasis jai paaiÅ¡kino, kad telefonÄ paėmė iÅ¡ namų, turėjo užsilikusį.

Apeliacinės instancijos teisme R. M. taip pat buvo apklausta liudytoja. Ji parodė, kad 2011 m. gyveno su motina (duomenys neskelbtini). J. D. jai padovanojo telefonÄ , kurį vėliau pardavė lombarde. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo perskaityti ankstesni liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Po Å¡ių parodymų perskaitymo liudytoja parodė, kad Å¡ie parodymai teisingi, J. D. jai sakė, kad jis turi namuose telefonÄ , kurį suras ir atneÅ¡. Daugiau jis nieko neaiÅ¡kino. J. D. maždaug po valandos, po to kai sudaužė jos telefonÄ , paskambino ir pakvietė iÅ¡eiti bei atnešė kitÄ telefonÄ .

Nuo jos namų iki nusikaltimo vietos mažiau nei 500 metrų. Kai J. D. atnešė telefonÄ , tai jos motina jau buvo namuose. Motinai papasakojo, iÅ¡ kur gavo telefonÄ , tik neprisimena, ar tÄ patį vakarÄ , ar ne. Atsakydama į teismo klausimus R. M. parodė, kad jos telefonÄ J. D. sudaužė pas jÄ namuose, tiksliai negali pasakyti, kur jis telefonÄ sudaužė, neprisimena, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė vadovautis jos pirminiais parodymais. Taip pat parodė, kad nors motina A.

M. parodė, kad J. D. neužeidavo pas jas į namus, to jos motina tiesiog nežinojo. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad J. D. pažįsta. 2011 m. jis draugavo su jos dukra. Taip pat žino, kad J. D. sudaužė dukros telefonÄ ir po kiek laiko atnešė kitÄ telefonÄ . 2014 m. vasarÄ jos dukra, tuo metu ji dar buvo nėščia, ir J. D. buvo susitikę. Apie tai jai pasakė dukra. Tačiau nežino jų susitikimo tikslo. Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu A. M. duotus parodymus, ji parodė, kad Å¡ie parodymai yra teisingi.

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra jai pasakė, kad 2011 m. lapkričio mėn. J. D. sudaužė jos, R. M., telefonÄ ir tÄ patį vakarÄ atnešė kitÄ telefonÄ . (duomenys neskelbtini) namas, kuriame gyvena su dukra, yra prie pat parkelio „ĄG“. Nuo įėjimo į namÄ iki parkelio yra maždaug 10 metrų. Jų namas praktiÅ¡kai yra tame parkelyje (1 t., 97-98 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja A. M. parodė, kad dukra, parėjusi iÅ¡ kiemo, ar iÅ¡ kur, grįžo be telefono ir pasakė, jog J.

D. sudaužė telefonÄ . Å i liudytoja parodė ir apie tai, kad dukra, grįžusi iÅ¡ lauko, pasakė, jog J. D. atidavė telefonÄ vietoje to sudaužyto telefono. Liudytoja negalėjo prisiminti, kada nuteistasis sudaužė jos dukros telefonÄ ir kada jai padavė kitÄ , todėl apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 97-98 b.l.), kurie Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyti. Po Å¡ių perskaitytų parodymų, liudytoja parodė, kad Å¡iuo metu tiksliai pasakyti negali, ar tÄ pačiÄ dienÄ J.

D. kitÄ telefonÄ atnešė vietoj sudaužyto, tačiau, jeigu ji ankstesnėse apklausose sakė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , tai ji sakė tiesÄ , o Å¡iuo metu neprisimena. J. D. pas jas į namus neužeidavo, o jeigu jos nėra namuose, jos nuomone, J. D. taip pat negalėjo ateiti, nes jos vyras pensininkas, kuris beveik visada bÅ«na namuose. IÅ¡ 2014 m. rugsėjo 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir suvestinės matosi, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d.

J. D. skambino R. M.. Å io pokalbio metu J. D. praÅ¡o R. M. prisiminti, kÄ ji kalbėjo apklausos metu, jam reikia tai žinoti, nes jį vėl kviečia apklausai, taip pat sako, jog reikia susitikti pakalbėti apie tai, nes telefonu nenori. J. D. R. M. pokalbio metu pasako, kad jis sakė, jog jam ji buvo paskolinusi mygtukinį telefonÄ â€žN“, kurio ekranÄ sudaužė ir už skolÄ padavė tÄ telefonÄ ir nesakė, iÅ¡ kur telefonÄ gavo. R. M. atsako, kad ji sakė, jog jis sudaužė jos telefonÄ ir pasakė, kad vietoj sudaužyto telefono atneÅ¡ kitÄ , išėjai ir grįžęs už 15 min. atneÅ¡ei kitÄ , „tipo“ iÅ¡ namų atneÅ¡ei kitÄ .

J. D. į tai atsakė, kad blogai, nes jis sakė, jog telefonÄ nupirko prie parduotuvės „P“. Pokalbio metu R. M. pasako ir tai, kad jiems nereikia kalbėti, kur jis gavo telefonÄ , nes gali paimti pokalbių iÅ¡klotines. J. D. pasako, kad jam reikia su ja susitikti ir pakalbėti, turi dar variantų (2 t., 85, 86-89 b.l.).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    IÅ¡ jau iÅ¡dėstytų įrodymų matosi, kad J.

D., išėjęs iÅ¡ liudytojos R. M. namų, neva išėjo į savo namus paimti bei atneÅ¡ti telefonÄ , netrukus grįžo ir jai atnešė mobilųjį telefonÄ â€žS“. Tačiau kiti įrodymai tai paneigia ir patvirtina nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis, išėjęs iÅ¡ R. M. namų, siekdamas jai grÄ Å¾inti mobilųjį telefonÄ vietoj sudaužyto, nuėjo į parkÄ bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu užpuolė ir sunkiai sutrikdė J. J. sveikatÄ , o R. B. sukėlė fizinį skausmÄ bei tokiu bÅ«du iÅ¡ jų pagrobė mobiliuosius telefonus ir vestuvinį žiedÄ .

BÅ«tent pagrobtÄ mobilųjį telefonÄ â€žS“ J. D. ir nunešė R. M.. IÅ¡ 2012 m. gegužės 7 d. tarnybinio praneÅ¡imo bei telekomunikacijų tinklų operatorių pateiktos telefono abonento Nr. YYYYY, kuriuo naudojosi J. D., iÅ¡klotinių analizės ir UAB „BL“ pateiktos informacijos apie ryÅ¡io bokÅ¡tų veikimo zonas matosi, kad nusikaltimo metu, t. y. 2011 m. lapkričio 4 d., 21.33–21.36 val., Å¡is abonentas jungėsi prie telekomunikacijų ryÅ¡io bokÅ¡to KL020B, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., 163, 165-171, 173, 175, 177 b.l.).

O iÅ¡ Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matosi, kad 2011 m. lapkričio 4 d., 21.34 val., buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ bendrojo pagalbos centro apie „Ą“ gimnazijos (adresas (duomenys neskelbtini)) kieme sužalotÄ vaikinÄ , kurio tapatybė – L. J. – nustatyta įvykio vietoje, diagnozė: galvos sumuÅ¡imas, įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, kairio antakio muÅ¡tinė žaizda, girtumas (1 t., 77 b.l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 36/12 (03) nurodyta, kad L.

J. buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje, poodine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kaukolės pamato kaulų lūžimu kairės vidurinės daubos srityje, subarachnoidiniu pakraujavimu. MinimÄ galvos sužalojimÄ L. J. galėjo patirti bukos traukos pasekoje, paveikus kairiÄ jÄ galvos pusę kietu buku daiktu – sumuÅ¡ant ar atsitrenkiant – neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigÄ , galima 2011 m. lapkričio 4 d., antroje paros pusėje. Dėl galvos sužalojimo L.

J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 58–59 b.l.). Pats nukentėjusysis L. J. teisme parodė, kad tuo metu nuomojosi butÄ rytinėje parko pusėje ir su žmonos broliu R. B. per parkÄ Ä—jo namo. Jie ėjo iÅ¡ draugo, kuris gyveno (duomenys neskelbtini) name. Abu buvo iÅ¡gėrę. Negirdėjo, ar kas ėjo iÅ¡ paskos, jis gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros ir prarado sÄ monę. Neprisimena, kurį pirma užpuolė, nežino, kiek asmenų juos užpuolė, mano, kad buvo keli asmenys. PrieÅ¡ save matė trumpais plaukais jaunuolį.

Vienas kovojo su R. B.. Po to jam trenkė iÅ¡ nugaros. Jo kakta buvo pramuÅ¡ta į bordiÅ«rÄ . Kai atgavo sÄ monę, Å¡alia buvo greitoji pagalba. IÅ¡ jo pavogė telefonÄ â€žS“, kurio vertė tuo momentu buvo 200 Lt su 18 Lt vertės SIM kortele ir vyriÅ¡kÄ auksinį 1 000 Lt vertės vestuvinį žiedÄ . Telefonas buvo iÅ¡orinėje striukės kiÅ¡enėje, o žiedas ant rankos pirÅ¡to. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo tiksliau parodęs apie įvykio aplinkybes. L. J. ikiteisminio tyrimo metu (Å¡ie jo parodymai buvo perskaityti teisme) parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.00 val., su R.

B. išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo ir ėjo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Einant pėsčiųjų taku pro parkÄ â€žÄ„G“, netoli futbolo stadiono, ties suoleliais, kur susikerta keli pėsčiųjų takai, jis pajuto smÅ«gį į pakauÅ¡io sritį ir iÅ¡ karto prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę, jis pajuto gumbÄ kairėje pakauÅ¡io pusėje ir bėgantį kraujÄ iÅ¡ ausies, taip pat pamatė, kad iÅ¡ jo pavogtas mobilusis telefonas „S“ su SIM kortele, kuris buvo įdėtas į priekinę kairės pusės virÅ¡utinę iÅ¡orinę kiÅ¡enę, ir vestuvinis žiedas.

Papildomos apklausos metu, liudytojas patikslino ir parodė, kad jis pajuto smÅ«gį galvoje ne į pakauÅ¡io sritį, o į galvos kaukolės galinę sritį (1 t., 37-38, 40-41 b.l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis L. J. parodė, kad pasėdėję vyriÅ¡koje kompanijoje ir iÅ¡gėrę, jis su R. B. tiesiausiu keliu per parkÄ Ä—jo į namus. Paties smÅ«gio sudavimo neatsimena, tačiau jo pakauÅ¡yje buvo didžiulis gumbas, iÅ¡ ausies bėgo kraujas ir kakta buvo praskelta.

Neprisiminė ir to, ar jį sumušė atėję iÅ¡ paskos, ar iÅ¡ Å¡ono. Jis nepajuto, kaip iÅ¡ jo Å¡oninės iÅ¡orinės striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė telefonÄ , taip pat nejuto, kaip jam numovė vestuvinį žiedÄ . IÅ¡ 2012 m. birželio 7 d. nukentėjusiojo L. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad L. J. už (duomenys neskelbtini) namo esančiame parke „ĄG“ nurodė vietÄ , esančiÄ netoli jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas.

Prie parko važiuojama pro (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ (1 t., 44–52 b.l.). O iÅ¡ byloje esančio MAPS.LT žemėlapio matosi, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namai yra netoli vienas kito, juos skiria tik vienas – X namas (1 t., 53–54 b.l.).Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad 2011 m. su L. J. buvo pas draugÄ , ten gėrė degtinę, po to per parkelį ėjo į L. J. namus. Juos užpuolė iÅ¡ nugaros, jis per vėlai iÅ¡girdo žingsnius, gavo smÅ«gį į pakaušį, tikriausiai rankos kumščiu, ir parkrito.

Gumbas kaktoje atsirado krentant ant žemės. Jis prarado sÄ monę. Matė nubėgant du žmones. Tai galėjo bÅ«ti du jaunuoliai. Žmonės pradėjo Å¡aukti ir jie pabėgo. PrieÅ¡ juos užpuolant nebuvo jokio konflikto, jie jiems nieko nesakė. Dingo jo senas telefonas „N“. Teisme nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet jis parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.00 val., su draugu L.

J. ėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini) namÄ , K. mieste. Einant per „ĄG“, netoli futbolo stadiono, kur yra suoleliai ir susikerta keli pėsčiųjų takai, iÅ¡girdo iÅ¡ paskos artėjančius žingsnius, todėl atsisuko pažiÅ«rėti ir pajuto smÅ«gį į kairę galvos pusę bei neteko sÄ monės. Spėjo pastebėti, kad pribėgo du apie 18–20 metų jaunuoliai, vienas buvo aukÅ¡tesnis, o kitas žemesnis. Kai atsipeikėjo, už 1 metro pamatė ant pėsčiųjų tako gulintį be sÄ monės L.

J.. Pro Å¡alį ėję žmonės iÅ¡kvietė policijÄ ir greitosios medicinos pagalbÄ . Tie žmonės sakė, kad matė pribėgančius ir smÅ«giuojančius jaunuolius. L. J. iÅ¡vežė į ligoninę, o jis su policijos pareigÅ«nais ieÅ¡kojo užpuolikų, bet nerado (1 t., 61–62 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. B. parodė, kad iÅ¡gėrę ėjo su sesers vyru ir gavo smÅ«gius. Jis pirmas gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros, prarado sÄ monę. Nematė, kas jam sudavė, prieÅ¡ tai nebuvo jokio žodinio konflikto, nespėjo pamatyti keliese juos užpuolė.

Kai atsipeikėjo, priėjo du žmonės, kurie pradėjo šaukti, atvažiavo policijos pareigūnai, paskui ir greitoji pagalba. Tai, kad nukentėjusieji L. J. ir R. B. buvo užpulti bei sumušti kelių asmenų, patvirtina tiesiogiai įvykį matę liudytojai E. ir A. L.. Liudytojas E. L. teisme parodė, kad nieko papildomai, nei davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodyti negali. Todėl teisme buvo perskaityti liudytojo E. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., su žmona ėjo nuo (duomenys neskelbtini) plento į namus – link (duomenys neskelbtini) gatvės K..

Einant pėsčiųjų taku pro parkÄ â€žÄ„G“, netoli futbolo stadiono, toje vietoje, kur yra suoleliai ir susikerta keli pėsčiųjų takai, pamatė priekyje einančių keturių vyriÅ¡kių siluetus. Du ėjo priekyje, o du – iÅ¡ paskos. Jis visÄ laikÄ Ä¯ juos nežiÅ«rėjo, todėl kas pradėjo muÅ¡tynes, nematė. Jis su žmona nuo besimuÅ¡iančiųjų buvo 100 m atstumu, buvo tamsu, todėl sunku buvo viskÄ Ä¯Å¾iÅ«rėti. Du vyriÅ¡kiai pargriuvo ant žemės. Vienas iÅ¡ stovinčiųjų pasilenkė prie nugriuvusiojo, jį apieÅ¡kojo ir staiga su kitu vyriÅ¡kiu nubėgo link P. K. gatvės. Priėjus arčiau vienas vyriÅ¡kis pakilo nuo žemės, o kitas gulėjo, jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas, todėl jo žmona paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Žmona pasakė, kad susimušė trys vaikinai ir mergina, bet ji suklydo, nes iš tikrųjų mušėsi keturi vaikinai (1 t., 86–87 b.l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. L. iš esmės parodė apie tokias pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme, o perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Atsakydamas į teismo klausimus, E. L. parodė, kad visi vaikinai buvo vidutinio ūgio. Jo nuomone, J. D. yra vidutinio ūgio.

Dėl nuteistojo Å«gio jis negali tvirtinti, kad tai buvo ne jis. Be to, jis matė, kad vienas iÅ¡ tų vaikinų pasilenkė prie nukentėjusiojo, bet kad kažko ieÅ¡kotų nematė.Liudytoja A. L. teisme parodė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį ėjo per parkÄ Ä¯ namus, pamatė vaikinų bÅ«relį, kurie pradėjo muÅ¡tis. Nesuprato, ar jie ėjo kartu, ar atskirai. Kai pradėjo muÅ¡ti, ji pradėjo rėkti ir tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu užpuolikai dar nebuvo pasitraukę.

Kai suÅ¡uko, kad kvies policijÄ , užpuolikai iÅ¡girdę pabėgo į stadiono pusę. Tarp jų atstumas buvo apie 100 m. Policijai pasakė, kad du užpuolikai nubėgo link stadiono, vienas iÅ¡ jų buvo su Å¡viesia striuke. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., ji su vyru ėjo namo nuo (duomenys neskelbtini) plento link (duomenys neskelbtini) gatvės K..

Einant pėsčiųjų taku pro parkÄ â€žÄ„G“ netoli futbolo stadiono matė priekyje einančius keturis vyriÅ¡kius, du ėjo priekyje, o du – paskui. Kiek vėliau pastebėjo, kad Å¡ie muÅ¡asi. Ant žemės pargriuvo du vyriÅ¡kiai, bet vienas tuoj atsistojo. Gulintį ant žemės vyriÅ¡kį spardė dviese. Ji suÅ¡uko, kad kvies policijÄ ir spardę vyriÅ¡kiai pabėgo. Vienas iÅ¡ užpuolikų vilkėjo kažkÄ Å¡viesaus, gali bÅ«ti, kad striukę. Priėjus arčiau stovintis vyriÅ¡kis pasakė, kad juos užpuolė ir iÅ¡ draugo pagrobė telefonÄ .

Ant žemės gulinčiam vyriškiui iš kairės ausies bėgo kraujas ir aplinkui matėsi kraujo. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Telefonu pasakė, kad susimušė trys vaikinai ir mergina, bet taip sakydama suklydo, nes jokios merginos nebuvo. Buvo du užpuolikai ir du užpulti vyriškiai (1 t., 88–90 b.l.). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja A. L. parodė, kad įvykio metu buvo tamsu, nors buvo blankus apšvietimas, tačiau gerai nematė, neįsidėmėjo nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų.

Ji su vyru ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jiems einant pamatė, kad eina vaikinų grupelė, po to jie susimušė. Matė, kaip spardė gulinčius vyriÅ¡kius, daugiau spardė vienas vaikinas. Ji pradėjo Å¡aukti ir du vaikinai pabėgo. Kai jie priėjo prie nukentėjusiųjų, tai vienas iÅ¡ jų gulėjo, o kitas – stovėjo. Tas, gulintis ant žemės, pasakė, kad jį sumušė ir pavogė telefonÄ . Ji iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistasis J. D. ir nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., neigia bet kokį dalyvavimÄ jų padaryme, tačiau iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina nustatytas faktines bylos aplinkybes ir jo kaltę, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje J. D., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems L. J. ir R. B. į galvos sritis, L.

J. sunkiai sutrikdė sveikatÄ , o R. B. – sukėlė fizinį skausmÄ , bei iÅ¡ jų pagrobė mobiliuosius telefonus su SIM kortelėmis, o iÅ¡ L. J. ir vestuvinį žiedÄ . IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad savo iÅ¡vadas dėl J. D. kaltės teismas pagrindė ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė gali bÅ«ti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas Å¡ioje byloje nuteistojo versijas, kad jis nusikaltimų padarymo metu ėjo R. gatve iÅ¡ savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, link prekybos centro „A“, taip pat tai, jog bÅ«damas pas močiutę R. M. paskolintÄ telefonÄ sudaužė prieÅ¡ savaitę iki tol, kol 2011 m. lapkričio 4 d. vakare telefonÄ â€žS“ nusipirko iÅ¡ dviejų vaikinų prie parduotuvės „P“, paneigė ir jo dalyvavimÄ nusikalstamose veikose bei kaltę pagrindė visų iÅ¡nagrinėtų įrodymų – ir tiesioginių, ir netiesioginių – visuma.

Ä®rodymais nustatyti tarpiniai faktai, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to, ir bylos duomenys kartu su kitais įrodymais patvirtina J. D. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme ir jo kaltę. Liudytojos R. M. parodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21 val., J. D. atėjo į R. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Po 10 min. jie susipyko ir J. D. į sienÄ metė R. M. mobilųjį telefonÄ , kuris sudužo. J. D., pasakęs, kad namuose turi telefonÄ , kurį suras ir atneÅ¡ vietoj sudaužyto telefono, iÅ¡ jos namų išėjo apie 21 val. 15 min.

Å iuos liudytojos R. M. parodymus patvirtina ir jos motinos liudytojos A. M. parodymai apie tai, kad J. D. sudaužė R. M. mobilųjį telefonÄ . Å ios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis, tačiau nurodo kitokias R. M. telefono sudaužymo aplinkybes bei laikÄ . J. D. parodė, kad jis liudytojos telefonÄ sudaužė pas močiutę laiptinėje ir tai padarė maždaug prieÅ¡ savaitę iki tol, kol iÅ¡ nepažįstamų asmenų prie parduotuvės „P“ nusipirko telefonÄ â€žS“ bei tÄ pačiÄ dienÄ netikėtai sutikęs R.

M. atidavė šį nupirktÄ telefonÄ . Å iuos nuteistojo aiÅ¡kinimus teisėjų kolegija vertina kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, be to, Å¡ie aiÅ¡kinimai paneigti kitais įrodymais bei bylos duomenimis. Nors nuteistasis neigia buvęs nusikaltimo vietoje ir nurodo kitÄ buvimo vietÄ , tačiau įrodyta, kad J. D., išėjęs iÅ¡ R. M. namų, nuėjo bÅ«tent į nusikaltimo vietÄ , t. y. į parkÄ â€žÄ„G“, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ mobilųjį telefonÄ , kurį turėjo nuneÅ¡ti R.

M. vietoj sudaužyto telefono. Tuo metu, apie 21 val. 30 min., per parkelį „ĄG“ ėjo ir nukentėjusieji, taip pat ir liudytojai, tiesiogiai matę įvykį. Abu nukentėjusieji L. J. ir R. B. parodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21 val., ėjo per parkÄ â€žÄ„G“ ir ties suoleliais, kur susikerta keli pėsčiųjų takai, iÅ¡ nugaros pajuto smÅ«gius į galvas bei prarado sÄ mones. L. J. parodė ir tai, kad prieÅ¡ save matė trumpais plaukais jaunuolį, taip pat matė ir jaunuolį kovojantį su R.

B.. O nukentėjusysis R. B. parodė, kad matė du nubėgančius jaunuolius. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo parodęs net ir Å¡ių jaunuolių amžių – apie 18-20 metų. Å ie jaunuoliai nubėgo, kai liudytoja A. L., ėjusi kartu su E. L. pro „ĄG“ parkÄ bei pamačiusi muÅ¡tines, pradėjo Å¡aukti. Å iuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų E. ir A. L., tiesiogiai mačiusį įvykį, parodymai. E. L. ir A. L. parodė, kad apie 21 val. 30 min. jiems einant pro parkÄ â€žÄ„G“ pamatė einančių keturių jaunuolių kompanijÄ , du iÅ¡ jų ėjo pirmi, o kiti du – iÅ¡ paskos.

Nematė, kaip tarp tų jaunuolių prasidėjo muÅ¡tinės, nes į juos visÄ laikÄ nežiÅ«rėjo, be to, buvo tamsu ir jie nuo Å¡ių keturių vyriÅ¡kių buvo 100 metru atstumu. Tačiau matė, kad besimuÅ¡ant keturiems vyriÅ¡kiams, du iÅ¡ jų nugriuvo, o du – liko stovėti, iÅ¡ kurių vienas apieÅ¡kojo nugriuvusį vyrÄ , o A. L. pradėjus Å¡aukti, tie du jaunuoliai nubėgo link P. K. gatvės. Liudytojams priėjus prie nukentėjusiųjų, vienas iÅ¡ jų atsistojo, o gulintis nukentėjusysis pasakė, kad iÅ¡ jo pavogė telefonÄ .

Nors E. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad vienas iÅ¡ vaikinų pasilenkė prie nukentėjusiojo, bet kad jį apieÅ¡kojo nematė, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iÅ¡ vaikinų apieÅ¡kojo nugriuvusį vyrÄ . Å iuos savo parodymus E. L. patvirtino ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje tiki liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino liudytojo E. L. parodymų, kad J.

D. dėl Å«gio negalėtų bÅ«ti užpuoliku, nes Å¡is liudytojas parodė, jog užpuolikai buvo žemesnio Å«gio nei jis, tačiau Å¡iuos savo parodymus E. L. paneigė apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, kad dėl nuteistojo Å«gio negali tvirtinti to, jog ne J. D. užpuolė nukentėjusiuosius. Nustatyta ir tai, kad užpuolikams dar nepasitraukus iÅ¡ įvykio vietos liudytoja A. L. iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ . A. L. parodymais nustatyta, kad tuo metu, kai ji skambino bendrajai medicinos pagalbai, užpuolikai nuo nukentėjusiųjų pasitraukę dar nebuvo.

Aplinkybę, kad Å¡i liudytoja nusikaltimo vietoje iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus, patvirtina ne tik liudytojo E. L. ir nukentėjusiojo R. B. parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys. O kiti duomenys patvirtina, kad tuo metu J. D. buvo bÅ«tent nusikaltimo vietoje. IÅ¡ Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matosi, kad 2011 m. lapkričio 4 d., 21 val. 34 min., buvo gautas bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imas apie tai, kad „Ą“ gimnazijos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sužalotas L.

J.. O liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad J. D. apie 21 val. 15 min. išėjo iš jos namų, ir telekomunikacijų tinklų operatorių pateikta J. D. telefono išklotinių analize bei informacija apie ryšio bokštų veikimo zonas nustatyta, kad 21 val. 33 min. – 21 val. 36 min. J. D. buvo būtent nusikaltimo vietoje – parke prie gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nuteistojo telefonas jungėsi prie telekomunikacijų ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), o iš bylos duomenų matosi, kad šis bokštas yra arčiausiai parko, kuriame ir buvo sumušti bei apiplėšti nukentėjusieji L.

J. ir R. B.. IÅ¡ Å¡ių duomenų matosi dar ir tai, kad telekomunikacijų ryÅ¡io bokÅ¡tas yra ir (duomenys neskelbtini), todėl nuteistojo versija, kad jis nusikaltimo metu ėjo iÅ¡ savo namų – (duomenys neskelbtini), link parduotuvės „A“ R. gatve, atmetama kaip nepagrįsta ir paneigta bylos duomenimis, nes nusikaltimo metu, kaip jau minėta, jo telefonas jungėsi prie bokÅ¡to, kuris yra artimesnis nusikaltimo vietos. Atmetama ir nuteistojo versija, kad jis iÅ¡ nepažįstamų vaikinų prie parduotuvės „P“ nusipirko mobilųjį telefonÄ â€žS“ bei netikėtai sutikęs R.

M. šį telefonÄ jai atidavė, nes iÅ¡ jos pasiskolintÄ mobilųjį telefonÄ prieÅ¡ savaitę sudaužė. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad J. D. tÄ patį vakarÄ sudaužė R. M. mobilųjį telefonÄ ir tÄ patį vakarÄ jai atnešė kitÄ , taip pat prieÅ¡ingai, nei nuteistasis tvirtina, byloje nustatyta ir tai, kad pats J. D., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sumušę L. J. ir R. B., iÅ¡ jų pagrobė mobiliuosius telefonus „S“ ir „N“ bei L. J. vestuvinį žiedÄ .

Nustatyta ir tai, kad tÄ patį vakarÄ , tuoj po nusikaltimo, J. D. grįžo pas R. M. ir jai padavė pagrobtÄ mobilųjį telefonÄ â€žS“. Tai patvirtina liudytojų R. M. ir A. M. parodymai. R. M. parodė, kad J. D. maždaug po valandos, apie 22 val., grįžo ir jai atnešė mobilųjį telefonÄ â€žS“, kurį padavė prie jos namų laiptinės. Apie tai, kad J. D. sudaužė mobilųjį telefonÄ ir tÄ patį vakarÄ atnešė kitÄ telefonÄ vietoj sudaužyto telefono, R. M. papasakojo savo motinai.

IÅ¡ liudytojos A. M. parodymų matosi, kad ji teisme parodė, jog žino apie tai, kad J. D. sudaužė jos dukros telefonÄ ir po kiek laiko atnešė kitÄ telefonÄ . Liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kuriuos ji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. kategoriÅ¡kai parodė, kad jai dukra sakė, jog 2011 m. lapkričio mėn. J. D. sudaužė R. M. telefonÄ ir tÄ patį vakarÄ atnešė kitÄ telefonÄ . Be to, liudytoja A.

M. parodė, kad parkas „ĄG“ yra prie pat namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji su dukra gyvena. Nuo įėjimo į namÄ iki parko yra apie 10 metrų. Nukentėjusysis L. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad už (duomenys neskelbtini) namo, esančiame parke „ĄG“ jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas, o iÅ¡ byloje esančio žemėlapio matosi, jog (duomenys neskelbtini) (liudytojų R. M. ir A. M. gyvenamoji vieta) ir (duomenys neskelbtini) (namas netoli nusikaltimo vietos – parko „ĄG“) yra netoli vienas kito, Å¡iuos namus skiria tik vienas namas.

Å ioje vietoje ir buvo apiplėšti bei sužaloti nukentėjusieji. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 36/12 (03) taip pat patvirtina, kad L. J. padaryti sužalojimai padaryti neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigÄ , galimai 2011 m. lapkričio 4 d., antroje paros pusėje. O jau iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad liudytoja A. L. greitosios medicinos pagalbÄ kvietė dar įvykio metu. Kiti bylos duomenys patvirtina, kad J. D., pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, apie 22 val. sugrįžo pas R. M. ir jai nunešė iÅ¡ L.

J. pagrobtÄ mobilųjį telefonÄ â€žS“. Pati R. M. parodė, kad ji į J. D. atneÅ¡tÄ mobilųjį telefonÄ â€žS“ įsidėjo savo SIM kortelę, kai grįžo į namus po susitikimo su nuteistuoju. Nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad telekomunikacijų tinklų pateikta informacija objektyviai nustatyta, kad 2011m. lapkričio 4 d., 22 val. 17 min. į telefonÄ â€žS“, pagrobtÄ iÅ¡ L. J., buvo įdėta SIM kortelė su Nr. XXXYYY, kuriuo naudojosi R. M..Be to, nors ir netiesiogiai, tačiau J.

D. dalyvavimÄ nusikaltime ir jo kaltę patvirtina ir nuteistojo bei liudytojos R. M. 2014 m. rugpjūčio 13 d. telefoninis pokalbis. IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matosi, kad nuteistasis su R. M. derina parodymus apie tai, iÅ¡ kur jis, J. D., gavo mobilųjį telefonÄ â€žS“. Jų parodymai aiÅ¡kiai nesutampa, todėl jie derina ir susitikimÄ tam, kad apie tai galėtų pasikalbėti, nes J. D. nurodo, jog jis turi ir kitų versijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir Å¡io pokalbio metu J. D. neneigia savo kaltės, o, prieÅ¡ingai, paskambinęs R.

M., bando sužinoti ir sužino, kokius ji parodymus davė tam, jog galėtų savo parodymus derinti prie šios liudytojos parodymų, be to, pats ir nurodo, kad turi dar sugalvojęs versijų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo telefoniniu pokalbiu teismas remtis negalėjo, nes šis įrašas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pateiktas nebuvo, taip pat nebuvo šis telefoninis pokalbis perklausytas, todėl neatitinka BPK 20 str. reikalavimų. Šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta.

Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡ bylos matosi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo leista vykdyti J. D., R. M. ir A. M. telefoninių pokalbių kontrolę, darant įraÅ¡us laikotarpiui vienam mėnesiui nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. (2 t., 77-78 b.l.). 2014 m. rugsėjo 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole ir suvestinėje iÅ¡dėstytas 2014 m. rugpjūčio 13 d. pokalbis tarp nuteistojo J.

D. ir liudytojos R. M. (2 t., 85, 86-89 b.l.). Šio pokalbio turinys jau buvo išdėstytas ir šioje nutartyje. Šie bylos dokumentai, neprieštaraujant proceso dalyviams, buvo išvardinti teisiamajame posėdyje (3 t., 132 b.l.). Iš 2015 m. vasario 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., 133 b.l.) matosi, kad proceso dalyviai pastabų dėl ištirtų dokumentų, tame tarpe ir dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir prie jo pridėtos suvestinės, nepareiškė.

IÅ¡ Å¡io protokolo matosi ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu sprendžiant praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo papildymo pats nuteistojo gynėjas, kuris ir padavė apeliacinį skundÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo skunde, nepareiÅ¡kė noro padaryti posėdžio pertraukÄ ir leisti prokurorui pristatyti minėto pokalbio garso įraÅ¡o bei jį perklausyti (3 t., 133 b.l.). Nuteistojo gynėjas tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad garso įraÅ¡as 2015 m. vasario 3 d. buvo pridėtas prie bylos (3 t., 140 b.l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje klausytis J. D., R. M. ir A. M. telefoninių pokalbių ir daryti jų įrašus buvo leista ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, o tai reiškia, kad garso įrašai, taip pat ir nuteistojo J. D. ir liudytojos R. M. 2014 m. rugpjūčio 13 d. telefoninis pokalbis, buvo renkami teisėtu būdu ir BPK 154 str. nustatyta tvarka. Todėl šių duomenų gavimo būdas, tvarka ir tų duomenų atitikimas BPK 20 str. nustatytiems reikalavimams jokių abejonių nekelia.

Be to, BPK 179 str. 5 d. nurodyta, kad nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai. Šioje byloje esanti J. D. ir R. M. pokalbio garso įrašo suvestinė kaip tik ir yra tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolo priedas. Todėl teisiamajame posėdyje ištirtas 2014 m. rugsėjo 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir suvestinė atitinka BPK 20 str.

įrodymams keliamus reikalavimus.Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, taip pat ir 2014 m. rugsėjo 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolÄ ir prie jo pridėtÄ suvestinę, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir J. D. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl padarytų veikų įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – J.

D. teisinančius – įrodymus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek duomenų pripažinimas įrodymais, tiek įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-407-489/2015 ir kt.).

Vien tai, kad atliktas įrodymų vertinimas neatitinka J. D. ir jo gynėjo norų, nereiÅ¡kia teisės pažeidimo. Dėl viso to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų visuma patvirtina J. D. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme ir jo kaltę. Teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes bei tarpinius faktus, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Liudytojų R. M. ir A. M. parodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 4 d. vakare J. D. sudaužė R. M. mobilųjį telefonÄ .

Å ių liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad nuteistasis tÄ patį vakarÄ vietoj sudaužyto mobilaus telefono R. M. atnešė kitÄ â€“ „S“ mobilųjį telefonÄ . R. M. parodė, kad iÅ¡ jos namų J. D., pažadėjęs vietoj sudaužyto telefono atneÅ¡ti kitÄ telefonÄ , išėjo apie 21 val. 15 min. Nukentėjusiųjų L. J., R. B., liudytojų E. ir A. L. parodymais bei nukentėjusiojo L. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad apie 21 val. 30 min. parke „ĄG“ nukentėjusieji buvo užpulti dviejų asmenų ir Å¡ių asmenų sumuÅ¡ti bei iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo pavogti mobilieji telefonai „S“ bei „N“, o iÅ¡ L.

J. dar ir vestuvinis žiedas. Liudytojų E. ir A. L. bei nukentėjusiojo R. B. bei raÅ¡ytiniais bylos duomenimis (Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės) nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 4 d., 21 val. 34 min. A. L. iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ nukentėjusiajam L. J., kuris buvo sužalotas parke „ĄG“. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 36/12 (03) nurodyta, kad L. J. buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje, poodine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kaukolės pamato kaulų lūžimu kairės vidurinės daubos srityje, subarachnoidiniu pakraujavimu.

L. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Å i specialisto iÅ¡vada taip pat patvirtina, kad galvos sužalojimÄ L. J. galėjo patirti neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigÄ , galimai 2011 m. lapkričio 4 d., antroje paros pusėje. A. M. parodymais ir raÅ¡ytiniais duomenis (nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, žemėlapiu) nustatyta, kad R. M. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), prie pat nusikaltimo vietos – „ĄG“. Liudytojos R. M. parodymais ir raÅ¡ytiniais duomenimis (telekomunikacijų tinklų operatorių pateiktomis J.

D. telefono abonento iÅ¡klotinių analize ir UAB „BL“ pateikta informacija) nustatyta, kad J. D. buvo įvykio vietoje, jo telefonas 21 val. 33 min. – 21 val. 36 min. jungėsi prie telekomunikacijų ryÅ¡io bokÅ¡to, kuris yra arčiausiai parko „ĄG“. Liudytojų R. M. ir A. M. parodymais nustatyta ir tai, kad R. M. J. D. apie 22 val. vietoj sudaužyto mobilaus telefono atnešė nenaujÄ , be kroviklio mobiliųjų telefonÄ â€žS“. Nuosprendyje nurodyta dar ir tai, kad telekomunikacijų tinklų pateikta informacija objektyviai nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 4 d., 22 val. 17 min.

į telefonÄ â€žS“, pagrobtÄ iÅ¡ L. J., buvo įdėta SIM kortelė su Nr. XXXYYY, kuriuo naudojosi R. M..Å iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, jie patvirtina J. D. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme ir jo kaltę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje įrodyta, jog 2011 m. lapkričio 4 d., apie 21.30 val., J. D. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas grÄ Å¾inti R. M. kitÄ telefonÄ vietoje jo sudaužyto, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu užpuolė netoli R.

M. gyvenamosios vietos, parke prie „Ą“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), ėjusius nukentėjusiuosius L. J. ir R. B., juos sumušė, padarė L. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir pagrobė du mobiliojo ryÅ¡ius telefonus ir žiedÄ , iÅ¡ viso svetimo turto, kurio vertė 1 338 Lt. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai.Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip plėšimas.

Pažymėtina ir tai, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal atitinkamÄ BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimÄ kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nes BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 25 d. senato nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

Å ioje byloje įrodyta, kad J. D., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo prieÅ¡ L. J. ir R. B. fizinį smurtÄ suduodami smÅ«gius jiems į galvas ir L. J. sunkiai sutrikdydami sveikatÄ , o R. B. – sukeldami fizinį skausmÄ , pagrobė jų mobiliuosius telefonus su SIM kortelėmis ir vestuvinį žiedÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes grobdamas nukentėjusiųjų turtÄ ir panaudodamas fizinį smurtÄ , suvokė, kad svetimÄ turtÄ pagrobia palaužęs nukentėjusiųjų valiÄ , numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Taip pat byloje įrodyta, kad J. D. tiesiogine tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ L. J., o R. B. sukėlė fizinį skausmÄ plėšimo metu, todėl teismas nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo ne tik pagal BK 180 str. 1 d., bet ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.Skundžiamu nuosprendžiu J. D. taip pat nuteistas ir pagal BK 284 str. 1 d. Dėl Å¡ios nuosprendžio dalies nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad J. D. prisipažino kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, tačiau teismas neįvertino nukentėjusiojo A.

P. praÅ¡ymo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , nes nukentėjusysis ir J. D. susitaikė, J. D. atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , taip pat atlygino ir nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas ligonių kasai. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iÅ¡ tikrųjų yra nukentėjusiojo A. P. praÅ¡ymas, tačiau nukentėjusysis prašė ne nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , o J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., 120 b.l.). Nepaisant to, Å¡is apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas atmetamas dėl to, kad jis siejamas su praÅ¡ymu J.

D. pagal BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. iÅ¡teisinti, o Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad teismas pagrįstai bei teisingai J. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal minėtus BK straipsnius. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami ir dėl kitų priežasčių. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas numato tik teismo teisę, o ne pareigÄ asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 straipsnyje iÅ¡vardintoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nors ir nepasinaudojo savo teise atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., tačiau parinkdamas bausmės rūšį už šį nusikaltimÄ atsižvelgė į tai, kad J. D. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir su juo susitaikė. Be to, teismas nustatė aplinkybes – J. D. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei tai, kad J. D. savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ â€“ nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bei į jas taip pat atsižvelgė skirdamas bausmę.

Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo praÅ¡ymo atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. atmetami, nes, kaip jau minėta, teismas turi teisę, o ne pareigÄ asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes bei esant baudžiamajame įstatyme (BK 38 str.) numatytoms sÄ lygoms. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas faktines Å¡io nusikaltimo aplinkybes, J. D. pagrįstai ir teisingai pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d.

Taip pat dar kartÄ pažymima, kad keisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį nepraÅ¡oma ir pačiame apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. D. bausmes, o taip pat ir galutinę subendrintÄ bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti bausmių J. D. paskyrimo motyvai. Skirdamas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., teismas nenustatė nuteistojo J.

D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad Å¡ias nusikalstamas veikas J. D. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., kaip jau minėta, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad J. D. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), taip pat teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. J. D. padarė nesunkų, apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. D. administracine tvarka nebaustas. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2011 m. gegužės 2-4 dienomis J. D. dirbo UAB „KP“, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog J. D. 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo paleistas iš suėmimo ir iki nuosprendžio priėmimo jis niekur nedirbo, duomenų apie legalias pajamas nėra.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu J. D. už BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. nusikaltimÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., byla jam nutraukta, todėl jis laikomas neteistu. BK 180 str. 1 d. sankcija numato kelias bausmių rÅ«Å¡is – areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų, tačiau teismas, parinkdamas bausmės rūšį už šį nusikaltimÄ , atsižvelgė į tai, kad, nors baudžiamasis nusižengimas, už kurį (duomenys neskelbtini) teismas 2012 m. kovo 28 d. jam paskyrė 75 svarų baudÄ , neužtraukia teistumo pagal BK 97 str. 1 d., tačiau charakterizuoja jį kaip asmenybę, linkusiÄ daryti nusikaltimus, todėl pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau iÅ¡vardintas aplinkybes bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi – ne tik nuteistÄ jį nubausti, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skirdamas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., pagrįstai atsižvelgė dar ir į tai, kad Å¡ių nusikaltimų metu J. D. buvo tik 19 metų, jam buvo brendimo laikotarpis, o 2007 m. jam buvo diagnozuotas laikinas ir praeinantis nepsichozinis sutrikimas, bei J.

D. už Å¡iuos nusikaltimus paskyrė bausmes, artimas sankcijų minimumui. BK 284 str. 1 d. sankcija taip pat numato kelias bausmių rÅ«Å¡is – vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį už šį nusikaltimÄ , atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi J. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, tai patvirtina byloje esantis nukentėjusiojo praÅ¡ymas J.

D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, nuo nusikaltimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, o duomenų apie tai, kad po Å¡io nusikaltimo J. D. toliau darė nusikalstamas veikas nėra, ir nuteistajam paskyrė Å¡velnesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo aplinkybes, Å¡io nusikaltimo metu J. D. panaudojo pavojingÄ Ä¯rankį – peilį, kuriuo nukentėjusiajam buvo padarytos dvi durtinės – pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje nugariniame pavirÅ¡iuje.

Todėl paskirta nuteistajam bausmė už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., nėra aiÅ¡kiai per griežta, taip pat ir paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta bausmių apėmimo bÅ«du, todėl Å¡velninti Å¡iÄ bausmę pagrindo irgi nėra.Ä®vertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo J.

D. gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos. Keisti nuosprendį nuteistojo J. D. gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :           Nuteistojo J. D. gynėjo apeliacinį skundÄ Â atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                           Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                       Valdimaras Bavėjanas                                                                        Daiva Pranytė – Zalieckienė                                                    Â